- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-10-18
- Bylos Nr.
- 1A-408/2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Regina Gaudutienė (pirm.), Rūta Mickevičienė, Svajūnas Knizleris
- Nuteistasis
- S. T.
- Advokatai
- Irena Marijona Vaitiekaitienė
- Kategorijos
- 1.2.3.1Nužudymas (BK 129 str. 1 d.)
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Gaudutienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 30 d. nuosprendžio, kuriuo S. T. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) laisvės atėmimu dešimčiai metų, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.
Priteista iš S. T. O. S. 3250 Lt turtinei žalai ir 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginanti.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
S. T. nuteistas už tai, kad jis tarpusavio konflikto metu nužudė V. S. , gimusį (duomenys neskelbiami), o būtent: nuo 2006 m. gruodžio 16 d. 22 val. iki 2006 m. gruodžio 17 d. 8 val. 30 min., tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbiami), V. S. priklausančiame gyvenamajame name, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sudavė V. S. ramentu, kumščiais bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu 19 smūgių į veidą, 48 smūgius į įvairias kūno vietas, padarydamas šiuos kūno sužalojimus: nubrozdinimus - 11 veide, 3 krūtinėje, po vieną dešiniame dilbyje ir dešinėje plaštakoje, 1 dešinėje kirkšnyje, 2 dešinėje šlaunyje, 4 kairėje šlaunyje; kraujosruvas - 2 plačias veide ir galvoje, po vieną pečių srityse, raktikaulių srityse, 16 krūtinės dešinėje, 3 krūtinės kairėje, 2 krūtinės ląstos kairiame šone, 2 dešiniame dilbyje, 1 dešinėje ir 2 kairėje plaštakoje, 1 kairiame žaste, 7 dešinėje klubinėje-kirkšninėje-gaktinėje srityse ir dešinėje šlaunyje; muštines žaizdas - 2 dešinio antakio srityje, 1 kaktos kairėje srityje; nosies kaulų, skruostikaulių, viršutinio žandikaulio, kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžius, kraujo išsiliejimą po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, galvos smegenų sumušimą, dešiniųjų 2 ir 3 šonkaulių lūžimus, dešinio stipinkaulio lūžimus, dėl ko V. S. mirė nuo galvos sumušimų visumos, taip S. T. tyčia nužudė V. S. .
Šalies argumentai
Nuteistasis S. T. apeliaciniu skundu prašo paskirti jam bausmę, kuri būtų mažesnė už straipsnio, nustatančio atsakomybę už jo padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytą bausmės vidurkį.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliantas skunde ginčija jam teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės dydį. Apelianto teigimu, atsižvelgiant į tai, kad jis yra pagyvenęs, neįgalus, netekęs penkiasdešimt procentų darbingumo asmuo, V. S. mirties nenorėjo, savo kaltę pripažino iš karto, nesislapstė nuo teisėsaugos institucijų, pats iškvietė policiją ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą, atsiprašė nužudytojo artimųjų, nori jiems, dirbdamas įkalinimo įstaigoje, kuo greičiau atlyginti padarytą turtinę ir neturtinę žalą, yra pagrindas sumažinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jam paskirtą bausmę.
Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nuteistasis S. T. ir jo gynėja prašė tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo S. T. apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad S. T. nužudė V. S. tyčia, asmeninio konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir kvalifikavo jo veiką pagal BK 129 straipsnio 1 dalį. Pirmosios instancijos teismo nustatyti objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai S. T. apeliaciniame skunde iš esmės nėra ginčijami. S. T. neneigia nužudęs V. S. , tai yra jis pripažįsta padaręs V. S. sužalojimus, turinčius tiesioginį priežastinį ryšį su nukentėjusiojo mirtimi. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad V. S. mirė nuo galvos sumušimo, pasireiškusio daugybiniais nubrozdinimais, muštinėmis žaizdomis ir kraujosruvomis galvoje, nosies kaulų, skruostikaulių, viršutinio žandikaulio, kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžiais, kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, galvos smegenų sumušimu, kas komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu (t. 1, b. l. 31-36).
Baudžiamoji atsakomybė už nužudymą pagal BK 129 straipsnio 1 dalį kyla tada, kai tik žmogaus gyvybę kaltininkas atima veikdamas tyčia, t. y. suprasdamas, kad savo veika kelia pavojų kito žmogaus gyvybei, numatydamas, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir to nenorėdamas (tiesioginė tyčia) arba nenorėdamas, bet sąmoningai leisdamas tokiems padariniams atsirasti (netiesioginė tyčia). Laikoma, kad kaltininkas kito žmogaus gyvybę atima ir tada, kai veikia numatydamas, kad gali sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatą ar atimti jam gyvybę, ir vienodai nori šių padarinių (neapibrėžta tyčia). Pirmosios instancijos teismas nuteistojo S. T. veikoje pripažino neapibrėžtos tyčios buvimą. Nusikaltimo būdas (19 smūgių į veidą, 48 smūgiai į įvairias kūno vietas ramentu, kumščiais bei nenustatytu daiktu) rodo, jog S. T. veikė tyčia. Tais atvejais, kai kaltininkas tiesioginiais smūgiais į gyvybiškai svarbias kūno vietas padaro nukentėjusiajam mirtį sukėlusius sužalojimus, sprendžiama, kad jo veika pasižymi tyčine kalte. Teismas tyčios rūšį apibūdino kaip neapibrėžtą. Šiuo atveju, kai dėl tyčinės nuteistojo S. T. veikos nukentėjusysis mirė, tyčios rūšies nustatymas veikai kvalifikuoti reikšmės neturi, tačiau tai turi reikšmės skiriant nuteistajam bausmę (BK 54 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
Iš nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką S. T. , vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Teismas atsižvelgė į padarytos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas labai sunkus nusikaltimas, jo pasekmės negrįžtamos), į kaltės formą (tyčinė), nuteistojo asmenybę apibūdinančius duomenis (3-ios grupės invalidas, teistumai išnykę, niekur nedirbo, nuolatos girtaudavo), atsakomybę lengvinančią (prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi) ir sunkinančią (nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir toks apsvaigimas turėjo realios įtakos nusikalstamos veikos padarymui) aplinkybes, taip pat į tai, kas nukentėjusysis pradėjo pirmas konfliktą.
Teismas, atsižvelgęs į šias aplinkybes, nuteistajam pagal BK 129 straipsnio 1 dalį (2000-09-26 įstatymo redakcija) paskyrė terminuotą laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis atitinka sankcijoje numatytos bausmės vidurkį. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo tas pačias aplinkybes, į kurias teismas jau atsižvelgė priimdamas nuosprendį. Nėra jokio pagrindo dar labiau sušvelninti nuteistajam bausmę.
Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgė į nusikaltimo padarymo pasekmes, žalą, nuteistojo turtinę padėtį (jokio turto neturi, pats yra 3-ios grupės invalidas), į nukentėjusiojo V. S. netinkamą elgesį. Vadovaudamasis sąmoningumo ir protingumo kriterijais teismas pareikštą 100 000 Lt civilinį ieškinį sumažino iki 10 000 Lt. Dar labiau sumažinti dėl neturtinės žalos priteistą sumą nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n utaria:
nuteistojo S. T. apeliacinį skundą atmesti.