Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Liudytoja R. S. (parodymai perskaityti BPK 276 str. 5 d. tvarka) parodė, kad ji yra kaltinamojo V. R. motina, o kaltinamoji - jos marti. Nukentėjusiuosius pažinojo kelias savaites iki įvykio. A. M. atveždavo alkoholio. Apie įvykį gali pasakyti tik tiek, kad vakare paskambino A. M.. Sūnus su marčia 19.55 val. išvažiavo pas M.. Matė kai jie parvažiavo naktį apie 00.15 val. ar po 1 val., abu grįžo girti. Taip pat pastebėjo, kad L. R. keliai ir nosis buvo nubrozdinti, o jai paaiškino, jog su G. M. girtos kartu parkrito. Tuo metu sūnus V. R., išlipęs iš automobilio, nuėjo tiesiai į kambarį, o L. R. automobilį užrakino. Kitą dieną, apie 7 val., L. R. išėjus pažiūrėti automobilio, ji L. užsipuolė, kodėl abu girti važinėja. L. pasakė, kad A. M. davė išgerti, V. nuėjo miegoti, o ji su G. M. automobilyje sėdėjo ir klausėsi muzikos. A. M. išgertuvių metu pajuokavo apie žmoną, kad norėtų jaunesnės. L. R. pasakė, jog išėjo taip, kad reikėjo pasiimti priekabos dokumentus būtinai tą dieną, o priekabą galės pasiimti tada, kada reikės. Pažymėjo, kad ji nematė vairuojančios L. R.. Kai prasidėjo G. M. paieškos, visokių klausimų buvo kilę, tačiau daugiau sužinojo, kai V. grįžo iš suėmimo. Jai paskambino kaimynas ir papasakojo kas atsitiko G. M.. Apie tai pranešė ir vaikams, bet jie jai nieko nesakė. Sūnus tik pasakė, kad jis nežudė šios moters, tuo metu buvo šoko būsenoje, todėl nekvietė pagalbos.

Liudytojas V. N. (parodymai paskelbti BPK 276 str. 5 d. tvarka) parodė, kad sužvejojo moters kūną B. kaime prie Lėvens upės tilto. Užkabinus kabliuku, kūną pertraukė per upę ir pamatė, kad tai yra žmogaus lavonas, kuris gulėjo nugara į viršų, buvo nudegęs saulėje ir nuogas. Tada iš karto iškvietė gelbėtojus, paskambinęs pagalbos telefonu 112.

Liudytojas R. P. (parodymai paskelbti BPK 276 str. 5 d. tvarka) parodė, kad kaltinamieji ir nukentėjusieji yra jo kaimynai. 2016 m. balandžio 30 d. jie dirbo lauke sėjos darbus. Pastebėjo automobiliu važiuojančius R., kurie pavažiuodavo, sustodavo, vėl pavažiuodavo. Buvo vakaras. Pritrūkus sėklos, laukė, kol atveš. Atvažiavęs darbininkas jam pasakė, kad abu R. sėdi tame automobilyje, t. y. V. R. prie vairo, o L. R. laiko skardinę alaus ir juokiasi. Dar nebuvo sutemę. Paliudijo, kad jis L. R. nėra matęs vairuojant automobilį. Prisimena, kad naktį buvo išėjęs iš garažiuko į kiemą ir matė pravažiuojantį labai ilgą automobilį, kuris gana išskirtinis, nes tokio ilgio automobilis kaime yra tik vienas, bet negali teigti, kad juo važiavo R.. Automobilį dar vijo jo šuo, nes buvo labai tamsu. Pravažiuojantis automobilis lėtai nuvažiavo link asfalto, buvo kažkoks girgždesys. Prisimena, kad kartą V. R. buvo įvažiavęs į griovį, nes prašė jo ištraukti automobilį, tačiau negali pasakyti, ar kaltinamieji yra piktnaudžiaujantys alkoholiu.

Liudytojas G. G. (parodymai paskelbti BPK 276 str. 5 d. tvarka) nurodė, kad jis dirba priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje vyresniuoju ugniagesiu gelbėtoju. Į įvykio vietą atvyko su visa komanda - skyrininku V. S. ir vairuotoju ugniagesiu gelbėtoju R. Z.. Buvo atvykę ir vykdant paieškos darbus, bet tuomet buvo kitas skyrininkas - A. K.. Pirmas jų komandos atvykimas į vietą buvo, kai priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba buvo iškviesta, radus žmogaus kūną, todėl teko jį iškelti į sausumą. Tiksliai pasakyti, ar buvo kokių tai sužalojimų ant iškelto kūno, drabužių, negali. Buvo rastas tamsios spalvos drabužis, kuris perduotas pareigūnams. Paieška buvo vykdoma prieš srovę po vandeniu nuo vietos, kur rastas kūnas, iki tilto. Paieška vyko 200 metrų prieš ir 200 metrų atstumu už tilto. Kūnas buvo toliau pasroviui nuo tilto.

