Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2016-10-07 · Civilinė byla Nr. e2-34822-910/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-10-07
Bylos Nr.
e2-34822-910/2016
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-28076-2016-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laima Ribokaitė
Ieškovas
AB „BnP Finance“
Atsakovas
T. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-34822-910/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-28076-2016-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.5.1; 3.2.6.5.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. spalio 7 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laima Ribokaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „BnP Finance“ ieškinį atsakovei T. K. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas prašo teismo priteisti iš atsakovės 570,49 Eur negrąžinto kredito, 282,96 Eur kredito mokesčio, 10,15 Eur palūkanų, 5 proc. palūkanų nuo priteistinos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje ieškovas prašo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovė be pateisinamos priežasties nepateiks atsiliepimo į ieškinį.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad procesiniai dokumentai įteikti atsakovei tinkamai (asmeniškai). Atsakovė nepateikė teismui atsiliepimo į ieškinį per nustatytą terminą. Byloje nėra duomenų apie šio procesinio dokumento nepateikimo priežastis. Esant tokioms aplinkybėms ir ieškovo prašymui, yra pagrindas priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1 dalis).

Atlikęs formalų ieškovo pateiktų įrodymų vertinimą, teismas prieina prie išvados, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas patenkinti ieškinį iš dalies.

Iš nagrinėjamos bylos duomenų nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė 2014-06-07 sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 3r4c8b9j, pagal kurią ieškovas suteikė atsakovei 868,86 Eur vartojimo kreditą 36 mėnesių terminui, o atsakovė įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti 1216,40 Eur kredito mokestį iki 2017-06-07. Atsakovė netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus, todėl ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 570,49 Eur negrąžinto kredito, 282,96 Eur kredito mokesčio ir 10,15 Eur palūkanų.

Nagrinėjamu atveju pareikšto ieškinio reikalavimai grindžiami tarp šalių susiklosčiusiais vartojimo teisiniais santykiais, t. y. atsakovė yra vartotoja, fizinis asmuo.

Pažymėtina, kad norminiuose teisės aktuose bei teismų praktikoje (taip pat ir Europos Sąjungos teisės aktuose bei teisminių institucijų praktikoje) plėtojama padidinta (prioritetinė) vartotojų teisių ir teisėtų interesų apsauga. Taigi ji turi būti teismo ex officio taikoma nagrinėjant bylas, kuriose viena iš šalių yra vartotojas.

Vartojimo kredito įstatymo (nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d. galiojusi įstatymo redakcija) 21 straipsnyje nustatyti tam tikri reikalavimai dėl bendros vartojimo kredito kainos: ji turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito davėjo ir vartojimo kredito gavėjo interesų pusiausvyros (šio straipsnio 1 dalis). Dėl to teismas, spręsdamas ginčą dėl vartojimo kredito sutartimi nustatytų palūkanų priteisimo, turi patikrinti, ar šalių nustatytų palūkanų, sudarančių bendrą kredito kainą, dydis protingas, pagrįstas, sąžiningas, atitinka abiejų šalių interesų pusiausvyrą. Įstatyme nustatyta prezumpcija, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatytos bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu didesnė kaip 200 proc. (Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad tokiais atvejais, kai bendra vartojimo kredito kainos metinė norma didesnė kaip 200 proc., pripažįstama, jog kaina neatitinka Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio reikalavimų, tačiau kita sutarties šalis (kredito įstaiga), gali šią prezumpciją nuginčyti (įrodyti, kad kaina atitinka minėtus įstatymo reikalavimus). Tačiau toks teisinis reglamentavimas nereiškia, kad bendra vartojimo kredito kaina, neviršijanti šio dydžio, visais atvejais atitinka Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio reikalavimus. Tokiais atvejais, kai bendra kredito kaina neviršija įstatyme nustatytos maksimalios ribos (200 proc.), ji turi būti vertinama pagal Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio kriterijus ir gali būti pripažinta jų neatitinkančia bei dėl to mažintina. Teismas, spręsdamas dėl bendros vartojimo kredito kainos (pelno palūkanų) mažinimo, turi atsižvelgti į Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes: šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, kreditoriaus išlaidas, vartojimo kredito sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „LSV Intergroup“ v. A. L., bylos Nr. e3K-3-29-248/2016).

