Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje privataus kaltinimo proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teistas:

- 1983 m. lapkričio 14 d. Vilniaus miesto Lenino r. teismo nuosprendžiu pagal BK 146 str. 2 d., 42 str., 207 str. 1 d., 147 str. 2 d.;

- 1991 m. gegužės 28 d. Švenčionių r. teismo nuosprendžiu pagal BK 116 str. 2 d., 42 str., 116 str. 1 d., teistumai išnykę,

privačiai kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. P. 2011 m. sausio 3 d., apie 19.40 val., šalia namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, rankoje turėdamas nenustatytą daiktą, tyčia mušdamas - ne mažiau dviejų kartų sudavė J. L. į veidą, smūgiuodamas vieną kartą į kaktos dešinę pusę antakio srityje ir vieną kartą į kairės akies viršutinį voką – sukėlė J. L. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą, padarydamas jai sužalojimus: poodinę kraujosruvą kaktos dešinėje pusėje, paviršinę muštinę žaizdą kairės akies viršutiniame voke su plačia difuzine poodine kraujosruva kairės akies vokuose pereinančia į kairio žando sritį, odos nubrozdinimą nosies nugarėlėje.

Apklaustas teisme privačiai kaltinamas E. P. kaltu nepripažino ir parodė, kad 2011 m. sausio 3 d. grįžo iš Šeškinės mikrorajono. J. L. išėjo už vartelių, su ja netoli stovėjo sugyventinis V. Jis praeidinėjo pro šalį, kai J. L. jį užkabino už rankos. Tai buvo toks konfliktavimo būdas. Jis kaip ėjo, taip ir praėjo. Kai užėjo į butą, ji smarkai užrėkė. Tai yra ne pirmas kartas, kai ji konfliktuoja su savo sugyventiniu, jie ten pešasi, girdisi įvairus žodžiai, tame tarpe ir keiksmažodžiai. Kai išėjo pasemti vandens į šulinį, atvažiavo policijos pareigūnai, kurie liepė važiuoti su jais. Jį kartu su kaimyne ir pas ją buvusiu vaiku nuvežė į policijos komisariatą. Akis jai jau buvo sumušta. Jis tai pastebėjo tik policijos komisariate ir nesuprato dėl ko. Policijos komisariate iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Jie išėjo su greitąja pagalba, pavežė ją iki namų ir tiek, nieko neatsitiko. Policijos komisariate parašė paaiškinimą. Tai ne pirmas atvejis su kaimynais. Jie nori užvaldyti turtą. Su kaimynais nekonfliktuoja, nesisveikina, užsiima savo darbais. Iš kur atsirado sumušimas, nežino. Kaimynės nemušė ir jos nestūmė. Sugyventinis V. pastoviai būna pas kaimynę. J. V. nematė, tik girdėjo namuose triukšmą. 2011 m. sausio 3 d. paaiškinime nurodė, kad nukentėjusioji buvo užpuolusi jį su dujų balionėliu bei tai, kad nukentėjusioji pati save sužalojo, kadangi jie su sugyventiniu pastoviai barasi. 2011 m. sausio 3 d. nukentėjusiosios anūkės kieme nematė, sugyventinis stovėjo prie atidarytų durų.

Apklausta teisme privati kaltintoja, nukentėjusioji J. L. parodė, kad namas, kuriame jie gyvena yra senas, be patogumų, yra bendras šulinys, iš kurio jie visi semia vandenį. Visą laiką E. P. konfliktavo su jais, pradžioje su jos mama, vėliau, kai mama mirė, su ja. 2011 m. sausio 3 d. apie 19.20 val. namuose baigėsi vanduo. Atostogų metu pas ją pastoviai būna anūkė O. L. Nusprendė kitą dieną nueiti vandens į šulinį, kadangi vakarais bijo vaikščioti, bijo kaimyno E. P., kadangi jis ne kartą smurtavo prieš ją. Valė prie vartelių sniegą. Kai nuvalė apie pusė metro ilgio takelį, iš savo namų išėjo kaimynas E. P. su šluota. Jis buvo labai piktas. Jis tyliai, nieko nepasakęs, ištiesė dešinę ranką, ant kurios buvo kažkoks blizgantis daiktas ir trenkė jai tiesiai į akį, buvo dar antras smūgis, kadangi liko guzas ant kaktos, trečio smūgio neprisimena. Trečią smūgi ji paprasčiausiai neišgirdo. Tuo momentu pamanė, kad prarado akį. Pradėjo šaukti. Išbėgo anūkė ir paklausė jos kas atsitiko. Ji matė kaimyną ir girdėjo kaip jis keikėsi, girdėjo, kaip jis pasakė, kad juos visus nužudys. Prie akies pridėjo sniegą. Grįžo namo, bandė skambinti bendros pagalbos numeriu 112, kad iškviesti policiją. 19.40 val. atvyko policijos pareigūnai. Jie iš karto paklausė kas ją sumušė. Parodė policijos pareigūnams, kur gyvena E. P.. Policijos pareigūnai nuėjo pas kaimyną, jam pasakė rengtis, kadangi jis turės važiuoti į komisariatą. Visą laiką žaizdą kraujavo, keitė sniegą. Jai iškvietė greitąją medicinos pagalbą, kuri suteikė pirmąją pagalbą. Policijoje parašė pareiškimą.

