Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. G. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas R. G. (toliau – ir R. G., ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į administracinį teismą ir prašė iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK, ir atsakovės atstovas), priteisti 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

R. G. skunde nurodė, kad laisvės atėmimo bausmę atlieka Pravieniškių PN-AK Trečiajame sektoriuje. Paaiškino, kad 2020 m. gruodžio 11 d. nuėjo į į Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – LAVL) Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyrių (toliau – PASPS) paprašyti vaistų ir kad vieną dieną būtų atleistas nuo darbo, kadangi kosėjo ir skaudėjo krūtinę. Pastebėjęs, jog daug nuteistųjų su COVID-19 ligai (koronaviruso infekcijai) būdingais simptomais negauna reikiamos pagalbos, kad nesiimama jokių priemonių sergantiems asmenims nustatyti ir kad sergantys asmenys būtų izoliuoti nuo kitų nuteistųjų išsakė pretenzijas. Netrukus pas jį atėjo pareigūnai ir jis buvo priverstinai izoliuotas, patalpintas į vieną patalpą kartu su kitais šešiais nuteistaisiais, galimai sirgusiais COVID-19 liga. Dėl nepagrįsto izoliavimo prašė draugo pagalbos, kuris skambino Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) darbuotojams, tačiau į skambučius nebuvo reaguota. Tik po 11 parų, t. y. 2020 m. gruodžio 22 d. buvo nutraukta jo priverstinė izoliacija ir galėjo grįžti atgal į būrį.

Be to, nurodė, kad patalpoje, kurioje buvo izoliuotas, nebuvo įrengtos vietos rūkymui, todėl jis, kaip nerūkantis asmuo, buvo priverstas kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Tvirtino, kad izoliacijos laikotarpiu nebuvo leidžiama išeiti pasivaikščioti gryname ore, paskambinti telefonu, lankyti įvairius užsiėmimus, atlikti religinių apeigų. Tvirtino, kad pasimatymų kambario, kuriame buvo izoliuotas, langai visiškai neatsidarinėjo, todėl negalėjo išvėdinti patalpos. Teigė, kad visiems izoliacijoje esantiems nuteistiesiems maistas buvo atnešamas viename inde, visi naudojosi bendra virtuve ir sanitariniu mazgu, gyvenamųjų kambarių durys buvo nerakinamos, nebuvo užtikrinta, kad nuteistieji vienas su kitu nesusitiktų ir nebendrautų. Per visą izoliacijoje išbūtą laiką jam nebuvo matuojama temperatūra ir nebuvo stebima sveikatos būklė. Jis kaip nesergantis asmuo, priklausantis rizikos grupei dėl amžiaus, buvo priverstas gyventi su galimai sergančiais asmenimis tame pačiame kambaryje, dėl ko galėjo užsikrėsti COVID-19 liga. Pareiškėjas teigė, kad Pravieniškių PN-AK administracijos pateiktas atsakymas į jo skundą-paklausimą buvo neišsamus. Dėl neteisėtų atsakovės atstovo veiksmų patyrė dvasinius išgyvenimus, dvasinę skriaudą, emocinę depresiją, pažeminimą, psichologinį sukrėtimą, pablogėjo savijauta, sutriko visavertis gyvenimas (b. l. 1–7).

Pareiškėjas 2021 m. gegužės 17 d. teismui pateiktame atsikirtime į atsakovės atstovo atsiliepimą papildomai nurodė, kad 2020 m. gruodžio 11 d. jį izoliavus nuo kitų nuteistųjų, testai dėl COVID-19 ligos nustatymo buvo atlikti tik po keturių dienų, ir, nors jis neturėjo COVID-19 ligos simptomų ir dėl to atsisakė atlikti testą, vis tiek buvo laikomas kartu su kitais sergančiais nuteistaisiais. Tvirtino, kad Pravieniškių PN-AK nesilaikė teisės aktuose nustatytos asmenų izoliavimo tvarkos, nesiėmė priemonių, kad užkirsti kelią koronaviruso infekcijos plitimui, kadangi izoliavimo laikotarpiu nebuvo užtikrintas jo atskyrimas nuo kitų izoliacijoje buvusių asmenų (b. l. 126–132).

Teismo posėdyje, vykusiame 2021 m. gegužės 28 d. R. G. prašė tenkinti skundą. Pagrįsdamas reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, pareiškėjas iš esmės rėmėsi skunde nurodytais argumentais ir motyvais. Papildomai paaiškino, kad 2020 m. gruodžio 11 d., kai buvo nuėjęs į sveikatos priežiūros skyrių, kad būtų atleistas vienai dienai nuo darbo dėl kosulio, kitų nusiskundimų ir temperatūros neturėjo. Teigė, kad izoliuotas buvo pagal pataisos įstaigos kontrolės poste dirbančio pareigūno T. R. nurodymą (toliau – ir T. R.), mano, kad tokį nurodymą galėjo priimti tik gydytojas. Paaiškino, kad per visą izoliacijoje išbūtą laikotarpį jautėsi gerai, neturėjo jokių ligos simptomų, kiekvieną dieną prašė nelaikyti izoliuoto nuo kitų nuteistųjų. Tvirtino, kad, būdamas vienoje patalpoje kartu su asmenimis, iš kurių keturiems vėliau buvo nustatytas teigiamas COVID-19 ligą patvirtinantis testas, galėjo užsikrėsti koronaviruso infekcija, o galimai ir mirti, kadangi priklauso rizikos grupei dėl amžiaus. Tvirtino, kad nebuvo darytas testas COVID-19 ligos nustatymui, nebuvo pasiūlyta atlikti testo ir jis atlikti testo neatsisakė. Ginčo metu į psichologą nesikreipė, kadangi tuo metu niekur nebuvo leidžiama judėti, tačiau pasibaigus izoliacijos laikotarpiui, 2021 metais pas psichologą lankėsi du kartus.

Lietuvos valstybės atstovui Pravieniškių PN-AK apie posėdžio vietą ir laiką pranešta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) nustatyta tvarka. Atsakovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti be jo atstovo.

