Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės (pirmininkė ir pranešėja), Egidijaus Mockevičiaus ir Vytauto Kursevičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų A. Ž., M. K., L. R., Ž. S., R. Š., J. R., V. R. ir L. V. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. kovo 7 d. sprendimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovai M. K., L. R., Ž. S., R. Š., L. V., V. R., A. Ž., J. R. ieškiniu prašė 1) padalinti 13,5000 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ieškinyje nurodytu būdu; 2) leisti visiems ieškovams, be atsakovų sutikimo a) įregistruoti parengtas inžinerinės infrastruktūros teritorijų sklypų kadastrinių matavimų bylas VĮ „Registrų centras“; b) pakeisti sklypų paskirtį bei c) pateikti prašymus Šiaulių rajono savivaldybės administracijai, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir kitoms institucijoms dėl tolimesnių veiksmų dėl žemės sklypų.

Nurodė, kad ieškovai ir atsakovai E. D. ir B. Z. yra 13,5000 ha žemės sklypo bendraturčiai, atsakovams priklauso po 1/3 dalis sklypo (po 45000 kv. m.). 2011-10-27 Šiaulių rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinus sklypo Detalųjį planą, sklypas buvo suskirstytas į mažesnius namų valdos, komercinės paskirties, inžinerinės infrastruktūros ir bendrojo naudojimo teritorijų sklypus. Bendraturčiams nepavykus susitarti dėl žemės paskirties pakeitimo, kelių, gatvių projektavimo, vandens telkinių naudojimo, prašo teismo padalinti pirminį sklypą tarp bendraturčių pagal UAB „Imposta“ parengtą Padalinimo schemą ir Aiškinamąjį raštą ir be atsakovų sutikimo leisti jiems įregistruoti parengtas inžinerinės infrastruktūros teritorijų sklypų Nr. D3, D6, D7 kadastrinių matavimų bylas VĮ „Registrų centras“, pakeisti sklypų paskirtį. Reikalavimą dėl kadastrinių matavimų bylų įregistravimo, sklypų paskirties pakeitimo be atsakovų sutikimo, bei galimybės pateikti prašymus ieškovai prašo traktuoti kaip vieną reikalavimą, kadangi atsakovai visais būdais vilkina žemės sklypų pasidalijimą, nesiruošia kreiptis į institucijas dėl žemės paskirties pakeitimo, projektuoti infrastruktūros, neatsako į raštus.

Atsakovai E. D. ir atsakovas B. Z. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad atsiradus dideliam kiekiui bendraturčių, buvo tartasi dėl kiekvienam tenkančios sklypo dalies formavimo, į tokį visų bendraturčių reikalavimą buvo atsižvelgta ruošiant Detalųjį sklypo planą, dokumentų rengimo išlaidas apmokėjo tik atsakovai, sklypas plane suskirstytas į A, B ir C zonas, dalis teritorijų suplanuotos kaip gatvių koridoriai, bendro naudojimo teritorijos, tokiam Detaliajam planui pritarė visi jo organizatoriai. Paruošus Detalųjį planą, ieškovai nutraukė bendradarbiavimą su atsakovais, žemės sklypo paskirties keitimo procedūra sustojo ir nėra užbaigta. Ieškovų reikalavimai dėl kitokio, nei numatyta A. J. IĮ paruoštame Detaliajame plane, sklypų išdėstymo bei nuosavybės teisės į juos įgyvendinimo, prieštarauja atsakovų susitarimui su ieškovais, bei pažeidžia teisėtus atsakovų interesus.

Išvadą byloje duodanti institucija Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrius pateikė išvadą ir nurodė, kad ieškovų reikalavimai nėra tinkami, pagal ieškovų paklausimą dėl miško paskirties pakeitimo kitomis žemės naudmenomis buvo tarnybos rašte nurodyta, kad, ieškovai turės spręsti dėl kompensavimo valstybei už miško paskirties sklypo pakeitimo kitomis naudmenomis. Jie turi kreiptis į Detalųjį planą patvirtinančią instituciją, kad ji paskaičiuotų ir įvertintų kompensavimo dydį, to nėra padaryta. Realiai neišsprendus miško paskirties pakeitimo kitomis žemės naudmenomis klausimo, nebus galimas kadastro duomenų bylų tvirtinimas, nesumokėjus kompensacijos valstybei, kadastro duomenų bylų tarnyba netvirtins, grąžins pateikusiems asmenims.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. kovo 7 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš kiekvieno ieškovo - M. K., L. R., Ž. S., R. Š., L. V., V. R., A. Ž., J. R., lygiomis dalimis po 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovui E. D. ir lygiomis dalimis po 3,51 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu valstybei.