Apklausta teisme nepilnametė liudytoja O. L. paaiškino, kad tą dieną sėdėjo prie kompiuterio, močiutė nuėjo nušlioti sniegą. Išėjo, nes išgirdo močiutės šauksmus ir girdėjo, kaip kaimynas rėkavo. Išėjo į lauką ir pamatė, kaip močiutė dėjo prie akies sniegą. Močiutės akis buvo išsiputusi Jų kaimynas vaikščiojo, rėkavo ir keikėsi. Galvoja, kad būtent jis tai padarė, kadangi nieko aplink nebuvo. Kai atvažiavo policija, jie visi kartu važiavo automobilyje, jis kažką šnekėjo. Kai jie sėdėjo policijos komisariate Žirmūnų mikrorajone, atvažiavo greitoji pagalba ir išvežė juos į ligoninę.

Apklaustas teisme liudytojas policijos pareigūnas F. A. paaiškino, žiemos metų patruliuodamas kartu su A. J., iš budėtojo gavo iškvietimą į (duomenys neskelbtini) esantį nuosavą namą, kur buvo sumušta moteris. Atvykus į iškvietimo vietą, į juos kreipėsi pilietė, kuriai buvo sumušta galva, kaktos srityje buvo kraujas. Ji paaiškino, kad eidama prie šulinio pasiimti vandens, susipyko su kaimynu, kuris jai trenkė. Šulinys yra už kampo, kur yra įėjimas į kitą butą. Nuėjus ten, ant laiptų surado pilietį (liudytojas rodo į kaltinamąjį). Piliečio elgesys ir paaiškinimai buvo neadekvatus ir neaiškus. Kartu su nukentėjusiąją buvo 15 metų jos dukra. Ji padėjo jai apsirengti. Nukentėjusioji buvo streso būsenoje, išsigandusi, nervuota. Tolimesniam tyrimui visi buvo pristatyti į 1 PK. Pakeliui į komisariatą nukentėjusiajai buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba.

Apklaustas teisme liudytojas policijos pareigūnas A. J. paaiškino, kad dirba Lietuvos viešosios policijos rinktinei „Vytis“. Atpažįsta abu proceso dalyvius. Šių metų sausio mėnesį buvo gautas iškvietimas dėl konflikto tarp kaimynų. Moteris su dukra buvo kieme. Moteris buvo susijaudinusi, sumušta. Ant veido matėsi sumušimai. Nukentėjusioji atrodė blogai: ant veido buvo kraujosruvos, mėlynės. Ji paaiškino, kad ją sumušė kaimynas. Konfliktas įvyko dėl šulinio. Dukra jiems parodė kaimyną, kuris tuo metų buvo prie namų (liudytojas rodo į kaltinamąjį). Jis elgėsi neadekvačiai, buvo įsiaudrinęs, trankė durimis. Pašalinių žmonių bute nematė. Visi buvo kieme. Buvo nukentėjusioji, nukentėjusiosios dukra, ir asmuo. Prie jų daugiau niekas nebuvo priėjęs. Kaltinamasis buvo sulaikytas, abi konflikto pusės buvo pristatytos į komisariatą. Pakeliui į komisariatą, buvo iškviesti medikai. Atvykę medikai, nukentėjusiąją išsivežė.

