Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-12-02 · Byla Nr. N-575-2625-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-12-02
Bylos Nr.
N-575-2625-11
Teisminio proceso Nr.
4-01-3-05584-2010-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Antanas Ablingis (pirm.), Audrius Bakaveckas, Ričardas Piličiauskas (pran.)
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N575-2625/2011Teisminio proceso Nr. 4-01-3-05584-2010-3Procesinio sprendimo kategorija 45.4.4; 45.4.5 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gruodžio 2 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Audriaus Bakavecko ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal E. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutarimo E. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas 2010 m. rugsėjo 16 d. E. S. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad ji 2010 m. liepos 22 d., apie 17.53 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį Toyota Carina, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir išvažiuodama iš automobilių stovėjimo aikštelės, buvo neatidi, sukdama į dešinę nepasitraukė arčiau važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, susidūrė su priešais važiuojančiu automobiliu Volkswagen Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei apgadino abi transporto priemones, iš eismo įvykio vietos išvažiavo, pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) reikalavimus. Tokiais veiksmais E. S. pažeidė KET 9, 111, 105 ir 232 punktų reikalavimus, už tai atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 9 d. nutarimu E. S. už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skyrė 150 Lt baudą, o už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą – 3 500 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams. Vadovaudamasis ATPK 33 straipsniu, teismas, subendrinęs administracines nuobaudas, E. S. galutinai paskyrė 3 500 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams. Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo kaltu neprisipažino, teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, konstatavo, kad E. S. kaltė padarius jai inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus įrodyta įvykio vietos schemoje ir fotolentelėse nurodytais automobilių apgadinimais, nukentėjusiojo M. M. (M. M.) bei liudytojos E. M. parodymais. Pažymėjo, jog pati E. S. nurodė, kad po įvykio automobilio Volkswagen Golf vairuotojas ant jos pradėjo šaukti. Tai įvertinęs, teismas padarė išvadą, jog tarp abiejų automobilių vairuotojų įvyko konfliktas dėl to, ar buvo automobilių susidūrimas. Nurodė, kad KET 232 punktas numato, jog tuo atveju, jeigu nesutariama dėl eismo įvykio aplinkybių, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą. Atkreipė dėmesį, kad administracinėn atsakomybėn patraukta E. S., kaip ji tvirtina, maniusi, jog susidūrimas neįvyko, iš įvykio vietos pasišalino, o nukentėjusysis M. M. iškvietė policiją. Aplinkybę, kad E. S. atsitrenkė į automobilį Volkswagen Golf, paliudijo ir E. M.. Pabrėžė, jog nukentėjusiojo ir liudytojos E. M. parodymai tarpusavyje sutampa ir neprieštarauja. Liudytojos R. J. parodymus teismas vertino kaip prieštaringus, kadangi ji nurodė, jog sėdėjo keleivio vietoje, iš automobilio išlipusi nebuvo, todėl negalėjo žinoti, ar buvo kalbama apie policijos kvietimą, taip pat ar buvo padaryti automobilių apgadinimai, be to, iš eismo įvykio vietos schemos matyti, jog automobilis Volkswagen Golf nebuvo užstojęs kelio E. S. vairuojamam automobiliui, todėl jos galėjo pravažiuoti. Taip pat atkreipė dėmesį, kad liudytoja R. J. nurodė, jog automobilio Volkswagen Golf vairuotojas tvirtino apie tai, kad jos įvažiavo į jo automobilį, jam padaryta žala. Pažymėjo, jog nukentėjusiojo parodymus apie sugadinimus ir jų eigą, padarytą jo automobiliui, visiškai patvirtina fotolentelėje esantys duomenys, kad pagal sugadinimų aukštį ir pobūdį, kontaktas buvo slystantis, prasidedantis nuo priekinio automobilio Volkswagen Golf bamperio ir pasibaigęs nutrūkstančiu kontaktu galiniame kairės pusės bamperyje, be to, nubrozdinta automobilio Toyota Carina priekinio kairės pusės bamperio iškiliausia vieta, nusitrynimas likęs po ištęstinio kontakto, o ant veidrodėlio korpuso yra nežymus taškinis kontaktas. Atkreipė dėmesį, kad automobilių sugretinimo metu nustatyta, jog apgadinimų aukščiai, pobūdis ir išsidėstymo mechanizmas visiškai sutampa. Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgė į padarytų pažeidimų pobūdį, padarytą žalą, E. S. asmenybę ir jos atsakomybę sunkinančią aplinkybę (pakartotinai per metus padarytas tos pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda), taip pat tai, kad jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

II.

Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukta E. S. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo tirti įgaliotai institucijai arba iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, arba administracinio teisės pažeidimo bylą dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo nutraukti. Mano, kad skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai, neišsamiai ir neobjektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes. Teigia, jog nebuvo jokio automobilių susidūrimo. Taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Atkreipia dėmesį, jog eismo įvykio vietos schema neturi jokios įrodomosios reikšmės, kadangi prie automobilio Volkswagen Golf nebuvo užfiksuota jokių nuolaužų ar dažų, kas patvirtintų, kad būtent toje vietoje įvyko automobilių susidūrimas. Pažymi, jog automobilis negalėjo stovėti tokioje padėtyje, kaip pavaizduota eismo įvykio vietos schemoje, nes nukentėjusysis nurodė, kad jis, siekdamas išvengti automobilių susidūrimo, pasuko dešiniau, tačiau schemoje nurodyta, jog automobilis Volkswagen Golf stovėjo 0,1 m atstumu nuo priekinio ir galinio automobilio ratų iki važiuojamosios dalies krašto, t. y. stovėjo tiesiai. Taip pat pabrėžia, kad eismo įvykio vietos schemoje neteisingai nurodytas išvažiavimo iš automobilių stovėjimo aikštelės plotis. Nurodo, jog jeigu nukentėjusiojo vairuojamas automobilis važiavo 40 km/h greičiu, kaip jis pats nurodo, jo stabdymo kelias turėjo būti apie 8,8 m, tačiau jokios stabdymo žymės nebuvo užfiksuotos. Teigia, kad tam, jog padaryti nurodytus automobilio Volkswagen Golf apgadinimus, E. S. vairuojamas automobilis turėjo važiuoti lygiagrečiai, o ne kliudyti automobilį kairiu priekinio bamperio kampu, be to, tam, kad būtų apgadintas automobilio Volkswagen Golf amortizatorius, smūgis turėjo būti stiprus. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi tik nukentėjusiojo ir kartu su juo buvusios liudytojos parodymais, o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir su juo buvusios liudytojos parodymus vertino kritiškai. E. S. pažymi, kad norėdama įsitikinti, ar nėra kliūties, prieš išvažiuodama iš automobilių stovėjimo aikštelės sustojo ir pasižiūrėjo į kairę pusę, tačiau staiga jos vairuojamą automobilį užstojo automobilis Volkswagen Golf, kuris sukdamas į kairę norėjo įvažiuoti į automobilių stovėjimo aikštelę. Tada abiejų automobilių vairuotojai apsižodžiavo, po ko automobilio Volkswagen Golf vairuotojas nuvažiavo į automobilių stovėjimo aikštelę. Mano, kad automobilis Volkswagen Golf prieš atvykstant policijai buvo perstatytas, o jo vairuotojas siekia neteisėtu būdu gauti atlygį už neaišku kur apgadintą savo automobilį. Taip pat pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas nepašalino visų abejonių, nesiėmė priemonių visapusiškam bylos nagrinėjimui užtikrinti, nors galėjo skirti ekspertizę. Atsižvelgiant į tai, teigia, jog byloje esančių duomenų nepakanka E. S. kaltei dėl jai inkriminuotų pažeidimų pagrįsti, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena jos atžvilgiu nutrauktina.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo skundo netenkinti. Mano, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutarimą. Pažymi, jog jokie įrodymai teismui neturėjo iš anksto nustatytos galios, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įrodymais, kurie jo manymu buvo objektyvūs ir nekėlė abejonių. Teigia, kad E. S. parodymai vertintini kaip gynimosi taktika, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu E. S. administracinė nuobauda buvo paskirta už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymą. ATPK 127 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo 100 Lt iki 200 Lt arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių <...>. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad <...> pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET užtraukia baudą vairuotojams nuo 3 000 Lt iki 4 000 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų arba administracinį areštą nuo 15 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų <...>.

