- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-14
- Bylos Nr.
- e2A-368-431/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-23625-2014-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Radzevičienė, Laima Gerasičkinienė, Neringa Švedienė
- Ieškovas
- AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvoje
- Atsakovas
- UAB „Pagrata“
- Trečiasis asmuo
- UAB „Justiniškės“
- Kategorijos
- 2.5.10.5.2Deliktinė atsakomybė
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Radzevičienės, Neringos Švedienės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvoje veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, ieškinį atsakovui UAB „Pagrata“ dėl nuostolių atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo byloje – UAB „Justiniškės“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 14.186,40 Lt (4.108,67 €) pagal draudimo sutartį išmokėtą sumą, 6 procentų procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas 2011 metais vykdė turgavietėje statybos darbus, kurių metu buvo pažeista greta esančio pastato hidroizoliacija. Dėl šios priežasties po lietaus, 2011 m. liepos 30 d. buvo aplietos ir apgadintos minėtame pastate esančios patalpos: sugadintos lubos, apdaila, langų kraštai, grindjuostės, signalizacija, sienos. Patalpos buvo apdraustos ieškovo Įmonių turto draudimu, todėl ieškovas dėl šio įvykio nukentėjusiam asmeniui išmokėjo 14.186,40 Lt dydžio draudimo išmoką ir įgavo teisę išmokėtų sumų reikalauti iš atsakingo už žalą asmens, tai yra atsakovo. Ieškovas 2011 m. spalio 17 d. išsiuntė pretenziją atsakovui su raginimu geranoriškai sumokėti 14.186,40 Lt. Atsakovas 2011 m. spalio 28 d. atsakyme į pretenziją pripažino, jog pasitelkęs rangovus vykdė žemės sklypo grindinio dangos remonto ir prekybos kioskų montavimo darbus, tačiau sumokėti reikalaujamą sumą atsisakė. Atsakovo katę dėl padarytos žalos įrodo trečiojo asmens 2014 m. liepos 9 d. raštas. Žalos atsiradimą nulėmė atsakovo atlikti neteisėtų veiksmų, tai yra plytelių, skirtų vandens nutekėjimui į vandens surinkimo sistemą, išardymas bei hidroizoliacijos, buvusios po išardyta danga, pažeidimas.
Atsakovas nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas neįrodė visų atsakovo civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų ir kartu su ieškiniu nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kad būtent atsakovo 2011 metais vykdytos statybos yra tiesiogiai susijusios su trečiajam asmeniui priklausančių patalpų užliejimu. Nei atsakovas, nei jo pasamdytas subrangovas UAB „Loro“ neatliko jokių neteisėtų veiksmų, tai yra visi statybos darbai buvo atliekami atsakovo sklypo ribose, pagal paruoštą pamatų įrengimo planą. Nejudintino grunto buvo nuimta tik 5 cm, todėl jis niekaip negalėjo paveikti pastato, nutolusio nuo atsakovo sklypo ribos per 3 metrus, hidroizoliacijos. Pamatų įrengimo darbai buvo baigti 2011 m. gegužės 10 d., tuo tarpu ieškovo nurodytos patalpos buvo užlietos 2011 m. liepos 30 d. (praėjus 3 mėnesiams nuo atliktų darbų), tai yra jau tuomet, kai turgavietėje nebuvo vykdoma jokių žemės kasimo darbų. Ieškovas nenurodė ir jokio konkretaus užpylimo šaltinio ir vietos bei užpylimo priežasties. Ieškovas neįrodė ir padarytos žalos dydžio bei nepateikė įrodymų, kad tokią žalą yra faktiškai patyręs.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo, UAB „Justiniškės“ nurodė, jog prieš aptariamą įvykį, kitų tokių įvykių ginčo vietoje nebuvo. Atsakovo pažeistą hidroizoliaciją atstatė pats trečiasis asmuo. Iki ginčo statybos darbų visi nuolydžiai buvo suformuoti taip, kad vanduo tekėtų į atitinkamus latakus, o atsakovui nuėmus statybos metu viršutinį sluoksnį, šie nuolydžiai buvo pažeisti ir, prasidėjus lietui, vanduo prasisunkė pro paviršių. Įvykio metu ginčo patalpose buvo daug smėlio, todėl įvykio priežastimi buvo vykdomos atsakovo statybos. Tikėtina, kad patalpų užpylimo dieną atsakovas savo teritorijoje buvo atlikęs betonavimo darbus, kaip tai atvaizduota I-ojo bylos tomo 105 puslapyje. Patvirtinti, ar juoda plėvelė yra hidroizoliacija, trečiasis asmuo negalėjo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gegužės 12 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo atsakovui 1.013,70 € bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš ieškovo trečiajam asmeniui 508,20 € bylinėjimosi išlaidų. Priteisė ieškovo valstybės naudai 5,60 € patirtas pašto išlaidas.
