- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-12
- Bylos Nr.
- N-575-765-12
- Teisminio proceso Nr.
- 4-63-3-00037-2011-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Stasys Gagys, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 10 d. nutarties V. R. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
V. R. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad jis 2010 m. rugpjūčio 18 d., apie 18.15 val., Klaipėdos rajono savivaldybėje, kelio Klaipėda-Liepoja (kelio ruožo su skiriamąja juosta dešinė pusė) 12 kilometre, vairuodamas automobilį Alfa Romeo 156, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su įrengtais saugos diržais nebuvo jų užsisegęs. Tokiais veiksmais V. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 202 punkto reikalavimus, už tai atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 134 straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgiant tai, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro (toliau – ir Institucija) 2010 m. lapkričio 25 d. nutarimu V. R. už ATPK 134 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą buvo paskirta 150 Lt bauda.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2011 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi minėtą Institucijos nutarimą paliko nepakeistą. Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo kaltu neprisipažino, teismas, ištyręs bei įvertinęs byloje esančius duomenis, konstatavo, kad V. R. kaltė padarius ATPK 134 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą įrodyta jo paties paaiškinimais, liudytojų parodymais ir kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Pažymėjo, jog nagrinėjamas pažeidimas užfiksuotas viename ekipaže dirbusių policijos pareigūnų – R. V., A. F. ir E. I., jiems vizualiai stebint priešais atvažiuojantį, pro juos pravažiuojantį ir po to stabdomą V. R. vairuojamą automobilį. Atkreipė dėmesį, kad pažeidimo užfiksavimo aplinkybės išsamiai nurodytos policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose. Pabrėžė, jog nėra jokio pagrindo abejoti minėtų policijos pareigūnų parodymų objektyvumu ir teisingumu, todėl jie vertinami kaip patikimi ir objektyvūs. Taip pat nurodė, kad liudytojas A. K. (A. K.) patvirtino, jog jis surašė ginčijamą nutarimą ir jo surašyme administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nedalyvavo. Nurodė, kad liudytojos L. M. parodymai, jog minėto ekipažo pareigūnai ją taip pat buvo sustabdę ir įformino jos padarytą KET pažeidimą, nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo teigti, kad V. R. padarytas pažeidimas buvo užfiksuotas netinkamai, kadangi pažeidimas buvo užfiksuotas jau po šios liudytojos sustabdymo ir pažeidimo įforminimo bei jos nuvažiavimo. Tuo tarpu, pasisakydamas dėl asmeniui paskirtos baudos individualizavimo, teismas pažymėjo, kad skiriant nuobaudą nebuvo nustatytos V. R. atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios aplinkybės, todėl Institucija pagrįstai ir teisėtai paskyrė sankcijoje už padarytą pažeidimą numatytos baudos vidurkį. Atsižvelgęs į tai, konstatavo, jog Institucija išsiaiškino visas bylai reikšmingas aplinkybes ir nuobaudą paskyrė pagal ATPK 30 straipsnio 2 dalies bei 30² straipsnio 1 dalies taisykles, administracinio teisės pažeidimo protokolas ir skundžiamas Institucijos nutarimas atitinka ATPK 260 ir 286 straipsnių reikalavimus, o protokolą surašę bei nutarimą priėmę pareigūnai tokią teisę turėjo, todėl nėra pagrindo naikinti minėtą nutarimą ar neskirti V. R. administracinės nuobaudos.
II.
Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas V. R. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 10 d. nutartį bei Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2010 m. lapkričio 25 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti arba neskirti administracinės nuobaudos ar ją sumažinti. Mano, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, kadangi teismas nevisapusiškai įvertino byloje esančius įrodymus, netinkamai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, neišsamiai ir neobjektyviai įvertino faktines aplinkybes bei netinkamai taikė teisės aktų nuostatas. Teigia, jog administracinio teisės pažeidimo protokole netinkamai nurodyta pažeidimo padarymo vieta, o pareigūnai niekaip per kairės pusės galinių durelių stiklą negalėjo matyti, ar asmuo prisisegęs saugos diržą. Taip pat pažymi, kad policijos pareigūnų tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, jog policijos radijo pokalbių įrašymo sistemoje nėra pokalbio, kuriame būtų minimas sustabdytas V. R. vairuojamas automobilis, kas rodo, kad asmuo galimai buvo sustabdytas siekiant kitų tikslų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija su skundu nesutinka ir mano, kad jis yra nepagrįstas, todėl netenkintinas, paliekant galioti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 10 d. nutartį. Teigia, jog V. R. kaltė padarius jam inkriminuotą pažeidimą įrodyta byloje esančia medžiaga.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Nagrinėjamu atveju V. R. administracinė nuobauda buvo paskirta už ATPK 134 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. ATPK 134 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad naudojimosi saugos diržais, taip pat motociklininko šalmais tvarkos pažeidimas užtraukia vairuotojams ir (ar) keleiviams baudą nuo 100 Lt iki 200 Lt.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog V. R. kaltė padarius jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą įrodyta. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindų reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.
