- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-04-08
- Bylos Nr.
- e2S-356-425/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-34699-2025-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimantas Misiūnas
- Atsakovas
- A. K.
- Ieškovas
- R. T.
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-3128-534/2026 pagal ieškovo R. T. (R. T.) ieškinį atsakovui A. K. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas R. T. ieškinyje atsakovui A. K. dėl skolos ir palūkanų priteisimo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo vardu registruoto nekilnojamojo turto, privalomo registruoti kilnojamojo turto piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovui ir esančių pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, areštą.
Šalies argumentai
2. Nurodė, kad atsakovas ilgą laiką negražina didelės (44 500 Eur) pinigų paskolos sumos, vengią šią skolą gražinti, nebendradarbiauja ir neteikia jokių pasiūlymų dėl skolos grąžinimo. Formaliai atsakovas yra įdarbintas, bet išskaitų iš darbo atlygio negaunama, kito išieškotino turto antstolis neranda ir skolininkas net mažų skolų neapmoka.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. sausio 19 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino ir reikalavimams užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo A. K. nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, esančio pas atsakovą ir/arba trečiuosius asmenis, areštą, uždraudžiant jį perleisti kitiems asmenims; nesant ar nepakankant reikalavimams užtikrinti atsakovų nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, areštuotos atsakovo piniginės lėšos, esančios atsakovo atsiskaitomosiose sąskaitose kredito įstaigose ir / arba pas kitus trečiuosius asmenis. Teismas nurodė, kad bendra areštuoto atsakovo turto vertė turi atitikti 50 998,22 Eur sumą.
4. Nutartyje nurodyta, kad atsižvelgiant į ieškovo nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, įvertinus ieškovo prašomą priteisti sumą, ieškovo reikalavimo suma atsakovui yra didelė, todėl egzistuoja tikimybė, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, o pritaikius laikinąją apsaugos priemonę bus efektyviau užtikrintas materialinių teisių gynimo būdas.
5. Taip pat nurodyta, kad laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu, todėl teismas sprendė, kad, pirmiausiai, areštuotinas atsakovo turimas kilnojamas ir nekilnojamas turtas, o jo nesant, ar nepakankant – atsakovo piniginės lėšos, priklausančios atsakovui ir esančios pas jį arba trečiuosius asmenis.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu atsakovas A. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 19 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti.
Atsiliepimas
6.1. Atsakovo teigimu, jis byloje ginčija 2022 m. balandžio 29 d. paskolos sutarties autentiškumą, ginčija parašo tikrumą, reikalauja pateikti dokumento originalą ir skirti ekspertizę. Nurodo, kad banko pavedimuose nėra paskolos paskirties nurodymo. Mano, kad esant ginčui dėl pagrindinio įrodymo – paskolos sutarties – autentiškumo, negalima konstatuoti reikalavimo tikėtinumo, o teismas, taikydamas areštą, neįvertino, kad paskolos egzistavimas yra esminis ginčo klausimas.
6.2. Teigia, kad ieškovas nepateikė jokių duomenų, jog atsakovas slepia ar ketina perleisti turtą, vengia atsiskaityti, atlieka nesąžiningus veiksmus. Atsiliepime į ieškinį atsakovas pagrindė, kad raginimų iš ieškovo negavo, o vien abstrakti suma (50 998,22 Eur) savaime nesudaro pagrindo konstatuoti grėsmę. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos automatiškai vien dėl reikalavimo dydžio. Mano, kad, šiuo atveju, nutartyje nėra konkrečių motyvų, pagrindžiančių realią grėsmę.
6.3. Be to, teigia, kad areštuotas visas atsakovo nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, o jo nepakankant – visos piniginės lėšos iki 50 998,22 Eur. Tokio masto areštas iš esmės riboja atsakovo ūkinę veiklą, paralyžiuoja atsiskaitymus, neproporcingai suvaržo nuosavybės teisę.
