- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-02-14
- Bylos Nr.
- 2S-241-230/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolia Indreikienė (pirm.), Albinas Čeplinskas, Egidijus Tamašauskas
- Pareiškėjas
- Z. S.
- Suinteresuotas asmuo
- V. A.
- Kategorijos
- 34.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 34.4.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.19pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolios Indreikienės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Z. S. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-9937-742/2007 pagal pareiškėjos Z. S. pareiškimą suinteresuotam asmeniui V. A. dėl termino atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja Z. S. pareiškimu prašė atnaujinti įstatymų numatytą terminą palikimui, atsiradusiam po jos tėvo J. A. mirties 2000 m. sausio 4 d., priimti. Pareiškėja nurodė, kad jos tėvas J. A. 1995 m. rugsėjo 11 d. testamentu visą savo turtą lygiomis dalimis paliko pareiškėjai ir jos broliui V. A.. Pareiškėjos tėvas mirė 2000 m. sausio 4 d., apie tėvo mirtį ji sužinojo praėjus įstatyme nustatytam 6 mėnesių terminui palikimui priimti, nes ji nuo 1999 m. spalio mėn. išvyko gyventi į JAV, o brolis ją klaidino, kad tėvo turto nėra likę. Pareiškėja neturėjo galimybės tvarkyti palikimo dokumentų dėl didelio atstumo ir darbo pobūdžio, be to, notaras neatliko CK 5.33 straipsnyje numatytų veiksmų. Tik 2007 m. sausio mėn. 22 d. notaro raštu įjos įgaliotinio paklausimą buvo pranešta, kad palikimą priėmė testamentinis įpėdinis V. A.. Tėvo palikimą sudaro (duomenys neskelbtini), Kaune esantis turtas: 12/100 dalių gyvenamojo namo, 181,01 kv.m ploto, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini); 12/100 dalių kiemo statinių, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini);l/2 dalis kiemo rūsio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/2 dalis kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei 325/2705 dalis 0,2705 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. rugsėjo 19 d. nutartimi pareiškimą atmetė ir priteisė iš pareiškėjos Z. S. suinteresuotam asmeniui V. A. 1000 Lt atstovavimo išlaidų ir 4,50 Lt pašto išlaidų valstybei. Teismas laikė, kad pareiškėja neįrodė, jog terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių. Surinktų įrodymų pagrindu teismas nustatė, kad pareiškėja prieš išvykdama į JAV elgėsi pakankamai apdairiai ir rūpestingai. Tai patvirtina jos išduotas išsamus 1999 m. rugsėjo 17 d. notariškai patvirtintas įgaliojimas įgaliotiniui V. S. jos vardu atlikti įvairius veiksmus. Todėl teismas padarė išvadą, jog pareiškėja turėjo visas galimybes tvarkyti savo reikalus per atstovus. Šią išvadą patvirtina ir 2002 m. gegužės 14 d. Čikagoje patvirtintas įgaliojimas, pagal kurį byloje dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių pareiškimu ją atstovavo J. L., bei 2006 m. ir 2007 m. išduoti įgaliojimai V. S. tvarkyti visus pareiškėjos reikalus. Todėl, teismo nuomone, pareiškėjai nebuvo jokių kliūčių tvarkyti paveldėjimo reikalus Lietuvoje per atstovus. Pareiškėjos nurodytą termino praleidimo priežastį, kad ji nežinojusi esanti J. A. testamentinė įpėdinė, teismas nepripažino svarbia, kadangi ji pati nepasinaudojo teise veikti per kitus asmenis - savo įgaliotinius. Teismas taip pat nepripažino, kad suinteresuotas asmuo V. A. elgėsi nesąžiningai, nes jis laišku pareiškėją informavo apie tėvo mirtį ir palikimo atsiradimą, savo laiške nurodė jai galimybę tvarkyti paveldėjimo reikalus per JAV gyvenantį lietuvį notarą.Teismas rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų pagrindu nustatė, kad pareiškėja savo tėvo palikimo reikalais pradėjo rūpintis tik 2006 - 2007 metais, t.y. praėjus 7 metams po tėvo mirties. Teismas, atmesdamas pareiškėjos prašymą, taip pat rėmėsi suinteresuoto asmens pateiktais įrodymais: Rūtos Juodzevičienės 2007 m. birželio 11 d. surašytu paliudijimu, kuriame nurodyta, kad pareiškėja Z. S. 2000 m. sausio -kovo mėnesiais gyveno jos namuose Čikagoje ir jai apie tėvo mirtį pranešė jos sutuoktinis V. S., ir kad pareiškėjai buvo žinoma apie palikimo atsiradimą, bet ji atsisakė atlikti bet kokius veiksmus. Teismas taip pat rėmėsi A. J. rašytiniu paliudijimu, kuriame nurodyta, kad jis 2000 m. sausio mėn. bendravo su pareiškėja Z. S. Čikagoje, kuri gyveno pas jo tėvus, jis pareiškė jai užuojautą dėl tėvo mirties, o 2001 m. vasario mėn. jai atvežė iš Lietuvos V. A. laišką, kuriame buvo prašoma duoti įgaliojimą ar kitaip pradėti tvarkyti palikimo reikalus.
