Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėja Indrė Averkienė, sekretoriaujant Jūratei Juknevičienei, dalyvaujant prokurorei Jurgitai Patalavičienei, kaltinamajam D. G., kaltinamojo gynėjai advokatei Ramutei Budrytei, nukentėjusiajai D. G., viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, nuo 2015-10-20 registruotas darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d., 145 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. G. 2015-10-17 apie 19.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto su kartu su juo gyvenančia savo motina D. G. metu, tyčia, rankos kumščiu vieną kartą smogė jai į veidą ties kaire akimi, o kai ši nuo smūgio nugriuvo ant lovos, rankos kumščiais ne mažiau kaip penkis kartus jai gulinčiai smogė į nugarą, paskui rankomis sugriebė D. G. už plaukų ir tempdamas juos, pakėlė ją nuo lovos bei tampė po kambarį, taip mušdamas D. G. ir kitaip smurtaudamas prieš ją, padarė poodinę kraujosruvą kairės akies apatiniame voke, sukėlusią nežymų jos sveikatos sutrikdymą.

Be to, jis 2015-10-17 apie 19.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto su kartu su juo gyvenančia savo motina D. G. metu, tiesiogiai sakydamas jai „užmušiu tave“, „tavo vieta Karmėlavos kapinėse“, grasino ją nužudyti ir buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, kadangi prieš pagrasindamas ir iš karto po to, kai pagrasino, jis panaudojo prieš D. G. fizinį smurtą.

D. G. teisme kaltę pripažino visiškai ir nurodė, kad 2015-10-17, apie 19.00 val., kilus buitiniam konfliktui, jis vieną kartą rankos kumščiu smogė savo motinai į veidą, pataikė teis kaire akimi, ji nuo smūgio, tada jis penkis kartus kumščiais sudavė jai į nugarą, vėliau už plaukų pakėlė ją ir tampė po kambarį, tokiais veiksmais padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą. Konflikto metu jis dar sakė mamai, kad užmuš ją, kad jos vieta Karmėlavos kapinėse, mama labai išsigando. Tokio savo elgesio nepateisina, labai gailisi, atsiprašė mamos, ji jam atleido, blaivas taip nebūtų pasielgęs.

Motyvuojamoji dalis

D. G. kaltė įrodyta ir kitais įrodymais, teisme ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 str. 2 d. nustatyta tvarka, šio kodekso 273 str. pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Nukentėjusioji D. G. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad D. G. yra jos sūnus, gyvena kartu. 2015-10-17 apie 15.00 val. ji grįžo iš darbo į namus ir juose rado savo sūnų D. G., kuris gėrė alkoholinius gėrimus. Apie 19.00 val. tarp jos ir D. G. kilo žodinis konfliktas dėl jo girtavimo. Konflikto metu jai ir sūnui būnant kambaryje, jis tyčia, rankos kumščiu vieną kartą smogė jai į veidą ties kaire akimi. Nuo šio smūgio ji nugriuvo ant lovos (krito šonu). Tada D. G. pradėjo šaukti „užmušiu tave“, „tavo vieta Karmėlavos kapinėse“ ir be perstojo šaukdamas tai, priėjo prie jos bei tyčia, rankų kumščiais ne mažiau kaip penkis kartus smogė jai į nugarą. Visą laiką mušdamas ją, D. G. šaukė „užmušiu tave“. Paskui jis sugriebė ją, dar tebegulinčią ant lovos, už plaukų ir laikydamas už jų ir juos tempdamas, pakėlė ją nuo lovos ir tampė po kambarį. Tokie sūnaus veiksmai sukėlė jai fizinį skausmą. Be to, ji labai išsigando sūnaus grasinimo užmušti ir tikrai tikėjo, kad būtent mušdamas ją, jis tai padarys. Suprato, kad D. G. grasinimas yra realus, nes jis smūgiavo visa jėga, buvo įtūžęs ir kuo toliau, tuo agresyvesnis darėsi. Kai tik jai pavyko ištrūkti, ji nubėgo į kitą kambarį ir, bijodama, kad jis neatbėgtų pas ją ir vėl jos nemuštų ar neužmuštų, užsidarė duris. Apie įvykį buvo pranešta policijai. 2015-10-19 kreipėsi pas teismo medikus dėl galimo sužalojimo masto nustatymo. Dėl tokio sūnaus elgesio patyrė fizinės ir moralinės žalos, jautė stresą ir baimę, kad jis ją nužudys. Civilinio ieškinio nereikš – iš sūnaus pinigų jai nereikia, ji tik nori, kad šis nesmurtautų, leistų jai ramiai gyventi, gydytųsi nuo alkoholizmo (b.l.14-16).

Pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad priimtas D. G. pareiškimas, kuriame ji parodė, kad 2015-10-17 apie 19.00 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), neblaivus jos sūnus D. G. prieš ją naudojo fizinį smurtą, įžeidinėjo ir grasino. Sūnus smurtauja ne pirmą kartą. Šiame protokole nukentėjusioji D. G. parodė, kad 2015-10-17 apie 19.00 val. namuose, adresu Lentvario g. 14-1, Kaune, jos neblaivus sūnus D. G. grasino, kad jai liko gyventi nedaug, kad jos vieta Karmėlavos kapinėse. Konflikto metu jis jai vieną kartą kumščiu smogė į kairę veido pusę prie akies. Po šio smūgio ji nukrito ant lovos, o jis kumščiais smogė ne mažiau kaip penkis kartus jai į nugarą, rankomis pagriebė ją už plaukų ir tampė po visą kambarį. Prieš ją smurtauja ne pirmą kartą. Be to, minėtame protokole užfiksuota, kad apžiūrėta ir aprašyta įvykio vieta – butas, esantis (duomenys neskelbtini) (b.l.3-4).

Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad 2015-10-17 apie 19.50 val. iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), sūnus muša savo motiną. Atvykus į įvykio vietą, nustatyta, kad policiją kvietė D. G., kuri nurodė, kad namuose jos sūnus D. G., būdamas neblaivus, kabinėjosi ir grasino užmušti, nurodė, kad jos vieta Karmėlavos kapinėse bei jos atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą. Smurtą galintys rodyti požymiai: kraujosruva ir patinimas kairėje veido pusėje ties akimi. Smurtu įtariamas asmuo D. G. 20.00 val. sulaikytas ir pristatytas į policijos įstaigą (b.l.6-7).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G2894/2015(02) konstatuota, kad D. G. padaryta poodinė kraujosruva kairės akies apatiniame voke. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu paveikus nurodytą sritį. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje, užduotyje nurodytu laiku, t.y. 2015-10-17. Sužalojimas galėjo būti padarytas suduodant smūgius kumštimi, spardant kojomis, ar kitu kietu panašias savybes turinčiu daiktu. Sužalojimas nebūdingas griuvimui. Sužalojimas nebūdingas tyčiniam savęs žalojimui (b.l.11).

Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokole Nr. 7620 konstatuota, kad 2015-10-17 20.18 val. D. G. nustatytas 1,49 promilių girtumas (b.l.20).

Aukščiau aptartais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad D. G. 2015-10-17 apie 19.00 val. bute, esančiame Lentvario g. 14-1, Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto su kartu su juo gyvenančia savo motina D. G. metu, tyčia, rankos kumščiu vieną kartą smogė jai į veidą ties kaire akimi, o kai ši nuo smūgio nugriuvo ant lovos, rankos kumščiais ne mažiau kaip penkis kartus jai gulinčiai smogė į nugarą, paskui rankomis sugriebė D. G. už plaukų ir tempdamas juos, pakėlė ją nuo lovos bei tampė po kambarį, taip mušdamas savo šeimos narį – motiną D. G. ir kitaip smurtaudamas prieš ją, padarė poodinę kraujosruvą kairės akies apatiniame voke, sukėlusią nežymų jos sveikatos sutrikdymą. Taip pat jis tuo pačiu laiku ir toje pačioje grasino nužudyti D. G. ir buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, o būtent mušdamas savo mamą sakė jai „užmušiu tave“, „tavo vieta Karmėlavos kapinėse“. Kaltinamasis pilnai prižino savo kaltę, detaliai nurodė savo atliktus nusikalstamus veiksmus mamos atžvilgiu. Jo parodymus patvirtina nukentėjusiosios parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, specialisto išvada, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas. Dėl paminėtų aplinkybių konstatuotina, jog D. G. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 str. 2 d. ir 145 str. 1 d., jo veikos teisingai kvalifikuotos.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiosios, nuketėjusioji jam atleido ir su kaltinamuoju susitaikė (b.l.93).

BK 38 str. 1 d. numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:

2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir

3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu, ir

4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai.

Kaltinamasis D. G. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, dėl padarytų nusikaltimų nuoširdžiai gailisi, su nukentėjusiąja susitaikė, ji jam atleido, nukentėjusioji civilinio ieškinio nereiškia, pretenzijų neturi. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Kaltinamojo padaryti nusikaltimai priskiriami prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 str. 3 d.), jis ankščiau neteistas, nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiuoju asmeniu (b.l.54-55), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruotas (b.l.72), nuo 1997-08-12 iki 1997-08-15 yra gydytas VšĮ Respublikinės Kauno Psichiatrinės ligoninės stacionare, buvo diagnozuotas žalingas „Moment“ klijų vartojimas (b.l.70), tačiau Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM 2015-10-20 specialisto išvada Nr. 93TPK-961 patvirtina, kad atlikti teismo psichiatrinę ekspertizę jam nereikalinga (b.l.90). Įvertinus visas šias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Dėl šių priežasčių, esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms, kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 str. 2 d. ir 145 str. 1 d. jam susitaikius su nukentėjusiąja D. G., o baudžiamoji byla nutrauktina.

Remiantis BK 67 str. 2 d., pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Kaltinamasis nusikaltimus padarė prieš savo šeimos narę – motiną, todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 str. 2 d. 9 p., 72² str.).

Kauno apylinkės teisme 2015-10-20 gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. TP-7-(2.10)-4069, kurioje nurodyta, kad Ramutė Budrytė teikia antrinę pagalbą D. G. baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-57677-15, antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 23,16 Eur (b.l.84-85).

Atsižvelgiant į tai, kad, nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka, gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybos įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kurio byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, be to, ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis, nepaisant nei jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo pagreitintame procese. Remiantis išdėstytu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos dėl būtino gynėjo dalyvavimo nepriteistinos.

Kaltinamajam 2015-10-19 nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina. Daiktų, turinčių reikšmės bylai tirti ir nagrinėti, nėra. Civilinis ieškinys nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str., 67 str. 2 d. 9 p., 72² str., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 str., 297-299 str., 301-303 str., 304-305 str., 307-308 str., 313 str., 432 str.,

nusprendžia:

D. G., padariusį nusikaltimus, numatytus BK 140 str. 2 d., 145 str. 1 d., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiąja D. G. ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti D. G., jog jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu D. G. per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis teismo sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

BK 67 str. 2 d. 9 p., 72² str. pagrindu, D. G. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurį jis privalo atlikti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti D. G. taikytą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų advokato darbui apmokėti iš D. G. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.