Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Audronės Jarackaitės ir Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Stanuma“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 8 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-137-623/2009, pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Stanuma“ ieškinį atsakovei G. V. dėl skolos už atliktus darbus priteisimo ir atsakovės priešieškinį ieškovui dėl statybos rangos sutarties netinkamo vykdymo ir žalos išieškojimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovė G. V. pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovo 50 423 Lt nuostolių, kuriuos sudaro ieškovo atliktų statybos darbų defektų šalinimas.

Priešieškinyje nurodė, kad neįvykdęs visų darbų pagal 2005 m. birželio 7 d. rangos sutartį Nr. 06/STOž ir pasirašytus bei apmokėtus aktus, rangovas reikalavo tolimesnio finansavimo. Tokie atskovo reikalavimai pradėjo kelti įtarimą ypač tada, kai paaiškėjo atliekamų darbų ir medžiagų nekokybiškumas. 2005 m. lapkričio mėn. UAB „Stanuma“ nutraukė atsakovės gyvenamojo namo statybą. 2006 m. birželio mėnesį, praėjus pusei metų, UAB „Stanuma“ pradėjo reikšti atsakovei pretenzijas dėl skolos už atliktus darbus, kiekviename rašte (pretenzijoje) nurodomą įsiskolinimą keisdamas ir didindamas. Statybos metu padaręs išvadą, kad reikalingi normatyviniuose statybos dokumentuose nenumatyti darbai, dėl kurių būtina atlikti papildomus darbus ir atitinkamai padidinti sutarties kainą, ieškovas (rangovas) privalėjo apie tai pranešti užsakovui, o negavęs atsakymo ar sutikimo, turėjo teisę sustabdyti darbų atlikimą (CK 6. 684 str.). UAB „Stanuma“ vykdė gyvenamojo namo statybos darbus, nesilaikydama projekto normatyvinių statybos dokumentų. Nenumatytų rangos sutartyje darbų rangovas atliko už 66 626 Lt, nesuderinęs su užsakovu, o numatytus sutartyje darbus atliko nevisiškai. Užsakovas turi teisę atsisakyti apmokėti darbus, kurie nebuvo numatyti sutartyje (CK 6.673 str.). Rangos sutartyje nustatytas darbų rezultato kokybės garantinis terminas 5 metai. Kokybės garantija taikoma visoms darbų rezultato sudėtinėms dalims. Rangovas privalo neatlygintinai juos pašalinti arba atlyginti užsakovui jų šalinimo išlaidas (CK 6.664 str.). Tai, kad rangovas darbą atliko nekokybiškai, įrodo ekspertizės aktas, esantis byloje. Ekspertizės akte taip pat nustatyta, kad rangovas nukrypo nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, nepasiekė šiuose dokumentuose numatytų statybos darbų rodiklių (LR CK 6. 695 str.). Rangovas privalo už tai atsakyti prieš užsakovą. Atsakovė teigė, kad pagal rangos sutartį nebuvo užaktuota darbų už 53 308 Lt, nenumatytų ir užaktuotų darbų kaina – 66 626 Lt, atlikta ir užaktuota -75 719 Lt. UAB „Stanuma“ atliko nenumatytus sutartyje ir nesuderintus su užsakovu darbus už 66 626 Lt, už kuriuos atsakovė neprivalanti mokėti. Nebuvo užaktuoti darbai už 53 308 Lt, nes tuos darbus atsakovė atliko pati savo jėgomis ir lėšomis (vidinė apdaila ir t.t.) po to, kai rangovas nutraukė namo rekonstrukcijos darbus. Pagal ekspertų išvadą statybos darbų defektų šalinimo kaina sudaro 50 423 Lt.

