Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-05-28 · Administracinė byla Nr. A-525-1500-10

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-05-28
Bylos Nr.
A-525-1500-10
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Antanas Ablingis, Laimutis Alechnavičius (pran.)
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Svirmantė“
Atsakovas
Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai
Trečiasis asmuo
Šiaulių apskrities valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai
Advokatai
Petras Labanauskas
Administracinė byla Nr. A525-1500/2010Procesinio sprendimo kategorija 38 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gegužės 28 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas) ir Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Galinai Lavrinovič,dalyvaujant pareiškėjo atstovams advokatui Petrui Labanauskui ir V. I.,atsakovo atstovėms Giedrei Venckutei ir Laimai Petrikaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Svirmantė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Svirmantė“ skundą atsakovui Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Šiaulių apskrities valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas UAB „Svirmantė“ (toliau – ir Bendrovė) skundu (t. I, b.l. 3–6) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2008 m. gruodžio 18 d. nutarimą Nr. 12-81MS „Dėl UAB „Svirmantė“ pavojingų maisto produktų – plikytų pyragaičių su kremu pateikimo į rinką“ (toliau – ir Nutarimas) ir priimti naują sprendimą – bylą pareiškėjo atžvilgiu nutraukti.

Nurodė, kad Nutarimu pareiškėjui už Lietuvos Respublikos maisto įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punkto, Tarybos Reglamento (EEB) Nr. 315/93, nustatančio Bendrijos procedūras dėl maisto teršalų (toliau – ir Reglamentas), pažeidimą skirta 8 000 Lt bauda. Teigė, kad byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų UAB „Svirmantė“ kaltę dėl pavojingų produktų pateikimo į rinką. Nuo Bendrovės pyragaičių Akmenės, Pasvalio ir Biržų rajonų gyventojai salmonelioze užsikrėsti negalėjo, nes, kaip teigiama Nutarime, gyventojai susirgo anksčiau (2006 m. kovo 26 ir 27 d.) nei į rinką buvo pateikti (2006 m. kovo 28 d.) UAB „Svirmantė“ pyragaičiai. Be to, Tarnyba nepagrįstai rėmėsi Šiaulių apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – ir Šiaulių tarnyba) 2006 m. kovo 20 d. maisto tvarkymo subjekto tikrinimo akte Nr. 0004840 (toliau – ir Aktas) pateiktomis išvadomis dėl smulkių UAB „Svirmantė“ pažeidimų, nes byloje nėra duomenų, kad smulkūs pareiškėjo pažeidimai būtų turėję įtakos ligos protrūkiui Akmenės, Pasvalio ir Biržų rajonuose. Minėtame Akte nenustatyta, kad pareiškėjo plovinių mėginiuose būtų rasta salmoneliozė. Nutarimo išvada, kad 2006 m. kovo 20 d. atlikto tyrimo metu Bendrovėje nebuvo kiaušinių plovimo instrukcijos, todėl iš kiaušinių buvo išskirta salmonelė, yra absurdiška. Tarnyba nepateikė įrodymų, patvirtinančių Bendrovės kaltę, neteisingai išsiaiškino aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti. Tarnyba pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 257 straipsnio nuostatas, nes nevertino papildomų įrodymų byloje, kurie patvirtina, kad 2006 metų kovo mėnesio paskutinėmis dienomis tokias pačias bandeles pareiškėjas pardavinėjo ir Šiaulių miesto įmonėms, tačiau Šiaulių mieste ligos protrūkio nenustatyta. Tarnyba, priimdama Nutarimą, nepagrįstai netaikė ir neaiškino Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. V-772 patvirtintų Maisto tvarkymo įmonėse (skyriuose) kilusių per maistą plintančių užkrečiamų ligų protrūkių tyrimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) reikalavimų. Šiaulių tarnyba, vadovaudamasi Taisyklių 13 punktu, privalėjo išsiaiškinti kiaušinių ir margarino „Baker“ gamintojus (tiekėjus), nes, kaip nurodyta Nacionalinės veterinarijos laboratorijos (toliau – ir Laboratorija) tyrimų protokole Nr. 542 M 1-6, ligos protrūkio priežastis yra žaliava: salmonelė, aptikta kiaušinių viduje ir margarine. Bendrovė nežinojo, kad kiaušiniai ir margarinas buvo užkrėsti, todėl Tarnyba nepagrįstai netaikė Europos Parlamento ir Tarybos 2004 m. balandžio 29 d. reglamento Nr. 852/2004 „Dėl maisto produktų higienos“ (toliau – ir Reglamentas Nr. 852/2004) II priedo IX skyriaus 2 punkto nuostatos, pagal kurią gamintojas šiuo atveju neturi atsakyti už užkrėstos žaliavos pateikimą į rinką. Pabrėžė, kad ir Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2006 m. rugpjūčio 19 d. rašto Nr. S-1491 išvadose nėra įrodymų, kad dėl pareiškėjo kaltės pavojingas produktas pateko į rinką. Be to, Tarnyba pažeidė ir ATPK 35 straipsnio nuostatą, kadangi Tarnyba turėjo nutraukti administracinę bylą, nes administracinė nuobauda, vadovaujantis įstatymu, turėjo būti paskirta ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo pažeidimo padarymo dienos, o šiuo atveju, skiriant nuobaudą, nuo teisės pažeidimo padarymo dienos (2006-03-26) buvo praėję beveik 3 metai.