Apklausta teisme liudytoja ekspertė J. G.-D. paaiškino, kad teismo medicinoje save žalojimas laikomas, esant daugkartiniams pjautiniams sužalojimams. Visais kitais atvejais yra įvykio aplinkybės, kurias turi nustatyti nebe teismo medicinos ekspertas, o teisėsaugos organai. Jie gali pasakyti ar tam tikromis aplinkybėmis galima pasidaryti tokius sužalojimus. Nukentėjusiajai nustatyti sužalojimai yra veide. Jie yra pasiekiami nukentėjusiosios rankai. Tokie sužalojimai nėra būdinga griuvimui. Tai smurto pasiekoje padaryti sužalojimai. Šių sužalojimų atsiradimas galimas ir nuo vieno trauminio poveikio. Sužalojimai, nustatyti nukentėjusiajai, galėjo atsirasti ir suduodant ranka, kumščiu, bet rankoje kažkas turėjo būti, kadangi yra žaizdos kairės akies viršutinio voko vidiniame paviršiuje ir nosies nugarėlės kairiajame šoniniame paviršiuje. Tokie sužalojimai nebūdingi, suduodant smūgį kumščiu. Nuo smūgio kumščiu paprastai lieka kraujosruvos. Žaizdų atsiradimą galėjo įtakoti kažkokio daikto turėjimas rankoje. Buvo nustatyta kraujosruva kaktos dešinėje pusėje antakio srityje ir muštinė žaizda kitos pusės, kairės akies viršutinio voko vidiniame trečdalyje kartu su odos nubrozdinimu nosies nugarėlės kairiajame šoniniame paviršiuje ir poodinė kraujosruva kairės akies vokuose pereinantį į žandą. Šie sužalojimai padaryti dviem trauminiais poveikiais. Kadangi kraujosruva formos neišlaikė, apie daiktą negali kalbėti. Tai galėtų būti bet koks kietas bukas daiktas.

Valstybinė teismo medicinos tarnyba prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G50/10 (01) nurodyta, kad J. L. padaryta poodinė kraujosruva kaktos dešinėje pusėje, paviršinė muštinė žaizda kairės akies viršutiniame voke su plačia difuzine poodine kraujosruva, kairės akies vokuose pereinančia į kairio žando sritį, odos nubrozdinimas nosies nugarėlėje, paveikus buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t.y. 2011 m. sausio 3 d., sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 4-5).

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad E. P., kilus asmeniniam konfliktui su J. L., tyčia mušdamas nenustatytu daiktu sukėlė J. L. skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą.

