- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-01-17
- Bylos Nr.
- 1A-45-397/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Svetlana Jurgaitienė, Gytis Večerskas, Valdas Vitunskas
- Kaltinamasis
- G. L.
- Nukentėjusysis
- D. P. A., Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros
- Advokatai
- Artūras Bauža, Albinas Čeplins
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios D. P. A. ir Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės S. N. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžio, kuriuo G. L. išteisinta pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., neįrodžius, kad ji padarė nusikalstamą veiką. Nukentėjusiosios D. P. A. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. G. L. apylinkės teismo nuosprendžiu išteisinta dėl kaltinimo tuo, kad 2014 m. liepos 17 d., apie 19.45 val., būdama namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą savo vyro R. L. močiutės D. P. A. atžvilgiu, pasireiškusį tuo, kad suko jai už dešinės rankos plaštakos, stumdė ir tampė D. P. A., kol ji neišlaikiusi pusiausvyros griuvo ir trenkėsi į durų staktą, tuo padarydama nežymų sveikatos sutrikdymą D. P. A., pasireiškusį kraujosruva dešinio žasto vidiniame paviršiuje vidurinėje dalyje, kraujosruva dešinės alkūnės srityje, dvejomis kraujosruvomis dešinio riešo srityje, dvejomis kraujosruvomis nugaros dešinėje, kraujosruva su nubrozdinimu kairėje rankoje, tuo sukeldama D. P. A. fizinį skausmą.
2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad dėl objektyvių įrodymų trūkumo nenustatyta neginčijamų įrodymų, jog G. L. padarė nusikalstamą veiką, turinčią BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių.
Šalies argumentai
3. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės apeliaciniame skunde prašoma panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nuosprendį ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo G. L. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti ją 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant uždrausti prisiartinti prie nukentėjusiojo asmens, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje ir įmokėti į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą 5 MGL dydžio įmoką; D. P. A. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, mažinant neturtinės žalos dydį.
3.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nukentėjusioji viso proceso metu davė nuoseklius parodymus dėl G. L. jai padarytų sužalojimų, kuriuos patvirtina ir 2014 m. liepos 18 d. specialisto išvada Nr. G1740/14(02). D. P. A. parodymus, jog prieš ją G. L. smurtauja ne pirmą kartą, patvirtina ir 2010 m. rugpjūčio 25 d. specialisto išvada Nr. G2242/10(02), kurioje nurodyta, jog pagal D. P. A. paaiškinimus, 2010 m. rugpjūčio 23 d., apie 9.00 val., jos atžvilgiu smurtavo G. L., dėl to D. P. A. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Tiek pati išteisintoji, tiek nukentėjusioji ir liudytojas R. L. patvirtino, kad tarp nukentėjusiosios ir išteisintosios 2014 m. liepos 17 d. kambaryje (netoli durų) vyko konfliktas dėl televizoriaus pultelių, be to, jie parodė, kad iki 2014 m. liepos 17 d. įvykio nukentėjusioji sveikata nesiskundė, iki greitosios medicinos pagalbos atvykimo ji buvo sveika, nebuvo nugriuvusi, kas dar kartą patvirtina, jog specialisto nustatyti sužalojimai atsirado būtent 2014 m. liepos 17 d. Tuo tarpu teismo išvada, kad išteisintosios G. L. parodymai, kuriais ginčijama jos kaltė, buvo nuoseklūs, paneigiama jos pačios parodymais. Prokurorė skunde taip pat nesutinka su teismo išvada, kad konfliktai tarp D. P. A. ir G. L. kyla dėl civilinės bylos, siekiant nukentėjusiajai palankesnio sprendimo, tačiau bylos duomenimis konfliktai tarp jų vyko dar ir iki civilinės bylos pradžios.
3.2. Prokurorės nuomone, teismas nevisapusiškai ir neišsamiai išnagrinėjo bylos aplinkybes, neteisingai įvertino nukentėjusiosios D. P. A. parodymus bei nevertindamas nukentėjusiosios parodymus patvirtinančių kitų duomenų bei nenustatydamas svarbių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio nuostatas dėl įrodymų vertinimo, kas lėmė nepagrįsto ir neteisingo sprendimo priėmimą, todėl pirmos instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis.
4. Nukentėjusioji D. P. A. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nuosprendį ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį, taip pat patenkinti jos pareikštą civilinį ieškinį dėl; neturtinės žalos bei iš išteisintosios priteisti visas jos turėtas proceso išlaidas. Apeliaciniame skunde taip pat prašoma iškviesti ir apklausti medicinos specialistą Gregoire A. C.. Nukentėjusiosios nuomone, teismas visiškai ignoravo ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus, patvirtinančius aplinkybes, kad 2014 m. liepos 17 d. G. L. panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu. Pati išteisintoji teismo posėdžio metu pripažino, jog incidento metu kontaktas su nukentėjusiąją buvo („griebė už rankos“). Medicinos specialisto nustatyti sužalojimai ir būdas atitinka incidento laiką, nustatytos byloje aplinkybės atitinka specialisto išvadoje bei paaiškinimuose nurodytą nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymą. Apeliantės nuomone, teismas paviršutiniškai vertindamas byloje surinktus G. L. neteisėtus veiksmus patvirtinančius įrodymus, pažeidė BPK 305 straipsnio reikalavimus, kas sukliudė pirmos instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Visi aptarti baudžiamojo proceso pažeidimai turėtų būti pašalinti apeliacinės instancijos teisme įvertinus pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, kurių teismas nevertino ar įvertino netinkamai.
5. Išteisintosios G. L. atsikirtimuose į prokurorės ir nukentėjusiosios apeliacinius skundus prašoma apeliacinius skundus atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nuosprendį palikti nepakeistą.
6. Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, susitaikiusias išteisintąją, nukentėjusiąją, jų gynėjus prokurorę, pritariančius išteisintosios ir nukentėjusiosios susitaikymui, sprendžia, kad G. L. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės.
7. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos BK 38 str. nuostatomis, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tad, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, turi būti nustatyta BK 38 str. 1 dalies 1 – 4 punktuose nurodytų sąlygų visuma. Be to, priimdamas tokį sprendimą, teismas turi argumentuoti išvadą, kodėl yra pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, bei nurodyti motyvus, kodėl nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui galima taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės. Motyvuoti asmens atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės teismas gali atsižvelgdamas į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes (atvyko ir prisipažino, nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti nusikaltimą ar kt.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į kaltininko asmenybę, jo elgesį iki ir po nusikalstamos veikos padarymo, veikos padarymo metu (teistumo nebuvimas, teigiamas socialinis elgesys, kritinis požiūris vertinant padarytą nusikalstamą veiką bei pastangos sušvelninti ja sukeltus padarinius ir pan.) bei, įvertindamas nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, padarinių sunkumą.
8. Apeliacinėje instancijoje atlikto teisminio tyrimo duomenimis nustatyta, kad teismo posėdyje G. L., siekdama su nukentėjusiąja taikytis bei dėl to pasisakydama teismo posėdžio metu, (T 3 b .l. 19,20), savo kaltę pripažino. Jos įvykdytas nusikaltimas, remiantis BK 11 str. nuostatomis, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai. G. L. susitaikė su nukentėjusiąja D. P. A., pastaroji nereiškia jokių reikalavimų dėl tiesiogiai nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, ką patvirtina jų abiejų pasisakymai teismo posėdžio apeliacinėje instancijoje metu, bei jų atstovų advokatų, taip pat prokurorės pritarimas ir patvirtinimas.
9. Sprendžiant apie BK 38 str. nuostatų taikymo galimybę, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir vertina G. L. asmenybę. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, G. L. ankščiau neteista, kas leidžia spręsti, jog nusikaltimas nėra jai būdingo nusikalstamo elgesio modelis. Ji yra jauno amžiaus, charakterizuojama teigiamai, dirbanti, byloje nenustatyta jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Taip pat atsižvelgiama į tai, jog nuo nusikalstamos veikos padarymo praėjo daugiau nei dveji metai ir per šį laikotarpį ji nepadė jokių teisės pažeidimų – nebuvo bausta administracine tvarka, jos atžvilgiu pradėtų ikiteisminių tyrimų nėra. Įvertinus šių duomenų visumą, abejonių, kad G. L. gali būti atleista nuo baudžiamosios atsakomybės jai ir nukentėjusiajai D. P. A., susitaikius, nėra.
10. Teisėjų kolegija su sudarytu susitarimu dėl G. L. ir D. P. A. susitaikymo baudžiamojoje byloje sutinka ir sprendžia, kad nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje taikytinos BK 38 str. nuostatos ir G. L. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, netaikant baudžiamojo poveikių priemonių, numatytų BK 67 str.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2 d. 1 p., 327 str. 2 d., baudžiamojo kodekso 38 str. 1 d.,
nusprendė:
Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nuosprendį panaikinti.
G. L., Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio 1 dalies pagrindu, nukentėjusiajai D. P. A. ir kaltininkei G. L. susitaikius, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 daly ir baudžiamąją bylą G. L. atžvilgiu nutraukti.
Išaiškinti G. L., jog BK 38 str. 1 d. numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.