Kauno apylinkės teismo nutartis

asmens, kuriam paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės – M. K., gynėjui advokatui Dariui Karabinui,

nedalyvaujant asmeniui, kurio atžvilgiu prašoma spręsti priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo klausimą – M. K.,

neviešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės panaikinimo M. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2023 m. lapkričio 27 d. gautas UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikimas, kuriame siūloma M. K. priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis UAB „(duomenys neskelbtini) taikymą nutraukti. Teikime nurodyta, jog pacientas M. K. buvo gydytas priverstinai Rokiškio Psichiatrijos ligoninėje nuo 2022 m. birželio 8 d. iki 2023 m. birželio 8 d. Diagnozė: Paranoidinė šizofrenija F20.0 ir Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, žalingas vartojimas F10.1.

Ambulatoriškai UAB „(duomenys neskelbtini)“ pas gydytoją psichiatrę asmuo lankėsi 6 kartus ir nepertraukiamai vartojo jam skirtą gydymą. Psichikos būklė: sąmoningas, kontaktas formalus, į klausimus atsako trumpai, pagal prasmę. Akių kontaktą palaiko. Nuotaika vidutinė. Emocijos blankios. Mąstymas nuoseklus, kiek lėtesnio tempo. Aktyvios psichopatologijos, suicidinių tendencijų nekonstatuota. Elgesys ramus, adekvatus. Kritiškas būklės atžvilgiu.

2023 m. spalio 31 d. atliktas asmens psichologinis ištyrimas. Asmenybei būdingas stiprus gynybiškumas, uždarumas. Emocinėje būsenoje – Beko skalėje nepažymėtas nei vienas depresijos ar nerimo simptomas. Darbo tempas ir mąstymas lėtoki. Apibendrinimų visi atsakymai adekvatūs ir suprantami. Dėmesio koncentracija kintanti, įsiminimas vidutinis. Su psichikos sveikatos slaugytoja bendravo noriai, į klausimus atsakinėjo formaliai, neatviravo. Teigė, kad dirba individualioje veikloje (remontuoja butus). Gyvena su žmona, sutaria. Augina 5 metų amžiaus dukrą, kuri lanko vaikų darželį. Teigia, kad alkoholinių gėrių nevartoja (nes vartoja vaistus). Paciento žmona L. K. patvirtina, kad šiuo metu paciento sveikata, psichikos būklė stabili, vaistus vartoja, alkoholiniais gėrimais nepiktnaudžiauja, jų šeimyniniai santykiai geri, pacientas dirba.

Išvadoje nurodoma, kad pacientas turi darbinės veiklos įgūdžius, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, turi motyvacijos, jaučiasi įsipareigojęs šeimai. Pacientas ir toliau lankysis pas gyd. psichiatrą, vartos vaistus.

Teismo posėdžio metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas, jos direktorius ir psichiatras D. S. D., paaiškino, kad paciento diagnozė pakankamai rimta – paranoidinė šizofrenija su kliedesiais ir haliucinacijomis. Pacientas gydytas metus laiko. Teikimą dėl ambulatorinio gydymo nutraukimo surašė jų sveiktos centro gydytoja, kuri buvo atsakinga ir stebėjo pacientą. Jis šį teikimą pasirašė, nes jame buvo nurodyti tam tikri argumentai, tačiau, mano, kad kai kurie išvardinti momentai leidžia netgi suabejoti ar užtenka tokio laiko ambulatoriniam stebėjimui, kadangi pacientas metus laiko buvo gydytas uždaroje Rokiškio ligoninėje. Esant tokiai diagnozei, stebėjimas turėtų būti kiek ilgesnis, tam, kad paciento būsena stabilizuotųsi. Tą rodo praktika. Šiuo metu pacientas vartoja vaistus. Su slaugytoja bendraujant jo kontaktas kol kas yra formalus, paviršutiniškas, gali būti, jog tai yra vaistų pasekmės, nes jie šiek tiek blokuoja emocijas ir kitokias paciento elgsenos išraiškas. 6 mėnesius jis stabilus, lankėsi gydymo įstaigoje. Atsižvelgiant į tai, kad netgi pačios diagnozės formuluotėje ši liga skaitoma kaip lėtinė, pasikartojanti ir progresuojanti, tai šiuo atveju, mano, kad teismas turėtų pasvarstyti, kokios toliau taktikos imtis. Siekiama, kad gydymo stabilumas minimaliai būtų metai. Asmuo dabar lankysis pas tą pačią gydytoją. Jei būtų pratęstas priverstinis gydymas, būtų apsauga tiek jam pačiam, tiek ir pačiai visuomenei, nes jis gydomas pakankamai aktyviai, kiekvienas momentas yra fiksuojamas.

Prokurorė teismo posėdyje prašė teikimo netenkinti. Nurodė, kad, atsižvelgiant į atstovo paaiškinimus, praėjus pusei metų po stacionaraus gydymo, yra per ankstyvas siūlymas nutraukti priverstinį gydymą.

Asmens, kuriam paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės, M. K., gynėjas siūlė teikimą tenkinti, kadangi, kaip ir aprašyta teikime, asmuo lankosi, gydosi, todėl, mano, kad M. K. norėtų užbaigti procesą ir gydytis savanoriškai.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas atmestinas.

Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 1 dalyje ir BK 98 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichinė būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris, parinkdamas medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, nustatytus baudžiamajame įstatyme, bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi du kriterijai, kuriuos turi vertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą, yra asmens psichinė sveikata bei su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikimo bei teismo posėdyje dalyvavusio jos atstovo D. S. D. paaiškinimų nustatyta, kad M. K. diagnozė – Paranoidinė šizofrenija F20.0 ir Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, žalingas vartojimas F10.1. Ambulatoriškai pacientas pas gydytoją psichiatrę lankėsi 6 kartus ir nepertraukiamai vartojo jam skirtą gydymą. Iš teismui pateikto teikimo, kurį surašė jį stebėjusi gydytoja psichiatrė, matyti, kad M. K. sąmoningas, ramus, adekvatus, kritiškas savo būklės atžvilgiu, suicidinių minčių neturi, dėl ko manytina, kad jis ir toliau savarankiškai lankysis gydymui bei vartos vaistus ir siūloma jam priverstinį gydymą nutraukti. Tačiau, pažymėtina, kad teismo posėdžio metu institucijos atstovas, jos direktorius ir psichiatras D. S. D., išreiškė abejonių dėl to, ar M. K. šiuo metu galima nutraukti priverstinį gydymą. Gydytojas pažymėjo, jog jo ilgametė patirtis leidžia manyti, kad šiuo atveju, esant tokiai rimtai diagnozei kaip paranoidinė šizofrenija, paciento stebėjimas turėtų būti ilgesnis nei 6 mėnesiai, kadangi neretai pasitaiko atvejų, jog tokiu metu paciento būklė būna stabili, tačiau vėliau būna remisijos ir jos kartojasi, asmuo gali tapti pavojingas. Atstovas pažymėjo, kad liga yra lėtinė, pasikartojanti ir progresuojanti, todėl turėtų būti siekiama asmenį stebėti minimaliai metus laiko.

Įvertinus paminėtas aplinkybes, nors asmuo šiuo metu ramios būsenos, elgiasi adekvačiai, reguliariai lankosi įstaigoje, vartoja vaistus, tačiau M. K. stebėjimo laikotarpis yra per trumpas tinkamam realios jo būklės įvertinimui, kuri, atsižvelgiant į ligos pobūdį, gali kisti ir blogėti. Atsižvelgiant į tai, kad nors asmens psichinė sveikata šiuo metu stabili, daryti neabejotinos išvados dėl to, kad asmuo yra nepavojingas, negalima, todėl, teismas sprendžia, kad M. K. taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas ir gydymas psichikos sveikatos centre, pratęstina (BK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktas, BPK 405 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

Atkreiptinas dėmesys, jog nustačius, kad M. K. būklė priverstinio ambulatorinio stebėjimo taikymo metu pagerėjo ar ambulatorinio priverstinio gydymo taikymas yra nepakankamas, įstatymas įpareigoja (BPK 405 straipsnio 3 dalis) gydymo įstaigą teikti teismui išvadas dėl priverčiamosios medicinos priemonės rūšies pakeitimo ar panaikinimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 440 straipsniu,

nutaria:

Pratęsti M. K. taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamą vietą UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Įpareigoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ne vėliau kaip kartą per 6 (šešis) mėnesius pateikti teismui išvadą dėl M. K. sveikatos būklės ir tolimesnio priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Nutartį turi teisę apskųsti asmuo, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimieji giminaičiai, gynėjas, nukentėjusysis, jo atstovas ir prokuroras.