Specialistas Narimantas Ratkus (parodymai paskelbti BPK 276 str. 5 d. tvarka) parodė, kad 2016 m. gegužės 20 d. buvo atliktas G. M. kūno tyrimas ir surašyta specialisto išvada Nr. M 218. Lavonas buvo pristatytas toli pažengusio puvimo stadijoje, ištrauktas iš vandens ir pirminę diagnozę mirties priežasčiai nustatyti darė apsunkintą. Remiantis visais tyrimo rezultatais, buvo surašyta išvada ir išvados pirmame punkte nurodyta, kad G. M. lavono tyrimo metu nustatyti toli pažengusio lavoninio puvimo požymiai, kokių nors sužalojimų, galėjusių būti mirties priežastimi, nenustatyta, medicinos kriminalistikos lavono tyrimo metu lavono pleištakaulio antčio skysčio preparatuose rasta 40, plaučių mineralizato preparatuose rastos 73, kepenų mineralizato preparatuose rastos 8 diatomėjos, todėl tikėtina, kad G. M. mirtis galėjo įvykti nuo paskendimo vandenyje. Ji buvo įmesta į vandenį gyva. Dar buvo duota papildoma užduotis, ir ją įvykdžius, buvo atsakyta, kad tikėtina, jog G. M. į vandenį pateko būdama gyva. Į tai nurodo medicinos kriminalistikos metu lavono pleištakaulio antčio skystyje, plaučių ir kepenų mineralizato preparatuose rastos diatomėjos. Papildomai ši specialisto išvada buvo siųsta konsultavimui į Vilnių, kur kiti specialistai ją taip pat patvirtino. Papildomai nurodė, kad lavono tyrimo metu buvo nustatytas senas randas kairės alkūnės srityje ir dešinės plaštakos išoriniame paviršiuje puslankio formos paviršinė muštinė žaizda, dėl lavoninio puvimo nėra galimybės nustatyti ar ji prieš mirtį, ar po mirties buvo padaryta. Tuo tarpu kitų sužalojimų ar kaulų lūžių nebuvo nustatyta. Galėjo būti padaryti išoriniai kūno pažeidimai, kurie galėjo būti nebematomi tyrimo metu, kai jau toli pažengęs puvimas, tačiau vidaus organai nebuvo pažeisti. Pažymėjo, kad vanduo išplauna alkoholį iš kraujo, o ir pats kraujas lavone buvo suiręs. Kitą vertus, negalima atmesti varianto, kad judant automobiliui atbulomis, buvo įmanomas užvažiavimo mechanizmas, ne pervažiavimas. Tikėtina, kad gali taip būti, jog judantis automobilis kontaktavo su kūnu, po to kontakto jis galėjo patekti po automobiliu, nesant pervažiavimo. Pervažiavimui būdingų sužalojimų nebuvo nustatyta. Kai asmuo yra komoje, tai nepatyrusiam asmeniui gali būti neužčiuopiamas pulsas. Asmuo be sąmonės ir gyvas gali būti prispaustas automobilio, tikėtina galbūt, tai priklausytų nuo kvėpavimo judesių apribojimo, tada reikėtų galvoti apie kūno suspaudimą ir kvėpavimo judesių sutrikdymą bei sekančią asfikciją. Jei kūnas buvo prispaustas ilgai, tai asfikcija turėjo įvykti per trumpą laiką. Kadangi buvo rastos diatomėjos, kurios galėjo patekti kraujo keliais, tai toks mechanizmas, kad įvyko uždusimas po automobiliu - atmestinas. Pulsas gali būti siūlinis, kvėpavimo judesiai gali būti paviršutiniški. Jis sunkiai apčiuopiamas.

Specialistė E. R. bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nurodžiusi (parodymai paskelbti BPK 276 str. 5 d. tvarka), jog dirba Panevėžio ligoninės reanimacijos skyriaus vedėja, paaiškino, kad žmogus ne medikas, ne specialistas, mirusį žmogų nuo žmogaus praradusio sąmonę gal negalėtų atskirti jei praėjo ne daugiau 5 minutės nuo mirties. Jei praėjo daugiau kaip 5 minutės nuo mirties, mano, kad ir ne specialistas galėtų atskirti, nes mirusio žmogaus kūno spalva labai pasikeitusi. Nakties metu tai padaryti sunkiau. Ne medikui atskirti ar žmogus miręs, ar praradęs sąmonę, gali, bet viskas priklauso nuo laiko. Taip pat priklauso ar tai vertino žmonės buvo blaivūs, kokia buvo vieta ir kitos aplinkybės. Kai išnyksta kraujotaka, širdis sustoja, žmogaus spalva pasikeičia - jis tampa mėlynas. Kiti požymiai negalioja, jei žmogus visiškai nesupranta apie mediciną, jis gali tik iš spalvos atskirti.

