Kauno apylinkės teismo nutartis

2015-02-27 · Civilinė byla Nr. e2-7488-848/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-02-27
Bylos Nr.
e2-7488-848/2015
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-03134-2015-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Eglė Kriaučiūnienė
Ieškovas
UAB „Ūkio banko lizingas“
Atsakovas
Ž. G.
Civilinė byla Nr. e2-7488-848/2015Teisminio proceso Nr. 2-69-3-03134-2015-9Procesinio sprendimo kategorija (S)
94.2.; 117.2.; 125.11.1. (N)KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2015 m. vasario 27 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Eglė Kriaučiūnienė, rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Ūkio banko lizingas“ ieškinį atsakovui Ž. G. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teisme 2015 m. vasario 19 d. gautas 2014-12-23 gautas ieškovės UAB „Ūkio banko lizingas“ ieškinys atsakovui Ž. G. dėl skolos priteisimo. Ieškovė nurodo, kad atsakovo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Gyventojų registro tarnybos duomenimis atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresas sutampa su ieškovės nurodytuoju.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinį atsisakytina priimti.

Ieškovė nurodo, kad atsakovo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Gyventojų registro tarnybos duomenimis atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresas sutampa su ieškovės nurodytuoju. Su ieškiniu ieškovė kreipėsi į savo registruotos buveinės vietos teismą, t.y. Kauno apylinkės teismą, remdamasi tarp šalių pasirašytos sutarties 17.3 punktu. Minėta sutarties sąlyga nustato, kad šalims derybų būdu nesusitarus, visi ginčai pirma instancija sprendžiami Kauno apylinkės teisme.

Pagal tarp šalių sudarytos ir byloje pateiktos sutarties dalyką ir šalių ypatumus sutartis laikytina vartojimo sutartimi (CK 6.886 str.), o atsakovas – vartotoju (Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 str. 15 p.). Lietuvos Respublikos CK 188 str. 4 d. nustatyta, kad vartojimo sutartyse individualiai neaptartomis laikomos sąlygos, kurių parengimui negalėjo daryti įtakos vartotojas, ypač jeigu tokios sąlygos nustatytos iš anksto pardavėjo ar paslaugų teikėjo parengtoje standartinėje sutartyje. Kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (CK 6.193 str. 4 d.).

Nacionalinę Lietuvos vartotojų teisę iš esmės sudaro perkelta Europos Sąjungos vartotojų teisė. Lietuvos Respublikos 2004 m. liepos 13 d. Konstitucinio akto „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“ (kuris yra Konstitucijos sudedamoji dalis) 2 d. nustatyta, kad Europos Sąjungos teisės normos yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis. Jeigu tai kyla iš sutarčių, kuriomis grindžiama Europos Sąjunga, Europos Sąjungos teisės normos taikomos tiesiogiai, o teisės normų kolizijos atveju jos turi viršenybę prieš Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus (nesvarbu, kokia jų teisinė galia), išskyrus Konstituciją (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d., 2006 m. gruodžio 21 d., 2008 m. gruodžio 4 d. nutarimai).

Europos Teisingumo Teismas 2009 m. birželio 4 d. priėmė sprendimą byloje Nr. C-243/08 dėl teismingumo tarp tos pačios kategorijos šalių: paslaugų teikėjo ir vartotojo, kaip ir Kauno apylinkės teismui pateiktame pareiškime. Prejudicinę galią turinčiame sprendime Teisingumo Teismas nusprendė, kad 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyvos 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais 6 str. 1 d. turi būti aiškinama taip, kad nesąžininga sutarties sąlyga yra neprivaloma vartotojui, ir šiuo atžvilgiu nėra reikalavimo, kad tokią sąlygą vartotojas būtų iš anksto sėkmingai užginčijęs. Nacionalinis teismas privalo ex officio įvertinti, ar sutarties sąlyga yra nesąžininga, kai tik jam tampa žinomos šiuo atžvilgiu reikalingos teisinės ir faktinės aplinkybės. Tokią sąlygą pripažinęs nesąžininga, teismas jos netaiko, išskyrus kai vartotojas tam prieštarauja. Nacionalinis teismas taip pat turi šią pareigą atlikdamas savo teritorinės jurisdikcijos patikrinimą. Nacionalinis teismas turi įvertinti, ar tokia sutarties sąlyga, kokia nagrinėjama pagrindinėje byloje, atitinka kriterijus, dėl kurių ji pripažįstama nesąžininga Direktyvos 93/13 3 str. 1 d. prasme. Tai darydamas nacionalinis teismas turi atsižvelgti į tai, kad vartotojo ir pardavėjo ar tiekėjo sudarytos sutarties sąlyga, dėl kurios nebuvo atskirai derėtasi ir kuria teismui, kurio teritorinei jurisdikcijai priklauso pardavėjo ar tiekėjo buveinė, suteikiama išimtinė jurisdikcija spręsti ginčą, gali būti pripažinta nesąžininga.