6.4. Pasak apelianto, nutartyje nepateikta individualizuota analizė ir nutartis neatitinka įstatyme įtvirtintų nutarties motyvavimo reikalavimų.
7. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas prašo atskirąjį skundą atmesti.
Šalies argumentai
7.1. Ieškovas nurodo, kad nors atsakovas atskirajame skunde teigia, jog tarp šalių nebuvo paskolos sutarties, tačiau kartu neneigia fakto, jog banko pavedimais yra gavęs pinigų. Ieškovas pažymi, kad pinigai atsakovui buvo perduoti banko pavedimais, o dėl paskolos šalys yra sudariusios rašytinę sutartį.
7.2. Pažymi, kad atsakovas ilgą laiką negrąžina didelės pinigų sumos (44 500 Eur), nebendradarbiauja sprendžiant skolos grąžinimo klausimą ir nepateikia jokių pasiūlymų dėl atsiskaitymo. Atsakovo atžvilgiu yra vykdoma kita vykdomoji byla, kurioje nuo 2024 m. nepavyksta išieškoti net ir nedidelės pinigų sumos, viešuose registruose atsakovas nurodo neturintis registruoto turto, nors ilgą laiką vykdo verslo veiklą per UAB „Audriaus medžio studija“, kurios akcininkas ir vadovas yra. Tokios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas
IV. Apeliacinio teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
9. Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl teismo nutarties, kuria ieškinio reikalavimų užtikrinimui taikytos laikinosios apsaugos priemonės areštuojant atsakovo turtą, teisėtumo ir pagrįstumo.
Šalies argumentai
10. Nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į teismą dėl 50 998,22 Eur sumos priteisimo iš atsakovo, įrodinėdamas, kad tarp šalių buvo sudaryta rašytinė paskolos sutartis, o 44 500 Eur paskolos suma turėjo būti grąžinta iki 2022 m. gruodžio 31 d. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė areštuoti atsakovo turtą, motyvuodamas tuo, kad atsakovas ilgą laiką negražina didelės pinigų paskolos sumos, vengią šią skolą gražinti, nebendradarbiauja ir neteikia jokių pasiūlymų dėl skolos grąžinimo, todėl, pasak ieškovo, abejotina skolininko (atsakovo) sąžiningumu. Be to, nurodė, kad, galbūt, atsakovas slepia turtą, nes antstoliui kitoje vykdomojoje nepavyksta išieškoti net ir nedidelių sumų iš atsakovo, nors atsakovas yra dirbantis, jokios išskaitos iš darbo užmokesčio nevykdomos.
Žemesnės instancijos teismas
11. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino, motyvuodamas tuo, kad ieškinio suma yra didelė, todėl egzistuoja tikimybė, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, o pritaikius laikinąją apsaugos priemonę bus efektyviau užtikrintas materialinių teisių gynimo būdas.
12. Atskiruoju skundu atsakovas su priimta nutartimi nesutinka, teigdamas, kad ieškovo ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas, nes atsakovas ginčija paskolos sutarties sudarymą, be to, mano, kad nutartis nėra tinkamai motyvuota.
13. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai yra šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas; antra, įrodoma, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis).
14. Tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, jog pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas.
15. Nors pirmosios instancijos teismas preliminariai nenustatinėjo, ar ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad ieškovas pasirinko akivaizdžiai neleistiną ar objektyviai neįmanomą teisių gynimo būdą. Ieškovo reikalavimas yra aiškus, nurodant jo teisinį ir faktinį pagrindą, prie ieškinio pridėti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia ieškinio reikalavimą dėl paskolos sutarties nevykdymo ir pinginių sumų priteisimo. Spręstina, kad ieškovo reikalavimas gali būti laikomas tikėtinai pagrįstu, tačiau jo pagrįstumą pirmosios instancijos teismas įvertins bylą išnagrinėjęs iš esmės. Dėl to, atskirojo skundo argumentai dėl ieškinio tikėtino nepagrįstumo atmestini.