Žmogų, esantį be sąmonės, kilnojant, tampant, toks žmogus bus suglebęs, nelaikys nei galvos, nei rankų, nei kojų. Bet žmogus praradęs sąmonę nors paviršutiniškai kvėpuos. O jei bus prasižiojęs, girdėsis gargimas. Žmogui, praradusiam sąmonę, turi būti kvėpavimas. Jei žmogus su rūbais gali ir nesimatyti krūtinės ląstos kilnojimosi. Bet įkvėpimai turi būti nors ir menki. Jei žmogus tik apalpęs, turi turėti kvėpavimą ir normalią spalvą, gali būti tik išbalęs. Krūtinės ląsta turėtų kilnotis, bet jei žmogus apsirengęs su paltu tai sunku pastebėti. Bet jei žmogus išrengtas ar vasaros metu, tai kvėpavimo judesius turime pastebėti. Taip pat iš burnos turi eiti arba begarsiai kvėpavimo judesiai nors ir reti, arba su garsu, kadangi dažniausiai nesąmoningam žmogui užkrenta liežuvis. Kai į šoną galva pasukta, ar pakelta, gali nebūti gargimo. Jei žmogus be sąmonės guli ant nugaros, turi užkristi liežuvis ir gargimas girdisi. Bet pagrindinis požymis yra spalva. Miręs žmogus dažniausiai yra mėlynas. Apalpęs žmogus dažniausia yra baltas, nes jam nukritęs spaudimas. Jeigu daugiau laiko praeina, tai miręs žmogus šaltas būna.

Sąmonę praradęs žmogus yra baltas, turi turėti paviršutinišką ar gilesnį kvėpavimą. Kvėpavimas gali būti gargiantis. Apalpęs žmogus turi kvėpuoti bent 8 kartus per minutę. Normaliai žmogus per minutę kvėpuoja 12-14 kartų. Apalpęs žmogus turi sureaguoti į pažnaibymą. Į skausmą turi reaguoti apalpęs žmogus.

Jei žmogus labai neblaivus, gali į skausmą nereaguoti, bet kvėpavimas turi būti. Jei žmogus labai, labai girtas, jam užkrenta liežuvis, tada nesugeba įkvėpti ir jam pritrūksta deguonies ir per 5 minutes smegenys pradeda dusti ir širdis sustoja. Žmogui esant be sąmonės, gyvybiškai svarbūs organai veikia. Jam tik nepaduoda pakankamai kraujo į smegenis arba užkritęs liežuvis ir deguonies nepaduoda, žmogui smegenys nustoja funkcionuoti ir nereaguoja į skausmą, bet širdis turi plakti. Jei ne medikas tikrina pulsą, pulsas būna menkas. Pulsas čiuopiasi gerai kai spaudimas geras. Jei spaudimas nukritęs, žmogus apalpęs, pulsas būna silpnos bangos.

Jei žmogus buvo po mašina ir žmogų ištraukia iš po mašinos, įdeda į bagažinę, po to įmeta į upę, bet ant žmogaus jokių sužalojimų nebuvo nustatyta, toks žmogus turėjo kvėpuoti, gargaliuoti gal ir judesius gali rodyti. Žmogus gali būti be sąmonės netgi virš paros.

Specialistas A. M. (parodymai paskelbti BPK 276 str. 5 d. tvarka) bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nurodė, jog jis atliko automobilio „ Peugeot 607“ dugno apžiūrą ir surašė apžiūros protokolą (1 t. 100-102 b.l.). Kaip ir nurodyta dokumente, buvo rasta tamsiai raudonos spalvos dėmė panaši į kraują. Dėmė buvo nedidelė, gal pusė centimetro. Dar buvo aštrios skardos dalys. Apžiūros metu buvo daromos fotonuotraukos, pateiktos į bylą kartu su apžiūros aktu. Dėmės vieta yra pusantro metro nuo mašinos priekio ir 1 metras 10 cm nuo dešinės pusės. Tai beveik automobilio vidurys. Dėmė už priekinio rato daugiau į vidurį. Nuotraukoje prie duslintuvo matyti dėmė sudaryta iš dviejų dalių, tamsiai raudonos spalvos. Viena dalis - 1x1,5 cm ilgio, kita - maždaug 1 cm ilgio. Nuo tos dėmės buvo paimtas tepinėlis tyrimui. Automobilis buvo apžiūrėtas vėliau, todėl pėdsakai arčiau žemės naudojant automobilį galėjo išnykti.

Rašytinė bylos medžiaga:

Iš protokolo - pareiškimo (1 t. 1 b.l.) matyti, kad nukentėjusysis A. M. dėl dingusios sutuoktinės į policiją kreipėsi 2016-05-01 13.40 val., nurodydamas, kad balandžio 30 d. nuo pietų su kaimynais vartojo alkoholinius gėrimus. Kaimynams išėjus, jis nuėjo miegoti, o atsikėlęs apie 2 val. nakties, pastebėjo, kad nėra žmonos. Namo durys buvo atrakintos, virtuvėje ir lauke degė šviesa. Ryte žmonai negrįžus, skambino kaimynams, bet niekas jos nematė.

Iš 2016-05-01 įvykio vietos apžiūros protokolo, fotonuotraukų ir plano schemos (1 t. 51-55 b.l.) matyti, kad apžiūrimas objektas yra gyvenamasis namas, esantis, adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūrimame name nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta.

Iš 2016-05-03 papildomos įvykio vietos apžiūros protokolo (1 t. 57-65 b.l.) matyti, kad gyvenamajame name, esančiame, adresu (duomenys neskelbtini), virtuvėje, ant spintelės rastas ir paimtas mobiliojo ryšio telefonas „Samsung G313 HN“, IMEI numeris (duomenys neskelbtini), su SIM kortele TELE2.

Panevėžio AVPK Panevėžio miesto ir rajono PK kriminalinės policijos skyriaus operatyvinės grupės tyrėjo J. B. tarnybiniame pranešime (1 t. 36 b.l.) nurodyta, jog 2016-05-19 21.10 val. Lėvens upėje, ties (duomenys neskelbtini). rastas nenustatytas moteriškos lyties lavonas irimo stadijoje, gulintis ant pilvo, be drabužių, išskyrus rudos spalvos trumpas kojines.

Iš 2016-05-19 įvykio vietos apžiūros protokolo, fotonuotraukų ir plano schemos (1 t. 66-74 b.l.) matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) apvažiavime prie tilto link Kupiškio miesto. Nuo tilto 50 metrų link šiaurės vakarų pusės upėje 2 metrai nuo kranto rastas moteriškos lyties lavonas, plūduriuojantis ant pilvo, galva nukreipta į rytų pusę. Ištraukus lavoną ant kranto, matyti, kad ant moteriškos lyties lavono yra tik tamsios spalvos trumpos kojinės. Lavono nugarinė pusė irimo stadijoje.

Iš 2016-05-20 lavono parodymo atpažinti protokolo (1 t. 135-137 b.l.) matyti, kad A. M. atpažino G. M. ir paaiškino, jog tai jo žmona.

Panevėžio AVPK Panevėžio miesto ir rajono PK kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-iojo skyriaus viršininko R. G. tarnybiniame pranešime dėl papildomos įvykio vietos apžiūros (1 t. 75 b.l.), taip pat apžiūros protokole ir jo prieduose (1 t. 76 - 82 b.l.) nurodyta, jog 2016-05-20 dienos metu apžiūrint tiltą per Lėvens upę, kuris yra apie 50 m. nuo vietos, kur buvo rastas G. M. lavonas, tilto šiaurinėje pusėje apie 30 m. atstumu nuo rytinio tilto galo vakarų link, ant pėsčiųjų tako po metaliniu atitvaru rastas ir paimtas aukso spalvos, eglutės formos auskaras. Tiltas 60 m. ilgio.

Daiktų apžiūros protokole (3 t. 77 - 81 b.l.) užfiksuota, kad apžiūrėjus geltonos spalvos metalo auskarą, rastą 2016-05-20 ant Lėvens tilto ir geltonos spalvos metalo auskarą 2016-05-20 išimtą iš G. M. lavono ausies, matyti, kad abiejų auskarų metalo spalva, forma, dydis, vienodi.

Iš 2016-05-03 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas automobilis „Peugeot 607“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jis yra pilkos spalvos, 4 durų sedanas. Automobilyje kraujo pėdsakų nerasta. Apžiūros metu, bagažinėje ant dugno prie kairės pusės posūkio žibinto rasti ir paimti 10 (dešimt) plaukų (1 t. 83 - 86 b.l.).

Iš 2016-05-11 apžiūros protokolo ir jo priedų (fotolentelių) matyti, kad buvo apžiūrėtas automobilis „Peugeot 607“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), siekiant surasti biologinės kilmės (kraujo) pėdsakus. Naudojant specialias chemines priemones, buvo nustatytos vietos, kur pėdsakai išryškėjo: ant automobilio bagažinės sandarinimo gumos krašto, esančio prie galinio bamperio; ant automobilio bagažinės dešinės pusės sieninio dangčio (kiliminio audeklo); ant automobilio priekinių keleivio durelių vidinės rankenos ir jos apdailos; ant automobilio vairuotojo sėdynės saugos diržo sagties fiksatoriaus (1 t. 87 - 99 b.l.).

Iš 2016-10-07 apžiūros protokolo ir jo priedų (CD diskas) matyti, kad buvo apžiūrėtas automobilis „Peugeot 607“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Ant automobilio dugno 1,50 m. atstumu nuo priekio ir 1,10 m. atstumu nuo dešinės pusės, rasta tamsios raudonos spalvos dėmė , panaši į kraują ir nuo jos paimtas biologinis pėdsakas. Taip pat 1,60 m. atstumu nuo priekio ir 0,90 m. atstumu nuo dešinės pusės rastas plaukas (1 t. 100 - 102 b.l.).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus 2016-05-20 specialisto išvados Nr. M 218/2016(05) matyti, kad G. M. lavono tyrimo metu nustatyti toli pažengusio lavoninio puvimo požymiai, kokių nors sužalojimų, galėjusių būti mirties priežastimi, nenustatyta, medicinos kriminalistikos lavono tyrimo metu lavono pleištakaulio antčio skysčio preparatuose rasta 40, plaučių mineralizato preparatuose rastos 73, kepenų mineralizato preparatuose rastos 8 diatomėjos, todėl tikėtina, kad G. M. mirtis galėjo įvykti nuo paskendimo vandenyje. G. M. mirtis galėjo įvykti mažiausiai 2,5 - 3 savaitės iki lavono tyrimo pradžios - 2016-05-20, 11.50 val., G. M. lavono tyrimo metu nustatyta paviršinė muštinė žaizda dešinės plaštakos išoriniame paviršiuje. Sužalojimai susiformavo nuo vieno kieto buko daikto trauminio poveikio. Dėl toli pažengusio lavoninio puvimo sužalojimo padarymo laiko nustatyti nėra galimybės. Mirties priežasties šis sužalojimas neįtakojo, gyviems asmenims dėl tokio sužalojimo sveikata sutrikdoma nežymiai. G. M. lavono puviminiame skystyje rasta 0,17 promilės etilo alkoholio (3 t. 108 - 112 b.l.).

Iš papildomos Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus 2016-07-15 specialisto išvados Nr. pM 218/2016(05) matyti, kad tikėtina, jog G. M. į vandenį pateko, būdama gyva. Į tai nurodo medicinos kriminalistikos tyrimo metu lavono pleištakaulio antčio skystyje, plaučių ir kepenų mineralizato preparatuose rastos diatomėjos. Dėl toli pažengusio lavoninio puvimo nustatyti ar prieš mirtį, ar po mirties padaryta paviršinė muštinė žaizda dešinėje plaštakoje, nėra galimybės (3 t. 112 b.l.).

Iš 2016-11-25 Valstybinės teismo medicinos tarnybos rašto (2 t. 32 b.l.) matyti, kad diatomėjų radimas kepenyse patvirtina prigėrimo vandenyje diagnozę, nes diatomėjos į kepenis galėjo patekti tik su kraujo tėkme iš didžiojo kraujo apytakos rato, į kurį vanduo pateko prigėrimo metu iš plaučių. Todėl diatomėjų patekimas į kepenis po mirties negali būti paaiškinamas.

Iš Teismo medicinos specialisto išvados Nr. G. 518/2016(05) (3 t. 114 b.l.) matyti, kad L. R. nustatyta žymė po buvusio odos nubrozdinimo nosies srityje, jog neatmetama galimybė, kad L. R. galėjo susižaloti griūdama, tam sužalojimo pobūdis ir lokalizacija neprieštarauja. Dėl nustatyto sužalojimo L. R. sveikata sutrikdyta nežymiai.

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvados Nr. S 168/2016(01) (3 t. 122 - 128 b.l.) matyti, kad ant automobilio „Peugeot 607“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bagažinės uždarymo sandarinimo gumos rasti žmogaus kraujo pėdsakai. Atlikus DNR tyrimą, gautas DNR profilis yra I. M. motinos su 99,999 % tikimybe.

Ant automobilio „Peugeot 607“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bagažinės dešinės pusės sieninio dangčio (kiliminio audeklo); ant kairės pusės priekinio kilimėlio, ant automobilio dešinės pusės durelių vidinės rankenos; ant automobilio vairuotojo sėdynės saugos diržo sagties fiksatoriaus, žmogaus kraujo nerasta.

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvados Nr. S 185/2016(01) (3 t. 134-137 b.l.) matyti, kad atlikus DNR tyrimą, ant auskaro gautas dalinis DNR profilis, kuris iš dalies sutampa su G. M. DNR profiliu su 99,9999 % tikimybe. Ant kelnių (8 obj.) rasti žmogaus kraujo pėdsakai. Atlikus DNR tyrimą, ant kelnių (3-8 obj.) DNR profilio tinkamo vertinimui negauta.

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvados Nr. S 300/2016(01) (3 t. 155-159 b.l.) matyti, kad plaukai, rasti automobilio „Peugeot 607“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bagažinėje pagal daugelį požymių panašūs į G. M. galvos plaukus ir gali jai priklausyti. Ant dviejų plaukų rasti žmogaus kraujo pėdsakai. Atlikus DNR tyrimą, gautas nepilnas DNR profilis iš dalies sutampa su G. M. DNR profiliu su 99,999999 % tikimybe.

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvados Nr. S 347/2016(01) (3 t. 165 - 166 b.l.) matyti, kad ant biologinio pėdsako iš automobilio „Peugeot 607“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rastas žmogaus kraujas. Rastas plaukas žmogui nepriklauso.

Valstybinis kaltintojas V. R. ir L. R. pateikė kaltinimus tuo, kad jie 2016 m., laikotarpyje nuo balandžio 30 d. 21 val. iki gegužės 1 d. 1.15 val., tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), A. ir A. M. priklausančio namo kieme, būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, po automobiliu „Peugeot 607“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rado nukentėjusiąją G. M., kuri dėl užvažiavusio automobilio buvo praradusi sąmonę, po to, V. R., veikdamas kartu su L. R., iš po automobilio „Peugeot 607” ištraukė G. M., patikrino jai pulsą, dėl apsvaigimo, sumišimo ar asmeninio nepatyrimo objektyviai neįvertino G. M. būklės, t.y. V. R. ir L. R. neįsitikino ar ji gyva, to nenumatė, nors galėjo ir privalėjo tai numatyti, todėl nesiėmė būtinų priemonių gaivinti sąmonės netekusią G. M., toliau elgdamasis nusikalstamai nerūpestingai ir aplaidžiai, kartu su L. R. įkėlė G. M. į automobilio „Peugeot 607“ bagažinę, nuvežė be sąmonės esančią G. M. prie Lėvens upės, esančios (duomenys neskelbtini), ir V. R. bei L. R. įmetė į upę G. M., dėl ko ji mirė nuo paskendimo vandenyje, taip dėl neatsargumo atėmė nukentėjusiajai G. M. gyvybę.

Nukentėjusieji procese kaltinamiesiems pateikė kaltinimus, jog jie, būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdami bendrininkų grupėje, 2016 m. laikotarpyje nuo balandžio 30 d. 21 val. iki gegužės 1 d. 1.15 val., tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), prieš pradėdami važiuoti automobiliu „Peugeot 607“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojant V. R., neįsitikino, kad tai daryti saugu, užvažiavo ant G. M., dėl ko ji prarado sąmonę; po to, jie tęsdami nusikalstamus veiksmus, radę po automobiliu „Peugeot 607“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) be sąmonės G. M., siekdami nuslėpti eismo įvykį, įkėlė ją į automobilio bagažinę ir nuvežę prie Lėvens upės (duomenys neskelbtini), bendrais veiksmais tyčia įmetė ją į vandenį, dėl ko įvykus mechaninei asfiksijai dėl kvėpavimo takų uždarymo vandeniu, G. M. mirė, tokiu būdu V. R. ir L. R., siekdami nuslėpti kitą nusikaltimą, nužudė bejėgiškos būklės žmogų.

Teismo požiūriu, manyti, kad žmogus yra negyvas, turi būti akivaizdi ar bent numanoma priežastis. Kaltinamieji teigia, kad jie nukentėjusiąją rado po savo automobiliu ir ištraukė jau mirusią, nes V. R. neužčiuopė jos pulso. Kaip ji ten atsirado, kaltinamieji paaiškinti negali. Tačiau bylos aplinkybės rodo, jog nukentėjusioji G. M. kartu su L. R. neužilgo iki šio įvykio, ieškodamos alkoholinių gėrimų, vaikščiojo po kiemą ir namą, viena kitai padėjo eiti, nes buvo girtos, buvo nugriuvę ant prieangio laiptų, kur kaltinamoji susižalojo nosį, o nukentėjusioji - ranką, kas patvirtinta specialisto išvadose (3 t. 108 - 112 b.l.) ir (3 t. 114 b.l.). G. M. žadino A. M., prašydama joms duoti alaus, kuris buvo padėtas sofos, ant kurios jis miegojo, viduje. Taip pat abi gėrė alų sėdėdamos ant automobilio atidarytos bagažinės krašto. Tiek nukentėjusysis A. M., tiek kiti ten buvę asmenys patvirtino, kad jie, o taip pat ir G. M. išvakarėse vartojo alkoholinius gėrimus. Nėra abejonių, kad nukentėjusioji neužilgo iki mirties buvo neblaivi, nes lavono tyrimo metu suirusiame kraujyje dar buvo rasta 0,17 promilės etilo alkoholio (3 t. 108 - 112 b.l.). Todėl jos gulėjimą kieme be gyvybinės veiklos požymių galėjo lemti tiesiog jos būsena ar kitos priežastys, kurių teismas įvardinti negali dėl nepakankamų duomenų.

Tačiau galima vienareikšmiškai teigti, kad nukentėjusiąją kieme rado kaltinamieji R., nes daugiau asmenų, išskyrus namo viduje miegantį A. M., ten nebuvo. Kaip teigia V. R., jis suprato, kad G. M. yra mirusi, nes neužčiuopė pulso ir jokių kitų veiksmų, siekiant tuo įsitikinti, neatliko dėl nepatyrimo, žinių stokos ir sumišimo. Neabejotinai reali grėsmė gyvybei kyla tada, kai padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas arba kai akivaizdu, kad pagalbos nesuteikus žmogus mirs dėl kitų priežasčių, pavyzdžiui, nukraujavimo, akivaizdžių traumų ar kitų vizualiai matomų sveikatos sutrikimo požymių, kuriems pastebėti specialiosios žinios ar įgūdžiai nėra būtini. Gi šiuo atveju, nė vienas iš kaltinamųjų nenurodė aplinkybės, kad G. M., jų rasta gulinti, būtų buvusi sužalota ar būtų aiškios kitos tokią būseną nulėmusios priežastys, išskyrus tai, kad ją rado po automobiliu. Todėl nukentėjusiosios esamą būseną, neturint specialaus išsilavinimo įvertinti kaip jos mirtį, V. R. neturėjo jokio pagrindo.

Taigi, nei vienas iš kaltinamųjų nesiėmė įprastų tokiais atvejais priemonių, kad praradusiam sąmonę ar dėl kitų priežasčių nejudamoje būsenoje atsiradusiam, be išorinių gyvybės ženklų gulinčiam asmeniui būtų suteikta kvalifikuota medicinos pagalba – neiškvietė greitosios medicinos pagalbos, nenuvežė nukentėjusiosios į artimiausią medicinos įstaigą, nesiėmė tokiais atvejais būtinų ir įprastinių pagalbos suteikimo bei gyvybinių funkcijų atstatymo priemonių, kurias V. R., kaip automobilio vairuotojas (turintis galiojantį vairuotojo pažymėjimą (4 t. 156 - 157 b.l.)) privalėjo žinoti ir mokėti panaudoti. Normalaus psichinio ir socialinio išsivystymo žmogus gali ir privalo žinoti, kaip reikia elgtis žmogui prarandant gyvybines funkcijas, tai yra kreiptis pagalbos į medikus ar kitus galinčius padėti asmenis, gabenti patiems į medicinos įstaigą, esant galimybei teikti pirmąją pagalbą. Pažymėtina, kad pagal nustatytas aplinkybes buvo praėjęs neilgas laiko tarpas, todėl nebuvo pagrindas bandyti gelbėti žmogaus gyvybę, juolab rastos moters kūne nebuvo akivaizdžių sunkių sužalojimų, kurie leistų daryti neabejotiną išvadą, jog ji yra mirusi. Jie netgi apie tai nepasakė namo šeimininkui – nukentėjusiajam A. M., o G. M. kūną įkėlę į automobilio bagažinę ir ten uždarę, nuvežė prie upės.

Byloje nustatyta, jog kaltinamieji veikė bendrais veiksmais. V. R. užėmus aktyvesnę poziciją, kaltinamoji L. R. neprieštaravo V. R., ir nedėjo pastangų kviesti pagalbą, padėjo kūną įkelti į automobilio bagažinę ir iš jo iškelti. Priešingai, ji aktyviai vykdė V. R. nurodymus, o sužinojusi apie nukentėjusiosios dingimą o vėliau ir mirtį, dėjo pastangas nuslėpti šį įvykį ir savo dalyvavimą jame. Nuo jos ir V. R. bendrų veiksmų pradžios - G. M. įkėlimo ir uždarymo bagažinėje momento visi veiksmai buvo atliekami sutartinai ir kryptingai veikiant, siekiant atsikratyti kūnu, nuvežti į vietą, kur jis būtų sunkiai surandamas, ar suradimui reikėtų ilgesnio laiko ir pastangų. Tokiam tikslui pasirinko netoliese tekančią upę, kur V. R. automobiliu atvežė ant tilto per Lėvenį, G. M. kūną ištraukė iš automobilio bagažinės, nešė link tilto turėklų, ką patvirtina toje vietoje rastas nukentėjusiosios auskaras, pagal visus požymius - spalvą, formą ir dydį identiškas likusiam jos ausyje ir paimtam lavono tyrimo metu. Nepavykus kūno permesti per tilto turėklus, jie vėl įkėlė į automobilio bagažinę, nuvežė prie pat upės, iškėlė ir abiejų pastangomis įmetė į vandenį. Taigi, kaltinamieji net tris kartus turėjo galimybę patikrinti nukentėjusiosios gyvybines funkcijas, tačiau to nepadarė. Tokiu būdu nustatytos aplinkybės rodo, kad tiek V. R., tiek ir L. R. buvo aktyvūs nužudymo dalyviai, atlikę reikšmingus bendrai veikai veiksmus – gabeno G. M. kūną iki įmetimo į vandenį vietos ir įmetė į vandenį.

Baudžiamosios teisės teorijoje kaltės turinys atskleidžiamas ne vien paties kaltininko parodymais, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvūs (vidiniai – psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi, tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas, juos padarant, vietą, laiką, situaciją, kuri buvo, juos padarant, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį, ir pagal objektyvias nusikalstamos veikos aplinkybes. Todėl teismas, įvertindamas byloje nustatytas ir aukščiau išdėstytas faktines aplinkybes, taip pat analizuodamas V. R. bei L. R. kaltės darant šį nusikaltimą turinį sprendžia, kad kaltinamieji, neabejotinai veikė tyčia, suprasdami savo veiksmų pavojingumą ir numatė, kad žmogus esantis gyvas, tačiau negalintis judėti, įmestas į vandenį pats išsigelbėti negalės ir nuskęs. Kaltinamųjų veiksmai, įmetant G. M. į upę, buvo nukentėjusiosios mirties priežastis, tai yra teisiškai reikšmingas priežastinis veikos bei padarinių ryšys ir, kad šie padariniai buvo dėsningas jų veikos rezultatas. Patys nesiimdami pagalbos veiksmų, nekviesdami jos iš šalies, gabendami žmogaus kūną, kuris neturėjo mirčiai būdingų požymių, bandydami numesti kūną nuo tilto, o to nepajėgdami, nuvežę prie upės pakrantės ir įmesdami į vandenį, jie neabejotinai suprato savo veiksmų pavojingumą ir numatė, kad dėl to G. M. gali mirti, ir tokių pasekmių jie galimai nenorėjo, tačiau sąmoningai leido joms atsirasti. Įrodymų, kad kaltinamieji, veikdami kryptingai ir sąmoningai siekė nužudytojo mirties, t.y. veikė tiesiogine tyčia, byloje nėra, tačiau akivaizdu, kad jie buvo abejingi galimiems sunkiems padariniams – G. M. mirčiai įvykti ir sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Taigi, nužudymą kaltinamieji padarė veikdami netiesiogine tyčia, nes įmesdami nukentėjusiąją į upę suvokė pavojingą savo veikos pobūdį, dėl savo atliekamų veiksmų pavojingumo numatė, kad gali atsirasti BK 129 straipsnyje numatyti padariniai.

Bausmių skyrimo motyvai

Kaltinamųjų V. R. ir L. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Kaltinamųjų atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jie padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), taip pat į tai, kad nusikalstamą veiką jie padarė bendrais veiksmais, t.y. veikdami bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kaltinamieji administracine tvarka anksčiau ne kartą bausti už įvairius teisės pažeidimus, tačiau galiojančių nuobaudų neturi (4 t. 65-69, 164-167 b.l.), psichikos sveikatos centro įskaitoje neregistruoti, narkologinis gydimas jiems netaikytas (4 t. 185, 72 b.l.), gyvenamojoje vietoje charakterizuojami patenkinamai (4 t. 74, 186 b. l.), yra nedirbantys. Jų atžvilgiu nėra pradėtų kitų ikiteisminių tyrimų.

Nukentėjusiojo A. M. turėtas laidojimo išlaidos, kurias sudaro 3562 Eur suma kapavietės sutvarkymui pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercinį pasiūlymą, ritualinėms paslaugoms (UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaita ir pajamų orderio kvitas) 1320 Eur suma, 553,60 Eur išlaidos gedulingiems pietums ir už 145 Eur 2016-05-21 papildomai pirkti maisto produktai, 34 Eur vainikui su juosta įsigyti, taip pat užsakyti gedulingi pietūs velionės mirties metinių proga 2017-04-24 - 650 Eur – yra pagrįstos dokumentais, todėl priteistinos iš kaltinamųjų. Tokios sumos, kolegijos nuomone, yra realios, jos atitinka teismų praktiką šios kategorijos baudžiamosiose bylose. Kaltinamieji iš esmės neginčijo nukentėjusiųjų patirtos turtinės žalos dydžio ir jos pagrįstumo, jie yra atsakingi už šią žalą, todėl turi ją atlyginti. Taigi, iš kaltinamųjų priteistinas turtinės žalos atlyginimas sudaro 6264,60 Eur.

Kitos reikalaujamos priteisti nukentėjusiųjų patirtos išlaidos, susijusios su religinių apeigų atlikimu, tradicijų laikymusi, taip pat sąskaitos už papildomai pirktus alkoholinius gėrimus ir gėles yra apmokėtos nukentėjusiųjų pasirinkimu ir nuožiūra, nelaikytinos būtinosiomis laidojimo išlaidomis, todėl jos iš kaltinamųjų nepriteistinos.