Teismas nurodė, kad parengus Detalųjį planą atsirado sklypo ploto nesutapimas 35 kv. m. (I t., 35 b. l.). Toks projektas turi būti rengiamas Žemės įstatymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka, 2014-11-20 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas rodo, kad visas žemės sklypo plotas yra 13.4965 ha, iš šio ploto 10.6000 ha sudaro miško žemės plotas ir 0.2972 ha vandens telkinių plotas, 2.5993 ha kitos žemės plotas, nurodyta, kad žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus. Iš Detaliojo plano Aiškinamojo rašto matyti, kad planuojama teritorija yra miškų paskirties žemės sklypas, planavimo tikslas – žemės sklypo paskirties keitimas, padalijimas ir kiti klausimai, atsakovai pateikė Vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų užstatymo sklypo dalies kadastrinį teritorijos savininkų naudojimosi planą, o ne atidalijimo planą. Ieškovų pateikta teismui UAB „Imposta“ 2014-10-12 paruošta sklypo padalinimo schema, kurioje nurodyta, koks konkrečiai sklypas atitenka kuriam iš bendrasavininkių, tačiau nepateiktas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo Projektas, parengtas ir patvirtintas Žemės įstatyme, Teritorijų planavimo įstatyme ir Taisyklėse nustatyta tvarka. Pagal Taisyklių 19 ir 19.1 punktą, iniciatoriai, nurodyti Taisyklių 13.1–13.10 punktuose, prašymą organizuoti Projekto rengimą pateikia raštu užpildydami Taisyklių 1 priede nurodytą prašymo formą arba užpildydami elektroninę prašymo formą specialioje informacinėje sistemoje. Sprendimas pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdą (-us) priimamas kartu su sprendimu patvirtinti Projektą. Sprendimas paversti miško žemę kitomis naudmenomis priimamas kartu su sprendimu patvirtinti Projektą vadovaujantis Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis tvarkos aprašu (Taisyklių 70, 71 punktas). Žemės sklypas pagal ieškovų parengtą schemą buvo padalintas į atskirus žemės sklypus kiekvienam ieškovui, dalį žemės sklypų paskiriant atsakovams bendra nuosavybe, padalinus pagal ieškovų pateiktą schemą pasibaigia ieškovus ir atsakovus siejusi bendrosios dalinės nuosavybės teisė, o atsakovus tarpusavyje siejusi bendrosios dalinės nuosavybės teisė išlieka, taip pat išlieka bendroji nuosavybė infrastruktūrai. Toks atidalinimo būdas, kai yra susmulkinami nekilnojamojo turto objektai ir jie paliekami valdyti bendrosios dalinės nuosavybės teise kitiems bendraturčiams, esant techninėms galimybėms racionaliai atidalinti vienam iš bendraturčių priklausančią dalį, neturėtų būti taikomas. Teismas darė išvadą, kad pagal į bylą ieškovų pateiktą planą nėra galimybių suformuoti žemės sklypą atskirais nekilnojamo turto objektais, nes ieškovų pateikta žemės sklypo atidalijimo schema neatitinka Žemės, Nekilnojamojo turto kadastro, ir kt. teisės aktų keliamų reikalavimų, kurie suteikia bendraturčiams teisę jų bendrai su kitais savininkais valdomą žemę formuoti į atskirus kadastro objektus.

Be to, nėra prielaidų tenkinti ieškinio reikalavimų, nes pirmiausia savininkai turi pakeisti sklypo paskirtį iš miško žemės į kitos paskirties. Paskirčiai pakeisti reikia visų savininkų valios ir lėšų, o ieškinyje nėra numatyta kaip bus sprendžiamas klausimas dėl miško paskirties pakeitimo kitomis naudmenomis. Nurodė, kad nenumačius kompensavimo mechanizmo negalima tenkinti ir antrojo ieškinio reikalavimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovai M. K., L. R., Ž. S., R. Š., L. V., V. R., A. Ž., J. R. pateiktu apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. kovo 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą: patenkinti ieškovų ieškinį visiškai ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 484,00 Eur išlaidos už apeliacinio skundo paruošimą ir 282,00 Eur žyminis mokestis. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