16. Antroji būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Šios priemonės taikymo poreikį pirmiausiai apsprendžia galima grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams.
17. Teismų praktikoje išaiškinta, kad: 1) ne asmens, kuriam prašoma taikyti apribojimus, turtinė padėtis ir (ar) pareikšto ieškinio sumos reikšmingumas, o jo elgesys sąžiningumo aspektu turi esminę reikšmę sprendžiant dėl būtinybės užtikrinti pareikšto ieškinio reikalavimą; 2) neišgalėjimas ir nenorėjimas įvykdyti teismo sprendimą (t. y. siekis išvengti vykdymo) yra visiškai skirtingos faktinės situacijos ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu ir (ar) piniginėmis lėšomis apribojimai; 3) jeigu ieškinio reikalavimai patenkinami, bet jų įvykdymui neužtenka skolininko turto, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemia objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių jam netaikymas; įrodinėjimo pareiga pirmiausiai tenka tai šaliai, kuri prašo taikyti kitai šaliai disponavimo turtu suvaržymus ar kitus ribojimus, o ne tai šaliai, kuri norėtų tokių padarinių išvengti. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašantis asmuo turi pateikti konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-611-464/2019).
18. Taigi asmens nesąžiningumas, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, nėra preziumuojamas, todėl jį įrodyti pareiga tenka tam asmeniui, kuris prašo tokių priemonių imtis prieš kitą asmenį – šiuo atveju, ieškovui.
19. Visų pirma, vienintelis skundžiamos nutarties argumentas, kad ieškinio suma atsakovo atžvilgiu yra didelė, nenurodant kuo konkrečiai remiantis yra daroma tokia išvada, yra nepagrįstas, ir, kaip minėta, pagal suformuotą teismų praktiką, pats savaime nelemiantis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
20. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, pirmosios instancijos teismas dėl grėsmės palankaus sprendimo įvykdymui dėl atsakovo galimo nesąžiningumo nesprendė ir motyvų nutartyje nepateikė, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovas šios sąlygos egzistavimo ieškinyje nepagrindė. Ieškovo argumentai, kad atsakovas ilgą laiką nemoka skolos, kad antstoliai vykdomosiose bylose neišieško iš atsakovo piniginių sumų, nepagrindžia atsakovo nesąžiningumo, priešinga išvada būtų daroma remiantis tik ieškovo nurodomomis prielaidomis, kadangi duomenys apie atsakovo turtinę padėtį (turto nebuvimą) nepreziumuoja atsakovo nesąžiningumo. Šiuo metu byloje nėra duomenų, kad būtent siekdamas išvengti skolos mokėjimo ieškovui, atsakovas atliko ar atlieka turto slėpimo veiksmus. Be to, ieškovo nurodomos aplinkybės, kad atsakovas ilgą laiką nemoka skolos ir geranoriškai nebendradarbiauja, atsakovui iš esmės ginčijant paskolinius teisinius santykius, yra ginčo nagrinėjimo dalykas byloje, todėl teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, tokių aplinkybių nevertina.
21. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tiek ieškinyje pareikšto prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones argumentus, tiek byloje esančius rašytinius įrodymus, sprendžia, kad šioje konkrečioje byloje nebuvo pateikta atsakovo nesąžiningus veiksmus, nukreiptus į sąmoningą siekį išvengti galimai jam nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo, patvirtinančių įrodymų, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kaip pagrindą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui laikė vien tik didelę ieškinio sumą, taip nukrypdamas nuo šiuo metu suformuotos teismų praktikos tokios kategorijos bylose.
22. Dėl to, kas išdėstyta, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė civilinį procesą reglamentuojančias normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, todėl atsakovo atskirasis skundas tenkintinas ir skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 19 d. nutartis naikintina, klausimą išsprendžiant iš esmės – ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetant (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 19 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo R. T. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo A. K. atžvilgiu atmesti.
Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.