Marijampolės apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), teisto, administracine tvarka bausto, gyvenančio (duomenys neskelbtini), kita žinoma gyv. vieta (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, kuris administracinėn atsakomybėn traukiamas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 181 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. Š. buvo traukiamas atsakomybėn už tai, kad 2016 m. spalio 16 d. tarp 13 val. – 15 val. (duomenys neskelbtini), S. M. priklausančiame bute, vartojo alkoholinius gėrimus, keikėsi ir vartojo necenzūrinius žodžius sugyventinės R. G. atžvilgiu, sudavė jai smūgius rankomis į galvos sritį, tokiu būdu netinkamai rūpinosi savo mažamečiu sūnumi J. Š., gim. (duomenys neskelbtini), kuris tuo metu miegojo kitame kambaryje ir panaudojo tėvų valdžią priešingai savo sūnaus atžvilgiu. R. Š. buvo nustatytas 2,06 promilės girtumas. Tokiais savo veiksmais R. Š. padarė administracinį teisės pažeidimą numatytą ATPK 181 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu R. Š. nurodė, kad protokolas buvo surašytas, nes ji ginčijosi su sugyventine. Jam pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Teismo posėdžio metu liudytojas Č. B. nurodė, kad buvo gauta medžiaga apie padarytą pažeidimą ir surašytas protokolas. Nurodė, kad mano, jog protokolas turėjo būti surašytas po to, kai užbaigtas ikiteisminis tyrimas. Informacijos apie tai, koks yra pradėto ikiteisminio tyrimo rezultatas jis neturi.

Teismo posėdžio metu liudytoja V. K. nurodė, kad ji susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga nustatė, kad tuo pačiu buvo padarytas ir administracinis pažeidimas, todėl surašė tarnybinį pranešimą, kad būtų pradėta administracinė teisena. Apie ikiteisminio tyrimo rezultatus informacijos neturi.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus byloje esančius įrodymus teismas konstatuoja, jog administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina.

Susipažinus su pateikta bylos medžiaga, teismas konstatuoja, jog asmuo negali būti traukiamas atsakomybėn dėl jam inkriminuojamo pažeidimo. Byloje pateikti liudytojo ir įtariamojo apklausos protokolai, kuriuose yra duodami parodymai apie tai, kad R. Š. smurtavo prieš savo sugyventinę. Taip pat ši medžiaga leidžia pagrįstai manyti, kad dėl šių veiksmų yra atliekamas ikiteisminis tyrimas. Byloje nėra pateikta jokių duomenų apie atlikto ikiteisminio tyrimo rezultatus, taip pat nėra pateiktas įtarimas. Tačiau pateiktuose dokumentuose nurodoma, kad R. Š. 2016 m. spalio 16 d. keikėsi ir vartojo necenzūrinius žodžius, sugyventinei sudavė smūgius rankomis į galvos sritį, tokiu būdu netinkamai rūpinosi savo mažamečiu sūnumi. Iš įtariamųjų ir kaltinamųjų asmenų registro išrašo matyti, kad dėl tos dienos įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo (BK 140 str. 2 d.). Šio aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareigūnai, atliekantys tyrimą dėl R. Š. veiksmų, nustatė, kad R. Š. keikdamasis, vartodamas necenzūrinius žodžius, suduodamas smūgius savo sugyventinei ne tik sukėlė fizinį skausmą sugyventinei, tačiau pažeidė ir savo nepilnamečio vaiko interesus.

Atsižvelgiant į nurodytą, bei į tai, kad dėl R. Š. veiksmų yra atliekamas ikiteisminis tyrimas, tad ir klausimas, ar tuo pačiu metu dėl jo neteisėtų veiksmų nukentėjo ne tik sugyventinė, bet ir kiti asmenys (šiuo atveju mažametis vaikas), bei ar buvo pažeisti mažamečio interesai, privaloma spręsti jau pradėtame tyrime, o ne pradėti naujus procesus. Jeigu būtų nustatyta, kad dėl R. Š. veiksmų, kurie jam užtraukia baudžiamąją atsakomybę, nukentėjo mažamečio asmens interesai, vaikas turi būti pripažintas nukentėjusiuoju ikiteisminiame tyrime, kur šiuo metu sprendžiamas asmens neteisėtų veiksmų pavojingumo mastas. Atitinkamai nustačius, kad buvo pažeisti kelių asmenų interesai, galima konstatuoti, jog asmens veiksmai yra pavojingesni, į tai turi būti atsižvelgiama jam skiriant bausmę, ar priimant kitus procesinius sprendimus. Tuo tarpu pradedant kelis teisinius procesus dėl tų pačių asmens veiksmų gali būti pažeistas non bis idem principas.

EŽTT praktikoje šis principas aiškinamas taip, kad priėmus galutinį sprendimą byloje, negalima ne tik bausti, bet ir kartoti baudžiamąjį procesą dėl identiškų arba iš esmės tų pačių teisiškai reikšmingų faktų, neatskiriamai susijusių tuo pačiu laiku ir ta pačia vieta (1995 m. spalio 23 d. sprendimas byloje Gradinger prieš Austriją, peticijos Nr. 15963/90; 2001 m. gegužės 29 d. sprendimas byloje F. F. prieš Austriją, peticijos Nr. 37950/97; Didžiosios kolegijos 2009 m. vasario 10 d. sprendimas byloje S. Z. prieš. Rusiją, peticijos Nr. 14939/03; 2009 m. birželio 16 d. sprendimas byloje Ruotsalainen prieš Suomiją, peticijos Nr. 13079/03ir kt.). Be to, pažeidimų teisinių formuluočių skirtumai nėra pagrindinis kriterijus sprendžiant dėl vėlesnio proceso atitikimo non bis in idem principui (kasacinė nutartis Nr. 2K-109-788-2016). Konstitucinėje jurisprudencijoje nedviprasmiškai įtvirtinta, kad šis principas reiškia ir tai, kad jeigu asmuo už teisei priešingą veiką buvo patrauktas ne baudžiamojon, bet administracinėn atsakomybėn, t. y. jam buvo pritaikyta sankcija – paskirta nuobauda ne kaip už nusikaltimą, bet kaip už administracinį teisės pažeidimą, jis už tą veiką negali būti traukiamas dar ir baudžiamojon atsakomybėn (Lietuvos Respublikos K. T. 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Taigi draudžiama už tą pačią veiką ne tik du kartus traukti baudžiamojon atsakomybėn, bet ir bausti asmenį traukiant jį už tą pačią veiką administracinėn ir baudžiamojon atsakomybėn. Sprendžiant, ar asmuo yra antrą kartą traukiamas atsakomybėn už tą pačią nusikalstamą veiką, turi būti vertinamos konkrečios nusikalstamos veikos, dėl kurios vyksta procesas, faktinės aplinkybės. Non bis in idem principas pažeidžiamas tada, kai nustatoma, kad asmuo antrą kartą baudžiamas už identiškus arba iš esmės tuos pačius teisiškai reikšmingus faktus (tą patį poelgį) (kasacinė nutartis Nr. 2K-219-693/2016).

Šis teismų praktikos aiškinimas parodo, kad nesant duomenų apie ikiteisminio tyrimo baigtį dėl R. Š. veiksmų, negalima jam skirti administracinės nuobaudos, nes tokiu būdu būtų apribota galimybė jam skirti baudžiamojoje teisėje numatytas griežtesnes priemones. Iš įtariamųjų, kaltinamųjų registro duomenų išrašo matyti, kad dėl 2016 m. spalio 16 d pradėto ikiteisminio tyrimo užbaigimo ir galutinių procesinių sprendimų priėmimo duomenų nėra, tai parodo, kad procesas nėra baigtas. Tad neužbaigus pradėto ikiteisminio tyrimo nėra galimybės spręsti dėl R. Š. veiksmų kvalifikavimo kaip administracinio teisės pažeidimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos ANK 635 straipsniais, teismas

nutaria:

R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atžvilgiu iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą, nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą Šakių rajono apylinkės teisme.