Teismas sprendime nurodė, kad užsakovė G. V. ir rangovo UAB „Stanuma“ sudarytai sutarčiai dėl konkrečių statybos darbų atlikimo pagal CK 6.681 straipsnio 4 dalį turi būti taikomos vartojimo rangos sutarties taisyklės, nes šį gyvenamąjį namą atsakovė G. V. rekonstravo iš sodybinio į gyvenamąjį savo šeimos poreikiams tenkinti, o gyvenamojo namo statybos projektą parengė ieškovas. Ieškovas neįrodė, kad su atsakove buvo susitarta dėl kitos statybų darbų apimties ir bendros statybų darbų kainos, nei nurodyta lokalinėje statybos darbų sąmatoje, todėl pagal CK 6.673 straipsnio 1 dalį atsakovė neturi pareigos mokėti už atliktus statybos darbus, kurie nebuvo numatyti sutartyje (lokalinėje sąmatoje) ir kurių G. V. nepriėmė. Nors iš teismo ekspertizės akto matyti, kad UAB „Stanuma“ faktiškai atliko atsakovei darbų už bendrą 142 406 Lt sumą, ieškovas negali reikalauti iš atsakovės atsiskaityti už tuos darbus, kurie nenumatyti lokalinėje sąmatoje ir kurių G. V. nepriėmė. Tesimo teigimu, prieš pradedant statybos darbus, tiksli jų apimtis nebuvo žinoma, nes šalys iš esmės sutarė kuo ekonomiškiau vietoj sodo namelio (iš dalies ar visiškai nugriaunant) pastatyti gyvenamąjį namą. Atsakovė, pasirašydama 4 atliktų darbų aktus, iš esmės sutiko juos priimti. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė turi pareigą atsiskaityti su ieškovu UAB „Stanuma“ už faktiškai atliktus pagal šiuos aktus darbus. Teismas nurodė, kad, atlikus teismo ekspertizę, buvo nustatyta, kad atliktų darbų akte 16 683 Lt sumai faktiškai atliktų darbų vertė yra 52,15 Lt mažesnė, o atliktų darbų akte 43 706 Lt sumai atliktų darbų vertė yra 806, 30 Lt mažesnė. Tad teismas pagal keturis atsakovės pasirašytus aktus mokėtiną ieškovui sumą sumažino 858,45 Lt, ir nurodė, kad bendra mokėtina suma sudaro 109 104,55 Lt (109 963 Lt – 858,45 Lt). teismas taip pat nurodė, kad atsakovė neturi pareigos mokėti už atliktus statybos darbus pagal atliktų darbų aktą 54 520 Lt sumai, nes šie darbai nebuvo numatyti sutartyje (lokalinėje sąmatoje) ir jų G. V. nepriėmė (CK 6.673 str. 1 d.). Byloje nėra pateikta jokių pakvitavimų apie G. V. įvykdytą prievolę atsiskaityti su UAB „Stanuma“ už atliktus statybos darbus 93 189 Lt sumai. Atsakovė, būdama nors vidutiniškai apdairi ir rūpestinga, turėjo teisę ir privalėjo pareikalauti iš UAB „Stanuma“ tokių įrodymų apie piniginės prievolės įvykdymą (CK 6.65 str.). Teismas vadovavosi ieškovo pateiktu kasos pajamų orderiu, iš kurio matyti, kas UAB „Stanuma“ akcininkas P. K. perdavė UAB „Stanuma“ iš atsakovės G. V. gautus 62 389 Lt avanso už individualaus namo statybą. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas UAB „Stanuma“ atliko atsakovei statybos darbų už 109 104,55 Lt, tačiau atsakovė tik iš dalies atsiskaitė su ieškovu, sumokėdama 62 389 Lt, todėl liko skolinga 46 715,55 Lt. Pagal ekspertizės aktų duomenis teismas taip pat nustatė, kad ieškovas UAB „Stanuma“ statybos darbus atliko netinkamai, o atliktų darbų, nurodytų G. V. pasirašytuose atliktų darbų aktuose, defektai yra aptarti teismo ekspertizės akte. Ekspertizės akte nurodyta, kad darbų defektai atsirado dėl UAB „Stanuma“ kaltės ir dėl netinkamo projekto, kurį parengė UAB „Stanuma“ projekto vadovas V. A. ir kurio UAB „Stanuma“ statybos vadovas nepatikslino ir nesuderino su projektuotojais bei atsakove G. V. . Teismas nurodė, kad atsakovė, būdama vartotoja, turi teisę reikalauti iš UAB „Stanuma“ atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas (CK 6.678 str. 1 d.). Ieškovas UAB „Stanuma“ tokio skaičiavimo nepaneigė, t.y. nepateikė teismui įrodymų, kad UAB „Stanuma“ trūkumų pašalinimas kainuotų mažiau nei nurodyta atsakovės pateiktoje lokalinėje sąmatoje, t.y. 50 423 Lt. Teismas vadovavosi atsakovės pateiktu paskaičiavimu, tačiau iš paskaičiuotos 50 423 Lt sumos atėmė tuos darbus, kurie skirti UAB „Stanuma“ darbų, nurodytų atliktų darbų akte 54 520 Lt sumai, trūkumams šalinti, nes atsakovė neturi pareigos apmokėti už šiame akte nurodytus darbus, kadangi jie nenurodyti šalių pasirašytoje lokalinėje sąmatoje. Teismas sumažino trūkumų šalinimo išlaidas, neskaičiuodamas išlaidų už trūkumų šalinimo lokalinės sąmatos eilutėse Nr. 6, 8, 16 nurodytus darbus, iš viso – 654,24 Lt su PVM. Teismas konstatavo, kad atsakovės priešieškinis yra pagrįstas teismo ekspertizės aktu ir žalos lokaline sąmata, o atsakovei iš ieškovo priteistina 49 768,76 Lt suma. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovui neišdavus atsakovei nei vieno pakvitavimo apie sumokėtas pinigines lėšas už atliktus statybos darbus, atsakovė turėjo teisę sustabdyti tolimesnius mokėjimus (CK 6.65 str. 3 d.). Dėl šios priežasties teismas netenkino reikalavimo dėl procesinių palūkanų priteisimo.