Pravieniškių PN-AK atsiliepimu prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovės atstovas nurodė, kad COVID-19 ligos plitimas bausmės atlikimo vietose yra valdomas, vykdant teisės aktuose numatytus reikalavimus. Paaiškino, kad pareiškėjas 2020 m. gruodžio 11 d. kreipėsi į PASPS, jo nusiskundimų simptomai iš esmės atitiko koronaviruso infekcijos susirgimo simptomams, dėl to buvo nuspręstą jį įtraukti į asmenų, kuriuos reikia izoliuoti, sąrašą. Pareiškėjas buvo perkeltas iš savo gyvenamosios patalpos į laikinos izoliacijos vietą – pasimatymų kambarį. LAVL pateiktais duomenimis, pareiškėjas izoliacijos laikotarpiu tirtis dėl COVID-19 ligos atsisakė ir nėjo, liga jam nebuvo diagnozuota. Kartu su juo izoliuotiems keturiems asmenims atlikti testų dėl COVID-19 ligos atsakymai buvo teigiami.

Atsakovės atstovas paaiškino, kad siekiant užkirsti kelią COVID-19 ligos plitimui įkalinimo įstaigoje, įvairūs užsiėmimai nebuvo vykdomi, nuteistųjų izoliacijos tikslas buvo išvengti nebūtino nuteistųjų kontakto. Pažymėjo, kad pareiškėjas skunde nenurodė, kas jam trukdė melstis esant izoliacijoje ir kokie atsakovės atstovo veiksmai ar neveikimas jam neleido atlikti religinių apeigų. Teigė, kad pareiškėjo izoliacijos laikotarpiu patirti nepatogumai buvo neišvengiami, jais buvo siekiama suvaldyti galimą COVID-19 infekcijos protrūkį. Nesutinka, kad pareiškėjui izoliacijos laikotarpiu buvo apribota teisė skambinti telefonu. Nurodė, kad teisės aktai nenustato įstaigai prievolės įrengti nuteistiesiems rūkymui skirtas patalpas. Pažymėjo, kad pareiškėjas galėjo informuoti pareigūnus apie kitus nuteistuosius, rūkančius tam neskirtose vietose, tačiau to nepadarė. Teigė, kad Trečiojo sektoriaus pasimatymų patalpos vėdinamos per darinėjamas orlaides ir ventiliacines angas, maitinimas nuteistiesiems buvusiems izoliacijoje buvo tiekiamas pagal numatytą grafiką tris kartus dienoje, vienkartiniuose induose. Teigė, kad pareiškėjas savo skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų, ir neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veiksmais padarė jam žalos (b. l. 34–39).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš Pravieniškių PN-AK neteisėtų veiksmų 2020 m. gruodžio 11 d. – 2020 m. gruodžio 22 d. laikotarpiu dėl nepagrįsto izoliavimo ir neužtikrinimo tinkamų kalinimo sąlygų izoliavimo patalpose, atlyginimo.

Pagal ginčo dėl žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio nuostatas, aplinkybė, kad civilinės atsakomybės subjektas yra viešasis asmuo – valstybė, nulemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas, valstybės civilinei atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina. Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013, 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010 ir kt.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos ir pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Taigi, konstatuojant CK 6.271 straipsnyje nurodytus neteisėtus veiksmus, būtina nustatyti, kad valdžios institucijos ir (ar) pareigūnai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, svarbu įvertinti ir nustatyti, ar Pravieniškių PN-AK pareigūnų veiksmuose (neveikime) yra deliktinės atsakomybės pažymių, taip pat tai, ar šie veiksmai (neveikimas) tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad R. G. ginčo laikotarpiu kalėjo Pravieniškių PN-AK Trečiame sektoriuje. Pravieniškių PN-AK Resocializacijos skyriaus 2021 m. kovo 31 d. pažymos Nr. 63-996 „Dėl nuteistojo R. G.“ duomenimis nuteistasis R. G. nuo 2020 m. liepos 23 d. paskirtas į 2-o būrio 6-ą patalpą (b. l. 43).

Pareiškėjas tvirtino, kad neturtinę žalą sukėlė tai, kad bausmės atlikimo metu Pravieniškių PN-AK 2020 m. gruodžio 11 d. – 2020 m. gruodžio 22 d. laikotarpiu buvo nepagrįstai izoliuotas.

Atsakovės atstovas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad po 2020 m. gruodžio 11 d. pareiškėjo kreipimosi į PASPS specialistus, atsižvelgus į pareiškėjo nusiskundimus bei siekiant užkardyti viruso plitimą įstaigoje, PASPS administratorius rekomendavo Pravieniškių PN-AK Trečiojo sektoriaus administracijai visus nuteistuosius, kurie kreipėsi su COVID-19 ligai būdingais simptomais izoliuoti stebėjimui. Pravieniškių PN-AK Trečiojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus specialistas surašė tarnybinį pranešimą, kuriame išvardinti nuteistieji buvo perkelti į laikino izoliavimo patalpas iki jiems bus atliktas COVID-19 testas. Pravieniškių PN-AK nurodė, kad medikams skundėsi simptomais, kurie iš esmės atitiko koronaviruso infekcijos susirgimo simptomus, dėl to buvo nuspręsta jį įtraukti į asmenų, kuriuos reikia izoliuoti, sąrašą. Asmenys, nurodyti tarnybiniame pranešime buvo perkelti iš savo gyvenamųjų patalpų į laikinos izoliacijos vietą – pasimatymų kambarį (b. l. 35).

Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – ir Vyriausybė) 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ paskelbė valstybės lygio ekstremaliąją situaciją visoje šalyje dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo grėsmės.

Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatyme (įstatymo redakcija galiojusi nuo 2020 m. balandžio 10 d., toliau – ir Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymas) numatyta užkrečiamųjų ligų kontrolė, kuri apima organizacines, technines, ekonomines, taip pat epidemiologijos ir kitas medicinos priemones, sudarančias galimybę mažinti ar (ir) likviduoti sergamumą užkrečiamosiomis ligomis, taip pat išvengti tų ligų išplitimo. Šio įstatymo Ketvirtajame skyriuje įtvirtintos užkrečiamųjų ligų profilaktikos specialiosios priemonės, iš kurių viena priemonė yra karantinas. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (redakcija galiojanti nuo 2020 m. gruodžio 10 d., toliau – ir Nutarimas dėl karantino paskelbimo) visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbė karantiną ir patvirtino karantino režimą. Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 2 straipsnio 21 dalyje numatyta, kad karantino tikslas – nustatyti specialias asmenų darbo, gyvenimo, poilsio, judėjimo sąlygas, apribojimus ir tvarką bei ūkinės ir kitokios veiklos sąlygas, apribojimus ir tvarką ir taip riboti užkrečiamųjų ligų plitimą. Šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad asmuo, kuris turi požymių, panašių į sergančiųjų užkrečiamosiomis ligomis, laikomas įtariamu, kad serga, o šio straipsnio 6 dalis nustato kas yra asmuo, turėjęs sąlytį, – asmuo, turėjęs sąlytį su užkrečiamąja liga sergančiu asmeniu, užkrečiamųjų ligų sukėlėjo nešiotoju ar užkrečiamųjų ligų sukėlėjus perduodančiais veiksniais arba atvykęs iš užsienio šalies, įtrauktos į sveikatos apsaugos ministro patvirtintą užkrečiamosios ligos paveiktų šalių sąrašą. Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 2 straipsnio 9 dalis apibrėžia, kad izoliavimas – tai asmens, sergančio užkrečiamąja liga, įtariamo, kad serga, turėjusio sąlytį, ar sukėlėjo nešiotojo atskyrimas nuo aplinkinių norint išvengti užkrečiamosios ligos plitimo, o šio įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ligoniai, asmenys, įtariami, kad serga pavojingomis ar ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, asmenys, turėję sąlytį, ar šių ligų sukėlėjų nešiotojai turi būti hospitalizuojami ir (ar) izoliuojami, tiriami ir (ar) gydomi privalomai. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro (toliau – ir Sveikatos apsaugos ministras) 2002 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. 278 patvirtino Pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų, dėl kurių šie asmenys turi būti hospitalizuojami, izoliuojami, tiriami ir (ar) gydomi privalomai, sąrašą. Nuo 2020 m. kovo 19 d. į ypač pavojingų užkrečiamų ligų sąrašą įtraukta COVID-19 liga (koronaviruso infekcija).

LAVL 2020 m. kovo 24 d. rašte „Dėl duomenų pateikimo“ nurodė, jog 2020 m. gruodžio 11 d. R. G. į PASPS kreipėsi dėl krūtinės skausmo, kosulio, jam buvo paskirtas simptominis gydymas, R. G. buvo atleistas nuo darbo, o dėl ilgai trukusio kontakto su COVID-19 simptomais besiskundžiančiais pacientais, buvo izoliuotas, sekama jo sveikatos būklė, o 2021 m. balandžio 2 d. rašte Nr. S-1415 „Dėl duomenų pateikimo“ LAVL nurodė, kad R. G. buvo izoliuotas dėl didelės rizikos, ilgalaikio kontakto su COVID-19 simptomų turinčiais nuteistaisiais PASPS patalpose 2020 m. gruodžio 11 d. (b. l. 25, 41-42).

Pravieniškių PN-AK Trečiojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus specialistės A. K. 2021 m. gegužės 6 d. pažymos Nr. 43-8611 duomenimis, po pareiškėjo kreipėsi į PASPS dėl pablogėjusios sveikatos ir PASPS darbuotojai nustačius, kad nuteistojo negalavimų simptomatika atitinka COVID-19 ligai būdingus požymius, R. G. buvo izoliuotas, siekiant išvengti galimai COVID-19 ligos plitimo (b. l. 83).

Pareiškėjas teismo posėdyje paaiškino, kad 2020 m. gruodžio 11 d. kreipėsi į PASPS dėl kosulio ir krūtinės skausmo, nurodė, kad PASPS laukė daugiau nuteistųjų, kurie galimai sirgo COVID-19 (koronoviruso infekcija), kadangi aiškiai matėsi, jog jie negalavo, be to, paaiškino, kad, palaikydamas kitus nuteistuosius, kreipėsi į PASPS administratorių su pretenzijomis dėl sergančių nuteistųjų.

Atsižvelgus į nurodytus duomenis, daroma išvada, kad pareiškėjas 2020 m. gruodžio 11 d. turėjo kontaktą su galimai COVID-19 liga sirgusiais nuteistaisiais.

Pravieniškių PN-AK Trečiojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus specialisto T. R. 2020 m. gruodžio 11 d. tarnybinio pranešimo Nr. 43-22268 duomenimis, iš PASPS administratoriaus M. D. buvo gauta informacija, jog 2020 m. gruodžio 11 d. iš Trečiojo sektoriaus 1–4 būrių septyni nuteistieji kreipėsi su COVID-19 ligai būdingais simptomais, todėl pareigūnas nurodė, kad tikslinga šiuos nuteistuosius izoliuoti (b. l. 61). Pareiškėjo asmens sveikatos istorijos išrašų duomenimis, R. G. 2020 m. gruodžio 11 d. PASPS specialistams skundėsi kosuliu, krūtinės skausmu (b. l. 27-30).

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapyje, kurio adresas https://sam.lrv.lt/lt/koronavirusas/duk-covid-19/kokie-covid-19-simptomai-ir-gydymas nurodyti COVID-19 ligai būdingi simptomai, kurie yra panašūs į gripą – karščiavimas, kosulys, dusulys ir kiti kvėpavimo sutrikimai, o sunkesniais atvejais COVID-19 infekcija sukelia plaučių uždegimą, sepsį ir septinį šoką, inkstų nepakankamumą ar mirtį.

Teismas vertina, kad nors R. G. temperatūra nebuvo pakilusi, tačiau kosulys ir krūtinės skausmas atitiko COVID-19 ligai būdingus simptomus, kuriuos viešai nurodo kompetentinga valstybės institucija. Taigi, pareiškėjas atitiko Užkrečiamų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje įtvirtintą nuostatą, kai asmenims taikomas izoliavimas. Pareiškėjas pagal Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 8 straipsnio 2 dalį, kaip asmuo įtariamas, jog serga ir turėjęs sąlytį su galimais ypač pavojingos užkrečiamos ligos sukėlėjų nešiotojais, turėjo būti izoliuojamas privalomai. Teismas kaip nepagrįstą atmeta pareiškėjo teiginį, kad jis 2020 m. gruodžio 11 d. neturėjo ir nejautė COVID-19 ligos simptomų, todėl neturėjo būti izoliuotas.

Esant nurodytoms aplinkybėms teismas daro išvadą, kad Pravieniškių PN-AK 2020 m. gruodžio 11 d. turėjo pagrindą pareiškėją izoliuoti nuo kitų nuteistųjų.

Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. birželio 17 d. įsakymo Nr. V-167 „Dėl rekomendacijų Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžioms įstaigoms, užtikrinant sklandžią šių įstaigų veiklą valstybės lygio ekstremalios situacijos, paskelbtos Lietuvos Respublikos vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152, metu, patvirtinimo“ (toliau – ir Rekomendacijos) 7 punkte nurodyta, jog įstaigos direktorius, o jam nesant – vyriausiasis specialistas budinčiai pamainai, gavęs informaciją, kad tarp laisvės atėmimo vietos įstaigoje laikomų asmenų yra besiskundžiančių galimais COVID-19 simptomais, nedelsiant imasi priemonių izoliuoti galimai sergančius asmenis. Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. kovo 16 d. įsakymo Nr. V-78 „Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų darbo organizavimo valstybės lygio ekstremalios situacijos metu“ (toliau – ir Įsakymas dėl darbo organizavimo ekstremalios situacijos metu) 1.3.9 punkte. Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. V-344 patvirtintas „Koronaviruso COVID-19 valdymo bausmių vykdymo sistemoje veiksmų planas“ (toliau – ir Veiksmų planas), kurio 3.2 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo įstaigoje esančiam nuteistajam, pasireiškus peršalimui būdingiems simptomams, atliekamas testas dėl koronaviruso (COVID-19) ir asmuo izoliuojamas iki testo rezultatų gavimo. Už šių priemonių įgyvendinimą yra atsakingi laisvės atėmimo įstaigų vadovai, LAVL PASPS padalinių įstaigose administratoriai.

Teismas vertina, kad nagrinėjamu atveju, PASPS administratoriui pateikus informaciją, kad pareiškėjas kreipėsi į sveikatos priežiūros skyrių dėl sveikatos sutrikimų, kurie atitiko COVID-19 ligai būdingus simptomus, bei įvertinus tai, kad pareiškėjas turėjo didelės rizikos, ilgalaikį kontaktą su COVID-19 ligai būdingų simptomų turinčiais nuteistaisiais PASPS patalpose, Pravieniškių PN-AK Trečiojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus specialistas T. R. pagrįstai tarnybiniu pranešimu kreipėsi į pataisos įstaigos direktorių dėl pareiškėjo izoliavimo nuo kitų nuteistųjų. Nagrinėjant bylą, aplinkybių, kad priimant sprendimą dėl pareiškėjo izoliavimo nuo kitų nuteistųjų, Pravieniškių PN-AK būtų nesilaikęs teisės aktų reikalavimų, nenustatyta.

Remiantis tuo, kas nurodyta, sprendžiama, kad Pravieniškių PN-AK ėmėsi tinkamų organizacinių priemonių, sudarančių galimybę mažinti ar (ir) likviduoti sergamumą užkrečiama COVID-19 liga, išvengti šios ligos išplitimo, kadangi iš karto po pareiškėjui pasireiškusių COVID-19 ligai būdingų simptomų bei nustačius, kad pareiškėjas turėjo kontaktą su COVID-19 ligai būdingų simptomų turinčiais nuteistaisiais, operatyviai R. G. izoliavo nuo kitų nuteistųjų. Pareiškėjo skundo argumentai, kad jis buvo nepagrįstai izoliuotas nuo kitų nuteistųjų, o jį izoliuojant Pravieniškių PN-AK pažeidė teisės aktų reikalavimus, atmetami kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas teigė, kad jam nebuvo atliktas testas dėl COVID-19 (koronaviruso infekcijos) nustatymo, jam nebuvo pasiūlyta atlikti testo ir jis neatsisakė atlikti testo, bei tvirtino, kad per visą izoliacijoje išbūtą laiką jam nebuvo matuojama temperatūra ir nebuvo stebima sveikatos būklė, be to izoliuotas išbuvo mažiau nei 14 dienų, t. y. trumpiau nei reikalauja teisės aktai (b. l. 2). Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad, LAVL duomenimis, pareiškėjas izoliacijos laikotarpiu tirtis dėl COVID-19 ligos atsisakė, o COVID-19 liga jam nebuvo diagnozuota (b. l. 35).

Minėta, kad pareiškėjas buvo izoliuotas nuo 2020 m. gruodžio 11 d. Byloje ginčo nėra, kad pareiškėjas izoliacijoje buvo laikomas iki 2020 m. gruodžio 22 d.

R. G. sveikatos istorijos įrašų duomenimis, 2020 m. gruodžio 11 d. pareiškėjas skundėsi krūtinės skausmu, silpnai kosėjo, temperatūros neturėjo; pareiškėjui 2020 m. gruodžio 11 d. – 2020 m. gruodžio 15 d. buvo matuojama temperatūra; pareiškėjas temperatūros neturėjo, kitų nusiskundimų dėl sveikatos irgi neturėjo (b. l. 27-30). Atsižvelgus į tai, kad kitu izoliacijos laikotarpiu R. G. asmens sveikatos istorijoje nėra duomenų apie jo sveikatos būklės pakitimus, teismas kaip nepagrįstą atmeta pareiškėjo argumentą, kad nebuvo stebima jo sveikatos būklė tomis dienomis. Pareiškėjas skunde ir teismo posėdyje nenurodė aplinkybių, kad ginčo laikotarpiu jis būtų skundęsis sveikatos sutrikimais, o į jo skundus Pravieniškių PN-AK pareigūnai nebūtų reagavę ir nebūtų neužtikrinę sveikatos apsaugos specialisto apžiūros. Teismo vertinimu, pareiškėjas, elgdamasis kaip atsargus ir apdairus asmuo, privalėjo stebėti savo sveikatos būklę, o atsiradus bent menkiausiems Covid-19 ligos simptomams, informuoti pareigūnus, kurie užtikrintų apsilankymą pas sveikatos priežiūros specialistus. Įvertinus aplinkybę, kad pareiškėjas skunde, atsikirtime į atsiliepimą ir teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, jog visą ginčo laikotarpį jautėsi gerai, nusiskundimų neturėjo, teismas sprendžia, kad nėra jokio pagrindo teigti, jog Pravieniškių PN-AK galėjo pažeisti teisės aktų reikalavimus, įpareigojančius pataisos įstaigos pareigūnus užtikrinti nuteistųjų patekimą pas sveikatos priežiūros specialistus.

