Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Laima Garnelienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistosios N. K. gynėjo advokato Bogdano Chranovskio (Bogdan Chranovskij) skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 23 d. nutarties, kuria nutarta Jungtinei Karalystei perduoti vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. (nutarties rezoliucinėje dalyje klaidingai nurodyta 2017 m. spalio 18 d.) nuosprendį, kuriuo N. K., taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 75 straipsnį, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant N. K. per šį laikotarpį atlyginti uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ padarytą žalą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžiu N. K. nuteista pagal BK 183 straipsnio 2 dalį 2 (dvejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 300 straipsnio 3 dalį 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė 2 (dvejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant N. K. per šį laikotarpį atlyginti UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytą žalą.Vilniaus apygardos teismas 2018 m. sausio 2 d. patvarkymu Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyriui pateikė vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. nuosprendį. Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyrius 2018 m. sausio 30 d. raštu Nr. V5-1497 Vilniaus apygardos teismui grąžino pateiktą vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. nuosprendį kartu su 2018 m. sausio 2 d. patvarkymu. Nurodė, kad nėra galimybės įvykdyti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžio, nes nuteistosios N. K. gyvenamosios vietos adresas yra (duomenys neskelbtini). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 342 straipsnio 4 dalimi, Vilniaus apygardos probacijos tarnybos nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. 1R-134, ir Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyriaus nuostatais, patvirtintais Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus regiono pataisos inspekcijos direktoriaus 2012 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. TO-62, Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyrius įgyvendina valstybės politiką Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje, vykdant probaciją, viešųjų darbų ir laisvės apribojimo bausmes, baudžiamojo poveikio (išskyrus turto konfiskavimą, išplėstinį turto konfiskavimą ir įmokas į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą) ir auklėjamojo poveikio priemones (išskyrus įspėjimą ir atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą). Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartimi nutarė perduoti Jungtinei Karalystei vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. nuosprendį, kuriuo N. K., taikant BK 75 straipsnį, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant N. K. per šį laikotarpį atlyginti UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytą žalą.Nuteistosios N. K. gynėjas advokatas Bogdanas Chranovskis skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartį.

5.1. Skunde nurodoma, kad nagrinėjamu atveju nėra galimybių Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžio perduoti vykdyti Jungtinei Karalystei, nes ši valstybė nėra ratifikavusi 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2008/947/TVR dėl teismo sprendimų ir sprendimų dėl lygtinio nuteisimo tarpusavio pripažinimo principo taikymo siekiant užtikrinti lygtinio atleidimo priemonių ir alternatyvių sankcijų priežiūrą.

5.2. Anot gynėjo, tai, kad nuteistoji gyvena Jungtinėje Karalystėje, nereiškia, kad Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyrius neturi galimybių vykdyti paskirtą probaciją. Byloje nėra duomenų, kad N. K. neturi galimybių grįžti į Lietuvą ir įgyvendinti jai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės. Priešingai, viso ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu N. K. buvo taikomos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir periodinis registravimasis policijos įstaigoje. Suderinus registravimosi policijos įstaigoje periodiškumą, N. K. kardomąsias priemones vykdė, jokių pažeidimų nustatyta nebuvo. Pažymi, kad nuteistajai žinomi probacijos nevykdymo padariniai.

5.3. Be to, gynėjas nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo (toliau – Probacijos įstatymas) 29 straipsnio 1 dalį, jeigu kitos sąlygos darytų teigiamą įtaką probuojamojo elgesiui ir (ar) padėtų užtikrinti nukentėjusio asmens interesus arba jeigu probuojamasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų probacijos sąlygų, probacijos tarnybos gali kreiptis į teismą dėl probacijos sąlygų pakeitimo. Probacijos tarnybų teikimu teismas gali pakeisti probuojamajam paskirtas auklėjamojo poveikio priemones, baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas kitomis BK IX skyriuje įtvirtintomis baudžiamojo poveikio priemonėmis ir (ar) BK 75 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytomis pareigomis arba BK 82 straipsnyje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis (Probacijos įstatymo 29 straipsnio 2 dalis).

Nuteistosios N. K. gynėjo advokato Bogdano Chranovskio skundas tenkinamas.Skundo nagrinėjimo dalyką sudaro žemesnės instancijos teismo nutarties, kuria nutarta Jungtinei Karalystei perduoti vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. nuosprendį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su baudžiamąja byla bei prašoma panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartimi, daro išvadą, kad apygardos teismas nepagrįstai nutarė Jungtinei Karalystei perduoti vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. nuosprendį.Pagal BPK 346 straipsnio 1 dalį įsiteisėjęs teismo nuosprendis yra privalomas ne tik tam asmeniui, kuriam jis priimtas, bet ir visoms valstybės valdžios institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems asmenims. Nuosprendis turi būti be prieštaravimų ir netrukdomai vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Taigi, nagrinėjamu atveju įsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra privalomas tiek nuteistajai N. K., tiek ir Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyriui. Vadinasi, N. K. privalo per 2 (dvejus) metus ir 6 (šešis) mėnesius nuo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytą 51 727,29 Eur dydžio žalą, o šios jai paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės įgyvendinimą turi prižiūrėti probacijos įstaiga, vadovaudamasi Probacijos įstatymu (BK 75 straipsnio 5 dalis; BPK 342 straipsnio 4 dalies 10 ir 13 punktai).BPK 342 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatyme Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo nustatytais atvejais ir tvarka teismas nuosprendį dėl tam tikrų rūšių bausmių ar kitų priemonių gali perduoti vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei. Tačiau Jungtinė Karalystė nėra ratifikavusi 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2008/947/TVR dėl teismo sprendimų ir sprendimų dėl lygtinio nuteisimo tarpusavio pripažinimo principo taikymo siekiant užtikrinti lygtinio atleidimo priemonių ir alternatyvių sankcijų priežiūrą. Vadinasi, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. nuosprendis negali būti perduotas vykdyti Jungtinei Karalystei.Probacijos tikslas ir principai, probacijos vykdymo tvarka ir sąlygos, asmenų, kuriems paskirta probacija, teisinė padėtis, probacijos vykdymo teisėtumo priežiūra nustatyti minėtame Probacijos įstatyme. Pagal Probacijos įstatymo 2 straipsnio 5 ir 6 dalis probacija – sąlyginė alternatyva paskirtai laisvės atėmimo bausmei (bausmės vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų), kurios metu vykdoma probuojamojo priežiūra. Probacijos sąlygos – tai teismo ir įstatymo probuojamajam nustatytų pareigų, draudimų, auklėjamojo ir baudžiamojo poveikio priemonių visuma. Probacijos įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu yra probacijos vykdymą reglamentuojančių įstatymų spragų, probaciją vykdančios institucijos, įstaigos ir pareigūnai privalo veikti pagal šiame įstatyme nustatytus probacijos vykdymo principus. Vadovaujantis Probacijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, probacijos vykdymas grindžiamas šiais principais: 1) probuojamojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyros; tai yra probuojamojo priežiūra turi būti pagrįsta racionalia pusiausvyra tarp probuojamojo resocializacijos interesų ir visuomenės saugumo užtikrinimo poreikių; 2) probacijos priemonių individualizavimo; tai yra probuojamajam taikant priemones turi būti atsižvelgiama į probuojamojo asmenybę, elgesį probacijos vykdymo metu, rizikos vertinimo rezultatus ir kitas šio asmens resocializacijai svarbias aplinkybes; 3) pagarbos žmogaus teisėms, minimalios intervencijos ir proporcingumo; tai yra proporcingų ir veiksmingų priemonių taikymas probuojamajam pataisos procese neapribojant jo teisių ir laisvių, jei tai nėra pagrįsta ir būtina probacijos tikslui pasiekti; 4) bendradarbiavimo, subsidiarumo ir savanorystės skatinimo; tai yra į probacijos veiklą aktyviau įtraukiamos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, organizacijos, patikimi savanoriai ir kuriami bendradarbiavimo ryšiai; 5) atkuriamojo teisingumo įgyvendinimo; tai yra probacijos vykdymo metu taikomos atkuriamojo pobūdžio priemonės, kuriomis užtikrinamas nukentėjusio asmens ir probuojamojo sutaikinimas ir tarpininkavimas siekiant atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą.Atsižvelgiant į pirmiau aptartą teisinį reglamentavimą, daroma išvada, kad nors N. K. šiuo metu gyvena Jungtinėje Karalystėje, tai nereiškia, jog probacijos įstaiga negali vykdyti paskirtos probacijos. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog N. K., gyvendama Jungtinėje Karalystėje, neturi galimybių įgyvendinti jai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės ir grįžti į Lietuvos Respubliką įgyvendinti savo, kaip probuojamosios, pareigų, t. y. atvykti į probacijos tarnybą, kai yra šaukiama, vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas probuojamojo priežiūros priemones, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus ir kt. (Probacijos įstatymo 14 straipsnis). Pažymėtina, kad jokios kitos baudžiamojo poveikio priemonės ar pareigos nuteistajai N. K. nėra paskirtos.

Be to, Probacijos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu kitos sąlygos darytų teigiamą įtaką probuojamojo elgesiui ir (ar) padėtų užtikrinti nukentėjusio asmens interesus arba jeigu probuojamasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų probacijos sąlygų, probacijos tarnybos gali kreiptis į teismą dėl probacijos sąlygų pakeitimo. Probacijos tarnybų teikimu teismas gali pakeisti probuojamajam paskirtas auklėjamojo poveikio priemones, baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis ir (ar) šio kodekso 75 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytomis pareigomis arba šio kodekso 82 straipsnyje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis (Probacijos įstatymo 29 straipsnio 2 dalis). Iš esmės panašios nuostatos įstatymų leidėjo nustatytos tiek baudžiamojo, tiek baudžiamojo proceso įstatymuose (BPK 357 straipsnio 8 dalis, 358 straipsnis; BK 74 straipsnis).Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartis, kuria nutarta Jungtinei Karalystei perduoti vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. nuosprendį, kuriuo N. K., taikant BK 75 straipsnį, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant N. K. per šį laikotarpį atlyginti UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytą žalą, yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikinama ir dėl skundo priimamas naujas sprendimas – klausimą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžio vykdymo perduoti Vilniaus apygardos teismui spręsti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartį panaikinti ir priimti dėl skundo naują sprendimą – klausimą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžio vykdymo perduoti Vilniaus apygardos teismui spręsti iš naujo.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.