Nors kaltinamasis E. P. neprisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, tačiau nukentėjusiosios J. L., liudytojų O. L., policijos pareigūnų A. J., F. A. bei apklaustos ekspertės J. G.-D. parodymai, specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad jis padarė šią nusikalstamą veiką. Tiek nukentėjusiosios J. L., tiek nepilnametės liudytojos O. L., tiek policijos pareigūnų A. J. ir F. A. parodymai yra nuoseklūs, logiški, patvirtinantys nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes ir sutampa tarpusavyje. Jų parodymus patvirtina ir specialisto išvada, kuria nukentėjusiajai J. L. nustatyti sužalojimai. Sužalojimai nustatyti toje vietoje, kurioje nurodė nukentėjusioji ir liudytojai. Sužalojimai įvertinti nežymiu sveikatos sutrikdymu. Todėl išvardinti duomenys teismo laikytini įrodymais, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Be to, šiais įrodymais paneigti E. P. parodymai, kad fizinio smurto prieš J. L. jis nevartojo. Apklausti liudytojais policijos pareigūnai A. J. ir F. A. paneigė E. P. versiją, kad nukentėjusiąją galėjo sumišti jos sugyventinis J. V., kadangi atvykus į įvykio vietą pašalinių žmonių jie nematė. Įvykio vietoje buvo nukentėjusioji, jos anūkė ir E. P.. Kaltinamasis tuo metu elgėsi neadekvačiai ir neaiškiai, agresyviai. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamojo E. P. versija dėl J. V. buvimo apskritai įvykio vietoje paneigia ir jo nenuoseklūs, prieštaringi parodymai. Taip, apklausos metu kaltinamasis kelis kartus keitė savo parodymus, vieną kartą parodydamas, kad 2011 m. sausio 3 d. grįžo iš Šeškinės mikrorajono. J. L. išėjo už vartelių, su ja netoli stovėjo sugyventinis V. Jis praeidinėjo pro šalį, kai J. L. jį užkabino už rankos... Kai užėjo į butą, ji smarkai užrėkė. Tai yra ne pirmas kartas, kai ji konfliktuoja su savo sugyventiniu, jie ten pešasi, girdisi įvairus žodžiai, tame tarpe ir keiksmažodžiai. Kai išėjo pasemti vandens į šulinį, atvažiavo policijos pareigūnai, kurie liepė važiuoti su jais. Jį kartu su kaimyne ir pas ją buvusiu vaiku nuvežė į policijos komisariatą. Akis jai jau buvo sumušta. Jis tai pastebėjo tik policijos komisariate ir nesuprato dėl ko. Iš kur atsirado sumušimas, nežino. Kaimynės nemušė ir jos nestūmė. Sugyventinis V. pastoviai būna pas kaimynę. Tačiau tuos pačios apklauso metu parodė, kad J. V. nematė, tik girdėjo namuose triukšmą. Ir trečią kartą apie V. buvimą įvykio vietoje parodė, kad 2011 m. sausio 3 d. nukentėjusiosios anūkės kieme nematė, sugyventinis stovėjo prie atidarytų durų. Taip pat nėra pagrindo tikėti kaltinamojo parodymais, kad jis tik policijos komisariate pamatė, kad nukentėjusioji sumušta, nors iki tol, pasak kaltinamojo, ją matė neva kai ji praeidinėjo su savo draugu J. V., po to, kai išėjo neva pasisemti vandenį iš šulinio ir važiuodamas kartu automobilyje į komisariatą. Be to, liudytojai A. J. ir F. A., atvykę į įvykio vietą iš karto matė, kaip atrodė nukentėjusioji ir patvirtino, kad nukentėjusiajai buvo sumušta galva, kaktos srityje buvo kraujas, kad moteris buvo susijaudinusi, sumušta. Ant veido matėsi sumušimai. Nukentėjusioji atrodė blogai: ant veido buvo kraujosruvos, mėlynės. Nukentėjusioji tiek atvykusiems policijos pareigūnams, tiek pareiškime, dėl ko ikiteisminis tyrimas medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo pradėtas esant BPK 407 straipsnio pagrindams, tiek duodama parodymus teisme patvirtino, kad būtent kaltinamasis E. P. jai sudavė kelis smūgius, nematė kokiu daiktu, ir dėl to jai buvo nustatyti sužalojimai, ir dėl to ji pajuto fizinį skausmą. Jos, ir išvardintų liudytojų parodymais ir kita bylos medžiaga, teismas neturi pagrindo netikėti dėl jau nurodytų priežasčių. Dėl sužalojimų teisme apklausta ekspertė J. G.-D. patvirtino, kad žaizdų atsiradimą galėjo įtakoti kažkokio daikto turėjimas rankoje. Nukentėjusioji tą pačią dieną kreipėsi į policijos komisariatą dėl įvykusio konflikto su E. P., pareiškime nurodė tokias pačias įvykio aplinkybes. Be to, sužalojimo faktą patvirtina specialisto išvada, kuri patvirtina, kad J. L. padaryta poodinė kraujosruva kaktos dešinėje pusėje, paviršinė muštinė žaizda kairės akies viršutiniame voke su plačia difuzine poodine kraujosruva, kairės akies vokuose pereinančia į kairio žando sritį, odos nubrozdinimas nosies nugarėlėje, paveikus buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu (daiktais). Be to, specialisto išvadoje patvirtinta, kad sužalojimai galėjo būti padaryti galimai nurodytu laiku, t.y. 2011 m. sausio 3 d.

