Telšių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės R. K. atstovui advokatui Gintarui Putvinskiui, Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Vladui Narmontui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. K. ieškinį atsakovui C. T. dėl tėvystės nustatymo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovui ieškinys ir jo priedai su vertimu į rumunų kalbą įteikti asmeniškai 2014 m. kovo 27 d. Ispanijos Santa Barbaros Taikos teisme (66 b. l.), tačiau atsakovas atsiliepimo ar kitokio paaiškinimo į jam pateiktą ieškinį teismui nepateikė, todėl Mažeikių rajono apylinkės teismas kreipėsi į Ispanijos Amposta Vyresnįjį teismą su prašymu dėl įrodymų, reikšmingų bylos išsprendimui, rinkimo. Ispanijos Pirmosios instancijos ir ikiteisminio tyrimo teismui Nr. 1 nepavyko apklausti atsakovo C. T., nes jo gyvenamoji vieta nežinoma, jis yra deklaravęs gyvenamąją vietą Ispanijoje, tačiau jo tėvai informavo, jog C. T. išvyko gyventi į Rumuniją (t.2 b.l. 7, 49).

Liudytoja M. B. apklausta Ispanijos Ampostos pirmosios instancijos teisme Nr. 1 paaiškino, kad pažįsta ieškovę ir atsakovą, nes jie kartu dirbo Ispanijoje. Ieškovė buvo sakiusi, kad turėjo intymių santykių su atsakovu. Liudytojai buvo žinoma, kad ieškovė laukiasi vaiko nuo atsakovo. Pabrėžė, kad atsakovas draugams sakydavo, jog vaikas ne jo. Liudytoja M. B. teigė, jog I. K. yra atsakovo C. T. sūnus (t.2, b.l. 37-38).

Liudytojas R. V. apklaustas Ispanijos Ampostos pirmosios instancijos teisme Nr. 1 paaiškino, kad ieškovė su atsakovu susipažino darbe, palaikė artimus santykius. Atsakovas ir ieškovė savaitgalius leisdavo kartu. Žinojo, jog ieškovė pagimdė sūnų, o vaiko tėvas yra C. T., nes jis buvo vienintelis ieškovės draugas (t.2, b.l. 39).

Liudytoja R. K. teismo posėdyje paaiškino, kad ji su dukra R. K. gyveno ir dirbo Ispanijoje. Ten dukra susipažino su atsakovu C. T., pradėjo artimai bendrauti, palaikė artimus santykius. Kartą per savaitę dukra su atsakovu susitikdavo pas dukrą namuose, kartais pasilikdavo nakvoti. Grįžus gyventi į Lietuvą dukra pasakė, kad laukiasi vaiko ir tvirtino, kad vaiko tėvas yra C. T..

Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas Vladas Narmontas teismo posėdyje pateikė žodinę išvadą. Kadangi atsakovas apie bylą ir teismo posėdį buvo informuotas, atsiliepimo ar kitokio paaiškinimo dėl tėvystės ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo nepateikė, tai rodo atsakovo nepagarba teismui, todėl nepilnamečio vaiko I. K. išlaikymui tikslinga ir protinga priteisti 231,70 Eur išlaikymo sumą. Taip pat Nepilnamečio I. K. gyvenamąją vietą tikslinga nustatyti su motina R. K..

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.148 straipsnyje nustatyta, kad jeigu vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas. Pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados ir kitos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) numatytos įrodymų priemonės. Jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat kiti įrodymai. Atsakovui atsisakius ekspertizės, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, įstatymas įgalina teismą tokį atsisakymą įvertinti kaip tėvystės įrodymą (CPK 389 straipsnis). Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes laiko, kad atsakovas C. T. sąmoningai vengia teikti atsiliepimą ar kitokius paaiškinimus. Byloje pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių tai, jog šalys palaikė artimus santykius. Tai patvirtino liudytojų parodymai, byloje esančios fotonuotraukos ir tai, jog atsakovas nepateikė į bylą jokių prieštaravimų ar kitokių paaiškinimu. Todėl, teismas atsakovo ekspertizės atsisakymą vertina kaip tėvystės įrodymą (CK 3.148 straipsnio 2 dalis). I. K. pripažintinas C. T. tėvu, o I. K. – jo sūnumi.

I. K. gyvenamoji vieta nustatytina su motina R. K., nes jis nuo gimimo gyvena su motina, todėl vaiko šeimos aplinka yra nusistovėjusi ir saugi, atitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, užtikrina dabartinių jo poreikių tenkinimą. Keisti vaiko gyvenamąją aplinką nėra būtina ir pateisinama bei reikalinga vaiko teisių ir interesų apsaugai (CK 3.169 straipsnis). Be to, teismo vertinimu, mažamečio vaiko atskyrimas nuo motinos būtų nesuderinamas su Jungtinių tautų Vaikų teisių deklaracijos 6 straipsnio principe įtvirtinta bendrąja taisykle, jog mažamečio vaiko, išskyrus išimtines aplinkybes, negalima išskirti su motina. Tokios išimtinės aplinkybės byloje nėra nustatytos.

Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). CK 3.155 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga prižiūrėti vaikus iki pilnametystės apima visus šeimos santykius. Abu tėvai privalo teikti išlaikymą proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Materialinis išlaikymas išieškomas iš visų rūšių pajamų ir yra vaiko nuosavybė, kurią tvarko abu ar vienas iš tėvų uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnis). Tėvų prievolė išlaikyti vaikus yra turtinė asmeninė (lot. intuitu personae), todėl jos negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jos vykdyti. Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu ar kitokiomis priežastimis. Tais atvejais, kai tėvai gyvena skyrium, vieno iš tėvų, kuris gyvena atskirai nuo vaiko, pareigų prižiūrėti vaiką ir įgyvendinti tėvų valdžią (inter alia, materialiai išlaikyti vaikus) turinys nesikeičia, kinta jų vykdymo sąlygos.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nepilnamečių vaikų išlaikymo pareigos aiškinimo, jos svarbos, santykio su kitomis tėvų teisėmis ir pareigomis auklėjant ir prižiūrinti vaikus, yra suformuota ir nuosekliai plėtojama prioritetiškai ginant vaikų teises ir interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tėvams gyvenant skyrium vaikų išlaikymo pareiga negali būti įgyvendinama taip, jog su vienu iš tėvų gyvenančių vaikų gyvenimo sąlygos pablogėtų neproporcingai tėvų turtinei padėčiai (CK 3.193 straipsnio 1 dalis, 3.195 straipsnis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant išlaikymo vaikams dydžio nustatymo klausimą, išlaikymo dydis turėtų būti siejamas su minimalios mėnesinės algos dydžiu. Tėvų teikiamas išlaikymas savo nepilnamečiams vaikams apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms ir kitiems vaiko poreikiams. Jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs jog, tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas, todėl teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tam tėvui, su kuriuo vaikas lieka gyventi, tenka didžiausioji išlaidų našta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011). Ieškovė nurodė, jog sūnui per mėnesį reikalinga išleisti apie 333,06 Eur (3 b. l.).

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovės gaunamos pajamos nepakankamos išlaikyti nepilnamečio sūnaus, užtikrinti jo kasdieninių poreikių tenkinimą. Ieškovės prašomas priteisti išlaikymas nėra neprotingai didelis, pagrįstas, kad galima būtų patenkinti vaiko poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Kadangi byloje nustatyta, kad būtiniems vaiko poreikiams patenkinti per mėnesį reikia 333,06 Eur o atsakovė reikalauja 231,70 Eur, todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui I. K. po 231,70 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos, tai yra 2014 m. sausio 8 d., iki vaiko pilnametystės. Išlaikymo skola skaičiuotina nuo sūnaus gimimo dienos, iki ieškinio padavimo teismui dienos, t. y. nuo 2012 m. liepos 16 d. iki 2014 m. sausio 8 d. iš viso 4116,54 Eur (keturi tūkstančiai vienas šimtas šešiolika eurų 54 ct) įsiskolinimo sumos. Išlaikymo suma indeksuotina kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Teismas taip pat tenkina ieškovės prašymą uzufrukto teise paskirti sūnaus I. K. išlaikymui priteistų lėšų, tvarkytoja.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos rašytiniai įrodymais pagrįstos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 83, 92, 93, 96, 98, 99 straipsniai). Iš atsakovo ieškovei priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos, t. y. ieškovės sumokėtas 41,71 Eur (144 Lt) žyminis mokestis už neturtinį reikalavimą nustatyti tėvystę, 350 Eur išlaidos už advokato paslaugas, iš viso 391,71 Eur išlaidų.

Iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei: 83 Eur žyminis mokestis už priteistiną išlaikymą periodinėmis išmokomis (12 mėn. x 231,70 Eur x 3 proc.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 263 – 265, 270, 282 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Nustatyti, kad C. T., užsienio piliečio Ispanijoje asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra I. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. 2012-07-16, tėvas, o I. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. 2012-07-16, yra atsakovo C. T., užsienio piliečio Ispanijoje asmens kodas (duomenys neskelbtini), sūnus.

Priteisti iš C. T., užsienio piliečio Ispanijoje asmens kodas (duomenys neskelbtini), sūnaus I. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. 2012-07-16, išlaikymui kas mėnesį po 231,70 Eur (du šimtus trisdešimt vieną eurą 70 ct) periodinėmis išmokomis mokamomis nuo ieškinio padavimo dienos (2014 m. sausio 8 d.) iki pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pradedant nuo 2012 m. liepos 16 d.

Priteisti iš C. T., užsienio piliečio Ispanijoje asmens kodas (duomenys neskelbtini), 4116,54 Eur (keturis tūkstančius vieną šimtą šešiolika eurų 54 ct) išlaikymo įsiskolinimo, skaičiuojamo nuo sūnaus gimimo (2012 m. liepos 16 d.) iki ieškinio padavimo dienos (2014 m. sausio 8 d.) sūnui I. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. 2012-07-16.

Nepilnamečio sūnaus I. K. lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę R. K., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo C. T., užsienio piliečio Ispanijoje asmens kodas (duomenys neskelbtini), 83,00 Eur (aštuoniasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų Lietuvos Respublikos biudžetui.

Priteisti iš atsakovo C. T., užsienio piliečio Ispanijoje asmens kodas (duomenys neskelbtini), 391,71 Eur (tris šimtus devyniasdešimt vieną eurą 71 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovei R. K., a. k. (duomenys neskelbtini)

Išaiškinti atsakovui C. T., jog žyminį mokestį 83,00 Eur (aštuoniasdešimt tris eurus), jis turi sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo vykdyti skubiai, apeliacinio skundo padavimas nesustabdo vykdymo.

Sprendimą per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos galima apskųsti Šiaulių apygardos teismui padavus apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį Mažeikių rajono apylinkės teismą.