A. Ž., M. K., L. R., Ž. S., R. Š., J. R., V. R., L. V., B. Z. ir E. D., yra žemės sklypo 13,5000 ha, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkai. Po žemės sklypų įsigijimo 2004-11-19 su atsakovais E. D. ir B. Z. ieškovai sudarė susitarimą prie 2004-11-19 pirkimo-pardavimo sutarties, pagal kurį susitarėme paruošti detalųjį planą, pakeisti paskirtį į gyvenamųjų namų statybai, finansuoti šios sutarties įvykdymą lygiomis dalimis, o taip pat sutarėme, kad suformuoti žemės sklypai bus dalinami burtų keliu lygiomis dalimis. 2012 metais parengus ir patvirtinus detalųjį planą, ir žemės sklypą suskirsčius į atskirus žemės sklypus, atsakovams netgi tris kartus, remiantis pasirašytu 2004 11 19 susitarimu prie 2004 11 19 pirkimo - pardavimo sutarties, buvo pasiūlyta atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės, tačiau atsakovai nesutinka atsidalinti bendro turto. Ginčo tarp šalių dėl sklypo padalinimo dalių ploto ir vietos nėra, todėl buvo visos galimybės atidalinti žemės sklypą natūra, kiekvienam bendrasavininkui priskiriant konkrečią turto dalį pagal turimus nuosavybės dokumentus, ieškovams juoda spalva pažymėtus namų valdos sklypus, atsakovams juoda spalva, o Gatvių tvenkinių inžinerinės inirastruktūros teritorijų plotus 40746 kv. m. paliekant bendraturčių bendram naudojimuisi, t. y. po 1/3 dalį kiekvienam atsakovui, ir 1/3 dalį - visiems ieškovams (13582 kv. m.). 35 kv. m. neatitikimas nuo viso bendro sklypų ploto (135000 kv. m.) susidarė dėl sklypų koordinačių apvalinimo ir didelio sklypų skaičiaus. Toks nežymus neatitikimas netrukdė teismui priimti sprendimą dėl atidalinimo. Nėra įrodymų, kad dėl žemės sklypų padalinimo neatitikimo 35 kv. m. nebūtų galima šių žemės sklypų naudoti ar yra padaroma kam nors kokia tai žala.

Vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 18 str. 5 d., jeigu patvirtintame detaliajame projekte yra numatyti konkretūs žemės sklypai, jų paskirtis ir naujai formuojamų sklypų ribos, tai jau joks kitas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas, nebeturi būti rengiamas. Šiuo konkrečiu atveju sklypai buvo suformuoti, o ne numatyti tik jų formavimo principai, todėl teismas visiškai nepagrįstai sprendime nurodė, kad ieškovai turėjo pateikti kitą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą. Mano, kad šiuo atveju buvo visos įstatyme numatytos sąlygos teismui atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės. O tai, kad nėra parengta kiekvieno žemės sklypo kadastrinių duomenų bylų, nesudaro teismui pagrindo atsisakyti atidalinti, nes žemės sklypų kadastrinės duomenų bylos gali būti padarytos ir po to, kai teismas nustatys ir priskirs kiekvienam savininkui jam tenkantį žemės sklypą, pagal parengtą detalųjį planą ir atidalinimo schemą. Jeigu teismas manė, kad ieškovai turėjo pateikti dar kažkokį tai kitą žemės sklypo atidalinimo projektą ir kuriuo būtų suskirstyti žemės sklypai kiekvienam savininkui, tai turėjo tai išspręsti priimant ieškinį ar iškilus bylos nagrinėjimo metu, ir įpareigoti ar pasiūlyti ieškovams pateikti tokius dokumentus, o ne jų nesant atmesti ieškinį, nes teismui atmetus ieškinį yra užkertamas kelias antrą kartą kreiptis į teismą dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos į bylą yra pateikusi išvadą 2015-01-09 Nr. (duomenys neskelbtini) dėl galimybės atidalinti žemės sklypą, kurioje nurodyta, kad nėra jokių kliūčių atidalinti žemės sklypą pagal pateiktus į bylą dokumentus.

