Tauragės apylinkės teismo sprendimas

Tauragės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei L. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. V. ieškinį atsakovei D. L., institucijai teikianti išvadą Tauragės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl tėvystės nuginčijimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tauragės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė prašo ieškinį atmesti, nes tėvystės nuginčijimas pažeis dukros interesus turėti tėvą.

Ieškinys įrodytas ir tenkintinas. Dėl tėvystės nuginčijimo. Remiantis CK 3.152 str. 1 d., kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas, šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Yra pripažinta, jog tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima ir įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius, šio klausimo sprendimas negali būti redukuojamas iki biologinės tikrovės konstatavimo, t. y. egzistuoja ar ne kraujo ryšys tarp tėvo ir vaiko. Bylose dėl tėvystės nuginčijimo vadovaujamasi įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (J. T. vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.). Todėl kaip ir kiekvienas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis ir interesais, senaties termino kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo klausimas turi būti sprendžiamas visų pirma atsižvelgiant į vaiko interesus - būtina įvertinti, ar galimas tėvystės nuginčijimas konkrečiu atveju nepažeis vaiko interesų. Tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis, minėta, nėra tik biologinės tiesos konstatavimas, todėl, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t. y. tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas, siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 str. 2 d.). Ieškovas teigia, jog apie aplinkybes, duodančias pagrindą teigti, kad gimimo įraše esantys duomenys apie tai, kad jis yra N. V. tėvas, sužinojo tik 2015-03-23, po ištuokos įregistravimo, pokalbio su atsakove metu. Ieškovas, teismo posėdyje apklausiamas nurodė, jog abejonės dėl vaiko tėvystės jam buvo žinomos ir anksčiau, tik jis į jas nekreipdavo dėmesio. Įvertinus tėvo ir dukros santykius, teismas neabejoja, jog tokia pat informacija apie tai, kad Neda yra (gali būti) ne jo vaikas, R. V. žinojo nuo pat vaiko gimimo. Iš 2010-06-08 Tauragės rajono apylinkės teismo sprendimu civ. b. Nr. 2-1124-377/2010 nustatytų aplinkybių matyti, kad R. V. nesutinka su ieškiniu, t.y. teikti materialinį išlaikymą dukrai N. V., nes laiko, kad jis nėra vaiko tėvas. Nežiūrint į tai, kad į Nedos gimimo įrašą R. V. įrašius kaip tėvą, jis iki 2015-06-22, kai buvo pareikštas teisme ieškinys, tai yra daugiau nei 7 metus, neginčijo tėvystės. Priešingai, Neda augo jo šeimoje, nepaistant šeimoje kildavusių konfliktų, jis auklėjo ją nuo pat vaiko gimimo ir tik teismui nutraukus santuoką su atsakove, nori tėvystę nuginčyti tik tam, kad nereikėtų mokėti teismo priteisto išlaikymo. I. T. rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus-ekspertizės aktą ( b.l. 53-57) , teismas daro išvadą, jog tarp ieškovo ir mergaitės yra susiklostę tėvo ir vaiko santykiai. Vėlesnė įvykių seka – kreipimasis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo praėjus daugiau nei septyniems metams nuo vaiko gimimo, patvirtina, jog ieškovas į teismą dėl tėvystės nuginčijimo kreipėsi ne dėl to, jog jam būtų aktualus dukters Nedos tėvystės klausimas, bet dėl to, kad nesutinka mokėti jai išlaikymą. Teismas nenustatė kitų aplinkybių, jog ieškovo kreipimasis į teismą būtų sąlygotas kitų aplinkybių nei ieškovo abejonės, ar jis yra tikrasis tėvas, šių abejonių jis visuomet turėjo. Manoma, jog ieškovas visą laiką abejodamas dėl savo tėvystės vaiko, kurio gimimo įraše jis įrašytas tėvu, atžvilgiu, nesiėmė priemonių ginti savo teisių. Įvertinus per visą tą laiką nuo vaiko gimimo iki ieškinio padavimo teismui susiformavusius vaiko ir tėvo santykius, vaiko amžių, ieškovo elgesį su vaiku, konstatuojama, jog tėvystės nuginčijimas šioje civilinėje byloje neatitiktų vaiko, šiuo atveju, N. V. interesų. Tuo labiau, jog nuginčijus tėvystę, vaikui kiltų grėsmė apskritai likti be tėvo ir netekti iš ieškovo gaunamo išlaikymo, nes biologinio tėvo nustatymas, įvertinus atsakovės D. L. paaiškinimus teismo posėdyje ir poziciją, į jos ligą yra neaiškus. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes ir įvertinęs tai, kad nuo ieškovo susižinojimo yra praėjęs ilgesnis nei vienerių metų laikas, atsižvelgdamas į vaiko interesus, taiko ieškinio senatį dėl tėvystės nuginčijimo ir ieškinį atmeta.

Civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad asmuo turi elgtis apdairiai, rūpestingai, atidžiai, teisingai ir sąžiningai. Kilus abejonėms dėl tėvystės, ieškovas turėjo nedelsdamas kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo. Tačiau ieškovas to nepadarė ir ženkliai praleido ieškinio senaties terminą. Ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo ieškovas pateikė tik po santuokos su atsakove nutraukimo, kai iš jo buvo priteistas išlaikymas nepilnametei N. V.. Ieškinio senaties termino atnaujinimas šiuo atveju neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų.

Remiantis LR CPK 92 str., valstybės naudai iš ieškovo priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (pašto išlaidos), kurios sudaro 8,48 Eur, kadangi nuo kitų bylinėjimosi išlaidų yra atleistas ( b.l. 4-5 ).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, bei vadovaudamasis LR CPK 259, 265, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti.

Priteisti valstybės naudai iš ieškovo R. V., a.k. (duomenys neskelbtini), 8,48 Eur ( aštuonis eurus 48 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, esančią AB bankas ,,Swedbank‘‘, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AB DNB bankas, Nr. LT 05 7044 0600 0788 7475, esančią AB SEB bankas, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas, Nr. LT 74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske bank A/S Lietuvos filiale, Nr. LT12 2140 0300 0300 0268 0220, esančią Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB ,,Medicinos bankas‘‘, įmokos modas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės rajono apylinkės teismą.