Administracinėn atsakomybėn patraukta E. S. apeliaciniame skunde iš esmės kelia pirmosios instancijos teismo nutarimo pagrįstumo klausimą ir neigia padariusi jai inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus. Pareiškėja teigia, kad jokio automobilių susidūrimo nebuvo.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Todėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo daryti neabejotiną išvadą dėl E. S. kaltės padarius jai inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus. Pabrėžtina, jog tiek administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, tiek kartu su juo važiavusi R. J. nuo pat pradžių teigė, kad jokio automobilių kontakto nebuvo, nagrinėjamo įvykio metu E. S. vairuojamas automobilis Toyota Carina stovėjo, o nukentėjusiojo M. M. vairuojamas automobilis Volkswagen Golf, sukdamas į automobilių stovėjimo aikštelę, užkirto apeliantei kelią, t. y. sustojo prieš jos automobilį (b. l. 14-15, 23). Minėtas aplinkybes administracinėn atsakomybėn patraukta E. S. bei liudytoja R. J. patvirtino ir duodamos parodymus pirmosios instancijos teismo posėdyje (b. l. 30, 43). Tuo tarpu M. M. ir liudytoja E. M. teigė, kad nukentėjusiojo vairuojamas automobilis Volkswagen Golf į automobilių stovėjimo aikštelę nesuko, o važiavo tiesiai Kazlausko gatve link Kalvarijų gatvės, tačiau E. S. vairuojamas automobilis Toyota Carina, sukdamas iš automobilių stovėjimo aikštelės, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir kliudė M. M. vairuojamą automobilį Volkswagen Golf (b. l. 8, 16, 18). Šias aplinkybes tiek nukentėjusysis, tiek liudytoja E. M. patvirtino ir apklausiami pirmosios instancijos teisme (b. l. 60-63). Nors liudytoja R. J. patvirtino, kad nukentėjusysis M. M. reiškė pretenzijas administracinėn atsakomybėn patrauktai E. S., sakydamas, jog ji atsitrenkė į jo automobilį ir jam padaryta žala (b. l. 23, 43), teisėjų kolegijai kyla pagrįstų abejonių, ar nagrinėjamu atveju iš vis įvyko eismo įvykis. Be to, tiek administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, tiek kartu su juo važiavusi R. J. nuo pat pradžių kategoriškai teigė, kad po įvykio M. M., kiek pasiginčijęs su E. S., pirmas išvažiavo iš įvykio vietos (nuvažiavo į automobilių stovėjimo aikštelę), o apie policijos pareigūnų kvietimą net nebuvo kalbama (b. l. 14-15, 23, 30, 43). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad iš byloje esančios eismo įvykio vietos schemos matyti, jog nukentėjusiojo automobilis Volkswagen Golf stovėjo 0,1 m atstumu nuo priekinio ir galinio automobilio ratų iki važiuojamosios dalies krašto, t. y. stovėjo lygiagrečiai važiuojamosios dalies atžvilgiu, įvykio metu buvo nežymiai subraižyti priekinis ir galinis automobilio sparnai, įlenktos galinės kairės pusės durelės, nulaužtas kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlis (b. l. 7). Kaip matyti iš byloje esančios fotolentelės, apžiūrėjus automobilį Volkswagen Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad kontaktas buvo slystantis, prasidedantis nuo priekinio automobilio Volkswagen Golf bamperio ir pasibaigęs nutrūkstančiu kontaktu galiniame kairės pusės bamperyje (b. l. 19), o automobilio Toyota Carina, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros metu nustatyta, jog yra nutrinta priekinio bamperio kairės pusės iškiliausia vieta ir kairės pusės priekinis sparnas (b. l. 20), taip pat pastebėtas nežymus taškinis kontaktas ant veidrodėlio korpuso (b. l. 21).