Teismas nustatė, jog ieškovas įrodymų, pagrindžiančių, kad vandens nutekėjimo nuolydžiai statybos darbų atlikimo vietoje buvo suformuoti, nepateikė. Todėl teismas pripažino, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovo atlikti statybos darbai galėjo sąlygoti vandens nutekėjimo nuolydžių, apie kurių faktinį buvimą byloje nėra duomenų, pažeidimą. Be to, teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovas A. D. teigė, jog šalia atsakovo vykdomų statybų aptvertos teritorijos, statybos darbus atliko ir pats trečiasis asmuo. Byloje nėra pateikta jokių duomenų apie šių darbų atlikimo pobūdį bei laiką, todėl akivaizdu, jog vandens nutekėjimo nuolydžiai, jeigu tokie faktiškai būtų, galėtų būti pažeisti ir kitų asmenų, dirbusių šalia atsakovo statybos darbų atlikimo vietos. Teismas padarė išvadą, jog nesant byloje duomenų apie pastato vandens nutekėjimo nuolydžių buvimą atsakovo vykdomų statybų atlikimo vietoje, faktiškai statybos darbus ginčo teritorijoje atliekant ne tik atsakovui, byloje esančių įrodymų nepakanka konstatuoti, jog atsakovas savo veiksmais galimai pažeidė pastato vandens nutekėjimo sistemą.
Teismas iš esančių byloje nuotraukų nustatė, jog statybos darbų atlikimo vietoje šių statybų atlikimo metu buvo išardytos plytelės, po kuriomis matoma juoda plėvelė. Trečiojo asmens atstovas A. G. teismo posėdžio metu patvirtinti, kad nuotraukose matoma atsakovo statybų atlikimo vietoje juoda plėvelė yra hidroizoliacija, negalėjo. Liudytojas A. Z. teismo posėdžio metu nurodė, kad nuotraukose matoma juoda plėvelė nėra hidroizoliacinė medžiaga. Byloje jokių statybos srities specialistų ar ekspertų išvadų dėl šios faktinės bylos aplinkybės, pateikta nebuvo. Teismas konstatavo, jog byloje nėra pakankamai duomenų, kuriais remiantis teismas galėtų daryti vienareikšmišką išvadą, jog nuotraukose matoma atsakovo vykdytų statybų vietoje juoda plėvelė yra hidroizoliacinė medžiaga. Nesant byloje atitinkamos srities specialistų ar ekspertų išvados dėl šios juodos plėvelės kaip statybinės medžiagos specifikacijos, nėra galimybės ir įvertinti, kokiu tikslu ši plėvelė yra įrengiama, kokias pasekmes gali sukelti šios plėvelės nebuvimas, išardymas ar dalies pažeidimas. Ieškovas byloje yra pateikęs 2000 metų A. P. projektavimo biuro parengtą UAB „Justiniškės“ prekybos centro išplėtimo projektą, kuriame įtvirtinta, jog eksploatuojamo stogo principiniai sluoksniai – gelžbetoninė perdanga, išlyginamasis betono sluoksnis, hidroizoliacija – 2 sluoksniai, drenažinis sluoksnis, šilumos izoliacija – 22 cm, hidroizoliacija, drenažinis sluoksnis, betono išlyginamasis sluoksnis eksploatuojamo stogo danga. Kartu su šiuo projektu pateiktame plane prie pastabų yra nurodyta, kad stogo konstrukcija priklausys nuo pasirinkto konstrukcinio varianto – hidroizoliacija viršuje, ar po šilumine izoliacija. Ieškovas teismui nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, koks konkretus stogo konstrukcijos įrengimo variantas buvo pasirinktas bei faktiškai pastate įrengtas. Nesant tikslių duomenų, įvertinti, ar atsakovas išėmęs trinkeles bei nuėmęs 5 cm nejudintino grunto statybos darbų atlikimo vietoje galėjo pažeisti pastato hidroizoliaciją, nėra galimybės. Nei ieškovas, nei trečiasis asmuo negalėjo aiškiai nurodyti, kokią būtent bei kokioje pastato dalyje esančią hidroizoliaciją pažeidė atsakovas, kadangi vienu atveju teigė, jog atsakovas pažeidė atsakovo statybos darbų atlikimo vietoje buvusią hidroizoliaciją, o kitu atveju – patalpos šoninę hidroizoliaciją. Taigi nesant byloje aiškių duomenų apie hidroizoliacijos pastate buvimą bei konkrečią jos įrengimo vietą, nėra galimybės daryti net prielaidos apie galimą šios hidroizoliacijos pažeidimą atsakovo vykdomų statybų atlikimo metu. Teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė aplinkybių, jog atsakovas statybos darbų atlikimo metu pažeidė pastato vandens nutekėjimo nuolydžius bei hidroizoliaciją, todėl padarė išvadą, kad ieškovo argumentai dėl priežastinio ryšio buvimo tarp pažeistos atsakovo veiksmais hidroizoliacijos bei vandens nutekėjimo nuolydžių sistemos ir įvykusio įvykio, nepagrįsti.