LAVL 2021 m. balandžio 2 d. rašte Nr. S-1415 „Dėl duomenų pateikimo“ nurodė, kad R. G. izoliacijos metu nuo 2020 m. gruodžio 11 d. iki 2020 m. gruodžio 22 d. tirtis dėl COVID-19 ligos nėjo, COVID-19 liga jam nebuvo diagnozuota, kartu su juo izoliuotiems keturiems asmenims atliktas testas buvo teigiamas (b. l. 41-42). LAVL 2021 m. gegužės 11 d. rašte Nr. S-1996 nurodė, kad pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje ginčo laikotarpiu įrašų dėl pareiškėjo atsisakymo testuotis dėl COVID-19 ligos, nėra (b. l. 107).

Minėta, kad Veiksmų plano 3.2 punkte numatyta, kad suimtajam (nuteistajam), esančiam laisvės atėmimo įstaigoje, pasireiškus peršalimui būdingiems simptomams, atliekamas testas dėl COVID-19 (koronaviruso infekcijos) ir asmuo izoliuojamas iki testo rezultatų gavimo. Įsakymo dėl darbo organizavimo ekstremalios situacijos metu 1.3.12 punkte numatyta, kad asmenis, gyvenusius vienoje patalpoje (turėjusius kontaktą) su galimai užsikrėtusiais koronavirusu asmenimis, iki galimai sergančių asmenų tyrimų rezultatų gavimo laikyti izoliuotais nuo kitų nuteistųjų ir suimtųjų tokia apimtimi, kad jie neturėtų tiesioginių kontaktų su apsaugos priemonių neturinčiais asmenimis; gavus neigiamus tyrimų rezultatus, asmenų izoliavimas atšaukiamas; gavus informaciją apie rezultatus, patvirtinančius susirgimą koronavirusu, nuteistieji ir suimtieji, gyvenę su viruso nešiotoju, toliau laikomi izoliuoti.

Teismas pareiškėjo paaiškinimus apie testavimą dėl COVID-19 ligos vertina kaip nenuoseklius. Tokia išvada daroma, atsižvelgus į tai, kad teismui pateiktame 2021 m. gegužės 17 d. atsikirtime į atsiliepimą nurodė, kad jis neatliko testo, kadangi nejautė ligos simptomų (b. l. 128), o skunde ir teismo posėdyje teigė priešingai. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas skunde nurodė, kad keturiems kartu su juo izoliuotiems asmenims buvo atlikti testai dėl COVID-19 ligos, daro išvadą, jog pataisos įstaiga užtikrino, jog nuteistiesiems būtų atliekami testai dėl COVID-19 ligos. Kadangi pareiškėjui testas nebuvo atliktas, o keturiems kartu su juo izoliacijoje buvusiems nuteistiesiems atlikti testai buvo teigiami, todėl, remiantis Įsakymo dėl darbo organizavimo ekstremalios situacijos metu 1.3.12 punktu, pareiškėjas pagrįstai toliau buvo laikomas izoliuotas.

Nuo 2020 m. spalio 16 d. dėl būtinosios izoliacijos nutraukimo po ligos vadovaujamasi Sveikatos apsaugos ministro 2020 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. V-2273 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. kovo 16 d. įsakymo Nr. V-383 „Dėl vaikų ir suaugusiųjų COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) diagnostikos ir gydymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“. Pakeistame nurodytos tvarkos aprašo 39 punkte nustatyta, jog sirgusiems lengvos formos COVID-19 liga pacientams izoliacija gali būti nutraukta po 10 dienų nuo simptomų atsiradimo pradžios, jei ligos simptomai išnyko ir pacientas nebekarščiuoja ne mažiau kaip 24 val., nevartodamas antipiretikų.

Teismas sprendžia, kad pareiškėjui, neatlikus COVID-19 ligai nustatyti testo, susirgimas koronaviruso infekcija nebuvo nustatytas, pareiškėjui neturint nusiskundimų dėl COVID-19 ligos simptomų, jam nesukarščiavus, nutraukus pareiškėjo izoliaciją praėjus 10 dienų nuo simptomų atsiradimo, teisės aktų reikalavimai pažeisti nebuvo.

Pareiškėjas tvirtino, kad neturtinę žalą sukėlė tai, kad izoliacijoje buvusiems nuteistiesiems maistas buvo tiekiamas viename inde, visi nuteistieji kartu valgė virtuvėje, Pravieniškių PN-AK neužtikrino, kad izoliacijoje esantys nuteistieji vienas su kitu nesusitiktų ir nebendrautų ir neužtikrino koronaviruso infekcijos plitimo. Pravieniškių PN-AK atsiliepime į skundą nurodė, kad laisvės atėmimo įstaigoje griežtai laikomasi visų su COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) susijusių teisės aktų reikalavimų, buvusiems izoliacijoje nuteistiesiems maitinimas buvo tiekiamas pagal numatytą grafiką - tris kartus per dieną ir vienkartiniuose induose.

Pravieniškių PN-AK Turto valdymo skyriaus 2021 m. balandžio 2 d. pažymos Nr. 77-594 „Apie nuteistojo R. G. laikymo sąlygas“ duomenimis, Trečiajame sektoriuje sergantiems izoliuotiems nuteistiesiems maistas buvo tiekiamas pagal nustatytą grafiką – tris kartus per dieną, iš vienkartinių indų su dangteliais, nuteistieji naudojosi vienkartiniais stalo įrankiais (b. l. 40).

Teismas neturi pagrindo netikėti atsakovės atstovo pateiktais duomenimis, kad maistas nuteistiesiems esantiems izoliacijoje buvo tiekiamas vienkartiniuose induose, išduodami vienkartiniai įrankiai. Taigi, Pravieniškių PN-AK tokiomis priemonėmis siekė užkirsti galimybes šios ligos išplitimui.

Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad 2020 m. gruodžio 11 d. pareiškėjas buvo izoliuotas kartu su kitais nuteistaisiais, kurių negalavimų simptomatika atitiko COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) požymius. Šiems nuteistiesiems atlikus COVID-19 ligos nustatymo testus ir nustačius, kad keturių iš jų koronaviruso infekcijos testas teigiamas, pareiškėjas buvo perkeltas į pasimatymų patalpas. Šią aplinkybę patvirtina ir pats pareiškėjas 2020 m. gruodžio 18 d. Pravieniškių PN-AK teiktame skunde, kuriame nurodė, kad 4 izoliuotiems nuteistiesiems nustačius teigiamus COVID-19 ligos testus, jie buvo palikti toje pačioje patalpoje, o kiti, tame tarpe ir jis – perkelti į pasimatymų kambarius (b. l. 55–59).

Teisės aktai dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo neįtvirtino reikalavimų įkalinimo įstaigoms nustatyti, kad izoliuoti asmenys turi būti laikomi gyvenamojoje patalpoje kiekvienas atskirai po vieną. Dėl šios priežasties pareiškėjo teiginiai apie netinkamas apsaugos nuo COVID-19 ligos priemones vertinami kaip deklaratyvūs. Pažymėtina, kad pareiškėjas, elgdamasis atsakingai, įvertinęs COVID-19 ligos grėsmę, privalėjo elgtis taip, kad koronaviruso infekcija neišplistų, būdamas sąmoningas ir apdairus, privalėjo vengti artimo bendravimo su kitais izoliuotais nuteistaisiais, laikytis atitinkamo atstumo, dėvėti apsaugos priemones.

Pareiškėjas tvirtino, kad neturtinę žalą sukėlė tai, kad pasimatymo kambariuose, kuriuose jis buvo kalinamas izoliacijos metu, nebuvo galima atidaryti langų ir išvėdinti šias patalpas.

Teisminėje praktikoje laikomasi pozicijos, jog pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, o teismas įpareigotas patikrinti laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigūnų veiksmų teisėtumą (žr., pvz., 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-81/20142013 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2072/2013 ir kt.).

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) 17 punkte numatyta, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas; gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Pravieniškių PN-AK atsiliepime į skundą nurodė, kad įstaigos Trečiojo sektoriaus pasimatymų patalpos vėdinamos per darinėjamas orlaides ir ventiliacines angas. Šią aplinkybę patvirtina Pravieniškių PN-AK Turto valdymo skyriaus 2021 m. balandžio 2 d. pažyma Nr. 77-594 „Apie nuteistojo R. G. laikymo sąlygas“ (b. l. 36, 40). Nagrinėjant bylą, duomenų, galinčių patvirtinti, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu būtų kreipęsis į Pravieniškių PN-AK administraciją ar Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą dėl negalėjimo išvėdinti patalpų, nenustatyta.

Teismas neturi pagrindo netikėti atsakovės atstovo nurodytų duomenų teisingumu. Darant šią išvadą, atsižvelgiama į tai, kad pareiškėjas atsikirtime į atsiliepimą pripažino, jog pasimatymų kambarių langų orlaidės darinėjosi.

Teismas vertina, kad gyvenamųjų patalpų natūralus vėdinimas, užtikrinamas per langų orlaides, atitinka Higienos normos HN 134:2015 17 punkto reikalavimus, todėl ginčo laikotarpiu atsakovės atstovas patalpų vėdinimą reglamentuojančių teisės aktų normų nepažeidė.

Pareiškėjas tvirtino, kad neturtinę žalą patyrė dėl to, kad, būdamas izoliuotas negalėjo paskambinti telefonu, pasivaikščioti kiemelyje, lankyti užsiėmimų, atlikti religinių apeigų. Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą pareiškėjo teiginį, kad izoliavimo laikotarpiu nebuvo leista skambinti telefonu vertino kaip nepagrįstą, ir nurodė, jog izoliacijos laikotarpiu ši teisė apribota nebuvo; paaiškino, kad, siekiant išvengti nebūtino izoliacijoje esančių nuteistųjų kontakto ir siekiant užkirsti kelią COVID-19 viruso plitimui įkalinimo įstaigoje, įvairūs užsiėmimai nebuvo vykdomi ir nuteistieji nebuvo vedami pasivaikščioti; vertino, kad pareiškėjas nenurodė, kas jam trukdė melstis esant izoliacijoje ir kokiais veiksmai ar neveikimu jam nebuvo leista atlikti religinių apeigų.

Pravieniškių PN-AK 2021 m. gegužės 10 d. rašte Nr. S7712 „Dėl papildomų duomenų pateikimo“ nurodė, kad ginčo laikotarpiu R. G. su skundais ir prašymais dėl negalėjimo paskambinti telefonu, atlikti religinių apeigų, užsiėmimų lankymo, pasivaikščiojimo gryname ore, nesikreipė (b. l. 81).

Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – Bausmių vykdymo kodeksas) 10 straipsnį, bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymuose nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kurie nustatyti Lietuvos Respublikos įstatymuose ir teismo nuosprendyje.

Nuteistųjų teisę paskambinti telefonu įtvirtina Bausmių vykdymo kodekso 102 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalis nustato, kad nuteistiesiems leidžiama paskambinti telefonu; skambinimo dažnumą nustato Bausmių vykdymo kodekso 55, 73, 74, 75, 79, 80, 85, 86, 91 ir 152 straipsniai, o 5 dalyje nurodyta, kad skambinimo telefonu tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Bausmių vykdymo kodekso 73 straipsnio 4 punktas nustato, kad paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę du kartus per savaitę paskambinti telefonu.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 patvirtintų Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių Vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 37 punkte numatyta, kad pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) administracija sudaro sąlygas nuteistiesiems (suimtiesiems) skambinti telefonu, skambinimui telefonu prilyginamas skambinimas internetine telefonija.

Pareiškėjas, nurodęs, kad, būdamas izoliacijoje, negalėjo paskambinti telefonu, konkrečių įvykių, kada ginčo laikotarpiu jis kreipėsi į Pravieniškių PN-AK administraciją prašymu leisti telefonu arba vaizdo konferencijos būdu paskambinti, o įkalinimo įstaigos administracija būtų priėmusi neigiamą sprendimą, neaprašė. Be to, vertinant R. G. argumentą dėl teisės paskambinti telefonu pažeidimą, atsižvelgiama į tai, jog pareiškėjas skunde nurodė, kad, jį izoliavus, jis skambino draugui ir prašė paskambinti į Kalėjimų departamentą, kad jo nelaikytų izoliuoto (b. l. 2). Teismas vertina, kad pareiškėjo teiginiai apie teisės paskambinti telefonu pažeidimą yra ne tik abstraktūs, bet ir nenuoseklūs.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, pareiškėjo argumentai dėl teisės paskambinti telefonu pažeidimą atmetami kaip nepagrįsti.