Nagrinėjamu atveju iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad šalys sudarė vartojimo kredito sutartį, kuria atsakovė įsipareigojo kredito davėjui sumokėti 1216,40 Eur kredito mokestį. Specialiosiose šios sutarties sąlygose šalys nurodė, kad metinė palūkanų norma yra 69,44 proc.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl prašomų priteisti palūkanų, atsižvelgia į sutartinių teisinių santykių pobūdį, į tai, kad atsakovė yra vartotoja, sudarydama sutartį buvo silpnesnioji sutarties šalis, turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų. Nagrinėjamu atveju šalių sutartas kredito mokesčio dydis yra 347,54 Eur didesnis už suteiktą kreditą, t. y. jis sudaro net 140 proc. suteikto kredito. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad ieškovo nustatytas vartojimo kredito mokestis neatitinka Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio reikalavimų, todėl yra pagrindas mažinti metines palūkanas (kredito mokestį). Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi ir apeliacinės instancijos teismas (žr. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „BnP Finance“ v M. S., bylos Nr. e2A-2232-392/2016).

Šiuo konkrečiu atveju, be kita ko, įvertinęs suteiktos paskolos sumą, laikotarpį, kuriam suteikta paskola, teismas sprendžia, kad kredito mokestis mažintinas per pusę, t. y. iki 608,20 Eur, kas sudaro apytiksliai 23,33 proc. metinių palūkanų.

Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė sumokėjo ieškovui 933,44 Eur (1216,40 Eur – 282,96 Eur) kredito mokesčio. Teismui sumažinus kredito mokestį iki 608,20 Eur, darytina išvada, kad atsakovės sumokėta ieškovui suma padengė mokėtiną kredito mokestį, taigi ieškovo reikalavimas dėl 282,96 Eur kredito mokesčio priteisimo atmestinas.

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovės 570,49 Eur negrąžintos kredito dalies ir 10,15 Eur palūkanų.

Teismui sumažinus kredito mokestį iki 608,20 Eur, laikytina, kad atsakovė, sumokėdama ieškovui 933,44 Eur kredito mokesčio, tokiu būdu padengė dalį prašomos priteisti kredito dalies – 325,24 Eur, todėl ieškovo reikalavimas dėl negrąžintos kredito dalies priteisimo tenkintinas iš dalies ir ieškovui iš atsakovės priteisiama 245,25 Eur (570,49 Eur – 325,24 Eur) negrąžinto kredito ir 10,15 Eur ieškovo paskaičiuotų palūkanų (CK 6.200, 6.205, 6.256, 6.881 straipsniai).

Ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 proc. procesinės palūkanos už priteistą 255,40 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2016-08-05 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Ieškovas nurodo patyręs 140 Eur bylinėjimosi išlaidų: 19 Eur žyminio mokesčio ir 121 Eur išlaidų už advokato pagalbą. Kadangi teismas tenkino 29,57 proc. pareikštų reikalavimų, ieškovui iš atsakovės priteistina 41,40 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285, 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendė:

ieškovo AB „BnP Finance“ (juridinio asmens kodas 302447985) ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui AB „BnP Finance“ (juridinio asmens kodas 302447985) iš atsakovės T. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 245,25 Eur kredito, 10,15 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 255,40 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimt penkių eurų 40 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2016-08-05 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 41,40 Eur (keturiasdešimt vieną eurą 40 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Atmesti kitą ieškinio dalį.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Atsakovė turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį CPK 111 straipsnio, 287 straipsnio 2, 3 dalių reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per trisdešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Laima Ribokaitė

(parašas)Kopija tikrateisėjas