Teismas pripažino, kad egzistuoja tam tikri prieštaravimai dėl faktinės įvykio metu buvusios situacijos atsakovo vykdytų statybų vietoje. Vieno iš liudytojo paaiškinimams prieštaraujant net dviem kitų dviejų asmenų paaiškinimams bei bylos medžiagai, iš kurios matyti, kad jau 2011 m. gegužės 10 d. įmonės UAB „LORO“ vertino įrengtų pamatų tinkamumą, teismas padarė išvadą, kad įvykio metu atsakovo vykdomų statybų vieta atrodė taip kaip teigė liudytoja A. K. bei trečiojo asmens UAB „Justiniškės“ atstovas A. G., kurių paaiškinimus patvirtina rašytinė bylos medžiaga, tai yra jau esant atsakovo vykdytų statybų vietoje įrengtiems pamatams. Ieškovas turėjo pareigą įrodyti, kad esant faktinei atsakovo statybos darbų atlikimo vietos situacijai tokiai, kokia yra nurodyta I tomo 105 puslapyje esančioje nuotraukoje, patalpų užliejimas buvo sąlygotas atsakovo statybos darbų atlikimo.
Teismas nustatė, kad patalpos nutolusios nuo atsakovo darbų atlikimo vietos apie 3 metrus. Ieškovas šios bylos aplinkybės neginčijo. Duomenų, kuriais remiantis būtų galimybė nustatyti, kokiu būdu būtent lietaus vanduo galėjo prasiskverbti pro atsakovo statybos darbų atlikimo vietą, kurioje įrengti pamatai, į ginčo patalpas, byloje nepateikta. Teismui nėra pateikta ir jokių įrodymų, ar 2011 m. liepos 27 d. liūtinio lietaus krituliai (9,2 mm krituliai), esant faktinei situacijai, kuri pavaizduota 1 tomo 105 puslapyje esančioje nuotraukoje, galėjo lemti tokio masto patalpų, nutolusių net 3 metrais nuo atsakovo statybos darbų atlikimo vietos, užpylimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad virš ginčo patalpos yra įrengtos ir kitos patalpos. Teismas pažymėjo, jog neatmetama ir tikimybė, jog vandens tekėjimo šaltinis galėjo būti ir virš ginčo patalpų esančios kitos patalpos. Šalia ginčo patalpos sienos yra vandens nutekėjimo vamzdis. Trečiasis asmuo nurodė, jog šis vamzdis yra įrengtas jau pakankamai seniai, todėl laikytina, jog netinkama šio vandens nutekėjimo vamzdžio priežiūra gali lemti tai, jog vandens tekėjimo šaltiniu gali būti ir šis pastato vandens nutekėjimo vamzdis. Taigi patalpos galėjo būti užlietos iš įvairių vandens tekėjimo šaltinių. Nesant byloje įrodymų, jog atsakovas statybos darbų atlikimo metu pažeidė pastato hidroizoliaciją bei vandens nutekėjimo nuolydžius, bei duomenų, iš kurių galima būtų įvertinti galimą hidroizoliacijos bei vandens nutekėjimo nuolydžių pažeidimo įtaką patalpos užliejimui, esant tokiai faktinei situacijai, kokia pavaizduota 1 tomo 105 puslapyje esančioje nuotraukoje, mažai tikėtina, jog tokio masto patalpos užliejimas galėtų būti sąlygotas atsakovo atliktų veiksmų. Ieškovas pateikė teismui 2015 m. sausio 5 d. vandens prasiskverbimo priežasties nustatymo aktą, kuris buvo parengtas ieškovo iniciatyva bei kuriame ekspertas padarė išvadą, kad neįmanoma pilnai atsakyti į visus teismo užduotus klausimus, nenurodydamas bei nenustatydamas šiame akte konkrečios patalpos užliejimo priežasties. Teismas pažymėjo, jog šis eksperto aktas yra parengtas vienos iš šalių iniciatyva. Jame nėra nurodyta, kokiais dokumentais remiantis bei kokius metodus taikant ekspertas daro konkrečias išvadas. Bylos medžiaga šiam