Nuteistųjų teisę atlikti religines apeigas reglamentuoja Bausmių vykdymo kodekso 106 straipsnis, nustatantis, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys tikintys nuteistieji turi teisę dienotvarkėje numatyto laisvalaikio metu pataisos įstaigose vieni arba kartu su kitais nuteistaisiais atlikti religines apeigas (1 dalis), o pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad religinės apeigos netrukdytų kitų nuteistųjų poilsiui (2 dalis). Šio straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad tikinčių nuteistųjų grupiniu pageidavimu, suderinus su pataisos įstaigos administracija, religinėms apeigoms atlikti gali būti pakviestas dvasininkas (3 dalis), o 4 dalis nustato, kad religinių apeigų atlikimo pataisos įstaigoje tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (4 dalis).

Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta, kad pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) administracija užtikrina nuteistųjų (suimtųjų) teisę tenkinti su religija susijusius poreikius Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) administracija sudaro sąlygas Lietuvos Respublikoje pripažintų tradicinių religinių bendruomenių ir bendrijų dvasininkams lankytis pataisos įstaigoje (tardymo izoliatoriuje), pataisos įstaigoje (tardymo izoliatoriuje) vietos religinėms apeigoms atlikti įrengiamos pagal dvasininkų rekomendacijas (113 ir 114 punktai).

Lietuvos Respublikos Vyriausybė Nutarimo dėl karantino paskelbimo 2.2.14 punktu rekomendavo veikiančioms religinėms bendruomenėms organizuoti religines apeigas nuotoliniu būdu (išskyrus laidotuvių apeigas, kai dalyvaujama ne daugiau nei 10 asmenų, išskyrus šeimos narius (sutuoktinį arba asmenį, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, vaikus (įvaikius), įskaitant asmens ir jo sutuoktinio arba asmens, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, nepilnamečius vaikus, tėvus (įtėvius), globėjus) ir ritualines paslaugas teikiančius asmenis) arba tokiu būdu, kad būtų išvengta susibūrimų (užtikrinamas 10 m² plotas vienam asmeniui ir laikomasi ne mažesnio kaip 2 metrų atstumo tarp asmenų ar asmenų grupių (iki 2 asmenų ar šeimos narių), arba susilaikyti nuo religinių apeigų atlikimo.

Lietuvos Respublikoje įvedus karantino režimą iki bus suvaldytas COVID-19 ligos plitimas, buvo imtasi priemonių apriboti asmenų fizinius kontaktus. Šiuo atveju pareiškėjas ne tik kad buvo laisvės atėmimo įstaigoje, bet buvo izoliuotas dėl simptomų atitinkančių COVID-19 ligai ir kontakto su galimai COVID-19 sergančiais asmenimis, todėl visą izoliavimo laikotarpį, turėjo vengti tiesioginio kontakto su kitais laisvės atėmimo įstaigoje esančiais asmenimis, jam nebuvo leidžiama palikti izoliacijos patalpų. Teismo vertinimu, religinių apeigų atlikimas neturėtų būti suprantamas kaip vien tik tokių apeigų atlikimas tam įrengtoje ar kitoje vietoje. Teismas iš esmės sutinka su atsakovės atstovo argumentais, kad, nors ginčo laikotarpiu pareiškėjui buvo laikinai apribota galimybė palikti izoliavimo patalpas, tačiau jo teisė išpažinti religiją ir melstis izoliavimo patalpose nebuvo ribojama.

Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, pareiškėjo argumentai apie pažeistą teisę atlikti religines apeigas, atmetami kaip nepagrįsti.

Teisme 2021 m. gegužės 17 d. gautame pareiškėjo atsikirtime į atsakovo atsiliepimą pareiškėjas nurodė, kad nesutinka su Pravieniškių PN-AK atsiliepime nurodytais argumentais dėl Pravieniškių PN-AK negalėjimo atlikti religinių apeigų 2020 m. balandžio 10 d. – 2021 m. kovo 10 d. laikotarpiu dėl neįrengtos koplytėlės (b. l. 120–123).

Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose nagrinėjama administracinė byla Nr. I1-5184-780/2021, kurioje pareiškėjas yra iškėlęs klausimą dėl 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo dėl 2020 m. balandžio 10 d. – 2021 m. kovo 10 d. laikotarpiu negalėjimo pataisos įstaigoje atlikti religinių apeigų, kadangi Pravieniškių PN-AK Trečiajame sektoriuje nėra įrengtos koplytėlės. Teismas daro išvadą, kad šis pareiškėjo atsikirtimas į atsiliepimą yra pareikštas administracinėje byloje Nr. I1-5184-780/2021 ir jame nurodyti teiginiai nėra tiesiogiai susiję su administracinėje byloje Nr. I1-4598-283/2021 nagrinėjamo ginčo aplinkybėmis.

Ginčo laikotarpiu pareiškėjo galimybės pasivaikščioti kiemelyje, lankyti užsiėmimus buvo apribotos, atsižvelgus į Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbto karantino režimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, siekiant įgyvendinti laikinąsias prevencijos ir apsaugos nuo koronaviruso (COVID-19) plitimo priemones, kad būtų apsaugota nuteistųjų ir pataisos įstaigoje tarnybą atliekančių pareigūnų, bei kitų darbuotojų sveikata. Nutarimo dėl karantino paskelbimo 2.2.1 punkte nustatyta, kad valstybės ir savivaldybių institucijose, įstaigose, valstybės ir savivaldybių valdomose įmonėse bei privačiame sektoriuje darbas organizuojamas ir klientai aptarnaujami nuotoliniu būdu, išskyrus atvejus, kai atitinkamas funkcijas (darbą) būtina atlikti darbo vietoje, užtikrinant valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatytas asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi, būtinos visuomenės sveikatos saugos, higienos, asmenų aprūpinimo būtinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis sąlygas. Iš paminėtos nuostatos matyti, kad karantino laikotarpiu prioritetas teikiamas paslaugoms teikiamoms būtent nuotoliniu būdu.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 94 straipsnio 1 punkte įtvirtinta, kad Vyriausybė tvarko krašto reikalus, tuo tikslu gali leisti norminius teisės aktus. Neabejotina, kad žmogaus sveikata ir fizinis saugumas yra fundamentalios teisės, todėl valstybėje susiklosčius ypatingai situacijai, Vyriausybė gali ir privalo imtis priemonių ir reguliuoti santykius taip, kad kilusi grėsmė būtų sumažinta ir pašalinta. Siekdama Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatyme nustatytų tikslų, Vyriausybė nustatė specialų karantino režimą, apimantį ir atskirų asmenų teisių ribojimus karantino laikotarpiui, t. y. laikinai, kol bus suvaldytas ypač pavojingos užkrečiamosios ligos plitimas ir įgyvendintos reikalingos COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo kontrolės priemonės. Vyriausybės pasirinktos ir nustatytos priemonės (prioritetinis paslaugų teikimas nuotoliniu būdu ir kt.) yra pagrįstos ligos (COVID-19) užkrečiamumo ypatumais, surinkta išsamia informacija, pagrįsta moksliniais, medicininiais tyrimais, taip pat tarptautinių organizacijų rekomendacijomis.

