- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-05-30
- Bylos Nr.
- 1A-316-60-2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Emilija Akelienė (pirm.), Svetlana Jurgaitienė, Egidijus Jonas Grigaravičius
- Nuteistasis
- A. K.
- Advokatai
- Vytautas Gineika
Teisėjas Gintautas Kaulakis Procesinio sprendimo kategorija 2.4.7
Kaunas, 2007 m. gegužės 30 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Emilijos Akelienės, teisėjų Egidijaus Jono Grigaravičiaus, Svetlanos Jurgaitienės, sekretoriaujant Audrai Obelieniūtei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, nuteistajam A. K. , jo gynėjui advokatui Vytautui Gineikai,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 9 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 metams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. K. pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis 2006 m. lapkričio 21 d. apie 14 val. savo namuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, asmeninio konflikto metu, tyčia iš pykčio, smogė peiliu V. M. Š. į nugarą, tokiu būdu vienu smūgiu padarė V. M. Š. durtinę - pjautinę žaizdą krūtinės ląstos kairės pusės nugariniame paviršiuje 6-ame tarpšonkaulyje su 6-o šonkaulio ir pasieninės krūtinplėvės pažeidimu, t.y. sunkų sveikatos sutrikdymą.
Patenkinus Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį, iš A. K. priteista 4027 litų už nukentėjusiojo V. M. Š. gydymą stacionare.
Nuteistojo A. K. mažametis sūnus A. K. , gimęs (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotas prižiūrėti motinai R. K. .
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde nuteistasis prašo pakeisti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 9 d. nuosprendį, taikyti Lietuvos Respublikos BK 62 str. l d., 2 d. 2 p., 3 d. 3 p., nuostatas, tai yra paskirti švelnesnę, negu numato įstatymas, bausmę arba kiek galima sumažinti laisvės atėmimo bausmės laiką. Nuteistasis neneigia galėjęs V.M. Š. padaryti kūno sužalojimą, tvirtina, kad jo nužudyti ar tiesiogiai siekti padaryti jam sunkų sužalojimą nenorėjo. Anot apelianto, teismo nuosprendyje neteisingai nurodyta, kad jis smogė peiliu tyčia iš pykčio ir neprisipažino kaltu, todėl šie teiginiai iš nuosprendžio turėtų būti pašalinti. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuosprendžio įžanginėje dalyje netiksliai nurodyta, jog jam amnestija pritaikyta 2006 metais, nes pagal 2000 m. balandžio 12 d. įstatymo Nr. VIII-1619 „Dėl amnestijos akto“ 1 str. 1 d. 1 p. atleidimas nuo tolimesnės bausmės buvo pritaikytas 2000 m. birželio mėn. viduryje. Neteisingai nurodyta ir tai, kad praeityje buvo teistas keturis kartus, nes teistas tik tris kartus ir teistumas išnykęs. Nuteistais teigia, kad perdaug dėmesio teismas skyrė administracinėms nuobaudoms, nuo kurių paskyrimo praėjo daugiau kaip metai. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos ATPK 36 straipsniu, turėjo padaryti išvadą, kad administracine tvarka jis nebaustas.
Apeliantas taip pat teigia, kad teismas per mažai dėmesio skyrė jo atsakomybę lengvinančioms aplinkybėms. Nuteistasis tvirtina, kad nuoširdžiai gailisi dėl V.M. Š. sužalojimo. Teigia, jog teismas neatsižvelgė ir į tai, kad kaip įnamiai - V.M. Š. ir jo sugyventinė L. K. , nemokėdami už vandenį ir elektros energiją, elgėsi provokuojančiai, jį neblaivų įerzino. Apeliantas prašo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad jis vienas nuo keturių mėnesių amžiaus prižiūrėjo sūnų A. K. , gim. (duomenys neskelbtini), kurį paliko motina, socialinės paramos tarnybos jam suteikė tėvystės atostogas ir skyrė 93 litų pašalpą. Nurodo, kad turi apie 4 ha dirbamos žemės, dirbdavo atsitiktinius darbus pas kaimynus, dėl ko teismas neteisingai nurodė, jog yra nedirbantis.
Nuteistasis nurodo, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nukentėjusysis V.M. Š. jokių pretenzijų nereiškė, jie susitaikė, šiuo metu nukentėjusysis yra sveikas, į ką teismas neatsižvelgė. 2007-02-14 dėl įvairių ligų jam buvo nustatytas neįgalumas, yra darbingas tik 55 %.
Anot apelianto, jam paskirtoji bausmė gali būti sumažinta arba paskirta kita švelnesnė bausmė, nesusijusi su realiu laisvės atėmimu. Tokiu atveju jis pats galėtų toliau auginti ir auklėti mažametį sūnų A. K. , kuriuo, nuteistojo nuomone, motina R. K. dėl netinkamo gyvenimo būdo negalėtų tinkamai rūpintis.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas skundą palaikė, prokuroras prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. K. apeliacinis skundas atmestinas.
Kaip matyti iš baudžiamosios bylos, nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu bei teisme neneigė galėjęs sužaloti nukentėjusįjį V.M. Š. , tačiau dėl neblaivumo įvykio metu negalėjo nurodyti sužalojimo aplinkybių. Tokius pačius argumentus nuteistasis nurodo ir apeliaciniame skunde, tvirtina, jog teismo nuosprendyje neteisingai nurodyta, kad jis peiliu smogė tyčia iš pykčio ir neprisipažino kaltu. Šis apeliacinio skundo argumentas yra nepagrįstas.
Šiuo atveju vien tai, kad nuteistasis neneigia galėjęs sužaloti nukentėjusįjį, negali būti laikoma prisipažinimu padarius nusikaltimą. Atkreiptinas dėmesys į jo parodymus, duotus teisme: „neneigiu, bet ir neprisipažįstu dėl nusikaltimo“ (b.l. 132). Be to, nuteistasis neišreiškė ir nuoširdaus gailėjimosi, tik apeliaciniame skunde nurodo, kad nuoširdžiai gailisi. Esant tokioms aplinkybėms, teismui nebuvo pagrindo pripažinti A. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.).
Nuosprendyje nurodyta, kodėl nuteistojo veiksmai laikytini tyčiniais. Nors A. K. tiesiogiai nesiekė padaryti nukentėjusiajam sunkų kūno sužalojimą, kaip tvirtinama apeliaciniame skunde, tačiau tai, kad tarpusavio konflikto su nukentėjusiuoju metu smogė jam peiliu į nugarą – žmogui gyvybiškai svarbią vietą, rodo, kad pastarasis suprato, jog savo veika kelia pavojų kito žmogaus sveikatai ir netgi gyvybei, numatė, kad gali sužaloti nukentėjusį. Šių pasekmių jis ir norėjo. Taigi pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino nuteistojo veiksmus, kaip padarytus tyčia. Bylos aplinkybės rodo, kad A. K. veikė neapibrėžta tyčia. Nors nusikaltimui padaryti buvo panaudotas daiktas, kuriuo būtų galima tiek sužaloti asmenį, tiek ir atimti gyvybę, tačiau buvo suduotas tik vienas smūgis, smūgiuota specialiai nesitaikius, be to, pats nuteistasis aiškina, kad jis dėl neblaivumo netgi negali tiksliai nurodyti nusikaltimo padarymo aplinkybių. Esant neapibrėžtai tyčiai, veika kvalifikuojama pagal kilusias pasekmes, kas pirmosios apylinkės teismas nuosprendyje ir yra konstatuota.
Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad įnamiai, V.M. Š. ir šio sugyventinė L. K. , elgėsi provokuojančiai, jį neblaivų įerzino, prašo šią aplinkybę pripažinti lengvinančia jo atsakomybę. Provokuojančiu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Byloje nustatyta, kad tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo kilo asmeninis konfliktas. Nuteistasis A. K. neadekvačiai įvertino konfliktinę situaciją, dėl ko panaudojo peilį. Taigi nėra pagrindo nukentėjusiojo elgesį laikyti provokuojančiu ir A. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusio asmens elgesys (BK 59 str. 1 d. 6 p.).
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam A. K. , įvertino bei atsižvelgė į visas aplinkybes, kurias įvertinti teismą įpareigoja įstatymas, bausmę paskyrė nepažeisdamas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų.
Skiriant bausmę, be kitų aplinkybių atsižvelgta į tai, kad A. K. anksčiau teistas (teistas tris, o ne keturis kartus, kas neteisingai nurodyta nuosprendyje), baustas administracinėmis nuobaudomis. Nors teistumas išnykęs, o nuobaudos yra negaliojančios, tai charakterizuoja nuteistojo asmenybę, rodo polinkį pažeidinėti įstatymus. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nukentėjusysis V.M. Š. jokių pretenzijų nereiškė, jie susitaikė, šiuo metu nukentėjusysis yra sveikas, pats nuteistasis yra neįgalus, dirba ūkyje, šiuo atveju bausmės dydžiui esminės reikšmės neturi.
Šiuo atveju taikyti Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 62 straipsnio nuostatas ir nuteistajam A. K. skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę nėra pagrindo. Pagal minėto straipsnio 1 dalį bausmė gali būti švelninama, jeigu yra visos sąlygos, apibūdinančios kaltininko elgesį padarius nusikalstamą veiką: 1) nusikalstamą veiką padaręs asmuo savo noru atvyko ar pranešė apie nusikalstamą veiką; 2) nuoširdžiai gailisi ir (ar) padeda ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką; 3) visiškai ar iš dalies atlygina arba pašalina padarytą turtinę žalą. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos, minėtų sąlygų šiuo atveju nėra. Respublikos Baudžiamojo kodekso 62 straipsnio 2 dalies atskirų punktų taikymas galimas tik tuomet, kai be juos tenkinančių bylos aplinkybių yra bent dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jei ji buvo padaryta. Šioje byloje nenustatyta nei viena nuteistojo A. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė.
Tai, kad nuteistasis vienas augina mažametį vaiką, rodo mažesnį kaltininko asmenybės pavojingumą. Būtent dėl šios aplinkybės apylinkės teismas A. K. paskyrė mažesnę, nei įstatymo sankcijoje numatytos bausmės vidurkis, bausmę. Atkreiptinas dėmesys į Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.163 straipsnį, kuriame numatyta, kad nepilnamečių vaikų teises įgyvendina abu tėvai. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad, A. K. paskyrus su laisvės atėmimu susijusią bausmę, sūnų A. K. , gimusį (duomenys neskelbtini), prižiūrės motina, R. K. , nuo kurios jis nėra atskirtas, taip pat nėra apribota motinos valdžia.
Įvertinusi visas minėtąsias aplinkybes, kolegija konstatuoja, kad nuteistajam A. K. paskirtoji bausmė yra teisinga, ją švelninti nėra įstatyminio pagrindo.
Nors nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsnyje nustatyta tvarka turėtų ištaisyti rašybos klaidas ir netikslumus, esančius nuosprendyje: nuosprendžio įžanginėje dalyje ištaisyti rašybos klaidą dėl datos, kada nuteistasis A. K. pagal Lietuvos Respublikos 2000-04-11 įstatymo Nr. VIII-1619 „Dėl amnestijos akto“ 1 straipsnio 1 dalies 1 punktą buvo atleistas nuo bausmės; nuosprendžio aprašomojoje dalyje ištaisyti A. K. teistumų kiekį.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija
nutaria:
nuteistojo A. K. apeliacinį skundą atmesti.