Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Julijos Jolitos Kryževičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje I. A. (I. A.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas, tačiau teistumas išnykęs, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. A. 2022 m. kovo 26 d. apie 21.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,14 promilės girtumas), namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), panaudojo savo sugyventinės H. U. atžvilgiu fizinį smurtą, t. y. abejomis rankomis tempė jai už plaukų, po to pargriovė ją ant žemės bei rankomis ir kojomis sudavė nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas, dėl ko H. U. patyrė fizinį skausmą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis I. A. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2022 m. kovo 26 d. apie 21.30 val., būdamas girtas, bute, kuriame gyvena su sugyventine H. U., (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu sumušė ją, t. y. abejomis rankomis tempė jai už plaukų, po to pargriovė ją ant grindų bei rankomis trenkė jai vieną kartą į nugarą bei spyrė jai vieną kartą į koją (ar dešinę, ar kairę – dabar tiksliai neatsimena), tačiau nematė, ar pataikė, ar ne. Labai gailisi, kad padarė minėtą nusikalstamą veiką, pasižada ateity savo sugyventinės atžvilgiu jokio smurto nenaudoti.

Nukentėjusioji H. U. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad I. A. yra jos sugyventinis. Jie kartu gyvena jau 4 metus jai priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Jos sugyventinis I. A. yra mėgėjas vartoti alkoholinius gėrimus, t. y. alaus mėgėjas. Jis oficialiai dirba, yra statybininkas. 2022 m. kovo 26 d. apie 21.30 val., būdamas girtas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu ją sumušė, t. y. abiem rankomis tempė už plaukų, po to pargriovė ją ant grindų bei rankomis vieną kartą trenkė jai į nugarą ir vieną kartą spyrė jai į dešinę koją. Ji patyrė fizinį skausmą, skausmo sukėlimą vertina 5 balais iš 10 balų. Toks konfliktas iškilo pas juos pirmą kartą. Jos vyras yra neblogas žmogus, geras. Bet kai išgeria, tai kažkas jam užeina ir jis tampa agresyvus. Ji civilinio ieškinio nereiškia, nors patyrė fizinį skausmą. Prašo pripažinti nukentėjusiąja. Ji vyrui atleidžia, jam jokių pretenzijų neturi. Į medicininę apžiūrą eiti atsisako, į ligoninę po įvykio nesikreipė. Dabar jaučiasi neblogai, jokių komplikacijų dėl sveikatos būklės nepastebėjo. Sutinka, kad byla būtų pabaigta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad Bendrajame pagalbos centre 2022 m. kovo 26 d. 21.35 val. buvo gautas pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), mušasi sugyventinis.

Nukentėjusioji H. U. 2022 m. kovo 26 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodė, kad 2022 m. kovo 26 d. apie 21.30 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tarp jos ir jos neblaivaus sugyventinio I. A. kilo konfliktas, nes jis jai nepadeda buityje, ji nori su juo išsiskirti, dėl to ji krosnyje sudegino jo kelis marškinėlius. To pasėkoje jos sugyventinis kambaryje fiziškai prieš ją pradėjo smurtauti, t. y. abiem rankomis tampė ją už plaukų, pargriovė ant žemės, rankomis ir kojomis daug kartų (kiek tiksliai kartų, neprisimena) sudavė jai į veidą, taip pat į abiejų pusių šonus bei į kairę ranką. Tampydamas už plaukų išrovė jai plaukus. Po visko ji buvo stipriai išsigandusi ir pabėgo iš namų. Šiuo metu jai medikų pagalba nereikalinga. Su sugyventiniu gyvena kartu 4 metus. Tokiais savo veiksmais I. A. jai sukėlė fizinį skausmą, prašo dėl įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą.

Iš 2022 m. kovo 26 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo ir fotolentelių taip pat matyti, kad buvo apžiūrėtas butas (duomenys neskelbtini). Užfiksuota, kad bute ties durų slenksčiu ant grindų guli plaukų kuokštas bei sulaužytas plaukų segtukas. Taip pat sudaužytas gėlių vazonas, ant grindų išbyrėjusios žemės. Ant stalo stovi nugertas butelis brendžio. Padarytos fotonuotraukos. Nieko nepaimta.

Iš alkotesterio kvito rodmenų matyti, kad 2022 m. kovo 26 d. 23.16 val. I. A. nustatytas 2,14 promilės girtumas.

