- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-03-17
- Bylos Nr.
- I1-799-279/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01933-2020-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Nijolė Čekanauskienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- M. Š.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų, Lietuvos valstybė
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. Š. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. Š. (toliau – pareiškėjas) skundu kreipėsi į administracinį teismą prašydamas iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – ir atsakovės atstovas, ir Pravieniškių PN-AK) priteisti 20000 Eur neturtinės žalos.
Pareiškėjas skunde ir jo prieduose (1 t., b. l. 1, 11-13) nurodė, kad Pravieniškių PN-AK 12 būryje netinkamomis sąlygomis buvo laikomas laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 20 d. iki 2020 m. rugpjūčio 30 d. Teigė, kad Pravieniškių PN-AK gyvenamosios patalpos, kuriose buvo laikomas, neatitiko higienos normų, buvo per mažos, be to, buvo toleruojamas nuteistųjų kastų buvimas, patalpose neįrengti pavojaus mygtukai, ko pasėkoje buvo sumuštas, po to nepagrįstai patalpintas į baudos izoliatorių, kuriame trūko oro, buvo atimama patalynė. Taip pat teigė, kad pasivaikščiojimo kiemelis neatitiko higienos normų, jame kaupėsi grybelis ir pelėsis, nelygi betoninė danga. Nurodė, jog po sumušimo buvo nepagrįstai atleistas iš darbo. Pareiškėjas patyrė fizinį skausmą, sutriko jo sveikata, jaučia baimė, jog su juo vėl gali būti susidorojama.
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2020 m. lapkričio 26 d. sprendimu (1 t., b. l. 136-146) nutraukė administracinės bylos dalį dėl pareiškėjo skundo reikalavimo priteisti neturtinę žalą, atsiradusią dėl jo laikymo netinkamomis sąlygomis laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 29 d. iki 2019 m. rugpjūčio 1 d. Likusią pareiškėjo skundo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas atmetė kaip nepagrįstą
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2021 m. lapkričio 17 d. nutartimi (1 t., b. l. 171-177) pareiškėjo apeliacinį skundą tenkino iš dalies. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. lapkričio 26 d. sprendimas buvo pakeistas. LVAT 2021 m. lapkričio 17 d. nutartimi buvo nutraukta administracinės bylos dalis dėl pareiškėjo skundo reikalavimų priteisti neturtinę žalą iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, padarytą: laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 26 d. iki 2017 m. gruodžio 11 d. – dėl per mažo gyvenamųjų patalpų ploto, netinkamos ventiliacijos, drėgmės, pelėsių, pasivaikščiojimų kiemelių būklės; laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 8 d. iki 2018 m. rugpjūčio 20 d. – dėl per mažo gyvenamųjų patalpų ploto, netinkamo vėdinimo; laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 15 d. iki 2019 m. sausio 3 d. – dėl per mažo gyvenamojo ploto kamerų tipo patalpose, netinkamos pasivaikščiojimų kiemelių būklės, paimamos patalynės; laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 5 d. iki 2019 m. vasario 15 d. – dėl netinkamos pasivaikščiojimo kiemelių būklės. LVAT 2021 m. lapkričio 17 d. nutartimi buvo panaikinta Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. lapkričio 26 d. sprendimo dalis dėl pareiškėjo skundo reikalavimų priteisti neturtinę žalą dėl jam tekusio per mažo gyvenamųjų patalpų ploto, nutrauktų darbo santykių (tais laikotarpiais ir apimtimi, kuria administracinė byla nenutraukta), šią bylos dalį perduodant Regionų apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo. Kita Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. lapkričio 26 d. sprendimo dalis palikta nepakeista
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, šioje byloje nagrinėjama pareiškėjo skundo reikalavimų dalis priteisti jam neturtinę žalą dėl pareiškėjui tekusio per mažo gyvenamųjų patalpų ploto, nutrauktų darbo santykių (tais laikotarpiais ir apimtimi, kuria administracinė byla nenutraukta).
Skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo. Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnis).
CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Iš pareiškėjo skundo, LVAT 2021 m. lapkričio 17 d. nutartyje pateikto išaiškinimo matyti, kad Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2020 m. lapkričio 26 d. sprendime nevertino pareiškėjo skundo reikalavimo dėl jam tekusio per mažo gyvenamųjų patalpų ploto bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpoje pareiškėjui būnant 12 būryje.
Iš byloje pateiktų duomenų (1 t., b. l. 89-92, 93-94, 2 t., b. l. 23, 28) nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu 12 būryje buvo laikomas laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 16 d. iki 2020 m. gegužės 20 d. ir laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 22 d. iki 2020 m. liepos 23 d.
Ginčo metu galiojusių Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.1 papunktis nustatė, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. vasario 5 d. įsakymu V-31 patvirtintų ,,Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ 2.1 papunktyje nustatyta, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui.
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 16 d. iki 2020 m. gegužės 20 d. buvo laikomas 12 būryje, gyvenamojoje patalpoje Nr. 3, kurios plotas 22,25 kv.m, joje yra įrengtos 4 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui teko 5,56 kv. m gyvenamojo ploto; laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 22 d. iki 2020 m. liepos 23 d. pareiškėjas buvo laikomas 12 būryje, gyvenamojoje patalpoje Nr. 9, kurios plotas 15,60 kv.m, joje yra įrengtos 3 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui teko 5,20 kv. m gyvenamojo ploto. Teismas pareiškėjui tenkantį gyvenamąjį plotą apskaičiavo gyvenamosios patalpos plotą padalinant iš patalpoje esančių lovų skaičiaus, kadangi nėra žinomas tikslus gyvenamojoje patalpoje laikytų asmenų skaičius.
