- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-06-19
- Bylos Nr.
- A15.-3437-1053/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02717-2019-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ugnė Gailiūnienė
- Pažeidėjas
- D. I.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo D. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinio nusižengimo bylą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. I. 2019-05-05 apie 09:35 val. Vilniuje, Vilkpėdės g. 2, vairuodamas automobilį VOLVO valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus, nepaliko saugaus tarpo iš galo, kliudė ir apgadino degalinės užpylimo kolonėlę. Iš eismo įvykio vietos išvažiavo, pažeisdamas KET reikalavimus. Eismo įvykio metu padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Tokiais veiksmais jis padarė ANK 417 straipsnio 8 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje numatytus administracinius nusižengimus.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas D. I. teismo posėdžio metu paaiškino, kad kaltę dėl nusižengimų pripažįsta. Paaiškino, kad išgirdo pašalinį garsą, paleido pedalą, pavažiavo atgal ir tokiu būdu kliudė kolonėlę. Pastebėjo, kad kolonėlę apgadino. Po to dar pylėsi kuro, nuėjo susimokėti. Jis nežinojo, kad reikia pildyti įvykio deklaraciją, darbuotojams nieko nepasakė apie įvykį, nes pasimetė. Paskui išvažiavo iš degalinės. Dėl nusižengimų labai gailisi, padarytą žalą atlygins (automobilis apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu). Vairuotojo pažymėjimą turi apie pusantrų metų. Prašo neatimti teisės vairuoti transporto priemones, nes ji jam reikalinga darbui.
Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 3 būrio vyriausiosios patrulės L. Š. 2019-05-06 tarnybinio pranešimo duomenimis, 2019 m. gegužės 6 d., dirbant kartu su vyr. Patruliu A. S., apie 09:35., iš VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad Vilniuje, degalinėje ,,K“, automobilis VOLVO valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė kuro kolonėlę ir pasišalino. Atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko pranešėja degalinės vadovė – J. B., gim. (duomenys neskelbtini), kuri paaiškino, kad yra užfiksuotas vaizdo įrašas. Peržiūrėję vaizdo įrašą, pamatė kaip automobilis VOLVO valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbulas trenkėsi į 4 degalinės dujų užpylimo kolonėlę, D. I. išlipo iš mašinos, apžiūrėjo kolonėlę ir išvažiavo savais keliais. Kolonėlė liko apgadinta. Degalinės vadovė vaizdo įrašą išsaugojo pas save (b. l. 6).
Eismo įvykio vietos schemoje nurodyta eismo įvykio vieta, apgadinta kuro užpylimo kolonėlė. (b. l. 7)
J. B. 2019 m. gegužės 6 d. paaiškinime iš esmės nurodytos analogiškos aplinkybės kaip policijos pareigūnės tarnybiniame pranešime (b. l. 9). Darbų sąmatoje nurodyta, kad remonto darbai kainuoja 816,75 eurų (b. l. 10).
Visų šių byloje esančių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės sutampa, patvirtina ir papildo viena kitą bei leidžia spręsti, kad D. I. vairuodamas automobilį buvo neatidus, nepaliko saugaus tarpo iš galo, kliudė ir apgadino degalinės užpylimo kolonėlę, padarydamas 816,75 eurų žalą, iš įvykio vietos pasitraukė nepranešęs apie įvykį degalinės darbuotojams ir policijai. Nors administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad padaryta žala neviršija bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, tačiau atsižvelgus į darbų sąmatoje nurodytą sumą, matyti, kad žala viršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (15x50 eurų=750 eurų). Tačiau jo veikos teisingai kvalifikuotos pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį ir ANK 426 straipsnio 2 dalį, taigi protokole padaryta techninė rašymo apsirikimo klaida, kurią teismas nutarime ištaiso.
Motyvuojamoji dalis
Skirdamas administracines nuobaudas teismas atsižvelgia ir į padarytų nusižengimų pobūdį (kelia pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei), į pažeidėjo kaltės formą ir rūšį. Įvertina tai, kad D. I. išvažiavo iš įvykio vietos dėl pasimetimo ir streso, o ne ketindamas išvengti atsakomybės. Padarytą žalą pasižada atlyginti. Nors tai nepaneigia fakto, kad jis pasišalino iš įvykio vietos, tačiau sudaro pagrindą vertinti veiką kaip santykinai mažiau pavojingą. Teismas atsižvelgia į ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę – D. I. prisipažino padaręs administracinius nusižengimus, nuoširdžiai gailisi. Atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius D. I. – jauno amžiaus, dirbantis, anksčiau baustas administracine tvarka už smulkius pažeidimus. Šių nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu spręstina, kad D. I. skirtinos baudos, atitinkančios ANK 417 straipsnio 8 dalies ir ANK 426 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytų baudų minimumus.
Už ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas nuo 1 iki 3 metų (ANK 426 straipsnio 7 dalis). Skirti teisės vairuoti atėmimą yra teismo teisė, bet ne pareiga, spręsdamas dėl teisės vairuoti atėmimo teismas įvertina nusižengimo pavojingumą, jo padarymo motyvus, pasekmes, asmens, traukiamo atsakomybėn, asmenybę. D. I. nurodė, kad iš įvykio vietos pasitraukė išsigandęs, neketindamas išvengti atsakomybės. Anksčiau už šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus D. I. nėra baustas. Apgadintos kuro kolonėlės savininkui žada žalą atlyginti. D. I. jauno amžiaus, dirbantis, dėl padaryto nusižengimo nuoširdžiai išgyveno. Įvertinęs tai, teismas netaiko jam ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatytos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
D. I. tuo pačiu metu padarė kelis nusižengimus, galutinė nuobauda jam skirtina pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų (ANK 38 straipsnio 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
D. I. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir paskirti jam 10 eurų baudą.
D. I. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir paskirti jam 1100 eurų baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, D. I. paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 1100 eurų baudą.
Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 19101854685. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 668 straipsnio 4 dalis).
Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.