Šalies argumentai
Pareiškėja Z. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno m. apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 19 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Pareiškėja nurodo, kad nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, nes teismas klaidingai nustatė ir įvertino aplinkybes, neteisingai pritaikė materialinės teisės normas bei pažeidė įrodymų vertinimo principus. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į esmines aplinkybes, lėmusias termino praleidimą palikimui priimti. Pareiškėja nuo 1999 m. spalio mėn. buvo išvykusi į JAV, o apie tėvo mirtį sužinojo tik 2000 m. liepos - rugpjūčio mėnesiais, nes ilgą laiką negalėjo palaikyti ryšio su artimaisiais. Šias aplinkybes patvirtino liudytojos J. Š. ir B. B., tačiau teismas nepagrįstai jų parodymų nevertino. Teismas taip pat nepagrįstai rėmėsi R.Juozevičienės ir A. J. paliudijimais, surašytais JAV 2007 m. birželio 11 d., t.y. jau po bylos iškėlimo suinteresuoto asmens prašymu, kuriuose nepagrįstai teigiama, kad apie tėvo mirtį jai buvo pranešta tuoj po tėvo mirties. Šie asmenys nebuvo betarpiškai apklausti JAV tam įgaliotų pareigūnų, nedavė priesaikos dėl teisingo paliudijimo ir nebuvo įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų paliudijimų davimą. Todėl teismas šių paliudijimų negalėjo laikyti įrodymais. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad iš 2000 m. rugpjūčio mėnesį gauto suinteresuoto asmens laiško pareiškėjai buvo žinoma apie tėvo testamentu pareiškėjai paliktą palikimo dalį, nes šiame laiške apie testamentą nebuvo užsimenama. Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas ir liudytojai patvirtino, kad giminėje visi buvo įsitikinę, kad jei po tėvo mirties ir buvo likę turto, tai testamentu jis buvo paliktas vieninteliam įpėdiniui V. A.. Suinteresuoto asmens laiške buvo užsimenama apie išlikusį jam priklausantį antrąjį namo aukštą ir kad kito turto nėra. V. A. nutylėjo, kad testamentu dalis palikimo palikta Z. S.. Tai rodo, kad suinteresuotas asmuo buvo nesąžiningas ir siekė seserį suklaidinti. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad suinteresuotas asmuo veikė sąžiningai ir savo laišku informavo pareiškėją ne tik apie tėvo mirtį, bet ir apie paveldimą turtą, iš ko ji turėjusi suprasti, kad dalis palikimo testamentu yra palikta jai. Pareiškėja apie tai sužinojo tik 2006 m., kai buvusi tėvo kaimynė atvykusi į JAV prašė jos parašo ant leidimo rekonstrukcijai. Tokiu būdu pareiškėja sužinojo, kad yra testamentinė įpėdinė, todėl 2006-11-30 ir 2007-02-14 įgaliojo buvusį sutuoktinį V. S. tvarkyti visus su palikimu susijusius reikalus, kuris tik 2007 m. sausio 22 d. iš Kauno 15-ojo notarų biuro gavo tikslią informaciją apie testamentą. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėja, negalėdama atvykti ir pati tvarkyti palikimo reikalų, turėjo visas galimybes tvarkyti paveldėjimo klausimus per savo atstovus. Kadangi pareiškėja apie tėvo mirtį sužinojo jau praėjus 6 mėn. terminui priimti palikimą, apie turto buvimą preliminariai sužinojo tik 2006 m. pabaigoje, o oficialius duomenis apie tai gavo tik 2007 m. sausio 22 d., todėl nebuvo pagrindo pripažinti, kad pareiškėja elgėsi neapdariai, nes jos veiksmus ir elgesį palikimo priėmimo atžvilgiu lėmė turima informacija.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo V. A. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Z. S. atskirąjį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 19 d. nutartį palikti galioti. Nurodo, kad nepagrįsti apeliantės teiginiai, jog ji nežinojusi apie tėvo mirtį, kadangi tėvo laidotuvėse dalyvavo jos sutuoktinis V. S., duktė S.L., motina B. A. ir kiti giminės. Pati pareiškėja pripažįsta, kad apie tėvo mirtį sužinojo 2000 m. liepos -rugpjūčio mėnesiais, tačiau į teismą kreipėsi tik 2007 m. t.y. po 7 metų nuo sužinojimo. Išvykdama iš Lietuvos Z. S. 1999 m. rugsėjo 17 d. notariškai patvirtintu įgaliojimu įgaliojo savo sutuoktinį V. S. sudaryti visus įstatymais leidžiamus sandorius, o taip pat priimti palikimą. Pareiškėjos argumentai dėl liudytojų rašytinių paliudijimų netinkamo vertinimo nepagrįsti, nes ne jis, o pati pareiškėja turėjo įrodyti jos nurodomas aplinkybes. Mano, kad atmestini ir apeliantės argumentai, kad ji su broliu nėra kalbėjusi apie paveldimą turtą. Po tėvo mirties ji turėjo galimybę kreiptis į notaro biurą dėl palikimo priėmimo per savo įgaliotinį - sutuoktinį V. S.. Pareiškėjos brolis neprivalėjo jos informuoti, kokį turtą turėjo jų tėvas, nes palikimą priimantis asmuo pats privalo domėtis palikimo priėmimu. Atmestini pareiškėjos teiginiai, kad jos sutuoktinis ir giminės buvo įsitikinę, kad tėvo turtas testamentu paliktas V. A., nes pareiškėjos įgalioti asmenys turėjo galimybę išsiaiškinti dėl palikimo. Jei pareiškėjai ir nebūtų žinoma apie tėvo testamentą, ji privalėjo per 6 mėnesius kreiptis dėl turto paveldėjimo pagal įstatymą. Kadangi paveldėjimo teisės liudijimas iki šiol neišduotas, todėl jis ir prašė iš pareiškėjos įgaliojimo, suteikiančio jam teisę kuo greičiau sutvarkyti savo paveldėjimo pagal testamentą klausimą.
Atskirasis skundas atmestinas. Pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino visus byloje pateiktus įrodymus (CPK 185 straipsnis), todėl jo padarytos išvados yra pagrįstos. Teismas taip pat tinkamai taikė materialines teisės normas.
Kadangi palikimas atsirado galiojant 1964 m. Civiliniam Kodeksui, todėl taikytinos šio kodekso normos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo" 38 straipsnio 1 dalis). 1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis numatė, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Tai reiškia, kad tai priklauso nuo įpėdinio valios, o įpėdinio valia priimti palikimą turėjo būti realizuota šio kodekso 587 straipsnio 2 dalyje numatytais būdais, t.y. įpėdinis turėjo pradėti turtą faktiškai valdyti arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šiems veiksmams atlikti buvo numatytas 6 mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis). Šis terminas gali būti prailgintas, jei teismas pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių (1964 m. CK 588 straipsnio 1 dalis).
Byloje nustatyta, kad pareiškėjos ir suinteresuoto asmens tėvas J. A. mirė 2000 m. sausio 4 d. (b.l. 10). Palikėjas 1995 m. rugsėjo ll d. testamentu (b.l. 7) visą savo turtą lygiomis dalimis paliko pareiškėjai Z. S. ir suinteresuotam asmeniui V. A.. Pareiškėja dėl praleisto termino palikimui priimti prailginimo į teismą kreipėsi tik 2007 m gegužės 29 d., t.y. praėjus daugiau kaip 7 metams nuo palikimo atsiradimo dienos. Laiko požiūriu terminas palikimui priimti praleistas labai žymiai, todėl siekiant pratęsti šį terminą turėtų būti nustatytos svarbios aplinkybės ir rimtos priežastys, pateisinančios tokį ilgą termino praleidimą. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog pareiškėja tokių priežasčių neįrodė (CPK 78 straipsnis), t.y. jos pateikti įrodymai nebuvo pakankami padaryti išvadą, kad pareiškėjai palikimą priimti įstatymo nustatyta tvarka trukdė labai svarbios priežastys.
Sprendžiant klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo būtina įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir į kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą, ar yra pagrindas pareiškėjos nurodytas priežastis pripažinti svarbiomis, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad pareiškėja nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga, nes kreipdamasi į teismą tik po 7 metų nuo palikimo atsiradimo dienos, savo teises įgyvendino aplaidžiai ir nerūpestingai.
Pareiškėja pati pripažįsta, kad apie savo tėvo mirtį sužinojo tik 2000 m. liepos - rugpjūčio mėnesiais, tačiau į teismą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo kreipėsi tik 2007 m. gegužės 29 d. Apeliantės teiginiai, kad ji apie testamentą sužinojusi tik 2007 m. sausio 22 d., kai jos įgaliotas V. S. kreipėsi ir gavo informaciją iš Kauno miesto 15-ojo notarų biuro, tik patvirtina jos nerūpestingumą. Sužinojusi apie tėvo mirtį, pareiškėja, veikdama rūpestingai ir apdairiai bei siekdama realizuoti savo teises į palikimą, turėjo galimybę pavesti savo įgaliotiniui (kurį beje turėjo) atlikti palikimo priėmimo veiksmus t.y. kreiptis į notarų biurą. Remiantis 1964 m. CK 573 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pareiškėja palikėjo atžvilgiu yra pirmos eilės įpėdinė pagal įstatymą, todėl nežinojimas apie testamentą niekaip negalėjo sukliudyti jai, kaip įstatyminei įpėdinei, realizuoti savo teises į atsiradusį palikimą, t.y. kreiptis su pareiškimu dėl palikimo priėmimo į notarų biurą įstatymo nustatyta tvarka. Aplinkybės, jog pareiškėja pati net 7 metus nesidomėjo tėvo palikimu, patvirtina, kad jos elgesys buvo nerūpestingas ir aplaidus. Jei pareiškėja būtų elgusis apdairiai, siekdama įgyvendinti savo teises, ji turėjo pati aiškintis, koks palikimas liko po tėvo mirties ir kas į jį pretenduoja.
Kolegija sutinka ir su teismo padarytomis išvadomis, vertinant suinteresuoto asmens V. A. laišką pareiškėjai (bl.36). Laiško turinys nepatvirtina suinteresuoto asmens nesąžiningumo ir siekimo suklaidinti pareiškėją. Priešingai, iš laiško turinio matyti, kad pareiškėjos brolis kreipėsi į ją su „... prašymu dėl tėvo palikimo..."" ir prašė atsiųsti įgaliojimą, kad galėtų nuosavybę įregistruoti savo vardu bei nurodė, kaip surasti lietuvį notarą. Laiško turinys patvirtina, kad jame kalbama apie tėvo palikimą ir kad palikimo įforminimui reikalingas pareiškėjos valios pareiškimas. Toks laiško turinys pareiškėjai, siekiant pareikšti pretenzijas į tėvo palikimą, turėjo būti realizuotas jau tuo metu, tačiau po to praėjo 7 metai.
Kolegija sutinka su atskirojo skundo motyvais, jog R.J. ir A. J. rašytiniai paliudijimai (b.l. 39-42) negalėjo būti pripažinti tinkamais įrodymais, nes liudytojų parodymai galėjo būti gauti tik CPK trečiojo skirsnio numauta tvarka. Tačiau ir atmetus šiuos įrodymus, nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėja įrodymais patvirtino svarbių priežasčių buvimą, dėl ko galėtų būti pratęstas terminas palikimui priimti. Pareiškėjos liudytojų J. Š. ir B. B. parodymai bei pareiškėjos atstovo V. S. paaiškinimai byloje nepaneigia virš nurodytų nustatytų aplinkybių ir nepatvirtina termino praleidimo priežasčių svarbos, todėl šioje byloje neturi esminės įrodomosios reikšmės.
Nenustačius pagrindų nutarčiai panaikinti, ji nekeistina (CPK 337 straipsnio 1 punktas), o atskirasis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti. Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 19 d. nutartį palikti nepakeistą.