1. Teismas nepagrįstai už atliktus statybos darbus nepriteisė 22 294,45 Lt, taip pažeisdamas šalių pusiausvyros principą. Teismas nepagrįstai nurodęs, kad šalių pasirašytos rangos sutarties kaina 131 369 Lt nėra privaloma atsakovei, padarė aiškią teisės taikymo klaidą (CK 6.189 str., 6.681 str. 1 d.). Sutartyje nustatyta kaina yra privaloma ne tik rangovui, bet ir užsakovui. Ieškovas savo įsipareigojimus iš esmės įvykdė, ką patvirtina byloje esantis ekspertizės aktas. Ieškovas turi teisę reikalauti apmokėti už atliktus darbus 131 369 Lt: atsakovė sumokėjo tik 62 389 Lt, tad ieškovui iš atsakovės priteistina suma yra ne 46 715,55 Lt, o 69 010 Lt.

2. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovė pasirašė atliktų darbų aktus ir sutiko priimti darbų tik už 109 104 55 Lt sumą. Atsakovei buvo pateiktas atliktų darbų aktas - 54 520 Lt sumai, kurio ji nepagrįstai nepasirašė. Aktą ieškovas vienašališkai pasirašė ir išsiuntė atsakovei registruotu paštu (CK 6.694 str.). Atsakovė neprašė teismo šį atliktų darbų aktą pripažinti negaliojančiu. Atsakovė darbus faktiškai priėmė, jų rezultatais naudojasi, o pinigų nesumoka. CK 6.694 str. 6 d. numatyti pagrindai byloje nustatyti nebuvo.

3. Atsakovė pirminiame priešieškinyje pripažino, kad prieš pasirašant sutartį ją ieškovas įspėjo, kad statybos eigoje gali paaiškėti, jog bus būtina keisti pamatus ir tie darbai bus atliekami už papildomą kainą. Statybos rangos sutarties 4.5 p. numatė atsakovės įsipareigojimą apmokėti ir už pasikeitusį darbų kiekį. Teismas neatsižvelgė į liudytojų J. S. ir J. R. parodymus, kad kai kurie pakeitimai buvo padaryti atsakovės valia.

4. Teismas nepagrįstai tenkino atsakovės priešieškinį. Neapgrįstas atsakovės teiginys, kad ieškovas darbus atliko su trūkumais, nes nebaigė viso pastato rekonstrukcijos. Teismas neatsižvelgė į tai, kad pati atsakovė savo pirminiame priešieškinyje pripažino, jog dėl santechninių, elektros instaliacijos, laiptų pastatymo ir kitų darbų ji su ieškovu nesitarė, juos ji atliko pati savo jėgomis, kad ji neturi pakankamai pinigų ir kad su ieškovu susitarė, jog jis padarys namo „dėžutę“ su stogu, langais ir kt., t.y. pastatys tiek, kad atsakovė galėtų tik minimaliai apsigyventi name. Be to, atsakovė banke skolinosi pinigų. Tad atsakovė su ieškovu susitarė ne dėl pilnos pastato rekonstrukcijos, o tik dėl dalies ir tik su minimaliais reikalavimais.

5. Atsakovė tinkamai neįrodė trūkumams šalinti patirtinų išlaidų. Byloje yra pateiktas tik vienintelis tokių išlaidų įrodymas - eksperto asistento A. B. pasirašytas 2009-02-19 patikslintas aktas. Tačiau šis dokumentas yra surašytas proceso metu, atsakovei vienašališkai susitarus be teismo ir kitų proceso dalyvių žinios, nesudarant galimybių kitai šaliai pateikti klausimus ar argumentus ir tai pažeidžia šalių lygiateisiškumo principą procese. Taip pat abejotina dėl šio asmens profesinės kompetencijos ir objektyvumo, nes jis nėra įspėtas dėl atsakomybės dėl žinomai neteisingos išvados davimo, su jį atsakove sieja finansiniai santykiai. Apelianto nuomone, šis įrodymas vertintinas kritiškai.

6. Teorinė sąmata negali įrodyti, kad defektų šalinimo darbai būtent tiek kainuos. Sąmatoje nurodyti defektų ištaisymo darbai (darbų kodai N 12-44-1, N 10-67-1, N 46-157, N 46-156, N 15-104-11) sudaro tik nedidelę 8 625,85 Lt dalį iš tų darbų, kuriuos pripažįsta kaip atliktus ir apmokėtinus atsakovė, o kiti nurodyti defektų šalinimo darbai yra ištaisymas tų, už kuriuos atsakovė atsisako mokėti, nes jie esą atlikti su ja nesuderinus arba jos pačios. Sąmatoje kaip defektų šalinimas nurodyta dalis tų darbų, kad pastatas preciziškai atitiktų projektą, tačiau nebuvo atsižvelgta į tai, kad tie pakeitimai buvo padaryti atsakovės valia arba dėl jos pačios atliktų darbų - kitoks stogo lūžio konstravimas, patalpų išplanavimo pasikeitimai dėl palikto seno dūmtraukio. Ekspertizės akto išvadose yra nurodyta, kad įėjimo į rūsį, laiptų montavimo, projekte nenumatytos antro aukšto sienos pamūrijimą atliko pati atsakovė, o kiti darbai - išorinių palangių montavimas, vidaus sienų glaistymas ir dažymas - nebuvo numatyti net sąmatose prie sutarties. Asistentas sąmatoje šiuos darbus įtraukė į defektų šalinimo sumą, tačiau neatskyrė, kuriuos darbus atliko ieškovas, o kuriuos pati atsakovė. Nėra jokių garantijų, kad atsakovė iš viso keis pastato stogo ir kitas konstrukcijas tik tam, kad pasikeistų stogo išvaizda, patalpų perplanavimas ir pan., ir dėl to patirs kokių nors išlaidų. Sprendime nurodytas atsakovės priešieškinio sumažinimas 654,24 Lt su PVM nėra pakankamas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pagal CK 6.681 straipsnio 4 dalies nuostatą, jeigu pagal statybos rangos sutartį darbai atliekami fizinio asmens (vartotojo) asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su jo verslu ar profesija, tenkinti, sutarčiai taikomos vartojimo rangos sutarties taisyklės.

Šioje byloje kilo ginčas iš statybos rangos sutarties, 2005 m. birželio 7 d. sudarytos tarp ieškovės G. V. , kaip fizinio asmens, bei atsakovo UAB „Stanuma“. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad tarp sutarties šalių susiklostė ne statybos rangos, o vartojimo rangos teisiniai santykiai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog ginčo, kilusio iš vartojimo rangos sutarties, išsprendimui taikytinos CK šeštosios knygos XXXIII skyriaus „Ranga“ pirmojo skirsnio „Bendrosios nuostatos“ ir antrojo skirsnio „Vartojimo ranga“ normos. CK šeštosios knygos XXXIII skyriaus „Ranga“ antrojo skirsnio „Vartojimo ranga“ normos yra specialiosios to paties skyriaus pirmojo skirsnio „Bendrosios nuostatos“ normų atžvilgiu ir pagal tai išspręsti ginčui, kilusiam iš vartojimo rangos teisinių santykių, taikytinos prioritetiškai (LAT 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2005, 2008 m. gruodžio 23 d. civilinė byla Nr. 3K-7-581/2008).

Atsakovas savo apeliacinį skundą, be kita ko, grindžia nuostatomis, reglamentuojančiomis statybos rangą, tačiau, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas negali vadovautis CK 6.681-6.699 straipsnių reikalavimais.

Pagal CK 6.672 straipsnio pirmąją dalį, pagal vartojimo rangos sutartį rangovas, kuris verčiasi tam tikru verslu, įsipareigoja pagal fizinio asmens (vartotojo) užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą tenkinti buitinius ar asmeninius užsakovo ar jo šeimos poreikius, o užsakovas įsipareigoja priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti.

Remiantis CK 6.673 straipsnio pirmosios dalies nuostata, rangovas neturi teisės reikalauti, kad į vartojimo rangos sutartį būtų įtraukti papildomas darbas ar paslaugos. Užsakovas turi teisę atsisakyti apmokėti darbus ar paslaugas, kurie nebuvo numatyti sutartyje.

Kaip matyti iš byloje esančios statybos rangos sutarties Nr. 06/STOž (t. 1, b.l. 65), pasirašytos tarp UAB „Stanuma“ ir G. V. , turinio, UAB „Stanuma“ įsipareigojo atlikti sodybinio gyvenamojo namo, esančio SB „Dobilas“, Vindaubos g. 97, Vilniuje, rekonstrukcijos darbus (sutarties 1 p.). Šalys susitarė, kad sutarties objekto kaina yra nustatoma pagal pridedamą sąmatą (2 p.). Rangovas šios sutarties 5.2 punktu įsipareigojo nustatytu laiku pradėti, atlikti, užbaigti ir perduoti užsakovui visus sutartyje nurodytus darbus ir ištaisyti defektus per garantinį laikotarpį.

Byloje yra nustatyta ir šalių neginčijama aplinkybė, kad ieškovė atsakovui minėtos statybos rangos sutarties pagrindu yra sumokėjusi 62 389 Lt. Apeliantas ir atsakovė neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria ieškovui iš atsakovės buvo nuspręsta priteisti 46 715,55 Lt už atliktus darbus.

Savo ieškinį priteisti skolą, ieškovas be kita ko, grindė aplinkybe, kad jis atliko daugiau darbų, nei buvo nurodyta lokalinėje sąmatoje, ir teigė, jog šiuos darbus atsakovė pati užsakė žodžiu.

Ieškovas, teigdamas, kad jis turi pagrįstą reikalavimo teisę į sutartyje nenumatytų, tačiau, jo teigimu, su atsakove sulygtų bei atliktų darbų apmokėjimą, turi šią aplinkybę įrodyti (CPK 178 str.).

Apeliaciniame skunde ieškovas teigia, kad tarp šalių pasirašytos sutarties 4.5 punktas įpareigoja užsakovą (atsakovę), esant darbų pasikeitimui arba medžiagų pabrangimui, apmokėti visus su tuo susijusius nuostolius. Kaip jau minėta, užsakovas turi teisę atsisakyti apmokėti darbus ar paslaugas, kurie nebuvo numatyti sutartyje (CK 6.673 str. 1 d.). Šioje byloje nėra pateikta rašytinių įrodymų, kad šalys būtų sutarusios dėl didesnės darbų apimties ir būtų sudarę papildomą susitarimą ar atsakovė kitokiu būdu raštu būtų išreiškusi valią dėl pasikeitusių darbų apimties ir sutikusi su tokių darbų kaina. Tad atsakovas, atlikdamas sutartyje nenumatytus darbus, turėjo prisiimti riziką, jog atsakovė gali atsisakyti apmokėti tokius darbus, dėl kurių kiekio ir kainos abi sutarties šalys nesutarė atskiru rašytiniu dokumentu.