Atsiliepimas

Atsakovas Tarnyba atsiliepimu į skundą (t. I, b.l. 40–46) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad Šiaulių tarnybos vyriausioji specialistė, vykdydama 2006 m. kovo 29 d. pavedimą Nr. 0005746, patikrino Bendrovės produktų atitikimą Reglamentui Nr. 852/2004 ir 2006 m. kovo 29 d. surašė Maisto tvarkymo subjekto tikrinimo aktą Nr. 0005746, kuriame nurodė, kad UAB „Svirmantė“ nevykdoma maisto produktų priėmimo kontrolė, neužtikrinamas produktų atsekamumas, maisto produktai netinkamai ženklinami. Akte taip pat nurodyta, jog Bendrovė tikrinta pagal informaciją, kad susirgo žmonės, kurie 2006 m. kovo 25 d. Pasvalio ir Biržų turgavietėse pirko bandeles su kremo ir riešutų įdaru. Ištyrusi bylos aplinkybes, pateiktus rašytinius įrodymus, išklausiusi bylos nagrinėjimo proceso dalyvių paaiškinimus, Tarnyba konstatavo, kad UAB „Svirmantė“, pažeisdama Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. V-675 patvirtintos HN 15.2005 „Maisto higiena“ 1, 2 ir 21 punktus, Reglamento Nr. 852/2004 II skyriaus 3 straipsnį, II priedo IX skyriaus 5 punktą, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002-12-24 įsakymu Nr. 677 patvirtintos HN 119:2002 „Maisto produktų ženklinimas“ 13 punktą ir minėto teisės akto 2004 m. spalio 29 d. pakeitimo Nr. V-750 16 punktą, neužtikrino teikiamų maisto produktų saugos ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo 8 straipsnio 1 punktą, nustatantį, kad gamintojas privalo teikti į rinką tik saugius gaminius. Faktą, kad salmoneliozės protrūkio priežastis yra pareiškėjo produkcija, Tarnyba nustatė, vadovaudamasi teisės aktų įgaliotos institucijos surašytais oficialiais dokumentais, todėl abejoti Tarnybos išvadomis nėra pagrindo. Nurodė, kad Biržų centrinės turgavietės administracijos darbuotoja 2006 m. kovo 25 d. pirko 8 plikytus pyragaičius su įdaru iš moters, prekiavusios UAB „Svirmantė“ gaminiais. Suvalgius 5 pyragaičius, moteris ir jos vyras pasijuto blogai, todėl likę trys pyragaičiai (supakuoti į maistinę plėvelę), buvo atrinkti tyrimui ir paženklinti Bendrovės ženklu. Laboratorijos 2006 m. balandžio 4 d. Tyrimų protokole Nr. 540 M 1 pateikta išvada, kad ištirtuose pyragaičiuose rastos salmonelės. Dėl UAB „Svirmantė“ skundo teiginio, jog Tarnyba nepagrįstai rėmėsi Šiaulių tarnybos Akte pateiktomis išvadomis dėl smulkių Bendrovės pažeidimų, pažymėjo, kad Nutarime nurodyti pažeidimai buvo vertinami kaip biologinės (mikrobiologinės) rizikos veiksniai gaminamo ir į rinką tiekiamo produkto saugumui. Nesutiko su skundo teiginiu, kad susirgusieji negalėjo įvardinti produkcijos gamintojo, todėl nėra pagrindo teigti, jog dėl Bendrovės kaltės pavojingas produktas pateko į rinką. Nurodė, kad visi salmoneliozės protrūkio 2006 m. kovo 26 d. – 2006 m. balandžio 3 d. metu 25 Pasvalio mieste ir rajone bei 4 Biržų rajone susirgę gyventojai nurodė valgę UAB „Svirmantė“ keptas bandeles su kreminiu ar aguonų įdarais, kurios buvo pirktos Pasvalio ir Biržų turgavietėse 2006 m. kovo 25 d. Remdamasis Reglamento Nr. 852/2004 2 straipsnio 1 dalies c punkto, II priedo IX skyriaus 2 punkto, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.292 straipsnio 1 ir 2 dalies, 6.256 straipsnio 4 dalies bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 3 dalies nuostatomis, pabrėžė, kad atsakomybė už pavojingų maisto produktų – plikytų pyragaičių su įdaru – pateikimą į rinką taikytina pareiškėjui, nes jis yra galutinio produkto gamintojas, kuris į rinką pateikė ir savo vardu, prekės ženklu ar kitu skiriamuoju žymeniu nurodė save kaip gamintoją. Padarė išvadą, kad Bendrovė privalo atsakyti už savo pasirinktų trečiųjų asmenų, kurie jai teikė žaliavą maisto produktų gamybai, veiksmų neigiamas pasekmes. Pareiškėjas nebuvo pakankamai rūpestingas ir atidus užtikrinant, kad į rinką nebūtų pateikti pavojingi maisto produktai. Nurodė, kad pareiškėjas nepagrįstai rėmėsi ATPK 35 straipsniu, nes juridiniams asmenims ekonominės sankcijos už pavojingų maisto produktų pateikimą į rinką taikomos pagal juridinių asmenų atsakomybę numatančius specialiuosiuos įstatymus – Produktų saugos įstatymą ir Maisto įstatymą. Pažymėjo, kad pagal Produktų saugos įstatymo 25 straipsnį baudos gali būti skiriamos ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo šio įstatymo pažeidimo nustatymo, o esant tęstiniam pažeidimui, nuo jo išaiškėjimo dienos. Tokia nuostata netaikoma, kai pavojingu produktu pakenkiama vartotojo sveikatai ar atimama gyvybė.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. gegužės 28 d. sprendimu (t. III, b.l. 17–26) skundą atmetė kaip nepagrįstą. Taip pat netenkino pareiškėjo prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.

Nustatė, kad Šiaulių tarnyba, vadovaudamasi Pasvalio rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pranešimu, 2006 m. kovo 29 d. pavedė Šiaulių tarnybos vyriausiajai specialistei atlikti neplaninį UAB „Svirmantė“ patikrinimą pagal gautą informaciją su tikslu patikrinti Bendrovės produktų atitikimą Reglamentui Nr. 852/2004. Šiaulių tarnyba 2006 m. kovo 29 d. surašė Maisto tvarkymo subjekto tikrinimo aktą Nr. 0005746, kuriame nurodė, kad UAB „Svirmantė“ nevykdoma maisto produktų priėmimo kontrolė, neužtikrinamas produktų atsekamumas, maisto produktai (pusgaminiai) ženklinami netinkamai, ir padarė išvadą, kad Bendrovė pateikė į rinką pavojingus maisto produktus – plikytus pyragaičius su kremu, kurie neatitiko produktų saugą reglamentuojančių teisės aktų nustatytų produktų saugos reikalavimų, ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. V-675 patvirtintos HN 15.2005 „Maisto higiena“ 1, 2 ir 21 punktus, Reglamento Nr. 852/2004 II skyriaus 3 straipsnį, II priedo IX skyriaus 5 punktą, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 677 patvirtintos HN 119:2002 „Maisto produktų ženklinimas“ 13 punktą ir minėto teisės akto 2004 m. spalio 29 d. pakeitimo Nr. V-750 16 punktą. Akte nustatyta, kad UAB „Svirmantė” 2006-03-25 iškepė 190 vnt. bandelių „Riešutėlis” ir 120 vnt. išvežė į Pasvalio turgavietę, o 70 vnt. – į Biržų turgavietę. Taip pat buvo iškepta 40 vnt. bandelių „Riešutėlis su karamele”, kurios buvo išvežtos į Pasvalio turgavietę. Akmenės rajono valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba 2006 m. kovo 30 d. raštu Nr. S-26 informavo Šiaulių tarnybą, kad Šiaulių visuomenės sveikatos centro duomenimis, 2006 m. kovo 27, 28 ir 29 dienomis hospitalizuota 12 asmenų, iš kurių 8 teigia valgę bandeles su kremo įdaru, pirktas Naujosios Akmenės turguje 2006 m. kovo 26 d., kiti 4 ligoniai nenurodė maisto produktų, nuo kurių galėjo apsinuodyti. Biržų rajono valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba 2006 m. kovo 30 d. raštu Nr. 3D-39 informavo Tarnybą, Panevėžio apskrities valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, kad patikrinimo metu Bendrovės gaminiais nebuvo prekiaujama, bet tikrinimo metu paaiškėjo, kad viena iš turgavietės administracijos darbuotojų (D. K.) 2006 m. kovo 25 d. pirko 8 vnt. plikytų pyragaičių su įdaru iš moters, prekiavusios UAB „Svirmantė” gaminiais bei kad 5 pyragaičius moteris suvalgė kartu su vyru, 3 pyragaičiai liko. Rytą moteris ir vyras pasijuto blogai: skaudėjo skrandį, pilvą, pakilo temperatūra, viduriavo. Likę 3 pyragaičiai atrinkti laboratoriniam tyrimui. Šiaulių tarnyba, 2006 m. kovo 30 d. gavusi Biržų rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos raštą Nr. SD-39, 2006 m. kovo 30 d. atliko pakartotinį UAB „Svirmantė“ produktų patikrinimą ir Maisto tvarkymo subjekto tvirtinimo akte Nr. 0005860 nurodė iš esmės identiškus kaip ir 2006 m. kovo 29 d. akte pažeidimus, papildomai konstatuodama, kad UAB „Svirmantė“ gaminiai, patiekalai pagaminti nesilaikant receptūrų ir technologinių aprašymų. Nustatyta ir akte nurodyta, kad į Biržų turgavietę buvo įvežta 50 vnt. plikytų pyragaičių. Laboratorijos Šiaulių teritorinio skyriaus 2006 m. balandžio 4 d. surašytame Tyrimų protokole Nr. 540 M 1 nurodyta, kad 2006 m. kovo 30 d. gautuose mėginiuose (plikyti pyragaičiai), o pagal Tyrimų protokolą Nr. 534 M 1 2006 m. kovo 30 d. gautuose mėginiuose (suvožtinis „Riešutėlis“), kurių savininkas UAB „Svirmantė”, rasta Salmonella spp. bakterijų. Laboratorijos Šiaulių teritorinio skyriaus 2006 m. balandžio 5 d. surašytame Tyrimų protokole Nr. 542 M 1-6 nurodyta, kad 2006 m. kovo 30 d. gautuose mėginiuose (margarine „Baker” ir kiaušiniuose), kurių savininkas UAB „Svirmantė”, taip pat rasta bakterijų Salmonella spp. Šiaulių visuomenės sveikatos centras 2006 m. balandžio 5 d. raštu Nr. S-1088(1.15) informavo Šiaulių tarnybą, kad 2006 m. balandžio 5 d. duomenimis Šiaulių visuomenės sveikatos centro mikrobiologinėje laboratorijoje išskirta Salmonella enteritis vienai UAB „Svirmantė” darbuotojai, tyrimai tęsiami. Atsižvelgiant į nustatytus pažeidimus, 2006 m. balandžio 28 d. Šiaulių tarnyba surašė Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo pažeidimo protokolą Nr. 2, kuriame nurodė, kad UAB „Svirmantė” pateikė į rinką nesaugius produktus – fasuotus plikytus pyragaičius, kurių 25 g. produkto aptikta Salmonella spp. bakterija. 2006 m. rugpjūčio 11 d. Šiaulių tarnyba surašė Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo pažeidimo protokolo 2006 m. balandžio 28 d. Nr. 2 patikslinimą, kuriame nurodė, kad UAB „Svirmantė” pažeidė Produktų saugos įstatymo 8 straipsnio 1 dalį ir ankstesnįjį protokolą papildė informacija, kad 2006 m. kovo 26 d. – 2006 m. balandžio 3 d. Panevėžio apskrityje susirgo 25 Pasvalio miesto ir rajono gyventojai ir 4 Biržų rajono gyventojai, iš jų 27 buvo diagnozuota salmoneliozė ir 2 bakterinė žarnyno infekcija, bei kad 2006 m. kovo-balandžio mėn. Akmenės rajone buvo užregistruota 18 ūmia salmonelioze susirgusių asmenų, iš kurių 16 išskirtas Salmonela enteridis. Tarnyba 2006 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. 11-205 PS už Produktų saugos įstatymo 8 straipsnio 1 punkto pažeidimą skyrė UAB „Svirmantė” 8 000 litų baudą. Bendrovė, nesutikdama su nutarimu, apskundė jį teismui, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. spalio 5 d. sprendimu (byla Nr. A16-815/2007) Bendrovės apeliacinį skundą patenkino iš dalies: minėtą nutarimą panaikino ir bylą grąžino Nacionalinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai nagrinėti iš naujo.

Pažymėjo, jog Bendrovė iš esmės ginčija ir patį pažeidimo faktą. Remdamasis ATPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 257 straipsniu, aplinkybe, jog Nutarime konstatuota, kad „pagal 2006 m. kovo 30 d. Laboratorijos Šiaulių teritorinio skyriaus tyrimų protokolo Nr. 540 M1 rezultatus, UAB „Svirmantė” 2006 m. kovo 25-26 d. pagamintuose ir Naujosios Akmenės, Pasvalio, Biržų turgavietėse pateiktuose vartotojams plikytuose pyragaičiuose rasta Salmonella enteritidis”, pareiškėjo teiginį, jog Nutarime padaryta prieštaringa išvada, jog žmonės susirgo 2006 m. kovo 26 d. – 2006 m. kovo 27 d., o UAB „Svirmantė” fasuotus plikytus pyragaičius su kremu į rinką pateikė tik 2006 m. kovo 28 d., įrodo, kad nuo UAB „Svirmantė” pyragaičių Akmenės, Pasvalio ir Biržų gyventojai negalėjo užsikrėsti salmonelioze, nes gyventojai susirgo anksčiau nei į rinką buvo pateikti UAB „Svirmantė” pyragaičiai, atmetė kaip nepagrįstą. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatavo, jog Tarnyba, priimdama ginčijamą Nutarimą, rėmėsi Šiaulių tarnybos surinktais bei kitų institucijų pateiktais dokumentais ir juose pateiktais duomenimis bei išvadomis, įskaitant ir Akto išvadomis. Nustatė, jog Akte pateiktomis išvadomis apie „smulkius” UAB „Svirmantė” pažeidimus Tarnyba rėmėsi tiek, kiek tai buvo būtina ir kiek tai siejosi su UAB „Svirmantė” padarytu pažeidimu, dėl kurio buvo priimtas ginčijamas Nutarimas. Tarnybai nagrinėjant bylą, Akte nurodyti UAB „Svirmantė” pažeidimai nebuvo laikomi pagrindu UAB „Svirmantė” atžvilgiu priimti Nutarimą. Atmetė skundo argumentą, kad Tarnyba nepagrįstai rėmėsi mikrobiologijos laboratorijų tyrimų rezultatais, nes tirtos bandelės buvo paimtos iš susirgusių asmenų namų, o tokie rezultatai nelaikytini įrodymais byloje, nes ligoniai galėjo užkrėsti bandeles patys. Konstatavo, jog neginčijamu UAB „Svirmantė” kaltės įrodymu byloje laikytinas Biržų rajono valstybinės maisto veterinarijos tarnybos 2006 m. kovo 30 d. raštas Nr. SD-39, kuriame nurodytos aplinkybės apie tai, kad viena iš turgavietės administracijos darbuotojų 2006 m. kovo 25 d. pirko 8 vnt. plikytų pyragaičių su įdaru iš UAB „Svirmantė” gaminiais prekiavusios moters. Nurodė, kad 5 vnt. pyragaičių suvalgė kartu su vyru, 3 pyragaičiai liko. Rytą (2006-03-26) moteris su vyru pasijuto blogai (skaudėjo skrandį, pilvą, pakilo temperatūra, viduriavo), todėl kreipėsi į šeimos gydytoją. Pabrėžė, jog konkrečiai nurodyta, kad tie trys likę pyragaičiai, iš kurių kiekvienas buvo sufasuotas į maistinę plėvelę ir suženklintas UAB „Svirmantė” etiketėmis, išsiųsti atlikti laboratoriniams tyrimams. Laboratorijos Šiaulių teritorinio skyriaus 2006 m. balandžio 4 d. Tyrimų protokolo Nr. 540 M 1 išvados patvirtino, kad konkrečiai Biržų rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Laboratorijai pateiktuose mėginiuose (plikytuose pyragaičiuose, gautuose iš turgavietės administracijos darbuotojos D. K.), rasta Salmonella spp. bakterija. Pažymėjo, kad laboratoriniams tyrimams paimtų pyragaičių, kurie buvo sufasuoti į maistinę plėvelę ir pažymėti UAB „Svirmantė” ženklinimo etiketėmis, pakuotės nebuvo pažeistos. Be to, UAB „Svirmantė” nenuginčijamą kaltę taip pat įrodo ir Laboratorijos Šiaulių teritorinio skyriaus 2006 m. balandžio 4 d. Tyrimų protokolas Nr. 534 M, kuriame nurodyta, kad salmonella spp. rasta ir iš Pasvalio turgavietės, konkrečiai iš pardavėjos N. B. paimtuose ir ištirtuose mėginiuose (suvožtinis „Riešutėlis”). Bandelės, ant kurių į pakavimo užklijuota etiketė su pavadinimu „Bandelė su karameliniu įdaru”, o važtaraštyje įvardintos kaip suvožtinis „Riešutėlis” laboratorijai pateiktos tirti 2006 m. kovo 28 d., iš Panevėžio Visuomenės sveikatos centro Pasvalio filialo gavus pranešimą, kad į VšĮ Panevėžio infekcinę ligoninę paguldyti 6 ligoniai iš Pasvalio rajono su ūmiomis žarnyno ligomis. Ligoniai nurodė, kad 2006 m. kovo 25 d. Pasvalio ir Biržų turguose pirko bandeles su kremo ir riešutų įdaru. Svarbus UAB „Svirmantė” kaltės įrodymas yra Laboratorijos Šiaulių teritorinio skyriaus 2006 m. balandžio 5 d. Tyrimų protokolas Nr. 542 M 1-6, kuriame nurodyta, kad 2006 m. kovo 30 d. įmonės direktorės V. I. pateiktuose tirti mėginiuose, konkrečiai margarine „Baker” ir kiaušiniuose rasta salmonella spp. Bendrovės direktorė sutiko su visais atliktų tyrimų protokolais, kitaip tariant, neneigė fakto, kad UAB „Svirmantė” pateikė į rinką pavojingus maisto produktus – plikytus pyragaičius ir suvožtinius „Riešutėlis”. Padarė išvadą, kad Tarnyba surinko pakankamai įrodymų, patvirtinančių UAB „Svirmantė” kaltę, teisingai aiškino aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Vadovaudamasis Reglamento Nr. 852/2004 I skyriaus 1 straipsnio 1 dalies a ir b punktais, II priedo IX skyriaus 2 punktu, 2 straipsnio 1 dalies c punktu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - ir CK) 6.292 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. V-675 patvirtintos Higienos norma Nr. 15:2005 „Maisto higiena“ (toliau – ir Higienos norma) 1 skyriaus 1 punktu, 10, 17, 21 punktais, Maisto įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 7 straipsnio 2 dalimi, 2 straipsnio 17 dalimi, Produktų saugos įstatymo 10 straipsnio 1 punktu, atsižvelgdamas į nustatytas faktines bylos aplinkybes, padarė išvadą, kad UAB „Svirmantė“ buvo atsakinga už produktų (maisto) pateikimą į rinką ir jų kokybę, nepaisant to, kad pagamino maistą (fasuotus plikytus pyragaičius su kremu) naudodama iš trečiųjų asmenų gautą užkrėstą žaliavą. Konstatavo, jog UAB „Svirmantė“, būdamas gamintoju, privalėjo rūpestingai pasirinkti trečiuosius asmenis įsipareigojimams vykdyti, be to, maisto saugos priežiūros veiksmus privalėjo registruoti taip, kad būtų galima visais maisto tvarkymo etapais atsekti maisto produktą, ingredientą ar kitą medžiagą, skirtą dėti arba įdėtą į maistą, bei jų tiekėją. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas nebuvo pakankamai rūpestingas ir neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti (maisto gaminiai nebuvo tinkamai ženklinami, nebuvo užtikrinimas produktų atsekamumas, netinkamai vykdoma maisto produktų priėmimo kontrolė). Pabrėžė, jog dėl Bendrovės nerūpestingumo ir įstatymų nustatytų reikalavimų nesilaikymo į rinką pateko pavojingi žmonių sveikatai maisto produktai (plikyti pyragaičiai su kremu), dėl ko susirgo žmonės, t. y. buvo padaryta žala žmogaus sveikatai. Padarė išvadą, kad UAB „Svirmantė“ teisėtai ir pagrįstai Nutarimu buvo nubaustas už Maisto įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punkto pažeidimą, todėl pareiškėjo skundo teiginys, kad Tarnyba netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, yra nepagrįstas ir atmestinas. Remdamasis Maisto įstatymo 7 straipsnio 2 dalimi, Produktų saugos įstatymo 25 straipsniu, aplinkybe, jog byloje nustatyta, kad dėl neteisėtų pareiškėjo veiksmų buvo užkrėsti ir salmonelioze susirgo žmonės, keletui asmenų nustatyti tikėtini salmoneliozės atvejai, padarė išvadą, kad Tarnyba teisėtai ir pagrįstai, nepažeisdama teisės aktų nuostatų, už padarytą pažeidimą Nutarimu Bendrovei skyrė Produktų saugos įstatymo 23 straipsnio 6 dalyje numatytą baudą. Atsižvelgė į Tarnybos direktoriaus 2008 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 1-169 patvirtinto Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos darbo reglamento (toliau – ir Darbo reglamentas) 63 punktą ir konstatavo, kad nėra pagrindo abejoti Tarnybos Nutarimo teisėtumu dėl to, kad Nutarimas pasirašytas asmens, kuris nedalyvavo bylą nagrinėjant posėdyje, nes teisę, nedalyvaujant bylą nagrinėjant posėdyje, vėliau jį pasirašyti suteikia Darbo reglamento nuostatos.

Nurodė, kad gautas pareiškėjo atstovo prašymas sustabdyti administracinę bylą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Produktų saugos įstatymo 25 straipsnio nuostata dėl senaties termino netaikymo atitinka ATPK 35 straipsnio nuostatas dėl administracinių nuobaudų skyrimo terminų. Įvertinęs Lietuvos Respublikos konstitucinio teismo įstatymo 63 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 64 straipsnio 1 dalį, numatančią, jog bylos dėl teisės akto atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai nagrinėjimo Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme pagrindas yra teisiškai motyvuota abejonė, kad visas teisės aktas ar jo dalis prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai pagal normų turinį, reguliavimo apimtį, formą, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nustatytą priėmimo, pasirašymo, paskelbimo ar įsigaliojimo tvarką, padarė išvadą, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nėra įgaliotas spręsti, ar Produktų saugos įstatymo nuostatos atitinka ATPK nuostatas, todėl prašymas dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą netenkintinas.

III.

Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą (t. III, b.l. 31–34), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Nutarimą ir priimti naują sprendimą – bylą Bendrovės atžvilgiu nutraukti. Apeliacinis skundas iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir skundas pirmosios instancijos teismui, papildomai pateikiami tokie pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

1. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 6 dalį, kadangi jų nevertino pagal savo vidinį įsitikinimą, nesavarankiškai ir neobjektyviai įvertino byloje esančias aplinkybes, neįsitikino, ar yra pakankamai įrodymų Bendrovės kaltei nustatyti. Teismas rėmėsi išimtinai Tarnybos pateiktomis prielaidomis, spėliojimais. Teismas nevertino Laboratorijos tyrimų protokolo Nr. 542 M 1-6 ir liudytojos I. Peršinos parodymų, duotų bylą nagrinėjant teisme. Tinkamai įvertinęs tokius įrodymus, teismas būtų nustatęs, jog ligos protrūkio priežastis buvo Bendrovės gaminių žaliava. Taip pat nebuvo tirtos Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2006 m. rugpjūčio 19 d. rašto Nr. S-1491 išvados, kuriose nurodyta, jog susirgusieji salmonelioze negalėjo įvardinti produkcijos gamintojo, o apklausiami nurodė, kad turguose bandelėmis prekiavo ne tik Bendrovė, bet ir kitos įmonės.

2. Pirmosios instancijos teismas pažeidė ATPK 286 straipsnio 6 dalies normą, nes Nutarimas pasirašytas pareigūno Felikso Petrausko, kuris nedalyvavo administracinės bylos nagrinėjime. Ginčijamą Nutarimą priėmė kolegialus organas, tai yra Valstybinė vartotojų teisių apsaugos komisija, todėl kolegialaus organo nutarimą privalėjo pasirašyti posėdžio pirmininkas ir sekretorius.

3. Teismas netinkamai pritaikė Produktų įstatymo 25 straipsnio normą, pagal kurią administracinės nuobaudos gali būti skiriamos ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo įstatymo pažeidimo nustatymo, o tokia nuostata netaikoma, kai pavojingu produktu pakenkiama vartotojų sveikatai ar atimama gyvybei. Nagrinėjamu atveju nebuvo pateikta įrodymu, kad žmonės susirgo nuo Bendrovės pyragaičių, todėl išimtis dėl senaties termino netaikymo negali būti taikoma šiuo atveju.

4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė ir neaiškino Taisyklių nuostatų, remiantis kuriomis turėjo būti išaiškinti kiaušinių ir margarino „Baker“ gamintojai. Bendrovė nežinojo, kad margarinas ir kiaušiniai užkrėsti, todėl teismas nepagrįstai netaikė Reglamento Nr. 852/2004 II priedo IX skyriaus 2 punkto nuostatos, kuri nurodo, kad gamintojas šiuo atveju neturi atsakyti už užkrėstos žaliavos pateikimą į rinką.

Atsiliepimas

Atsakovas Tarnyba atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. III, b.l. 38–42) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 28 d. sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimas į skundą pirmosios instancijos teisme, papildomai pateikiami tokie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

1. Nurodo, kad atsakomybė už pavojingų maisto produktų (plikytų pyragaičių su įdaru) pateikimą į rinką taikytina Bendrovei – galutinio maisto produkto gamintojui, kuris, pažymėdamas gaminį savo vardu (prekės ženklu), nurodė save kaip gamintoją. Be to, maisto tvarkymo subjektas gaunamas žaliavas privalo apdoroti taip, kad galutinis maisto produktas nebūtų užterštas salmonelėmis, taip pat privalo užtikrinti, kad maistui naudojamos žaliavos būtų laikomos tinkamoje temperatūroje bei kad nebūtų pasibaigęs jų tinkamumo vartoti terminas, t. y. maisto tvarkymo subjektas turi užtikrinti, jog laikantis visų teises aktų nustatytų reikalavimų bei maisto paruošimo technologijų, galutinis maisto produktas būtų saugus. Šiuo atveju nustatyta, kad Bendrovėje nebuvo kiaušinių plovimo instrukcijos, netinkamai ruošiami ir laikomi pusgaminiai, netinkamas kreminės konditerijos gaminių laikymas, nešvariai laikomos medžiagos ir gaminiai besiliečiantys su maistu, patalpos nepakankamai valomos, nėra maisto produktų atsekamumo sistemos ir kita.

2. Remdamasis Produktų saugos įstatymo 27 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. balandžio 11 d. nutarimu Nr. 359 patvirtintų Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nuostatų 15.8. punktu, Darbo reglamento 63 punktu, sutiko su teismo išvada, kad nėra pagrindo abejoti komisijos nutarimo teisėtumu dėl to, kad Nutarimas pasirašytas asmens, nedalyvavusio bylą nagrinėjant posėdyje, nes teisę pasirašyti komisijos nutarimą bylos nagrinėjimo posėdyje nedalyvavusiam asmeniui suteikia Darbo reglamento nuostatos.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Byloje ginčas kilo dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2008 m. gruodžio 18 d. nutarimo Nr. 12-81MS, kuriuo nutarta už Maisto įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punkto pažeidimą UAB „Svirmantė“ skirti 8 000 Lt baudą. Pareiškėjas, ginčydamas Nutarimą, nesutiko su tuo, jog jis padarė pažeidimą, kad jis yra tinkamas subjektas pažeidimo požiūriu, taip pat nurodė, kad praleisti baudos skyrimo terminai, nurodė Tarnybos padarytus procedūrinius pažeidimus. Sprendžiant kilusį ginčą, būtina pasisakyti dėl nurodytų pareiškėjo argumentų.

Dėl Maisto įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punkto pažeidimo

Nutarimu konstatuota, jog pareiškėjas pažeidė Maisto įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kadangi Bendrovė pateikė į rinką pavojingus maisto produktus – fasuotus plikytus pyragaičius su kremu. Kaip matyti iš Šiaulių apskrities Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2008 m. lapkričio 25 d. Maisto įstatymo pažeidimo, taikant Produktų saugos įstatyme nustatytą atsakomybę, protokolo Nr. 1 (t. II, b.l. 133–134), Bendrovės pagaminti pyragaičiai vartotojui pateikti 2006 m. kovo 25 – 26 d.

Pažeidimo padarymo metu galiojusi Maisto įstatymo 4 straipsnio 2 dalies redakcija numatė, jog maistas turi būti tokios sudėties ir kokybės, kad būtų tinkamas žmonėms vartoti, neužterštas cheminiais, fiziniais, mikrobiniais ir kitokiais teršalais daugiau, negu leidžia teisės aktai, turi atitikti privalomuosius saugos ir kokybės reikalavimus. To paties straipsnio 1 dalis nustatė reikalavimą, jog į rinką turi būti teikiamas šiame įstatyme bei kituose teisės aktuose nustatytus saugos, kokybės ir tvarkymo reikalavimus atitinkantis maistas. Remiantis Maisto įstatymo 11 straipsnio 6 dalimi, nustačiusi šio įstatymo ar kitų teisės aktų pažeidimus, Tarnyba taiko teikimo į rinką ribojimo ir (ar) kitas įstatymų nustatytas priemones.

Sistemiškai įvertinus nurodytas teisės normas, darytina išvada, jog Tarnyba, nustačiusi, kad į rinką teikiamas maistas yra tokios sudėties ir kokybės, kad nėra tinkamas žmonėms vartoti, užterštas cheminiais, fiziniais, mikrobiniais ir kitokiais teršalais daugiau, negu leidžia teisės aktai, neatitinka privalomųjų saugos ir kokybės reikalavimų, pritaiko teikimo į rinką ribojimo ir (ar) kitas įstatymų nustatytas priemones.

Nutarime Bendrovės pažeidimas konstatuotas, atsižvelgus į byloje pateiktus įrodymus, kad Bendrovės 2006 m. kovo 25 – 26 d. pagamintuose ir Naujosios Akmenės, Biržų, Pasvalio turgavietėse vartotojams pateiktuose plikytuose pyragaičiuose rasta Salmonella enteritidis. Byloje iš esmės nėra ginčo dėl to, kad tokia Bendrovės pagaminta produkcija buvo pateikta vartotojams, taip pat neginčijama, jog Salmonella enteritidis turintys produktai vertintini kaip neatitinkantys Maisto įstatymo 4 straipsnio 2 dalies reikalavimų. Tačiau pareiškėjas ginčijo aplinkybę, kad būtent jo pyragaičiai neatitiko minėtų teisės aktų reikalavimų.

Byloje pateikti Tyrimų protokolas Nr. 540 M1 (t. II, b.l. 58) bei Tyrimų protokolas Nr. 534 M1 (t. II, b.l. 59) patvirtina, kad Bendrovės konditerijos gaminiuose rasta Salmonella spp. Be to, byloje esantys Panevėžio visuomenės sveikatos centro 2006 m. liepos 24 d. raštas Nr. S.1.19/454, Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2006 m. rugpjūčio 19 d. raštas (t. I, b.l. 136–137), kita bylos medžiaga akivaizdžiai patvirtina, jog būtent Bendrovės produkcija buvo užkrėsta Salmonella spp. Todėl kaip nepagrįsti vertintini pareiškėjo argumentai, kad kitos įmonės pateikė į rinką produkciją, neatitinkančią Maisto įstatymo reikalavimų, kadangi net ir tuo atveju, jeigu kiti subjektai tokią produkciją pateikė į rinką, nustatyta, jog Bendrovės pagaminti konditerijos gaminiai, kurie buvo pateikti vartotojams, taip pat neatitiko minėtų reikalavimų.

Tarnyba, konstatuodama Bendrovės padarytus pažeidimus, taip pat rėmėsi Šiaulių apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2006 m. kovo 30 d. Maisto subjekto tikrinimo aktu Nr. 0005860, kuriame konstatuoti Bendrovėje nustatyti pažeidimai. Pažymėtina, jog, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, tokie Akte nurodyti pažeidimai buvo vertinti tik kaip vienas iš papildomų įrodymų byloje, tačiau nebuvo pagrindas Maisto įstatymo reikalavimų pažeidimų Bendrovės veiksmuose konstatavimui. Byloje, be kita ko, nustatyta, kad viena iš turgavietės administracijos darbuotojų 2006 m. kovo 25 d. pirko 8 vnt. plikytų pyragaičių su įdaru iš moters, prekiavusios UAB „Svirmantė” gaminiais bei kad 5 pyragaičius moteris suvalgė kartu su vyru, 3 pyragaičiai liko. Rytą moteris ir vyras pasijuto blogai: skaudėjo skrandį, pilvą, pakilo temperatūra, viduriavo, o likę 3 pyragaičiai atrinkti laboratoriniam tyrimui. Kaip jau minėta, nustatyta, kad tokioje Bendrovės produkcijoje buvo Salmonella spp, todėl konstatuotina, jog pareiškėjas padarė Nutarime nurodytus pažeidimus.

Pareiškėjas teigė, jog užkrėsta buvo pyragaičių žaliava, todėl jis nėra tinkamas pažeidimo subjektas. Pabrėžtina, jog, kaip jau minėta, būtent pareiškėjas pagamino ir pateikė į rinką pyragaičius, kuriuose rasta Salmonella spp, todėl, atsižvelgiant į byloje surinktus įrodymus, nustatytas faktines aplinkybes, vertintina, jog šiuo atveju būtent jis pažeidė Maisto įstatyme numatytą reikalavimą, jog maistas turi būti pateiktas į rinką tokios sudėties ir kokybės, kad būtų tinkamas žmonėms vartoti, neužterštas cheminiais, fiziniais, mikrobiniais ir kitokiais teršalais daugiau, negu leidžia teisės aktai, turi atitikti privalomuosius saugos ir kokybės reikalavimus. Darytina išvada, jog Nutarimas pagrįstai priimtas Bendrovės atžvilgiu.

Dėl baudos skyrimo termino

Pareiškėjas, ginčydamas Nutarimą, nurodė, jog, skiriant baudą, buvo praleistas jos skyrimo terminas.

Remiantis Maisto įstatymo 7 straipsnio 2 dalimi, gamintojai, pardavėjai ar paslaugų teikėjai, pažeidę šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus, atsako Produktų saugos ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Produktų saugos įstatymo 25 straipsnis numatė, jog šio įstatymo 23 straipsnyje numatytos baudos gali būti skiriamos ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo šio įstatymo pažeidimo nustatymo, o esant tęstiniam pažeidimui – nuo jo išaiškėjimo dienos. Ši nuostata netaikoma, kai pavojingu produktu pakenkiama vartotojo sveikatai ar atimama gyvybė.

Bylos medžiaga patvirtina, jog vienos iš turgavietės administracijos darbuotojų, 2006 m. kovo 25 d. pirkusios 8 vnt. plikytų pyragaičių su įdaru iš moters, prekiavusios UAB „Svirmantė” produkcija, sveikata pablogėjo, pavartojus tokios produkcijos, kitų asmenų sveikatai taip pat buvo pakenkta (t. I, b.l. 133–145). Byloje nėra ginčo dėl to, kad aplinkybė, jog asmens mėginiuose rasta Salmonella spp, vertintina kaip situacija, kai kenkiama asmens sveikatai. Bylos medžiaga ir nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad Salmonella spp kai kurių asmenų mėginiuose rasta būtent dėl Bendrovės produkcijos vartojimo. Darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju buvo pagrindas taikyti įstatyme numatytą išimtį, t. y. nesilaikyti principo, jog bauda turėjo būti skirta per šešis mėnesius nuo įstatymo pažeidimo nustatymo. Pažymėtina, jog įstatymas tokios išimties taikymo nesieja su tuo, kad pavojus būtų sudarytas daugelio asmenų sveikatai, todėl nagrinėjamu atveju pakanka konstatuoti, jog vieno ar kelių asmens sveikatai Bendrovės produkcija buvo sukeltas pavojus. Taip pat pastebėtina, jog nagrinėjamu atveju būtent specialios teisės normos, įtvirtintos Produktų saugos įstatyme, nustato baudos skyrimo terminus, reglamentuoja atsakomybę už Maisto įstatymo pažeidimus, todėl šiuo atveju, kai atitinkamus klausimus reglamentuoja specialios teisės normos, nėra pagrindo tiesiogiai remtis ATPK nuostatomis.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, Nacionalinės vartotojų teisių apsaugos tarybos prie Teisingumo ministerijos 2006 m. rugsėjo 15 d. nutarimas Nr. 11-205PS (pirminis nutarimas šioje byloje) Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 5 d. sprendimu panaikintas, byla grąžinta iš naujo tirti tarnybai. Ginčijamu Nutarimu pareiškėjui skirta nuobauda. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į šios konkrečios bylos faktines aplinkybes, į tai, kad bendrasis Produktų saugos įstatyme nustatytas baudos skyrimo terminas šiuo atveju netaikytinas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, konstatuotina, jog bauda pareiškėjui paskirta tinkamai laikantis teisės aktuose nustatytų baudos skyrimo terminų reikalavimų, per protingą terminą.

Dėl kitų pareiškėjo argumentų

Pareiškėjas taip pat teigė, jog, priimant Nutarimą, padaryti procedūriniai pažeidimai, kadangi Nutarimą pasirašė Tarnybos direktorius, nedalyvavęs bylą nagrinėjant institucijoje.

Tarnybos nuostatų 17 punktas numato, jog Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5, 6 ir 7 punktuose numatytoms funkcijoms įgyvendinti Tarnybos direktorius iš Tarnybos struktūrinių padalinių vadovų sudaro kolegialų organą – komisiją, kuri, spręsdama jos kompetencijai priskirtus klausimus, priima nutarimus. Komisijos veiklos, posėdžių organizavimo, nutarimų priėmimo tvarką nustato Tarnybos darbo reglamentas. Pagal Tarnybos darbo reglamento 63 punktą, esant būtinybei, Tarnybos direktorius komisijos pirmininku gali paskirti ir kitą komisijos narį, kuris komisijos priimtus nutarimus kartu su visa reikalinga medžiaga pateikia pasirašyti Tarnybos direktoriui. Remiantis Tarnybos nuostatų 15.8 punktu, Tarnybos direktorius pasirašo Tarnybos komisijos priimtus nutarimus.

Įvertinus nurodytas aktų nuostatas, faktines bylos aplinkybes, kilusio ginčo pobūdį, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju Tarnybos direktorius, kaip asmuo, kuriam suteikta teisė pasirašyti Tarnybos komisijos priimtus nutarimus, turėjo teisę pasirašyti komisijos priimtą sprendimą, nors ir tiesiogiai nedalyvavo komisijos posėdyje.

Kartu pažymėtina, jog paskirta bauda atitinka Produktų saugos įstatymo 23 straipsnio 6 dalies ir 24 straipsnio 3 dalies reikalavimus, bylos aplinkybes, todėl paliktina nepakeista.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog Tarnyba pagrįstai, įvertinusi byloje pateiktus įrodymus, nustatytas aplinkybes, nepadarydama esminių procedūrinių pažeidimų, priėmė Nutarimą, kuriuo pagrįstai Bendrovei skyrė 8 000 Lt baudą. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, taikė ir aiškino teisės aktus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Svirmantė“ skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiAntanas AblingisLaimutis AlechnavičiusLaimė Baltrūnaitė