Pažymėtina, jog tiesiogiai nagrinėjamą įvykį stebėję policijos pareigūnai R. V., A. F. ir E. I. tiek savo tarnybiniuose pranešimuose, tiek duodami parodymus pirmosios instancijos teisme, būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą (b. l. 67), aiškiai, kategoriškai ir nedviprasmiškai nurodė, kad gerai, būdami apie 5 metrų atstumu, matė, jog pro pat juos pravažiuojančio automobilio Alfa Romeo 156, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas V. R. akivaizdžiai buvo neprisisegęs saugos diržo, todėl pasivijo minėtą automobilį ir dar kartą, būdami apie 2 metrų atstumu, įsitikino, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo automobilį vairavo neprisisegęs saugos diržo, o jį segtis pradėjo tik policijos pareigūnams stabdant jo vairuojamą automobilį (b. l. 28-32, 69-72). Atkreiptinas dėmesys, jog minėtų policijos pareigūnų teisme duoti parodymai atitinka pirminiuose paaiškinimuose (tarnybiniuose pranešimuose) užfiksuotas aplinkybes, yra aiškūs, nuoseklūs ir neprieštaringi, todėl teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi šių liudytojų parodymais, nes byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad jie pažįsta administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, gali būti šališki ar dėl kitų priežasčių siekia jį melagingai apkalbėti. Atsižvelgiant į tai, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teiginys, kad pareigūnai niekaip negalėjo matyti, ar asmuo prisisegęs saugos diržą, atmestinas kaip nepagrįstas ir vertintinas kritiškai, kaip mėginimas išvengti administracinės atsakomybės. Tai, jog policijos pareigūnų tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad policijos radijo pokalbių įrašymo sistemoje nėra pokalbio, kuriame būtų minimas sustabdytas V. R. vairuojamas automobilis, nagrinėjamu atveju jokios esminės teisinės reikšmės neturi ir asmens kaltės padarius jam inkriminuotą pažeidimą nepaneigia bei nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir Institucijos nutarimą. Juolab kad iš minėto patikrinimo medžiagos matyti, jog atliekant įvykio metu naudotos radijo ryšio sistemos testavimą buvo užfiksuoti ryšio sutrikimai, kai naudojant nešiojamą radijo stotį perdavimo režimu ir paspaudus PTT mygtuką visa indikacija rodo, kad radijo stotis veikia perdavimo režime, tačiau šia radijo stotimi perduodami pranešimai nėra girdimi, o esant tokiam ryšio sutrikimui, pareigūnas, perdavęs pranešimą radijo ryšiu, nežino, jog šis jo pranešimas nebuvo girdimas kitiems ir nebuvo įrašytas radijo pokalbių sistemoje (tarnybinio patikrinimo medžiaga Nr. 30-IS-154, b. l. 32). Pasisakydama dėl pažeidimo padarymo vietos, teisėjų kolegija pažymi, kad iš byloje esančios medžiagos ši vieta yra visiškai aiški ir dėl jos nekyla jokių abejonių, be to, pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo iš esmės jos neginčija ir neneigia, jog policijos pareigūnai, pastebėję pažeidimą, dar kurį laiką važiavo paskui jo vairuojamą automobilį. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, administracinio teisės pažeidimo protokole pažeidimo padarymo vieta nurodyta tinkamai.
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad ATPK 30 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, jog nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai ATPK 31 ir 32 straipsniuose. Tuo tarpu ATPK 30¹ straipsnyje nustatyta, jog organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo, yra ne kartą konstatavęs, jog administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N17-103/2007, 2007 m. rugpjūčio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N1-1396/2007 ir kt.). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje tokios aplinkybės nenustatytos. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatytos nei V. R. atsakomybę lengvinančios, nei jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, konstatuotina, jog administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui buvo pagrįstai paskirtas sankcijoje už padarytą pažeidimą numatytos baudos vidurkis.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda buvo individualizuota tinkamai, ji nėra per griežta, atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atsižvelgiant į tai, Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 10 d. nutartis paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
V. R. apeliacinį skundą atmesti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.