Taigi, atsižvelgiant į tai, kad byloje esantys įrodymai prieštaringi, nagrinėjamoje administracinėje byloje esminę reikšmę įgauna visapusiškas bylai reikšmingų įrodymų surinkimas ir prieštaravimų tarp jų pašalinimas. Tačiau pirmosios instancijos teismas visapusiškai neištyrė visų bylai reikšmingų aplinkybių ir nesiėmė pakankamai veiksmų, kad kilusios abejonės būtų pašalintos, nors pripažintina, jog tokia galimybė nagrinėjamu atveju yra – pagal ATPK 256 straipsnio 2 dalį viena iš įrodymų rūšių yra eksperto išvada, todėl esant nurodytoms abejonėms, teismas turėjo svarstyti galimybę skirti byloje ekspertą, siekiant įvertinti objektyvius įrodymus – automobilių apgadinimus. Be to, apeliacinės instancijos teismui, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens iniciatyva, buvo pateikti nauji duomenys – specialisto išvada Nr. MV 2011-12, iš kurios matyti, kad tyrimą atlikęs specialistas-technikos mokslų daktaras V. M. konstatavo, jog automobilio Volkswagen Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kairiojo šono detalių sugadinimai (daugybiniai įbrėžimai priekinio bamperio apdailos kairiajame šone, ant priekinio kairiojo sparno ir abiejų kairės pusės durelių) susidarė to paties deformuojančio poveikio metu, kryptimi nuo šio automobilio priekio link jo galinės dalies, o esminė šių sugadinimų susidarymo sąlyga yra ta, kad buvo kontaktuota su nejudančiu objektu, turėjusiu lokalius besideformuojančius išsikišimus apie 50 cm aukštyje, kas vienareikšmiškai nusako, jog tai negalėjo būti automobilio Toyota Carina, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinio kairiojo kampo detalės. Minėtoje specialisto išvadoje taip pat nurodyta, kad jeigu automobilis Toyota Carina kairiuoju išoriniu veidrodėliu buvo kliudęs automobilio Volkswagen Golf kairįjį išorinį veidrodėlį, tokiam kontaktui įvykti būtina sąlyga, jog automobilis Toyota Carina turėjo važiuoti priešinga automobiliui Volkswagen Golf kryptimi, t. y. automobilių kairieji šonai tarpusavio atžvilgiu turėjo būti iš esmės lygiagrečioje padėtyje, tačiau tokia automobilių tarpusavio padėtis prieštarauja automobilio Volkswagen Golf vairuotojo nurodytai aplinkybei, kad automobilis Toyota Carina savo priekiniu kairiuoju kampu perbraukė per visą automobilio Volkswagen Golf kairį šoną. Be to, liudytoja E. M. duodama parodymus pirmosios instancijos teisme nurodė, kad administracinėn atsakomybėn patrauktos E. S. vairuojamas automobilis važiavo tiesiai į priekį (b. l. 60), kas taip pat prieštarauja nukentėjusiojo M. M. nurodytoms įvykio aplinkybėms, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens vairuojamas automobilis savo priekiniu kairiuoju kampu nukentėjusiojo vairuojamą automobilį kliudė išvažiuodamas iš automobilių stovėjimo aikštelės. Tačiau pabrėžtina, kad minėta specialisto išvada, kuri nagrinėjamu atveju padėtų pašalinti byloje egzistuojančius prieštaravimus ir įvertinti esminius įrodymus – automobilių apgadinimus, pirmosios instancijos teisme nebuvo įvertina.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nesiėmė būtinų veiksmų byloje esantiems prieštaravimams dėl įvykio aplinkybių pašalinti ir nesurinko pakankamai įrodymų, kurie leistų padaryti neabejotiną išvadą, kad E. S. padarė ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus, todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutarimas naikintinas ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

E. S. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisAudrius BakaveckasRičardas Piličiauskas