Įvertinus bylos aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu 12 būryje bendrabučio tipo patalpose buvo užtikrina minimali 3,1 kv. m. gyvenamojo ploto norma. Teismas pabrėžia ir tai, kad pagal byloje pateiktus duomenis pareiškėjui gyvenamojo ploto norma bendrabučio tipo patalpose ginčo laikotarpiu buvo užtikrinta ir jam kalint kituose Pravieniškių PN-AK būriuose, nors pareiškėjas skunde gyvenimo sąlygų šiuose būriuose ir neskundė.
Pareiškėjas neturtinę žalą kildina ir iš to, kad jis nepagrįstai buvo atleistas iš darbo.
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad valstybės įmonės (toliau – VĮ) ,,Mūsų amatai“ direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 24 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl nuteistųjų atleidimo ir skyrimo į darbą“, pareiškėjas nuo 2017 m. rugpjūčio 28 d. paskirtas į Pravieniškių filialo Paslaugų ir gamybos cecho darbininko (vienetininko) 1,0 etato pareigas (2 t., b. l. 3). Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad VĮ Mūsų amatai“ direktorius 2017 m. rugsėjo 12 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl nuteistųjų atleidimo ir skyrimo į darbą“, atsižvelgdamas į 2017 m. rugsėjo 12 d. Paslaugų ir gamybos cecho vyr. meistro R. A. K. gautą Pranešimą apie atleidimą iš darbo Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2017 m. rugsėjo 12 d. atleido pareiškėją iš Pravieniškių filialo Paslaugų ir gamybos cecho darbininko (vienetininko) pareigų (2 t., b. l. 4).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, jog ginčo metu galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 111 straipsnyje buvo nustatyta, kad darbas yra viena iš nuteistųjų, kuriems paskirtas laisvės atėmimas, pataisos priemonių, o BVK 125 straipsnyje buvo nustatyta, kad kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija.
LVAT yra konstatavęs, kad pataisos įstaigų administracijai teisės aktai nenustato imperatyvios pareigos įdarbinti visus nuteistuosius, nėra nustatytos sąlygos ar kriterijai, kuriems esant, nuteistiesiems būtų garantuojamas darbas ar jie būtų šalinami iš dirbančių sąrašų. Todėl įstaigos administracija, įgyvendindama jai suteiktą diskrecijos teisę, sprendimą įtraukti asmenį į dirbančių nuteistųjų sąrašus ar išbraukti iš šių sąrašų gali priimti atsižvelgdama į konkrečios situacijos aplinkybes – esamas laisvas pareigas ir darbo vietas, aprūpinimo darbu tikslus, asmens padarytus vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus ir kita (LVAT 2014 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-407/2014, 2016 m. vasario 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-595-624/2016).
Iš aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad įstatymų leidėjas nuteistajam nustatė imperatyvią pareigą dirbti, o pataisos įstaigos administracijai numatė teisę siūlyti darbą (galimybę turinčiam teisę asmeniui pasirinkti tam tikrą elgesio variantą).
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Pravieniškių administracija suteikė pareiškėjui galimybę dirbti, nes Pravieniškių PN-AK administracija užtikrina, kad Pravieniškių PN-AK veiktų VĮ ,,Mūsų amatai“ padalinys. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nagrinėjamu atveju pagrindo konstatuoti neteisėtų Pravieniškių PN-AK byloje nėra.
Teismo vertinimu pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš VĮ „Mūsų amatai“ galimai neteisėtų veiksmų, t. y. neteisėto atleidimo iš darbo, tačiau pareiškėjas byloje VĮ „Mūsų amatai“ kaip atsakovu nenurodė. Tačiau teismas pabrėžia tai, kad LVAT praktikoje (žiūrėti, pavyzdžiui LVAT 2018 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5020-525/2018; 2020 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-907-520/2020) nuosekliai laikomasi pozicijos, kad VĮ „Mūsų amatai“ nėra viešojo administravimo subjektas, todėl pagal CK 6.271 straipsnį valstybei nekyla pareiga atlyginti VĮ „Mūsų amatai“ (ne)veikimu padarytą neturtinę žalą, jeigu tokia buvo padaryta, o dėl tokios žalos atlyginimo priteisimo iš VĮ „Mūsų amatai“ pareiškėjas turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.
Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visumą, konstatuotina, jog byloje esantys įrodymai nepatvirtina tiek neteisėtų valstybės institucijos veiksmų – pareiškėjo laikymo nepriimtinomis sąlygomis, tiek ir priežastinio ryšio tarp pareiškėjo nurodytų aplinkybių bei jo patirtų neigiamų išgyvenimų ar kitokio pobūdžio nepatogumų, o tuo pačiu ir neturtinės žalos atsiradimo fakto. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovės atstovas atliko veiksmus, kuriais siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą. Nenustačius atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų ir žalos fakto, t. y. nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas (ABTĮ 56 straipsnis, 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo M. Š. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.