E. P. veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Skirdamas bausmę E. P. ir parinkdamas jos rūšį, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 2 dalimi, teismas atsižvelgia į tai, kad jo padaryta veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, veika padaryta esant tiesioginei tyčiai. Tiriant E. P. asmenybę nustatyta, kad jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, nevedęs, vaikų neturi, teistas, teistumas išnykęs (b.l. 24-25), buvo baustas administracinė tvarka (b.l. 40-43), Vilniaus priklausomybės ligų centre neįrašytas (b.l. 47) ir Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje įskaitoje nesigydė (b.l. 49). Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalies sankcija numato viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto ir laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmes. Parinkdamas bausmės rūšį teismas įvertina tai, kad nėra E. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį – padarytas smurtinis nusikaltimas, kuris sukėlė nesaugumo jausmą nepilnamečiui asmeniui, kaltinamojo asmenybę, ir mano, kad už įvykdytą nusikalstamą veiką bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus E. P. laisvės apribojimo bausmę.

Nukentėjusioji J. L. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo iš E. P. prašo priteisti 15000 (penkiolika tūkstančių) Lt dydžio neturtinės žalos ir 420 (keturi šimtai dvidešimt) Lt už jai suteiktą advokato pagalbą (b.l. 1-2, 52). Teismo posėdyje J. L. paaiškino, kad dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų prarado sveikatą, negalėjo dirbti. Turi čekį už abdukciją. Nuo sausio mėnesio norėjo eiti dirbti, tačiau darbą pradėjo nuo birželio, kadangi labai pašlijo sveikata, buvo labai aukštas spaudimas, iki sumušimo spaudimas buvo mažas. Visą laiką negalėjo dirbti, pirko vaistus, labai suprastėjo jos regėjimas. Buvo pas okulistą, pas LOR gydytojus. Visas veidas buvo juodas, kraujospūdis pakilo, skauda ausis.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. nurodyta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą ( BPK 44 str. 10 d.). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 str.). Jeigu nusikaltimo metu nukentėjusysis patiria fizinį skausmą (sutrikdoma sveikata), dvasinį ar kitokį emocinį sukrėtimą, pažeminimus ar kita (CK 6.250 straipsnio 1 dalis), jam neabejotinai padaroma neturtinė žala. Byloje nukentėjusiajai J. L. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, todėl ji įgijo teisę į neturtinės žalos atlyginimą, nes ji patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus.

Neturtinės žalos atlyginimo sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas. Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos turinį apibrėžia LR CK 6.250 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šios žalos dydžio nustatymo kriterijai nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad nukentėjusiajai, civilinei ieškovei J. L. buvo sukeltas fizinis skausmas, padaryti specialisto konstatuoti kūno sužalojimai. Tačiau teismas neturi duomenų, kad nukentėjusioji tapo nedarbinga, atsirado kitokios neigiamos pasekmės. Vertindamas E. P. padarytos neturtinė žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad buvo padarytas nesunkus nusikaltimas, į jo trukmę, nukentėjusiosios tarpusavio santykius su kaltinamuoju, įvykio vietą ir tuo metu susidariusią situaciją. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad J. L. reikalaujama priteisti 15000 (penkiolika tūkstančių) Lt suma už neturtinę žalą yra neadekvati jai padarytai žalai, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalimi nustatytais kriterijais bei susiklosčiusia ir taikomą teismų praktika, teismas nukentėjusiosios, civilinės ieškovės civilinį ieškinį tenkina iš dalies ir neturtinę žalą mažina iki 3000 (trys tūkstančiai) Lt, šią sumą priteisiant iš kaltinamojo E. P..

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 105 straipsnio 1 dalį, 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti proceso išlaidas, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Todėl nukentėjusiosios J. L. iš kaltinamojo E. P. priteistinos išlaidos, turėtos teisme, t.y. 420 (keturi šimtai dvidešimt) Lt, pagal pinigų priėmimo kvitais pagrįstas atstovavimo išlaidos (b.l. 52).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301-305, 307 str. teismas, -

nusprendžia:

pripažinti E. P., a.k. (duomenys neskelbtini) kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje ir nubausti jį skiriant 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant E. P. per visą laisvės apribojimo laikotarpį: 1)nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose (jeigu tai nesusiję su darbu ar kita aktyvia socialine veikla); 2) per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 70 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Nukentėjusiosios J. L. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir iš E. P. priteisti 3000 (trys tūkstančiai) Lt neturtinei žalai atlyginti už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Priteisti iš kaltinamojo E. P. nukentėjusiosios J. L. turėtas 420 (keturi šimtai dvidešimt) Lt išlaidos teisme už suteiktą advokato teisinę pagalbą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.