Aplinkybė, kad nėra pakeista dalies žemės sklypo paskirtis iš miško į gyvenamosios paskirties žemės sklypą ir nėra sumokėta piniginė kompensaciją, taip pat nesudarė teismui pagrindo netenkinti ieškinio reikalavimų. 2011-09-28 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis patvirtintame apraše Nr. 1131, 9 ir 11 punktuose yra nurodyta, kad keičiant miško paskirtį yra numatyta piniginė kompensacija, tačiau šiame nutarime nėra nurodyta, kad tai turi būti padaryta iki žemės sklypų atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Kai bus atidalintas žemės sklypas kiekvienas savininkas proporcingai savo daliai ir susimokės piniginę kompensaciją už jam tenkančią miško dalį.

Mano, kad buvo pažeista ieškovų teisė į nešališką ir objektyvų, nepriklausomą teismą, nes teismas ne tik, kad netyrė ir visiškai nepasisakė dėl ieškovų pateiktų įrodymų ir argumentų, tačiau juos visiškai ignoravo, netenkino prašymo dėl UAB „Imposta“ atstovo apklausos byloje, neištyrė faktinių aplinkybių dėl detaliojo plano įvykdymo su plano vykdytoju A. M. o, taip pat dėl A. Ž. sumokėtų pinigų A. J. už detaliojo plano parengimą pagal pateiktą teismui pakvitavimą, nors teisme ne kartą ieškovai prašė įvertinti ir nustatyti faktą, kad savo dalį yra sumokėję už detalųjį planą. Teismas nesiaiškino aplinkybių dėl detaliojo plano su aiškinamuoju raštu gavimo ir dėl ko nėra ieškovų ar atstovo parašo ant jo. Dėl šių aplinkybių pirmosios instancijos teismą laiko šališku.

Atsakovas B. Z. ir atsakovas E. D. pateiktais atsiliepimais prašo atmesti ieškovų apeliacinį skundą, skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas E. D. taip pat prašo priimti naujus įrodymus: Valstybinės miškų tarnybos 2015-11-09 rašto Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos 2015-08-21 rašto Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją. Atsiliepimai grindžiami šiais argumentais:

Apeliantai klaidina teismą, nurodydami, kad neva atsakovai nebesutiko su žemės sklypų atidalijimu, taip, kaip tai buvo numatyta 2004-11-19 susitarime. 2008 m. buvo pradėta žemės sklypo paskirties keitimo į kitos paskirties žemę bei detaliojo plano rengimo procedūra. K. V. K. 2009-07-31 jam priklausančią 1/3 žemės sklypo dalį pardavė ieškovams. Ieškovai vietoj K. V. K. kartu su B. Z. ir B. Z. tapo planavimo organizatoriais. Atsiradus gan didelei asmenų grupei, buvo atsisakyta sklypų dalijimo burtų keliu. Kiekvienas iš asmenų, įgijusių nuosavybę minimame sklype, išreiškė savo pageidavimus dėl jam tenkančios sklypo dalies formavimo, į ką asmuo, rengiantis dokumentus, atsižvelgė ruošdamas detalųjį planą. Detaliajame plane numatyta, kad teritorija skirstoma į A, B ir C zonas. Tokiam detaliajam planui pritarė visi jo organizatoriai. Toks pritarimas akivaizdus iš parašų, esančių atitinkamuose detaliojo plano dokumentuose, architekto, vykdžiusio užsakymą, susirašinėjimo su organizatoriais (M. K.). Paruošus detalųjį planą, M. K., L. R., Ž. S., R. Š., L. V., V. R., A. Ž., J. R. nutraukė bendradarbiavimą su atsakovais, nebesprendė būtinųjų išlaidų klausimų. Esant tokiai padėčiai, žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), paskirties pakeitimo procedūra sustojo ir iki šios dienos nėra užbaigta.

Apeliantai savo apeliaciniame skunde nurodo, kad atidalijimo institutą sudarančios teisės normos yra dispozityvios, todėl remdamosi sutarties laisvės principu (CK 6.156 straipsnis) šalys gali pačios nustatyti, kokiu būdu jos atidalys bendrąją nuosavybę. Minėtas ieškovų nurodytas straipsnis reglamentuoja sutarties laisvės principą, kuris yra taikomas sutartiniams santykiams, tačiau neturi nieko bendro su bendrosios dalinės nuosavybės padalijimu, nes tai reglamentuoja CK 4.80 straipsnis, kuris numato, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Taigi šalims nepavykus padalinti žemės sklypo geruoju, t. y. šalių suderinta valia, CK nuostatos, reglamentuojančios sutartinius santykius, negali būti taikomos.

Nepagrįstas apeliantų teiginys, kad žemės sklypų kadastrinės duomenų bylos gali būti padarytos ir po to, kai teismas nustatys ir priskirs kiekvienam savininkui jam tenkantį žemės sklypą, pagal parengtą detalųjį planą ir atidalijimo schemą. Pažymėtina, kad atidalyti prašantis bendraturtis turi aiškiai įvardyti, kokį atskirą nekilnojamąjį daiktą prašo suformuoti ir priklausomai nuo tokio pasirinkimo - pagrįsti jo suformavimo būdą. Atidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės, pasikeičia buvusio bendro daikto teisinis režimas, t. y. suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai, todėl turi atitikti jiems teisės aktų keliamus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009), o teikiami atidalijimo variantai turi būti įmanomi Įgyvendinti techniškai, po atidalijimo turi būti užtikrintas tolesnis tokio turto naudojimo racionalumas. Įgyvendinti ieškovų pateikto projekto nėra galimybių, nes atsakovams be jų valios ir sutikimo būtų užkraunama našta kreiptis į matininką dėl kadastrinių matavimų žemės sklypui atlikimo ir kadastrinių matavimų bylos parengimo, skirti tam papildomas lėšas, kurių šaltinis neįvardytas, jei to nepadarytų, atsakovai netektų galimybės įregistruoti savo žemės sklypų ir taip būtų pažeistos jų nuosavybės teisės. Tai, kad norint įregistruoti atsakovo kaip savininko atskirą žemės sklypą pagal ieškovų pateiktą planą, reikės atlikti papildomus veiksmus, patvirtina ir Nacionalinės Žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos į bylą pateikta išvada 2015-01-09 Nr. (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 15 punkte nurodyta, kad žemės sklypų kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, atliekami, įregistruotus Nekilnojamojo turto registre žemės sklypus padalijant, atidalijant, sujungiant ir atliekant jų amalgamaciją. Ieškovai siekdami atidalyti žemės sklypus, privalėjo parengti kiekvieno žemės sklypo kadastrinių duomenų bylą ir ją pateikti teismui. Tokią išvadą padarė ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011-09-28 nutarimu Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis patvirtintame apraše Nr. 1131, 9 ir 11 punktuose yra nurodyta, kad keičiant miško paskirtį yra numatyta piniginė kompensacija, todėl prieš keičiant paskirti turi būti išspręstas kompensacijos klausimas. Pinigine kompensaciją i Lietuvos Respublikos biudžetą privaloma sumokėti prieš išregistruojant kitomis naudmenomis paverčiamą miško žeme iš Lietuvos Respublikos mišku valstybės kadastro. Taip pat pažymi, kad gali iškilti keblumų keičiant žemės sklypo paskirtį iš miško į gyvenamosios paskirties žemės sklypą, nes tokia miško žemė neskaidoma į dalis.

Byloje buvo apklaustas išvadą byloje duodančios institucijos Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus atstovas N. J., kuris nurodė, jog dėl tokių ieškinio reikalavimų, kokie yra dabar, ateityje gali kilti teisinių kliūčių įgyvendinant teismo sprendimą. Nurodė, kad pagal ieškovų paklausimą dėl miško paskirties pakeitimo kitomis žemės naudmenomis buvo jų tarnybos raštas, ten buvo aiškiai nurodyta, kad ieškovai turės spręsti dėl kompensavimo valstybei už miško paskirties sklypo pakeitimo kitomis naudmenomis, tai yra jie turės kreiptis į Detalųjį planą patvirtinančią instituciją, kad ji paskaičiuotų ir įvertintų kompensavimo dydį. Tas šiai dienai nėra padaryta, ieškovai šią informaciją puikiai žinojo dar prieš ruošdami detalųjį planą. Konstatuoja, kad realiai neišsprendus miško paskirties pakeitimo kitomis žemės naudmenomis klausimo, nebus galimas kadastro duomenų bylų tvirtinimas. Kol nebus sumokėta kompensacija valstybei, tol kadastro duomenų bylų jų tarnyba netvirtins, grąžins pateikusiems asmenims.

Apeliantai nėra teisūs skunde teigdami, kad teismas privalėjo įpareigoti juos pateikti tinkamai sutvarkytus dokumentus. Ši byla nepriskirtina nedispozityviųjų bylų kategorijai, todėl joje nėra numatytas aktyvus teismo vaidmuo. Nuo skundžiamo teismo sprendimo priėmimo praėjo jau pusantro mėnesio ir apeliantai net nepradėjo pagal įstatymų reikalavimus tvarkyti dokumentų. Akivaizdu, kad teismo procesas negali trukti neribotą laiką ir patys apeliantai turėjo pasirūpinti įstatymų reikalavimus atitinkančiais ieškinį pagrindžiančiais dokumentais.

Apeliantams įvykdžius įstatymų imperatyvius reikalavimus ir iš naujo pateikus teismui tinkamai sutvarkytus dokumentus (atitinkančius Žemės įstatymo, Nekilnojamojo turto kadastro ir t. t. reikalavimus), kuriais grindžiami reikalavimai, pagal naujus dokumentus būtų patikslintas ieškinio dalykas ir jie nebūtų tapatūs ankstesniems reikalavimams.

Išvadą duodanti institucija Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrius pateiktu raštu nurodo, kad nėra bylos šalis, todėl atsiliepimo į apeliacinį skundą šioje byloje neteikia.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Atsižvelgdama kolegija į šias aplinkybes, bei į CPK 320 str. 1 d. nuostatą, pagal kurią apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų.

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalims pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu priklauso 13,4965 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). 2014-11-20 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodoma, kad visas miško žemės sklypo plotas yra 13.4965 ha, iš šio ploto 10.6000 ha sudaro miško žemės plotas ir 0.2972 ha vandens telkinių plotas, 2.5993 ha kitos žemės plotas, nurodyta, kad žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus. Ieškovui M. K., L. R., Ž. S., R. Š., L. V., V. R. priklauso po 45/1350 dalių sklypo (po 4500 kv. m.), A. Ž., J. R. – po 90/1350 dalių sklypo (po 9000 kv. m.), atsakovams E. D. ir B. Z. po 1/3 dalis sklypo (po 45000 kv. m.). 2011-10-27 Šiaulių rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patvirtintas sklypo Detalusis planas, iš Aiškinamojo rašto matyti, kad planuojama teritorija yra miškų paskirties žemės sklypas, planavimo tikslas – žemės sklypo paskirties keitimas, padalijimas ir kiti klausimai. Ieškovai prašo teismo padalinti sklypą tarp bendraturčių pagal UAB „Imposta“ parengtą Padalinimo schemą, Aiškinamąjį raštą ir patvirtintą Detalųjį planą.

Dėl bendraturčių teisės įgyvendinimo ir ieškovų žemės sklypo atidalijimo projekto

CK 4.80 straipsnio prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir (arba) bendraturčio statuso pasikeitimus. Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės teisės yra vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų, nes šiuo būdu įgyvendinus nuosavybės teises reiškia, kad atidalijamo bendraturčio atžvilgiu pasibaigia bendroji dalinė nuosavybė su kitu (kitais) bendraturčių. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodoma, kad tarp konkretaus savininko faktinis ryšys su daiktu pradedamas grįsti nebe bendrosios, o vieno asmens nuosavybės teise, kur tik jis gali daryti fizinį–ūkinį poveikį daiktui, gauti iš jo naudingąsias savybes ir nulemti teisinį daikto likimą. Transformacija iš bendrosios nuosavybės teisės į asmeninės nuosavybės teisę reiškia, kad daiktas ir teisė į jį tampa mažiau varžomi, todėl tai paprastai lemia daikto vertės rinkoje padidėjimą. Atidalijimo institutas leidžia sumažinti bendraturčių skaičių ir bendrosios nuosavybės apimtį bei atitinkamai išplėsti asmeninės nuosavybės apimtį, taigi, atidalijimu užtikrinamas išvestinis iš nuosavybės neliečiamumo principo kiekvieno savininko interesas būti vieninteliu savo turto savininku ir pasitarnaujama socialinei taikai bei ekonominiam interesui.

