Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Audriaus Bakavecko ir Ramūno Gadliausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo R. J. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. J. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas R. J., nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Administracinė byla su apeliaciniu skundu buvo perduota nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Po pareiškėjo apeliacinio skundo priėmimo ginčo šalys apeliacinės instancijos teismui pateikė 2019 m. balandžio 29 d. pareiškėjo R. J. ir atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriaus (toliau – ir ginčo šalys, Šalys), sudarytą taikos sutartį (toliau – ir Taikos sutartis), kurią teismo prašo patvirtinti ir nagrinėjamą administracinę bylą nutraukti.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje ginčo šalys gali baigti bylą taikos sutartimi, jeigu ją sudaryti galima atsižvelgiant į ginčo pobūdį. Taikos sutartis turi neprieštarauti imperatyvioms įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, viešajam interesui, nepažeisti trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių ar teisėtų interesų. Taikos sutarties dalykas turi būti to paties pobūdžio, kaip ir skunde (prašyme) nurodyti reikalavimai. Taikos sutartimi gali būti išspręstas visas ginčas ar jo dalis.

Šių proceso taisyklių kontekste įvertinusi ginčo šalių pateiktos Taikos sutarties tekstą ir joje aptartas sąlygas, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ji išreiškia tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo valią taikiai išspręsti nagrinėjamoje byloje kilusį ginčą, ji neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir viešajam interesui, nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Iš teismui pateiktos Taikos sutarties turinio matyti, kad ją ginčo šalys sudarė siekdamos tarpusavio nuolaidomis taikiai išspręsti Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjamą administracinę bylą ir užkirsti kelią kilti ginčui ateityje. Pareiškėjas prašyme patvirtinti Taikos sutartį ir administracinę bylą nutraukti patvirtina, kad jam yra žinomos Taikos sutarties sudarymo ir patvirtinimo teisinės pasekmės, t. y. kad vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (ABTĮ 103, 104 str.). Iš teismui pateiktos Taikos sutarties taip pat matyti, kad ja bylos šalys išsprendė visus klausimus, dėl kurių iš esmės ir buvo keliamas ginčas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesų metu. Taikos sutarties šalys taip pat patvirtino, kad nuo šios sutarties pasirašymo dienos jos atsisako visų finansinio pobūdžio pretenzijų (bylinėjimosi išlaidų) viena kitai, išskyrus tiesiogiai aptartas Taikos sutartyje.

Įvertinusi kilusio ginčo pobūdį, pareiškėjo skundo reikalavimus, Taikos sutarties turinį, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo atveju nėra minėtų ABTĮ 51 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, dėl kurių Taikos sutartis galėtų būti netvirtinama, todėl Taikos sutartis tvirtintina. ABTĮ 103 straipsnio 5 punkte nustatyta, jog teismas nutraukia bylą, jeigu yra teismo patvirtinta ginčo šalių sudaryta taikos sutartis.

Patvirtinus Taikos sutartį, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir administracinė byla pagal pareiškėjo skundą atsakovui dėl sprendimų panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus nutraukiama (ABTĮ 51 str., 103 str. 5 p., 144 str. 1 d. 5 p.).

ABTĮ 38 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu teismas nutartimi patvirtina ginčo šalių sudarytą taikos sutartį, grąžinama 50 procentų sumokėto žyminio mokesčio. Bylos duomenimis nustatyta, kad šioje administracinėje byloje pareiškėjas, teikdamas skundą ir apeliacinį skundą, buvo sumokėję žyminį mokestį: pareiškėjas sumokėjo 23 Eur už skundą ir 11 Eur už apeliacinį skundą. Atsižvelgiant į tai, jog teismui pateikta pareiškėjo ir atsakovo sudaryta taikos sutartis, kurią teismas tvirtina šia nutartimi, pareiškėjui grąžinama 50 procentų sumokėto žyminio mokesčio, t. y. 17 Eur (ABTĮ 38 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 51 straipsniu, 38 straipsnio 2 dalimi, 103 straipsnio 5 punktu ir 144 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Patvirtinti apeliacinės instancijos teismui pateiktą pareiškėjo R. J. ir atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriaus, sudarytą tokio turinio taikos sutartį:

1) „Pareiškėjas R. J. įsipareigoja per 20 (dvidešimt) darbo dienų nuo teismo nutarties, kuria patvirtinama ši Taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos savo lėšomis parengti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylą ir pateikti ją tikrinti bei tvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriui;

2) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyrius patikrina pateiktą Taikos sutarties 1 punkte nurodyto žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą ir, nesant kitų trūkumų ir / ar neatitikimų teisės aktams, išskyrus tai, jog R. J. minėtame valstybinės žemės sklype nuosavybės teise ar kitu pagrindu nevaldo jokio statinio, pagal detalųjį planą, patvirtintą Varėnos rajono savivaldybės tarybos 2005 m. spalio 26 d. sprendimu Nr. T-V- 694 „Dėl detaliųjų planų patvirtinimo“, kuriuo suprojektuotas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), atliktų kadastrinių matavimų pagrindu suformuoja žemės sklypą (duomenys neskelbtini), ir įregistruoja jį Nekilnojamojo turto registre. Registravimo šiame registre išlaidas per 5 (penkias) darbo dienas nuo sąskaitos faktūros pateikimo pareiškėjui dienos apmoka pats pareiškėjas R. J.;

3) Per 15 (penkiolika) darbo dienų po žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, pareiškėjas R. J. neatlygintinai perleidžia jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, o Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalines žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, neatlygintinai perleidžia žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), pareiškėjo R. J. asmeninėn nuosavybėn;

4) Pareiškėjas R. J. patvirtina, kad Lietuvos Respublikos nuosavybėn perleidžiamas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nėra įkeistas, areštuotas ar kitaip apsunkintas;

5) Jeigu masinio vertinimo būdu nustatyta žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vertė viršytų masinio vertinimo būdu nustatytą žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vertę, pareiškėjas R. J. įsipareigoja ne vėliau kaip prieš 3 (tris) darbo dienas iki sandorio, kuriuo žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), perleidžiamas pareiškėjo R. J. asmeninėn nuosavybėn, sumokėti verčių skirtumą į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nurodytą banko sąskaitą;

6) Žemės sklypų perleidimo sandorių sudarymo ir registravimo Nekilnojamojo turto registre išlaidas apmoka R. J.;

7) Šalys pareiškia ir patvirtina, kad įsiteisėjus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarčiai patvirtinti Taikos sutartį bei Šalims galutinai įvykdžius Taikos sutarties sąlygas, visi ginčai tarp Šalių administracinėje byloje Nr. eA-1886-525/2019 (proceso Nr. 3-62-3-02249­2017-1) bus visiškai ir galutinai išspręsti ir Šalys neturės viena kitai jokių pretenzijų ir (arba) reikalavimų;

8) Šalys susitaria, kad jos padengia savo turėtas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant išlaidas advokato pagalbai apmokėti, ir viena iš kitos šių išlaidų atlyginimo nereikalauja. Visas teismo patirtas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų byloje Nr. eA-1886- 525/2019 (proceso Nr. 3-62-3-02249-2017-1) siuntimu bei įteikimu, atlygina R. J.;

9) Šalys teismo prašo patvirtinti Taikos sutartį ir administracinę bylą Nr. eA-1886-525/2019 (proceso Nr. 3-62-3-02249-2017-1) nutraukti;

10) Ši Taikos sutartis įsigalioja nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties, kuria bus patvirtinta ši Taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos ir galioja iki visiško Šalių įsipareigojimų pagal šią sutartį įvykdymo;

11) Šalys susitaria, kad šią Taikos sutartį teismui tvirtinti pateikia R. J.;

12) Šalys patvirtina, kad sudaryta Taikos sutartis ir jos turinys nepažeidžia Šalių teisių ir (arba) įstatymo saugomų interesų;

13) Šalys įsipareigoja bendradarbiauti ir dėti visas pastangas, kad pavyktų tinkamai ir laiku įgyvendinti Taikos sutartį;

14) Šalys patvirtina ir užtikrina, kad ABTĮ 103 straipsnio 1 dalies 5 punktas ir 104 straipsnio 3 dalies turinys joms yra žinomas ir suprantamas;

15) Taikos sutartis surašyta trimis vienodą juridinę galią turinčiais egzemplioriais, po vieną kiekvienai Šaliai ir Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui“.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 5 d. sprendimą panaikinti.

Administracinę bylą nutraukti.

Grąžinti pareiškėjui R. J. 17 Eur (septyniolika eurų) sumokėto žyminio mokesčio.

Nutartis neskundžiama.