Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1987 m. rugpjūčio 6 d. Alytuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB ,,duomenys neskelbtini)“, deklaruota gyvenamoji vieta ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. K. 2020 m. rugpjūčio 29 d. apie 23.10 val. daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), koridoriuje, prie 508-ojo buto durų, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto metu tyčia papurškė ašarinių dujų nukentėjusiajam V. B. į veidą iš rankoje laikyto dujų balionėlio, taip sukeldamas jam fizinį skausmą.

Šiais veiksmais kaltinamasis A. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis A. K. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 29 d. apie 23.00 val. grįžęs namo pamatė, kad V. B. pakeitė spyną nuo patalpų, kuriomis bendrai naudojasi, todėl nuėjo pas V. B. paprašyti, kad duotų naują raktą nuo pakeistos spynos. Tarp A. K. ir V. B. prie V. B. buto Nr. 508 durų, (duomenys neskelbtini), įvyko žodinis konfliktas. Žodinio konflikto metu V. B. ėmė už savo durų rankenos, kol A. K. dar nebuvo pasitraukęs nuo durų. Kaltinamasis pajuto smūgį į korpusą ir skausmą rankoje, todėl spontaniškai panaudojo ašarines dujas, kurias turėjo savo striukėje. Dujas tenka naudoti atliekant darbines funkcijas, siekiant apsiginti nuo šunų. Po to grįžo namo ir išgėrė 50 g brendžio. Po kurio laiko atvyko policija, kuri patikrino jo blaivumą ir nustatė, kad jis neblaivus. Kaltinamasis po įvykio bandė atsiprašyti nukentėjusiojo, rašė žinutę, tačiau V. B. nesileido į kalbas. Atsiprašo nukentėjusiojo. Savo poelgį vertina neigiamai. Mano, kad tokioje situacijoje pasielgė netinkamai. Sutiktų atlikti viešuosius darbus.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Nukentėjusysis V. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini) ir kartu su A. K. naudojosi sandėliuku. Prieš kurį laiką dėl sandėliuko naudojimo pradėjo konfliktuoti su A. K., nes pastebėjo, kad iš sandėliuko dingo keli jo daiktai. Dėl to jis pakeitė spyną ir A. K. neleido sandėliuku naudotis. 2020 m. rugpjūčio 29 d. apie 23.10 val. būnant namuose išgirdo skambutį į duris. Atidaręs duris, koridoriuje pamatė stovintį akivaizdžiai neblaivų A. K.. Tarp jų kilo žodinis konfliktas dėl sandėliuko naudojimo. Norėdamas išvengti konflikto, jis liepė A. K. ateiti kitą dieną, kai šis išsiblaivys, ir bandė uždaryti buto duris, tačiau A. K. viena ranka atvėrė buto duris, o kitoje laikydamas dujų balionėlį papurškė nukentėjusiajam į akis. Jis pajuto didelį fizinį skausmą ir uždarė duris, o Arūnas pasišalino. Nukentėjusysis apie įvykį pranešė pagalbos telefonu 112. Atvyko policijos pareigūnai ir greitoji pagalba. Dėl papurkštų dujų jam pradėjo graužti ir perštėti akis, jos paraudo, jautė fizinį skausmą (1 t., b. l. 14–22, 49–50).

Teismo posėdžio metu nukentėjusysis V. B. taikytis su kaltinamuoju A. K. nesutiko.

Liudytojas D. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad A. K. ir V. B. yra jo kaimynai, su kuriais nėra turėjęs jokių konfliktinių situacijų. 2020 m. vasaros pabaigoje, apie vidurnaktį, išėjo į lauką prie laiptinės parūkyti ir pamatė policijos automobilį, prie kurio stovėjo kaimynas A. K.. Paklausus A. K., kas nutiko, šis atsakė, kad tarp jo ir kaimyno V. B. įvyko konfliktas. A. K. jam parodė kažkurią ranką, ant kurios jis matė įdrėskimą ir pakraujavimą. Suprato, kad šis sužalojimas galėjo atsirasti konflikto metu su V. B.. Vėliau, eidamas į namus, jis prasilenkė su kaimynu V. B., kuris, A. K. pasakė, kad šis prisidirbo (1 t., b. l. 58–59).