Pirmosios instancijos teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nuostatomis, kurio 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas nekilnojamojo turto objekto formavimo būdas – suformuojant nekilnojamojo turto daiktinių teisių objektą, nes pagal 7 straipsnio 4 dalį nekilnojamasis daiktas laikomas baigtas formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas nekilnojamąjį daiktą suformuoti. Įstatyme numatyta, kad nekilnojamieji daiktai formuojami atidalijant Nekilnojamojo turto registre įregistruoto bendrosios nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo daikto dalis ir jas suformuojant kaip atskirtus nekilnojamuosius daiktus Žemės įstatymo, Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka rengiant žemėtvarkos projektus, detaliuosius planus ar kitus teritorijų planavimo dokumentus. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai yra žemėtvarkos dokumentų sistemos dalis (Žemės įstatymo 37 straipsnis) ir rengiami Žemės įstatymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka. Tokių projektų rengimą gali inicijuoti privačių sklypų savininkas (Žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 13.4, 19 punktas).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovai turi teisę reikalauti tiek atidalinti, tiek padalinti jų dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir neturi pareigos reikalauti tik absoliutaus atidalijimo būdo. Asmeniui, norinčiam įgyvendinti CK 4.80 straipsnio 1 dalyje suteiktą teisę atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, kitų bendraturčių sutikimo dėl atidalijimo nereikia, reikalaujama suderinti tik atidalijimo būdą (atidalijimo teisės absoliutumas) ir tai lemia įrodinėjimo dalyką atidalijimo bylose. Teismo tvarka atidalijama ( padalijama) tada, kai bendraturčiams nepavyksta susitarti dėl atidalijimo būdo. Atskyrus vieno bendraturčio dalį, sumažėja bendraturčių skaičius, tačiau daiktas išlieka bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu, kiti bendraturčiai tarp savęs lieka neatidalyti ir toks santykinis atidalijimas nepažeidžia kitų bendraturčių teisių.

Teismo nustatyta, kad byloje nėra ginčo dėl sklypo dalių ploto, Detalusis planas yra patvirtintas, suprojektuotos dvi sklypų zonos t.y. gyvenamosios ir komercinės paskirties, Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovų pateikta teismui UAB „Imposta“ 2014-10-12 paruošta sklypo padalinimo schema ir aiškinamasis raštas, neduoda pagrindo išvadai, kad pagal į bylą ieškovų pateiktą planą nėra galimybių suformuoti žemės sklypą atskirais nekilnojamo turto objektais. Todėl pripažintina, kad Detalaus plano projektas leistų jame suprojektuotus sklypus padalinti ar atidalinti tarp bendraturčių pagal jų valdomas dalis, su sąlyga, jeigu būtų įgyvendinti imperatyvūs įstatymo reikalavimai – būtų baigta miško žemės paskirties pakeitimo procedūra.

Byloje išvadą duodanti institucija Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrius nurodė, kad ieškovai turi spręsti dėl kompensavimo valstybei už miško paskirties sklypo pakeitimo kitomis naudmenomis, kreiptis į Detalųjį planą patvirtinančią instituciją, kad ji paskaičiuotų ir įvertintų kompensavimo dydį, neišsprendus miško paskirties pakeitimo kitomis žemės naudmenomis klausimo, nesumokėjus kompensacijos valstybei, nebūtų galimas kadastro duomenų bylų tvirtinimas.

Nekilnojamojo turto kadastro įstatyme numatyta, kad nekilnojamieji daiktai formuojami atidalijant Nekilnojamojo turto registre įregistruoto bendrosios nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo daikto dalis ir jas suformuojant kaip atskirtus nekilnojamuosius daiktus Žemės įstatymo, Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka rengiant žemėtvarkos projektus, detaliuosius planus ar kitus teritorijų planavimo dokumentus. Teisėjų kolegija pažymi, kad bendraturtis teisę reikalauti atidalinti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės gali įgyvendinti tada, kai atidalijimo variantai atitinka Įstatymo reikalavimus, procedūriškai ir techniškai priimtini, atitinka bendraturčių dalis, nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių. Prašomas suformuoti atskiras daiktas turi atitikti idealiąją bendraturčio dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje. Apeliantai nurodo, kad žemės sklypų kadastrinės duomenų bylos gali būti padarytos ir po to, kai teismas nustatys ir priskirs kiekvienam savininkui jam tenkantį žemės sklypą, pagal parengtą detalųjį planą ir atidalinimo schemą, ir kiekvienas savininkas proporcingai savo daliai susimokės piniginę kompensaciją už jam tenkančią miško dalį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šio pobūdžio ginčo išsprendimui teisme, kadastrinių duomenų bylų neparengimas neturi esminės reikšmės.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovų reikalavimas priteisti konkrečius „namų valdos“ sklypus miškų ūkio paskirties žemėje, neatitinka Žemės įstatyme, Teritorijų planavimo įstatyme ir Taisyklėse nustatytų reikalavimų žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui. Pirmosios instancijos teismas aptarė jame reglamentuojamas nuostatas, todėl teisėjų kolegija jų nekartoja ir pažymi, kad miško žemės paskirties pakeitimas į gyvenamųjų ar kitos paskirties žemę ir sklypo atidalijimas (padalijimas) nėra tapatūs procesai, tačiau neatsiejami ir pastarasis gali būti įgyvendinamas įregistravus miško žemės paskirties pakeitimą.

Miškų įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė neskaidomos į dalis, jeigu privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esančios miško žemės plotas yra arba tampa mažesnis kaip 5 hektarai, išskyrus įstatyme numatytus atvejus. Byloje nustatyta, kad nagrinėjamu atveju netaikytinos įstatyme numatytos išimtys, todėl privačios miško valdos skaidymas Miškų įstatymo 4 straipsnio 3 dalies prasme į mažesnius sklypus, yra negalimas. 2011-09-28 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis patvirtintame apraše Nr. 1131, 9 ir 11 punktuose yra nurodyta, kad keičiant miško paskirtį yra numatyta piniginė kompensacija, kad prieš keičiant paskirtį turi būti išspręstas kompensacijos klausimas. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad neišsprendus kompensavimo mechanizmo žemės paskirties pakeitimo procese, abiejų ieškinio reikalavimų tenkinimas negalimas. Atsižvelgiant į byloje pateiktus įrodymus ir Šiaulių rajono savivaldybės administracijos dokumentus akivaizdu, kad miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis procesas nepasibaigęs – žemės sklypo paskirties keitimo Detalusis planas patvirtintas, bet nepriimtas institucijos sprendimas pakeisti žemės sklypo paskirtį, ir tik po to bendraturčiai galėtų įgyvendinti teisę atsidalinti ar padalinti ginčo sklypą.

Taigi, teisminio ginčo išsprendimui svarbios sąlygos yra – atidalijamo žemės sklypo tikslinė paskirtis ir tinkamas atidalijimo projektas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad dabartinė žemės sklypo tikslinė paskirtis ir paskirties pakeitimo procedūros etapas neleidžia bendraturčiams įgyvendinti teisės atsidalinti (padalinti) iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad žemės sklypų savininkų ginčai dėl žemės sklypo yra specifiniai, teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Įstatymas tiek iš nuosavybės teisinių santykių dalyvių, tiek iš teismo reikalauja laikytis interesų pusiausvyros principo, kartu, sprendžiant ginčą teisme, siekti galimų ginčų ir konfliktų pašalinimo ateityje. Nenustačius civilinio proceso teisės pažeidimų, teisėjų kolegija atmeta apeliantų argumentus, kad buvo pažeista ieškovų teisė į nešališką ir objektyvų, nepriklausomą teismą.

Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatą, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Netenkinus apeliacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsiliepimą pateikusiai šaliai. Atsakovas B. Z. ir atsakovas E. D. patyrė po 600 Eur bylinėjimosi išlaidų ir pateikė teismui šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus, todėl šios išlaidos priteistinos iš ieškovų atsakovų naudai.

Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai ištyrė aplinkybes, svarbias teisingam kilusio ginčo sprendimui, išaiškino materialines bei procesinės teisės normas, reglamentuojančias tarp šalių susiklosčiusius santykius, ir atmesdamas pareikštą ieškinį reikalavimą, priėmė teisėtą sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. kovo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš kiekvieno ieškovo M. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)) L. R. (a. k. (duomenys neskelbtini)) Ž. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)) R. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini)) L. V. (a. k. (duomenys neskelbtini)) V. R. (a. k. (duomenys neskelbtini)) A. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini)) J. R. (a. k. (duomenys neskelbtini)) lygiomis dalimis po 75 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų atsakovui E. D. (a. k. (duomenys neskelbtini)).

Priteisti iš kiekvieno ieškovo M. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)) L. R. (a. k. (duomenys neskelbtini)) Ž. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)) R. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini)) L. V. (a. k. (duomenys neskelbtini)) V. R. (a. k. (duomenys neskelbtini)) A. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini)) J. R. (a. k. (duomenys neskelbtini)) lygiomis dalimis po 75 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų atsakovui B. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini)).

Kolegijos pirmininkė Rasa Bartašienė Teisėjai Egidijus Mockevičius Vytautas Kursevičius