ekspertui taip pat nebuvo pateikta. Be to, vien tai, jog ieškovo iniciatyva parengtame akte nurodyta, jog tiksliai atsakyti į užduotus klausimus nėra galimybės, nesuponuoja išvados, jog teismo paskirtą žalos atsiradimo priežasčių nustatymo ekspertizę nebūtų galimybės atlikti bei nustatyti bent labiau tikėtinas žalos atsiradimo priežastis. Teismas padarė išvadą, jog ieškovas savo iniciatyva atsisakęs atlikti ekspertizę, prisiėmė tam tikrą riziką. Byloje trūksta duomenų bei įrodymų, patvirtinančių konkrečias žalos atsiradimo priežastis, šaltinį bei atitinkamai kaltą dėl žalos atsiradimo asmenį. Nagrinėjamoje byloje teismas net neturi pakankamai duomenų konstatuoti labiau tikėtina buvus, jog žalos atsiradimas buvo galimai sąlygotas atsakovo atliktų statybos darbų, kadangi ieškovas bylos nagrinėjimo metu neįrodė nei atsakovo kaltės, nei neteisėtų atsakovo veiksmų, bei priežastinio ryšio tarp atsakovo vykdytų statybų bei atsiradusios žalos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas AAS „Gjensidige Baltic“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.
1) Atsakovas, gindamasis nuo ieškovo reikalavimo, turėjo pareigą įrodyti, jog jis neatliko neteisėtų veiksmų, žala atsirado dėl kitų priežasčių ir panašiai. Nuogrinda – tai prie pat namo esantis nežymus grindinio pakilimas, kuris saugo, kad lietaus ar tirpstančio sniego vanduo tekėtų ne pamatų link, bet tolyn nuo namo. Iš byloje esančios medžiagos matyti, jog gerokai iki 2011 metų apliejimo, virš trečiajam asmeniui priklausančio pastato bei greta jo, buvo įrengta plytelių danga, kuri tuo pačiu atliko nuogrindos funkciją – kritulių vandenį nukreipdavo į lietaus nuotakų surinkimo vamzdį. Šių aplinkybių neginčijo ir pats atsakovas, 2014 m. liepos 30 d. atsiliepime į ieškinį patvirtindamas, jog 2011 m. kovo 22 d. su rangovu buvo sudaręs sutartį, pagal kurią rangovas įsipareigojo atlikti statybvietės paruošimo darbus, tarp kurių – išardyti grindinio plyteles. Aplinkybę, jog atsakovas ar jo rangovai faktiškai išardė plyteles, patvirtina ir nuotraukos, bei liudytojų parodymai.
2) Hidroizoliacinė medžiaga – bet kokia medžiaga, turinti nepralaidžių vandeniui savybių ir įrengta, siekiant apsaugoti statinį nuo vandens poveikio. Iš bylos medžiagos matyti, jog UAB „Justiniškės“ prekybos centro išplėtimo projekto architektūrinėje dalyje buvo numatyta „hidroizoliacija – 2 sluoksniai, drenažinis sluoksnis, šilumos izoliacija – 22 cm, hidroizoliacija, drenažinis sluoksnis, betono išlyginamasis sluoksnis, eksploatuojamo stogo danga“. Denginio plano pastabose Nr. 5 nurodyta, jog „stogo konstrukcija priklausys nuo pasirinkto konstrukcinio varianto – hidroizoliacija viršuje ar po šilumine izoliacija“. 2001 m. sausio 10 d. Statybos rangos sutartyje, be kitų darbų, buvo numatyti perdengimo hidroizoliacijos pagrindo, perdengimo hidroizoliacijos įrengimo darbai. 2001 m. birželio 1 d. darbų priėmimo aktu šie darbai buvo priimti. Iš byloje esančių nuotraukų matyti, jog po išardytomis plytelėmis matyti juoda plėvelė. Aplinkybę, jog aplietame pastate prieš ginčo apliejimą buvo įrengta hidroizoliacija, bei atkurta trečiojo asmens lėšomis ir rūpesčiu, patvirtino trečiojo asmens atstovai.
Atsiliepimas
3) Trečiojo asmens teigimu, nuo pastato eksploatacijos pradžios 2001 metais iki 2011 metų nebuvo įvykę jokių kitų vandens prasiskverbimo atvejų. Tokių atvejų nebuvo ir vėliau, kai trečiasis asmuo savo lėšomis atstatė hidroizoliaciją bei nuogrindą. Aplinkybę, jog vandens prasiskverbimą per pastato stogą ir šoninę sieną sąlygojo atsakovo vykdytos statybos patvirtina ir liudytojos parodymai. Teismo posėdžio metu ji aiškiai nurodė, jog vanduo skverbėsi ir bėgo per tą sieną, kuri ribojosi su atsakovo sklypu. Specialisto E. L. surašytame Vandens prasiskverbimo priežasties nustatymo akto 5.2 punkte nurodyta, jog vandens prasiskverbimas per atitvarines išorines pastato konstrukcijas yra pagrindinė pastato konstrukcijų užliejimo priežastis. Nustatyta, kad minėtą dieną (2011 m. liepos 30 d.) iškrito 1,1 mm kritulių ir buvo stebimas lietus, tačiau prieš kelias dienas (2011 m. liepos 27 d.) buvo užfiksuoti liūtinio lietaus kriterijai – 9,2 mm kritulių. Taigi, būtent lietaus vandens prasiskverbimas per išorines pastato konstrukcijas buvo apliejimo priežastimi, o lietaus vanduo pro jas prasiskverbė būtent dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, tai yra nuogrindos ir hidroizoliacijos išardymo. Pagal tikimybių pusiausvyros principą išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Byloje taip pat nėra jokių įrodymų apie kitokias apliejimo priežastis, tai yra, jog apliejimą sąlygojo vamzdynų, nuotakynų avarijos ar netinkamas veikimas, o tokias priežastis ne tik nurodyti, bet ir įrodyti turėjo atsakovas. Todėl labiausiai tikėtina, jog vandens prasiskverbimo priežastimi per išorines pastato konstrukcijas buvo atsakovo rangovų vykdyti statybos darbai bei liūties metu iškritęs itin didelis kritulių kiekis. Taigi, konstatuotinas teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų ir žalos atsiradimo. Primintina, jog pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė gali kilti pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Atsakovas privalėjo būti atidus, rūpestingas ir vykdyti statybos darbus tokiu būdu, kad nepadarytų žalos tretiems asmenims. Atsakovas galėjo ir privalėjo numatyti, jog išardžius nuogrindos funkciją atliekančias plyteles, bei pažeidus hidroizoliaciją trečiajam asmeniui gali būti padaryta žala, bei privalėjo imtis veiksmų, kad ši žala neatsirastų (įrengti laikiną stoginę virš statybvietės ir pan.). Pagal CK 6.265 straipsnio 1 dalį, jei asmuo, kuris nėra darbuotojas, vykdydamas kito asmens, kuris nėra jo darbdavys, duotą nurodymą, padaro žalos, tai abu šie asmenys atsako solidariai. Iš bylos medžiagos matyti, jog faktiškai statybos darbus pagal atsakovo nurodymus vykdė rangovai, kurių su atsakovu nesieja darbo santykiai, taigi, atsakovas su žalą padariusiais asmenimis už padarytą žalą atsako solidariai.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Pagrata“ nesutinka su skundu, prašo jį atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 12 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog ieškovas nepagrįstai siekia perkelti įrodinėjimo naštą atsakovui. Ieškovas turėjo pateikti pakankamai įrodymų, kad teismas galėtų konstatuoti, jog labiau tikėtina, kad žalos atsiradimas sąlygotas būtent atsakovo atliktų statybos darbų. Tuo tarpu ieškovo teiginiai, kad ieškinys galėjo būti atmestas tik tuo atveju, jei atsakovas būtų neginčijamai įrodęs kitas galimas pastato apliejimo priežastis, atmestinas kaip nepagrįstas. Pagal CPK nuostatas teisė pasirinkti atsakovą visada priklauso ieškovui. Faktas, kad statybos ir kitus darbus atsakovas vykdė ne savarankiškai, o pasitelkdamas rangovus, buvo žinomas nuo atsiliepimo į ieškinį pateikimo momento. Todėl ieškovas nuo šio momento turėjo teisę pakeisti atsakovą ar papildomai patraukti atsakovais kitus asmenis, tačiau to nepadarė. Todėl ieškovo teiginiai, kad su atsakovu solidariai turėtų atsakyti kiti, neįvardinti asmenys, atmestini kaip nepagrįsti. Atsakovas teismo posėdžio metu buvo pateikęs dvi nuotraukas, kuriose buvo užfiksuota atsakovo valdomos turgavietės būklė 2011 m. liepos 18 d., tai yra likus porai savaičių iki apliejimo. Atsakovas akcentavo aplinkybę, kad nuotraukoje Nr. 2 matyti, jog už tvoros esančioje trečiojo asmens teritorijoje nėra įrengti jokie vandens nuvedimo latakai su nuolydžiu (nuogrinda) lietaus nuvedimui užtikrinti. Vandens nuvedimo latakai su nuolydžiu toje pačioje vietoje trečiojo asmens teritorijoje buvo užfiksuoti tik nuotraukose, atsakovo pateiktose kartu su atsiliepimu į ieškinį, tačiau jos buvo darytos 2014 m. liepos 30 d., tai yra praėjus 3 metams po įvykio. Todėl ieškovo teiginiai, kad gerokai iki 2011 m. apliejimo virš trečiajam asmeniui priklausančio pastato buvo įrengta nuogrinda, kuri nukreipdavo lietaus vandenį į nuotekų surinkimo vamzdį, atmestini kaip nepagrįsti. Ieškovas visiškai nepagrįstai nurodo, kad grindinio plyteles, o kartu ir nuogrindą (nuolydžius), išardė atsakovo pasamdytas rangovas. Atsakovas grindinio plyteles išardė tik savo teritorijos ribose. Šios aplinkybės ieškovas nenuginčijo. Ieškovas teismui nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, koks konkretus stogo konstrukcijos įrengimo variantas buvo pasirinktas bei faktiškai pastate įrengtas. Atitinkamai nėra aišku ir kaip buvo įrengta hidroizoliacija. Nei 2001 m. sausio 10 d. statybos rangos sutartis, nei 2001 m. birželio 1 d. darbų priėmimo aktas nepaaiškina, kur būtent hidroizoliacija buvo įrengta. Todėl teismas pagrįstai konstatavo, jog nesant tikslių duomenų apie hidroizoliacijos įrengimo vietą ir būdą, įvertinti, ar atsakovas, išėmęs trinkeles bei nuėmęs 5 cm nejudinto grunto statybos darbų atlikimo vietoje, galėjo pažeisti pastato hidroizoliaciją, nėra galimybės. Trečiojo asmens atstovas teismo posėdžio metu negalėjo patvirtinti, kad nuotraukose matoma juoda plėvelė yra hidroizoliacija. Liudytojas A. Z., turintis statybininko išsilavinimą, nurodė, jog nuotraukose matoma juoda plėvelė nėra hidroizoliacinė medžiaga. Byloje nėra jokių statybos srities specialistų ar ekspertų išvadų dėl šios faktinės bylos aplinkybės.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame skunde bei atsiliepime į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 straipsnis).
Byloje kilo ginčas dėl priežastinio ryšio tarp atsakovo atliktų statybos darbų ir trečiajam asmeniui priklausančiam pastatui padarytos žalos, kurią atlygino ieškovas, išmokėdamas draudimo išmoką.
Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad trečiajam asmeniui UAB „Justiniškės“ priklauso pastatas-parduotuvė, kurios patalpos 2011 m. liepos 30 d. buvo aplietos bei apgadintos (t. I, b.l. 5-7; 12; 17-32; 104-108). Ieškovas nuo 2011 m. vasario 28 d. iki 2012 m. vasario 27 d. pagal su trečiuoju asmeniu sudarytą Įmonių turto draudimo liudijimą buvo apdraudęs minėtą pastatą (t. I, b.l. 4). Ieškovas 2011 m. rugsėjo 1 d. dėl įvykusio įvykio sumokėjo trečiajam asmeniui 14.186,40 Lt (4.108,67 €) draudimo išmoką (t. I, b.l. 42-43). Atsakovas šalia trečiajam asmeniui priklausančio pastato esančiame žemės sklype pagal 2011 m. kovo 22 d. su A. Z. sudarytą rangos sutartį Nr. R02/2011 (t. I, b.l. 70-72; 76) ir 2011 m. sausio 26 d. su UAB „LORO“ sudarytą sutartį Nr. 2011-03 (t. I, b.l. 70-71) vykdė statybos darbus, tai yra buvo atliekami statybvietės paruošimo (laikinos vietos kioskams paruošimas, kioskų perkėlimas, statybvietės (I etapo turgaus modernizavimo) atlaisvinimo (plytelių, vamzdyno, el. tinklų (atjungtų) išardymas)) bei teritorijos aptvėrimo darbai, montuojami prekybos kioskai su stogu. Minėti darbai buvo vykdomi nuo 2011 m. kovo 22 d. iki 2011 m. gegužės 10 d. Prieš draudiminį įvykį, 2011 m. liepos 27 d. buvo užfiksuotas liūtinis lietus, tai yra iškrito 9,2 mm kritulių. Ieškovas su 2011 m. spalio 17 d. pretenzija dėl išmokėtų sumų grąžinimo kreipėsi į atsakovą, tačiau atsakovas 2011 m. spalio 28 d. atsakyme į pretenziją nurodė, jog atsakovo nuomone, ieškovo pretenzija yra nepagrįsta (t. I, b.l. 44-45).
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė reiškia, kad ginčo šalys privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Taigi, ieškovas, teigdamas, kad atsakovui turi būti taikoma civilinė atsakomybė, privalo įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę. Tuo tarpu atsakovas, gindamasis nuo ieškovo reikalavimo, turi įrodyti, jog jis neatliko neteisėtų veiksmų, galėjusių padaryti nuostolius ieškovui, ar šie veiksmai nėra susiję priežastinių ryšių su ieškovui padaryta žala, tačiau neprivalo nurodyti tikslios kitos žalos atsiradimo priežasties. Taip pat ir teismas, nagrinėjantis tokią bylą, neprivalo nustatyti neginčijamas nuostolius sukėlusias aplinkybes, bet turi patikrinti, ar atsakovo, iš kurio reikalaujama priteisti žalą, veiksmai galėjo lemti ar ne šios žalos atsiradimą.
Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.
Nagrinėjamoje byloje, norint tinkamai įvertinti atsakovo veiksmų neteisėtumą bei jų priežastinį ryšį su trečiajam asmeniui padaryta žala, reikia nustatyti, ar atsakovo teritorijos ribose išardytos plytelės, 5 cm grunto nuėmimo bei pamatų įrengimo darbai galėjo sąlygoti patalpos užliejimą. Ieškovas apeliaciniu skundu neginčijo pirmos instancijos teismo sprendimu nustatytų aplinkybių, jog trečiajam asmeniui priklausančios patalpos nutolusios nuo atsakovo darbų atlikimo vietos apie 3 metrus (t. I, b.l. 79), virš užlietos patalpos yra įrengtos ir kitos patalpos (t. I, b.l. 79; 80a-80c), šalia pastato sienos yra seniai įrengtas vandens nutekėjimo vamzdis (t. I, b.l. 80b). Pripažintina, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad trečiajam asmeniui priklausančios patalpos galėjo būti užlietos iš įvairių vandens tekėjimo šaltinių. Todėl norint nustatyti tikrąją ar labiausiai tikėtiną žalos padarymo priežastį, yra būtinos specialios mokslo ir technikos žinios, tačiau ieškovas pats atsisakė pirmos instancijos teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nutartimi paskirtos ekspertizės, taigi prisiėmė tam tikrą riziką, kad teismas analizuojamą įvykį įvertins tik pagal byloje esančių kitų duomenų, kurie nėra pagrįsti tiksliomis mokslinėmis žiniomis bei išvadomis, visumą.