Liudytojas M. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad, 2020 m. rugpjūčio 29 d. dirbdamas kartu su J. M., apie 23.26 val., iš Kauno AVPK Operatyvaus valdymo padalinio budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), pas pranešėją į namus mėgina įsibrauti kaimynas, kuris rankomis daužo duris. Apie 23.40 val. atvykus nurodytu adresu, rado jau atvykusią greitąją medicinos pagalbą, kuri 508 bute apžiūrėjo pranešėją V. B.. Matė, kad V. B. akys buvo paraudusios, jis turėjo su savimi rankšluostį, su kuriuo valėsi akis. V. B. bute jautėsi aitrus ašarinių dujų kvapas. V. B. paaiškino, kad tarp jo ir kaimyno A. K. įvyko žodinis konfliktas dėl sandėliuko. V. B. sandėliuku leido naudotis kaimynui A. K., bet kadangi tarp jų vyko nesutarimai, V. B. paprašė A. K. pasiimti savo daiktus iš minėto sandėliuko. V. B. pakeikė sandėliuko spyną, kadangi pastebėjo, kad sandėliuke dingę jo keli daiktai. V. B. nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio 29 d., apie 23.10 val., A. K. atėjo prie jo buto durų ir pradėjo konfliktuoti. Konflikto metu A. K. išsitraukė dujas ir pripurškė V. B. į veidą. Liudytojui bendraujant su A. K., šis paaiškino, kad norėjo pasiimti savo daiktus iš sandėliuko, bet rado pakeistą spyną, todėl norėjo, kad V. B. duotų sandėliuko rakto kopiją, tačiau V. B. nedavė, dėl ko ir įvyko konfliktas, kurio metu jis panaudojo dujas, nes taip gynėsi. A. K. paaiškino, kad V. B. jį taip pat sužalojo, rodė ranką. A. K. buvo nustatytas 1,25 promilių girtumas, V. B. buvo blaivus (1 t., b. l. 64–65).

Liudytoja J. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė analogiškas įvykio aplinkybes kaip ir liudytojas M. Ž. (1 t., b. l. 70–72).

Iš 2020 m. rugpjūčio 30 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad pareiškėjas V. B. pranešė apie tai, kad 2020 m. rugpjūčio 29 d. apie 23.10 val., jam būnant savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), išgirdo durų skambutį. Atidarius buto duris, koridoriuje prie jo buto durų pastebėjo neblaivų, agresyviai nusiteikusį kaimyną A. K.. Tarp jo ir A. K. kilo žodinis konfliktas dėl sandėliuko. Su kaimynu jau kurį laiką nesutarė dėl sandėliuko naudojimosi, kadangi iš sandėliuko dingo keli jam priklausantys daiktai. Dėl to jis pakeitė sandėliuko durų spyną ir nebeleido A. K. juo naudotis. Bandydamas išvengti konflikto, V. B. A. K. liepė ateiti rytoj ir bandė uždaryti buto duris, tačiau A. K. viena ranka atvėrė jo buto duris, o kitoje rankoje laikytą dujų balionėlį nukreipė į jį ir papurškė jam ašarinių dujų į abi akis. Jis pajuto stiprų fizinį skausmą ir greitai uždarė savo buto duris, o A. K. pasišalino. V. B. paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112 ir pranešė apie įvykį. Į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai ir greitosios medicinos pagalbos darbuotojai (1 t., b. l. 13–15).

Iš 2020 m. rugpjūčio 29 d. greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės kopijos matyti, kad pagalbą kvietė V. B., gyvenantis (duomenys neskelbtini). Kvietimo priežastis – užpuolimas. Greitoji medicinos pagalba atvyko – 23.27 val., įvykdymo laikas – 23.53 val.; teikta pagalba – akių plovimas po tekančio vandens srove (30 min.); objektyvus paciento būklės vertinimas iki MP (laikas – 23.29 val., skausmas – 2); objektyvus paciento būklės vertinimas po MP (laikas – 23.50 val., skausmas – 1). Nustatyta, kad buvo papurkštos dujos į akis, kurios buvo paraudusios. Preliminari diagnozė: kita patikslinta medicininė pagalba (1 t., b. l. 77–78).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G 2505/2020 (02) matyti, kad medicininiuose dokumentuose V. B. objektyviai jokie sužalojimai neaprašyti (1 t., b. l. 83–84).

Iš 2020 m. rugsėjo 15 d. kratos protokolo matyti, kad kratos metu (duomenys neskelbtini), A. K. tyrimui savanoriškai pateikė dujų balionėlį ,,Pfeffer KO” (1 t., b. l. 92–93).

Iš 2020 m. lapkričio 3 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas 2020 m. rugsėjo 15 d. kratos metu A. K. savanoriškai pateiktas dujų balionėlis ,,Pfeffer KO“ (b. l. 94–98).

Iš 2020 m. rugpjūčio 30 d. įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – daugiabučio namo, esančio Kauno r., Akademijos sen., Akademijos mstl., Jaunimo g. 4, penkto aukšto koridorius ir butas Nr. 506 (butas sujungtas su butu Nr. 508) (b. l. 37–45).