Lietuvos Respublikai tapus Europos Sąjungos nare nacionalinių teisės aktų nuostatos derinamos su Bendrijos vartotojų teisių apsaugos acquis nuostatomis, o nacionalinė teisė turi būti aiškinama taip, kad neprieštarautų Europos Sąjungos teisei ir ETT formuojamai praktikai.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą Europos Teisingumo Teismo prejudicinį sprendimą, priimtą iš esmės analogiškoje civilinėje byloje, kurioje aptarti nacionalinio teismo veiksmai, privalomi sprendžiant pareikšto pareiškimo teismingumo klausimą bylose, kurių viena šalis yra vartotojas ir į tai, kad Kauno apylinkės teismui pateikta sutartis sudaryta vartotojui prisijungus prie sutarties, t.y. jis buvo priverstas sutikti su verslininko iš anksto parengtomis sąlygomis, neturėdamas galimybės daryti įtakos šių sąlygų turiniui, byloje pateiktos sutarties 17.3 p. ex officio vertintinas kaip nesąžininga sutarties sąlyga, taip kompensuojant sutartinės vartotojo ir verslininko pusiausvyros nebuvimą. Kadangi Europos Teisingumo Teismas konstatavo nacionalinio teismo pareigą atlikti teritorinės jurisdikcijos patikrinimą, t.y. nustatyti tinkamą teismingumą bylose su vartotojais, atsižvelgiant į tai, kad vartotojas gyvena ne Kauno apylinkės teismo veiklos teritorijoje, šio ginčo sprendimas Kauno apylinkės teisme prieštarautų Europos Sąjungos teisės aktų nuostatoms, Europos Teisingumo Teismo formuojamai praktikai bei Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Ieškovei išaiškintina, kad ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama, tačiau šis atsisakymas priimti pareiškimą, ištaisius formalius pareiškimo trūkumus, neužkerta kelio ieškovei įstatymų nustatyta tvarka pateikti ieškinį teismui pagal vartotojo, t.y. atsakovo, gyvenamąją vietą.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad ieškovės pateiktas ieškinys teismingas atsakovo gyvenamosios vietos apylinkės teismui. Ieškovei išaiškintina, jog su analogišku ieškiniu ji turi teisę kreiptis į Marijampolės rajono apylinkės teismą (Marijampolė, Kauno g. 8).

Lietuvos Respublikos CPK 87 str. 1 d. 3 p., 5 d. nustato, jog sumokėtas žyminis mokestis grąžinamas kai atsisakoma priimti ieškinį, prašymą arba kai šie grąžinami be sprendimo. Šis klausimas išsprendžiamas teismo nutartimi rašytinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinį atsisakoma priimti, jai grąžintinas sumokėtas žyminis mokestis. Išaiškinant ieškovei, jog žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi įsiteisėjusia teismo nutartimi (CPK 87 str. 3 d.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 str. 5 d., CPK 137 str. 2 d. 2 p., CK 6.188 str. 4 d., 6.193 str. 4. d., ieškovės ieškinį atsisakytina priimti, kaip neteismingą Kauno miesto apylinkės teismui.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsisakyti priimti ieškovės UAB „Ūkio banko lizingas“, į. k. 234995490, ieškinį atsakovui Ž. G., a. k. (duomenys neskelbtini) dėl skolos priteisimo, kaip neteismingą Kauno apylinkės teismui.

Grąžinti ieškovei UAB „Ūkio banko lizingas“, į. k. 234995490, - 56,00 Eur (penkiasdešimt šešių eurų 00 ct) žyminį mokestį, sumokėtą 2015-01-30 mokėjimo nurodymu, įpareigojant Valstybinę mokesčių inspekciją.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Eglė Kriaučiūnienė