Ieškovo teismui pateikto specialisto E. L. atlikto Vandens prasiskverbimo priežasties nustatymo akto 5.2 punkte nurodyta, jog vandens prasiskverbimas per atitvarines išorines pastato konstrukcijas yra pagrindinė pastato konstrukcijų užliejimo priežastis (t. I, b.l. 169). Tačiau 5 išvados punkte taip pat buvo konstatuota, jog neįmanoma išsamiai atsakyti į visus teismo užduotus klausimus ir 5.3-5.5 punktuose išvardinama trūkstama informacija. Taip pat nebuvo konkrečiai išvardinta per kokias iš visų galimų išorinių atitvarinių konstrukcijų vandens prasiskverbimo tikimybė buvo didžiausia. Taigi, minėtu aktu nebuvo nustatyta, jog atsakovo atlikti statybos darbai – plytelių išardymas, grunto nuėmimas bei pamatų įrengimas – buvo pagrindine ar galimai tikėtina trečiajam asmeniui priklausančių patalpų užliejimo priežastimi.
Byloje esančios nuotraukos, kuriose užfiksuotos trečiajam asmeniui priklausančio pastato ir teritorijos šalia jo vaizdas po užpylimo vandeniu, patvirtina, kad tam tikra plytelių dangos dalis, esanti prie pat pastato, buvo išlikusi, plytelės buvo išimtos tik turgavietės teritorijoje (t. I, b.l. 17-32; 104-108). Duomenų, kokio laipsnio iš plytelių buvo suformuotas nuolydis ir ar jis buvo suformuotas, byloje nėra. Vienintelis dokumentas apie pastato projektavimą byloje yra A. P. Projektavimo biuro 2000 m. UAB „Justiniškės“ prekybos centro išplėtimo projekto architektūrinė-statybinė dalis (t. II, b.l. 17-21). Tačiau minėtame dokumente nėra nurodyta, jog planuojant grindinio dangą prie pastato būtų numatytas tam tikro laipsnio nuolydis lietaus vandeniui nutekėti. Taip pat nėra išsamios informacijos apie bendrą pastato konstrukcijos drėgmę izoliuojančių įrenginių sistemą. Todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas nepateikė pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog atsakovas savo veiksmais galimai pažeidė pastato vandens nutekėjimo sistemą.
Pirmos instancijos teismas detaliai nagrinėjo ieškovo bei atsakovo pateiktas nuotraukas, kruopščiai vertino šalių atstovų paaiškinimus bei liudytojų parodymus, analizavo prieštaravimus tarp jų.
Teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog ieškovo pateiktose nuotraukose matoma juoda plėvelė yra hidroizoliacinė medžiaga. Pažymėtina, kad ir ieškovo pateiktame Vandens prasiskverbimo priežasties nustatymo akte specialistas, kuriam buvo pateikti šalių procesiniai dokumentai, nenurodo jokio galimo hidroizoliacinio sluoksnio pažeidimo įtakos draudiminiam įvykiui. Priešingai, išvados 5.4-5.5 punktuose specialistas nurodė, jog siekiant nustatyti, ar vandens pratekėjimas nėra įvykęs dėl atsakovo kaltės, būtina atlikti konstrukcijų atidengimus (t. I, b.l. 169-170). Todėl galima daryti išvadą, kad ieškovo pateiktos nuotraukos nepatvirtina, jog jose matomas užlieto pastato hidroizoliacinis sluoksnis, kurį galimai galėjo pažeisti atsakovas. Apeliaciniame skunde ieškovas nenurodo jokių argumentų, kodėl pirmos instancijos teismo atliktas liudytojų parodymų bei šalių paaiškinimų vertinimas galėtų būti pripažintas nepagrįstu arba netiksliu. Pripažintina, kad byloje esančių duomenų visuma nepatvirtina, kad atsakovo atlikti statybos darbai (plytelių išardymas, grunto nuėmimas bei pamatų įrengimas) galėjo padėti atsirasti trečiojo asmens nuostoliams dėl patalpų užpylimo atsirasti ar jiems padidėti. Todėl negalima konstatuoti net ir netiesioginio priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir trečiojo asmens patirtos žalos.
Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, pažymi, kad apeliacinio skundo argumentai nepripažintini pagrįstais. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes, teisingai taikė ginčą reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Atsakovas pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinio proceso metu atlyginimo. Atsakovas sumokėjo 289,64 € bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą. Nurodyta išlaidų advokato pagalbai suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių 8.11 punkto nustatyto maksimalaus 955,63 € dydžio už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, todėl atsakovui priteistinos 289,64 € bylinėjimosi išlaidos iš ieškovo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvoje veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, j.a.k. 300633222 atsakovui UAB „Pagrata“, j.a.k. 123040478, 289,64 € bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą.