- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-04-14
- Bylos Nr.
- 1A-202-133-2009
- Teisminio proceso Nr.
- 22-1-00981-08
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Romualdas Lincevičius (pirm.), Regina Majauskienė, Arūnas Paštuolis
- Nuteistasis
- N. Š., T. J., D. K. D. U., E. B.
- Advokatai
- Ingrida Maldeikienė
Pranešėjas Romualdas Lincevičius Baudž. byla Nr. 1A-202-133/2009
2009 m. balandžio 14 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Romualdo Lincevičiaus, teisėjų Arūno Paštuolio, Reginos Majauskienės, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, gynėjai advokatei Ingridai Maldeikienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 11 d. nuosprendžio, kuriuo N. Š. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. ir nuteistas 2 (dviejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas laikas išbūtas laikiname sulaikyme ir suėmime nuo 2008-09-23 iki 2009-02-11.
Nuosprendžiu taip pat nuteisti T. J., D. K. D. U., E. B., tačiau jų atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.
Aprašomoji dalis
nustatė:
N. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupėje su D. U., D. K., T. J. ir E. B., 2008-09-23 apie 00.02 val., prie namo (duomenys neskelbtini), Kaune, panaudojo fizinį smurtą - sudavė rankomis ir įspyrė kojomis nukentėjusiajam V. U. į įvairias kūno vietas ir pagrobė iš jo mobilaus ryšio telefoną „Sony Ericsson" 600 Lt. vertės, laikrodį „Adec" 40 Lt. vertės, apyrankę 40 Lt. vertės, žiedą 40 Lt. Vertės.
Šalies argumentai
Nuteistasis N. Š. apeliaciniu skundu prašė atsižvelgti į nukentėjusiųjų, liudytojų, kitų nuteistųjų parodymus, kurie patvirtina, kas jis nieko nedaręs, ir prašė jam paskirtą bausmę sušvelninti.
Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėją, prašiusią apeliacinį skundą patenkinti, prokurorę, prašiusią apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmos instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo N. Š. nusikalstamą veiką, teisingai paskyrė bausmę, laikantis bausmių skyrimo pagrindų (BK 54 str.). Esminių BPK pažeidimų nenustatyta.
Nuteistojo N. Š. apeliacinis skundas yra prieštaringas ir visiškai nemotyvuotas. Nuteistasis, prašydamas sumažinti jam nuosprendžiu paskirtąją bausmę, tuo pačiu teigia, jog jis to nedaręs, bet tuo pačiu ir neneigia dalyvavęs nusikalstamos veikos įvykyje, todėl teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 str.).
Nuteistojo apeliacinio skundo motyvas, kad to nedarė, yra atmestinas, kaip deklaratyvus, visiškai nemotyvuotas ir nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį, pagrįstai vadovavosi nukentėjusiojo V. U., kuris parodė, jog jį mušė penki asmenys, tarp kurių buvo ir N. Š., ir kuris sudavė smūgius tiek rankomis, tiek spardė su kojomis, parodymais. Tai, kad nukentėjusysis negalėjo tiksliai nurodyti N. Š. suduotų smūgių skaičiaus, jokios įtakos veikos kvalifikavimui neturi, kadangi visi nuteistieji veikė vieninga tyčia, siekė užvaldyti turtą, panaudojant smurtą. Teisminio bylos nagrinėjimo metu liudytojai, t.y. policijos pareigūnai, kuriuos iškvietė pats nukentėjusysis po apiplėšimo ir sužalojimo, patvirtino, jog nukentėjusysis visus nusikalstamoje veikoje dalyvavusius asmenis atpažino tuoj pat po įvykio, kai jie buvo sulaikyti. N. Š. dalyvavimą padarant nusikaltimą patvirtino ir kiti nuteistieji. Nuteistasis T. J. parodė, kad „... Edvinas ir Nerijus kartu su nukentėjusiuoju Vaidu nuėjo link bromo. Pamačiau, kad tarp jų kažkas įvyko. Mačiau, kad Edvinas ir Nerijus tampė Vaidą...“ Nuteistasis D. K., D. U., E. B. savo parodymuose patvirtino, kad N. Š. pasiūlius apiplėšti nukentėjusįjį, tarpuvartėje jie visi penki jį užpuolė, mušė bei spardė. Pats nuteistasis N. Š., jį apklausiant teisiamajame posėdyje pripažino, jog nukentėjusiojo žiedas buvo rastas prie jo kojų, kuomet jis gėrė alų prie kiosko, ir kurį jis pakėlė. Todėl I instancijoje teisminio nagrinėjimo metu išsakytas teiginys, kad jis su D. K. visą laiką buvo prie kiosko ir gėrė alų yra prieštaringas tiek dėl surasto prie jo kojų daiktinio įrodymo – nukentėjusiojo žiedo, tiek dėl nuteistojo D. K. parodymų, kuriuose jis patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus paaiškinimus.
Šie pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai pagrįstai patvirtino N. Š. dalyvavimą, darant nusikalstamą veiką, ir dėl to abejonių apeliacinės instancijos teismui nekilo.
Teismo nustatyta, kad N. Š. padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą (BK 11 str. 4 d.), už kurio padarymą numatyta areštas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. Teismas nustatė sunkinančią aplinkybes - nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė. Nuteistasis buvo teisiamas vienuoliktą kartą už nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, nusikalto neišnykus teistumams, kurie neišnykę ir nepanaikinti įstatymų numatyta tvarka, kas pagal baudžiamąjį įstatymą vertintina nusikaltimų recidyvu (BK 27 str.), o pagal Lietuvos Respublikos BK 56 str. 1 d. nuostatas, recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas - parinkta teisingai.
Teisėjų kolegija taip pat mano, kad nuteistojo N. Š. atžvilgiu tinkamai paskirta bausmė mažesnė nei bausmės vidurkis, numatytas sankcijoje už nurodyto nusikaltimo padarymą.
Kaip matyti iš N. Š. charakterizuojančių duomenų, jis anksčiau buvo dešimt kartų teistas už nusikaltimus nuosavybei, tačiau išvadų dėl įstatymų laikymosi nepadarė, nusikalsta pakartotinai, baustas administracine tvarka. Atsižvelgus į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, būdą, į tiesioginės tyčios kaltės formą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias aplinkybes, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, pirmos instancijos teismo paskirta 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, t.y. mažesnė bausmė nei straipsnio sankcijos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, nėra per griežta.
Aplinkybių, į kurias atsižvelgus būtų galima švelninti bausmę, nenustatyta.
Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistojo N. Š. atžvilgiu bausmė paskirta tinkama ir šio dydžio laisvės atėmimo bausmė padės sulaikyti N. Š. nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, atims jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą bei leis pasiekti bausmės tikslus.
Atsižvelgiant į tai, nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistojo N. Š. apeliacinį skundą atmesti.