Motyvuojamoji dalis

I. A. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nurodyti veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą sprendžia, kad I. A. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta. Kaltinamasis I. A. apklausiamas ikiteisminio tyrimo savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis 2022 m. kovo 26 d. apie 21.30 val., būdamas girtas, bute, kuriame gyvena su sugyventine H. U., (duomenys neskelbtini) žodinio konflikto metu sumušė ją, t. y. abiem rankomis tempė jai už plaukų, po to pargriovė ją ant grindų bei rankomis trenkė jai vieną kartą į nugarą bei spyrė jai vieną kartą į koją (ar dešinę, ar kairę – dabar tiksliai neatsimena), tačiau nematė, ar pataikė, ar ne. Tokie kaltinamojo parodymai esminėse aplinkybėse atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustos nukentėjusiosios H. U. duoti parodymai bei kita rašytinė bylos medžiaga. Antai nukentėjusioji H. U. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, detalizuodama analizuojamo įvykio aplinkybes, parodė, jog jos sugyventinis I. A., su kuriuo ji gyvena ketverius metus, 2022 m. kovo 26 d. apie 21.30 val., būdamas girtas, jai priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu ją sumušė, t. y. abiem rankomis tempė už plaukų, po to pargriovė ją ant grindų bei rankomis vieną kartą trenkė jai į nugarą ir vieną kartą spyrė jai į dešinę koją. Ji patyrė fizinį skausmą. Nukentėjusiosios H. U. paaiškinimai apie kaltinime nurodytu metu ir nurodytoje vietoje jai sukeltą fizinį skausmą yra išdėstyti ir 2022 m. kovo 26 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole, kuriame nukentėjusioji, be kita ko, nurodė, kad kaltinime nurodytomis aplinkybėmis kaltinamasis abejomis rankomis tampė ją už plaukų ir išrovė plaukus, pargriovė ant žemės, rankomis ir kojomis daug kartų (kiek tiksliai kartų, neprisimena) sudavė jai į veidą, taip pat į abiejų pusių šonus bei į kairę ranką. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiosios H. U. paaiškinimai apie jai suduotų smūgių skaičių ir lokalizaciją ikiteisminio tyrimo metu šiek tiek skyrėsi, konstatuotina, kad kaltinamasis, pargriovęs ją ant žemės, rankomis ir kojomis sudavė nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas. Pirmiau minėtas kaltinamojo ir nukentėjusios nurodytas aplinkybes patvirtina ir policijos įvykių registro išrašo duomenys, iš kurių matyti, kad pranešėja 2022 m. kovo 26 d. 21.35 val. informavo policiją apie tai, kad (duomenys neskelbtini), mušasi sugyventinis. Be to, nukentėjusiosios parodymus apie tai, kad kaltinamasis ją tampė už plaukų, patvirtina ir 2022 m. kovo 26 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole ir fotolentelėse užfiksuoti duomenys apie bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ties durų slenksčiu ant grindų rastą gulintį plaukų kuokštą. Tuo tarpu byloje esantys alkotesterio kvito rodmenys patvirtina kaltinime nurodytą aplinkybę, kad veikos padarymo metu kaltinamasis buvo neblaivus: iš alkotesterio kvito rodmenų matyti, kad 2022 m. kovo 26 d. 23.16 val. I. A. nustatytas 2,14 promilės girtumas.

Taigi, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, teismas konstatuoja, kad šių byloje esančių įrodymų visiškai pakanka konstatuoti, kad I. A. 2022 m. kovo 26 d., apie 21.30 val. prieš nukentėjusiąją H. U. panaudojo fizinį smurtą ir sukėlė jai fizinį skausmą.

Tiek kaltinamasis I. A., tiek nukentėjusioji H. U. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jiedu yra sugyventiniai, kartu gyvena kelerius metus. BK 248 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Kadangi I. A. smurtavo prieš savo sugyventinę, ši aplinkybė sudaro pagrindą kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką kvalifikuoti kaip padarytą prieš šeimos narį. Pirmiau išdėstytų įrodymų ir aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad I. A. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, I. A. pareiškė, kad sutinka su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu bei sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu.

Nukentėjusioji H. U. 2022 m. kovo 30 d. pareiškime nurodė, kad ji atsisako reikšti civilinį ieškinį, savo sugyventiniui pretenzijų neturi, sutinka, kad byla būtų užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu. Be to, nukentėjusiajai H. U. 2022 m. kovo 30 d. buvo pasirašytinai įteiktas pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo ji informuota apie galimybę šį sprendimą apskųsti. Prašymų, skundų negauta.

Dėl I. A. skirtinos bausmės

Teismas, skirdamas bausmę I. A., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis. Visų pirma, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas tyčinis nesunkus smurtinis nusikaltimas prieš šeimos narį, veika baigta, nukentėjusiajai sukeltas fizinis skausmas, nusikaltimas padarytas namuose, kur nukentėjęs asmuo paprastai turėtų jaustis saugus ir neliečiamas. Įvertinama ir kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį I. A. – yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, pareiškimo duomenimis dirbantis, praeityje teistas, tarp jų ir už smurtinio pobūdžio nusikalstamos veikos padarymą, tačiau teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka už važiavimą viešuoju transportu be bilieto (paskirtas baudas sumoka), veikos padarymo metu turėjo galiojančią nuobaudą. Duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nesurinko. Teismo vertinimu, I. A. nėra išskirtinai neigiama asmenybė, tačiau nusikalsta jau ne pirmą kartą, o jo biografija rodo polinkį nusikalti. Atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, taip pat pirmiau aptartas kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta kaltinamajam už jo padarytą nusikalstamą veiką paskyrus ne švelniausią, bet ir ne griežčiausią bausmės rūšį – laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, jos dydį nustatant mažesnį, nei BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytasis šios rūšies bausmės vidurkis. Kartu I. A. taikytinas BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatytas įpareigojimas.

Teismo vertinimu, valstybinio kaltintojo siūloma vienerių metų laisvės apribojimo bausmė šiuo konkrečiu atveju yra teisinga ir proporcinga, darys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui, kad jis ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis I. A. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta laisvės apribojimo bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio tvarka nuo 2022 m. kovo 26 d. 22.00 val. iki 2022 m. kovo 27 d. 14.12 val. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis laikas įskaitytinas į bausmės laiką, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamajam I. A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina nepakeista iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

I. A. (I. A.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam vienerių metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti I. A. aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti I. A. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką laikotarpiu nuo 2022 m. kovo 26 d. 22.00 val. iki 2022 m. kovo 27 d. 14.12 val. (t. y. vieną dieną), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-48 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) intensyvios priežiūros metu (jeigu paskirta) dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.

2. Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

3. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551). Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.

4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

5. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

6. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

7. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

8. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.