Motyvuojamoji dalis

III Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimai A. K. panaudojus fizinį smurtą, t. y. tyčia papurškus ašarinių dujų nukentėjusiajam V. B. į veidą, ir taip jam sukėlus fizinį skausmą pasitvirtino.

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Pažymėtina, kad tam, jog kiltų atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, pakanka padaryti bent vieną iš šio straipsnio dispozicijoje numatytų alternatyvių veikų, smurtavimo pobūdis, nusikalstamos veikos padarymo įrankiai ir pan. veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, tačiau į juos atsižvelgiama parenkant skiriamos bausmės rūšį ir jos dydį.

Faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės ir kaltinamojo kaltė įrodyta aukščiau išdėstytais teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais – kaltinamojo parodymais, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės kopija, daiktų apžiūros, įvykio vietos ir patalpų apžiūros, kratos protokolais, kita rašytine bylos medžiaga. Byloje nenustatyta, kad aukščiau išdėstyti teismo ištirti duomenys būtų surinkti ar užfiksuoti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, todėl jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimą. Be to, visi šie duomenys tarpusavyje logiškai ir nuosekliai susiję, vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo, todėl laikytini kaltinamojo kaltės įrodymais.

Kaltinamasis prisipažino, jog atėjus pas kaimyną V. B., tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu, jis panaudojo ašarines dujas, t. y. tyčia papurškė nukentėjusiajam į veidą. Netikėti kaltinamojo parodymais, kad jis tyčia papurškė dujų V. B. į veidą, teismas neturi pagrindo, nes jie atitinka ir neprieštarauja nukentėjusiojo parodymams ir kitiems įrodymams. Nukentėjusysis nuosekliai parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 29 d. apie 23.10 val., prie jo buto durų tarp jo ir A. K. kilo žodinis konfliktas dėl sandėliuko. Bandydamas išvengti konflikto, V. B. A. K. liepė ateiti rytoj ir bandė uždaryti buto duris, tačiau A. K. viena ranka atvėrė jo buto duris, o kitoje rankoje laikytą dujų balionėlį nukreipė į jį ir papurškė jam ašarinių dujų į abi akis. Iš liudytojų M. Ž. ir J. M. parodymų nustatyta, kad tokias pačias įvykio aplinkybes V. B. nurodė ir atvykusiems pareigūnams. Be to, šie liudytojai atvykę į įvykio vietą, esančią Kauno r., Akademijos mstl., Jaunimo g. 4-508 matė, kad greitosios medicinos pagalbos darbuotojai apžiūrinėjo V. B., kurio akys buvo paraudusios, jis su savimi turėjo rankšluostį, su kuriuo valėsi akis, bute jautėsi aitrus ašarinių dujų kvapas. Apklausus tiek V. B., tiek A. K., abu patvirtino, kad tarp jų kilo žodinis konfliktas dėl sandėliuko, kurio metu A. K. V. B. papurškė dujų į veidą. Iš kratos protokolo ir daiktų apžiūros protokolo nustatyta, kad A. K. savanoriškai pateikė dujų balionėlį ,,Pfeffer KO“, kuris buvo apžiūrėtas. Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės duomenys taip pat patvirtina, jog pagalbą kvietė V. B. dėl to, kad jam į veidą buvo papurkšta dujų, asmuo jautė fizinį skausmą, jo akys buvo paraudusios, greitosios medicinos pagalbos darbuotojai suteikė pagalbą – plovė akis po tekančio vandens srove (30 min.).

Apibendrinant darytina išvada, jog byloje nustatyta ir įrodyta, kad kaltinamasis A. K. 2020 m. rugpjūčio 29 d. apie 23.10 val., turėdamas tikslą pasiklabėti ir išsiaiškinti dėl sandėliuko naudojimo, paskambino V. B., gyvenančiam (duomenys neskelbtini), į duris. V. B. atidarius buto duris, tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo kilo žodinis konfliktas, kurio metu nukentėjusysis norėjo uždaryti duris, o kaltinamasis neleido to padaryti – viena ranka atvėrė duris, o kita papurškė ašarinių dujų nukentėjusiajam V. B. į veidą.

Nukentėjusiojo parodymais, liudytojų parodymais, greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės duomenimis nustatyta, kad nukentėjusiajam įvykio metu dėl kaltinamojo papurkštų dujų į veidą buvo sukeltas fizinis skausmas, todėl darytina išvada, kad kaltinamojo veiksmai – dujų papurškimas į veidą, susiję priežastiniu ryšiu su kilusiomis pasekmėmis.

Nors kaltinamasis teigė, kad konflikto metu jis buvo blaivus, o alkoholį vartojo iš karto po konflikto grįžęs namo, tačiau šiuos kaltinamojo parodymus paneigia nuoseklūs nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai. Nukentėjusysis nuosekliai tiek pateikdamas pareiškimą, tiek ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kaltinamasis konflikto metu buvo akivaizdžiai neblaivus. Būtent dėl šios priežasties jis ir norėjo nutraukti konfliktą bei siūlė kaltinamajam ateiti kitą kartą, kai šis bus blaivus. Apie tai, kad kaltinamasis konflikto metu buvo neblaivus, nukentėjusysis nurodė ir į įvykį atvykusiems policijos pareigūnams. Be to, į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai J. M. ir M. Ž. analogiškai parodė, jog patikrinus blaivumą alkotesterio pagalba, kaltinamajam buvo nustatytas 1,25 promilių neblaivumas, o V. B. buvo blaivus. Atsižvelgiant į aptartus įrodymus, darytina išvada, jog byloje nustatyta, kad kaltinamasis įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio.

Kaltinamasis, būdamas suaugęs, pakaltinamas asmuo, neabejotinai suvokė, kad, purkšdamas dujas į veidą, gali sukelti fizinį skausmą ar kitaip sužaloti, to norėjo ir siekė. Šią aplinkybę patvirtina ir veikimo būdas – dujos papurkštos į veidą, t. y. į svarbiausius porinius jutimo organus – akis. Tai patvirtina, jog kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia.

Kaltinamojo ir nukentėjusiojo iš esmės neprieštaraujančiais tarpusavyje parodymais nustatyta, kad nukentėjusysis žodinio konflikto metu norėjo uždaryti savo buto duris, t. y. nutraukti konfliktą, o kaltinamasis to nenorėjo, neleido to padaryti ir dėl to papurškė nukentėjusiajam į veidą dujų. Šios aplinkybės patvirtina, jog kaltinamasis veikė sąmoningai, tyčia, jokio pavojingo ir realiai gresiančio kėsinimosi į kaltinamojo sveikatą ar gyvybę nebuvo.

Kaltinamojo veiksmuose nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji fizinio smurto vartojimo sukeliant fizinį skausmą požymiai, todėl kaltinamojo A. K. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors byloje nustatyta, kad kaltinamasis įvykio metu buvo neblaivus, tačiau byloje nėra pakankamai duomenų, kad kaltinamojo neteisėtam elgesiui ši aplinkybė turėjo lemiamą įtaką. Be to, kaltinamajame akte ši aplinkybė taip pat nenurodyta kaip atsakomybę sunkinanti, todėl kaltinamojo apsvaigimas nuo alkoholio nusikalstamos veikos padarymo metu nepripažintinas atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).

BK 140 straipsnio 1 dalis numato viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmes.

Skiriant bausmę kaltinamajam įvertintina tai, kad jis padarė vieną baigtą tyčinį smurtinį nusikaltimą, kuris priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai. Jo atsakomybę lengvina tai, kad jis kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Įvertinant kaltinamojo asmenybę, atsižvelgtina į tai, kad jis yra jaunas, turi šeimą, dirba, anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas. Kaltinamasis VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto skyriuje nesigydė, priklausomybės ligų įskaitoje neregistruotas.

Įvertinus šių aplinkybių visumą, vadovaujantis BK 55 straipsnio, 61 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką, kaip teisiamam pirmą kartą, teigiamai charakterizuojamam, skirtina švelniausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis – viešieji darbai, kuriuos kaltinamasis sutiko dirbti.

Įvertinus atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, teigiamai charakterizuojamą kaltinamojo asmenybę, jam skirtina 6 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 120 valandų visuomenės labui, dirbant po 20 valandų per mėnesį.

Kadangi kaltinamasis kaltę pripažino ir byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirtoji bausmė mažinama 1/3 ir paskiriama galutinė bausmė – 4 mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant kaltinamąjį neatlygintinai išdirbti 80 valandų visuomenės labui, dirbant po 20 valandų per mėnesį.

A. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: dujų balionėlis ,,Pfeffer KO“, saugomas Kauno apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus saugojimo patalpoje (b. l. 100–102), vadovaujantis baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinas kaip nusikaltimo padarymo įrankis ir sunaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 302–307 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 6 mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti 120 valandų visuomenės labui, dirbant po 20 valandų per mėnesį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 4 mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti 80 valandų visuomenės labui, dirbant po 20 valandų per mėnesį.

A. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktą, turėjusį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – dujų balionėlį ,,Pfeffer KO“, saugomą Kauno apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus saugojimo patalpoje – konfiskuoti kaip nusikaltimo padarymo įrankį ir sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą, skunde nurodant, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka.