Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2014-05-14 · Civilinė byla Nr. 2-1313-907/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-05-14
Bylos Nr.
2-1313-907/2014
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-00447-2014-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Čebatoriūtė
Pareiškėjas
A. J.
Suinteresuotas asmuo
D. J., S. J., E. M., E. V., Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
Kategorijos
  • 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1313-907/2014Teisminio proceso Nr. 2-70-3-00447-2014-4Procesinio sprendimo kategorija 113.1; 116.4; 128.2 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gegužės 14 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėja Asta Čebatoriūtė,sekretoriaujant J. S.,dalyvaujant pareiškėjui A. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo A. J. pareiškimą suinteresuotiems asmenims D. J., S. J., E. M., E. V. ir Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. J. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą su pareiškimu, kuriuo prašė teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po sutuoktinės G. J. mirties palikimą priėmė jos sutuoktinis A. J., pradėjęs paveldimą turtą faktiškai valdyti.

Pareiškėjas A. J. teismo posėdžio metu prašymą palaikė, prašė jį tenkinti ir paaiškino, kad jis su G. V. susituokė 1972-02-18. Santuokos metu susilaukė dviejų vaikų: 1973-08-15 gimė sūnus D. J., 1975-06-04 gimė sūnus S. J.. Su šeima gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini) 35 metus kartu pragyveno, po to santykiai pablogėjo, jis nusipirko butą, esantį (duomenys neskelbtini), kur vienas išsikėlė gyventi. 10 metų kartu negyveno, bet santuokos nebuvo nutraukę. Gyvendamas santuokoje, pardavęs po tėvo mirties paveldėtą žemės sklypą, įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini). 2011-07-24 sutuoktinė G. J. mirė. Testamento nepaliko. Jis santuokoje kartu su sutuoktine daugiau vaikų neturėjo. Jo sutuoktinė turėjo dar du vaikus, gimusius pirmoje santuokoje: E. M. ir E. V.. 2011-07-24 mirus pareiškėjo sutuoktinei, jis palikimą priėmė, faktiškai pradėjęs jį valdyti, po sutuoktinės mirties liko bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyventi, mokėjo visus mokesčius, prižiūrėjo ir rūpinosi bendru turtu, kaip savu. Po sutuoktinės mirties pareiškėjas kreipėsi į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet notaras atsisakė jį išduoti, nes nėra priimtas palikimas po G. J. mirties. Be to, pareiškėjas nesusigaudė teisiniuose reikaluose, todėl laiku nesukreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. Pareiškėjas mano, kad jis priėmė savo sutuoktinės G. J. palikimą, pradėjęs faktiškai valdyti paveldimą turtą. Prašė pareiškimą tenkinti. Juridinio fakto nustatymas pareiškėjui reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Suinteresuotas asmuo D. J. teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai.

Suinteresuotas asmuo S. J. teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai.

Suinteresuotas asmuo E. M. teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio laiką ir vietą jai pranešta tinkamai.

Suinteresuotas asmuo E. V. teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai.

Atsiliepimas

Suinteresuoto asmens Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai. Atsiliepime nurodė, kad, neprieštarauja šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui (35 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pareiškėjo pareiškimas dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu nagrinėtinas remiantis 2000 m. CK nuostatomis, nes pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str. nuostatą, 2000 m. CK penktosios knygos ,,Paveldėjimo teisė” normos taikomos paveldėjimo santykiams tada, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui, tai yra nuo 2001-07-01. Pažymėtina, kad pareiškėjo sutuoktinė G. J. mirė 2011-07-24.

Iš byloje esančio santuokos sudarymo įrašo (3 b. l.) matyti, kad santuoka tarp pareiškėjo A. J. ir G. V. įregistruota 1972-02-18, įrašo Nr. 13, po santuokos sudarymo G. V. pavardė pakeista į Juozapavičienės (3 b. l.). Iš esančių gimimo liudijimo kopijų (4, 5 b. l.) matyti, kad D. J. ir S. J. tėvai yra G. J. ir A. J.. Iš gimimo ir santuokos liudijimų kopijų (paveldėjimo byla, 4,5 b. l.) matyti, kad E. M. (buvusios Valančiūtės) ir E. V. tėvai yra E. V. ir G. V.. Iš mirties liudijimo kopijos (6 b. l.) matyti, kad G. J. mirė 2011-07-24. Iš 2014-02-28 testamentų registro išrašo (paveldėjimo byla, 8 b. l.) matyti, kad G. J. po mirties testamento nepaliko. Sutuoktiniai daugiau vaikų neturėjo, kitų įpėdinių nėra (paveldėjimo byla, 3 b. l.). Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (9-10 b. l.) matyti, kad butą, esantį Trakų g. 8-304, Šiauliai, A. J. ir G. J. įgijo gyvendami santuokoje. Pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad po sutuoktinės mirties jis toliau liko gyventi minėtame bute, rūpinosi paliktu turtu, jį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius ir naudojo kaip savo, patvirtina pažymos (11-14 b. l.).

Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Įpėdinis laikomas priėmusio palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (LR CK 5.50 str. 2 d.). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (LR CK 5.3 str. 1 d.). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (LR CK 5.50 str. 3 d.). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. G. J. testamento nepaliko, pareiškėjas iš karto po palikėjos mirties priėmė palikimą pagal įstatymą, nes liko gyventi santuokoje įgytame bute, juo naudojosi, t.y., palikimą priėmė pradėjęs faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą - 3 mėn. nuo palikėjos mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusiosios turtą negavo. A. J. turto priėmimas pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (LR CK 5.50 str. 2 d.).

LR (duomenys neskelbtini) str. numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Būtent kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, pareiškėjui nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus.

Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad sutuoktinis A. J. mirusiosios sutuoktinės G. J. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, pradėjęs faktiškai jos turtą valdyti, todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (LR CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 str., 270 str., 307 str.1 d., 442 str. 1 d. 1 p., 443 str., 444 str. 2 d. 8 p., 448 str., teismas

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) po sutuoktinės G. J., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios 2011-07-24, mirties priėmė jos palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėja Asta Čebatoriūtė