Nors 2008 m. lapkričio 20 d. teismo ekspertizės akte (t. 2, b.l. 1-64) nurodyta, kad UAB „Stanuma“ atliko darbų už 142 406 Lt sumą, tačiau būtina atsižvelgti į šio ekspertizės akto 3.4 lentelę (t. 2, b.l. 24-29), kuri patvirtina, kad ieškovas nemažai darbų neužaktavo ir atliko sutartyje nenumatytų darbų arba ne pagal sutarties įkainį. Lentelėje nurodytos sumos už neužaktuotus ir atliktus ne pagal sutartį darbus turi būti minusuojamos iš 142 406 Lt sumos, kadangi ieškovė turi pareigą apmokėti jos priimtus, t.y. ieškovo užaktuotus ir sutartyje numatytus darbus. Atsižvelgdama į ekspertizės akto minėtos lentelės duomenis, kurių teisingumo ieškovas leistinais įrodymais nepaneigė ir kuriais nėra pagrindo abejoti, teisėjų kolegija negali daryti išvados, kad ieškovas turi reikalavimo teisę į papildomus 22 294,45 Lt, kaip sumą už atliktus pagal sutartį darbus.

Ieškovas UAB „Stanuma“ apeliaciniu skundu taip pat nesutinka, kad jis darbus atliko su trūkumais. Tačiau 2008 m. lapkričio 20 d. teismo ekspertizės aktu (šio akto išvadų 4 p., t. 2, b.l.15-16) yra nustatyta, kad UAB „Stanuma“ atlikti darbai buvo atlikti su trūkumais. Kiti byloje esantys įrodymai: 2007 m. spalio 1 d. defektinis aktas (t. 2, b.l. 65-103), 2007 m. spalio 16 d. ekspertizės aktas (t. 2, b.l. 104-135), 2009 m. vasario 19 d. patikslinimo aktas (t. 2, b.l. 146) ir lokalinė sąmata dėl žalos patikslinimo (t. 2, b.l. 156-157) taip pat patvirtina teismo išvadą, kad statybos darbai buvo atlikti netinkamai ir dėl to yra ieškovo UAB ,,Stanuma“ kaltė, o defektų šalinimo ginčo objekte išlaidos sudarytų 50 423 Lt. Pirmosios instancijos teismas ieškovei iš atsakovo priteisė 49 768 Lt atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidų.

Apeliantas taip pat teigia, kad didžioji dalis nurodytų defektų šalinimo darbų yra ištaisymas tų, už kuriuos atsakovė atsisako mokėti, nes jie esą atlikti su ja nesuderinus arba jos pačios. Tačiau ekspertizės aktu buvo nustatyti UAB „Statuma“ atliktų darbų defektai, susiję su sąramos montavimu, kolonos mūrijimu, stogo konstrukcijos lūžiu, šiferio klojimu, vidaus ir lauko sienų bei angokraščių tinkavimu, langų bei balkonų durų montavimu. Atsakovės pateiktoje sąmatoje iš esmės ir atsispindi šių defektų šalinimo išlaidos.

Apeliantas teigia, kad kai kurie defektų šalinimo darbai yra ištaisymas darbų, kad jie preciziškai atitiktų projektą. Tačiau UAB „Stanuma“, sutartimi įsipareigojęs darbus atlikti, laikantis galiojančių normų ir taisyklių, technologinių reikalavimų (sutarties 5.3 p.), turėjo tinkamai paruošti statinio projektą ir juo vadovautis. Rangovas, atlikdamas namo rekonstrukcijos darbus, negalėjo savavališkai ar galimai atsakovės prašymu pakeisti projekto, taip pažeidžiant normatyvinius reikalavimus. Byloje nėra duomenų, kad būtų buvęs patvirtintas namo projekto pakeitimas, tad UAB „Stanuma“, kaip šios srities specialistas, darbus turėjo atlikti pagal patvirtintą rekonstrukcijos projektą bei teisės aktų reikalavimus, atsisakyti atlikti darbus, kurie neatitinka projekto arba tokius pakeitimus įforminti su atsakove atskiru susitarimu, ją raštu apie tai informuoti. Teisėjų kolegija sutinka, kad dėl UAB „Stanuma“ veiksmų, darbus atlikus su trūkumais, atsakovei atsiras defektų pašalinimo būtinybė. Nors apeliantas ginčijo atsakovės pateiktų dokumentų įrodomąją galią, tačiau jis iš esmės jokių atsakovės pateiktus skaičiavimus paneigiančių duomenų nepateikė.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Stanuma“ apeliacinį skundą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės ir proceso teisės normas ir bylą iš esmės išsprendė teisingai. Pagrindų, numatytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, taip pat ir CPK 329 straipsnio antrojoje dalyje nurodytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, iš jo atsakovei priteisiamos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Stanuma“ ieškovei G. V. 400 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.