Teismas sprendžia, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjo judėjimo laisvė buvo apribota dėl jo izoliavimo nuo kitų nuteistųjų, kad būtų išvengta koronaviruso infekcijos plitimo, todėl plintant COVID-19 ligai (koronaviruso infekcijai), Pravieniškių PN-AK neturėjo pagrindo nesivadovauti Nutarime dėl karantino paskelbimo nustatytais reikalavimais. Dėl šios priežasties nėra pagrindo Pravieniškių PN-AK veiksmų – laikinai, pareiškėjui esant izoliuotam, ir siekiant išvengti ligos atvejų įstaigoje, sustabdyti pozityvių užimtumo priemonių vykdymą, išvedimą pasivaikščioti į kiemelį – vertinti kaip neteisėtų.

Pareiškėjas tvirtino, neturtinę žalą sukėlė tai, kad jis, kaip nerūkantis asmuo, izoliavimo laikotarpiu buvo apgyvendintas kartu su rūkančiais nuteistaisiais ir taip buvo priverstas kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.

Higienos normos HN 134:2015 7 punkte numatyta, jog laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomų asmenų apgyvendinimas organizuojamas taip, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Toks teisinis reguliavimas reiškia, kad pataisos įstaigos administracija turi pareigą užtikrinti, kad asmenys patalpose būtų laikomi sveikatai nekenksmingomis sąlygomis ir kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais.

Tabako gaminių vartojimo ribojimas numatytas Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo (toliau – ir Tabako kontrolės įstatymas) 19 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius ir elektronines cigaretes) draudžiama bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Šio straipsnio 4 dalis nustato pareigą juridinio asmens valdymo organams užtikrinti, kad jo darbuotojai, aptarnaujami klientai ir lankytojai nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, taip pat, kad matomose vietose būtų iškabinti įspėjamieji užrašai ar ženklai apie draudimą rūkyti, įrengtos specialios rūkymui skirtos patalpos (vietos) ir iškabinti jas nurodantys užrašai ar ženklai. Kalėjimų departamento direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintose Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse nėra numatyta, jog gyvenamajame korpuse ar pasimatymų patalpose turi būti įrengta speciali rūkymo patalpa.

Nurodytos Tabako kontrolės įstatymo ir Higienos normų nuostatos suponuoja išvadą, kad pataisos įstaiga turi imtis priemonių, jog nerūkantiems nuteistiesiems būtų užtikrinta saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, t. y. nerūkantys asmenys nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.

Atsakovės atstovas paaiškino, kad nuteistiesiems yra draudžiama rūkyti gyvenamosiose ir bendro naudojimo patalpose, bei tvirtino, kad pareiškėjas turėjo galimybę informuoti pareigūnus, jei kiti nuteistieji rūkė tam neskirtose vietose, tačiau to nedarė.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas teisminėje praktikoje yra pasisakęs, kad tuo atveju, kai pareiškėjas į administraciją su prašymu ar skundu dėl kitų nuteistųjų rūkymo bendro naudojimo patalpose raštu nesikreipė, nėra jokio pagrindo spręsti, jog laisvės atėmimo vietos administracija nesiėmė reikiamų veiksmų, kad būtų užtikrintas draudimas rūkyti gyvenamosiose ar kitose bendro naudojimo patalpose, ir kad kalindama pareiškėją kartu su šiose patalpose rūkančiais nuteistaisiais, būtų pažeidusi teisės aktų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1251/2013).

Nagrinėjant bylą, duomenų, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu būtų kreipęsis į Pravieniškių PN-AK pareigūnus, administraciją ar kitas įstaigas dėl kitų nuteistųjų rūkymo izoliacijos patalpose, o šie nesiėmė veiksmų galimiems pažeidimams pašalinti, nenustatyta.

Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, pareiškėjo teiginiai, kad ginčo laikotarpiu Pravieniškių PN-AK neužtikrino sąlygų izoliacijai skirtose patalpose kvėpuoti tabako dūmais neužterštu oru, atmetami kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas teigė, kad neturtinę žalą sukėlė tai, kad Pravieniškių PN-AK neišsamiai atsakė į jo teiktą skundą-paklausimą.

Pagal Bausmių vykdymo kodekso 11 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nuteistieji turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis su pasiūlymais, prašymais (pareiškimais), peticijomis ir skundais į bausmės vykdymo ar kitą valstybės ar savivaldybės instituciją ar įstaigą, pareigūną, visuomeninę ar tarptautinę organizaciją, taip pat kitas įmones, įstaigas ir organizacijas. Detalus šios teisės reglamentavimas įtvirtintas Bausmių vykdymo kodekso 100 straipsnyje „ Nuteistųjų teisė kreiptis į valstybės ir savivaldybių institucijų pareigūnus bei tarnautojus, visuomenines organizacijas ir tarptautines institucijas su pasiūlymais, prašymais (pareiškimais), peticijomis ir skundais“.

Nustatyta, kad pareiškėjas 2020 m. gruodžio 18 d. skundu kreipėsi į Pravieniškių PN-AK administraciją, kuriame nurodė, kad jis buvo nepagrįstai izoliuotas, kadangi nejautė COVID-19 ligos simptomų (b. l. 55–59). Pravieniškių PN-AK į pareiškėjo skundą parengė 2021 m. sausio 18 d. raštu Nr. 7-178 „Atsakymas į skundą“, kuriame nurodė, kad 2020 m. gruodžio 11 d. buvo gautas pataisos įstaigos specialisto tarnybinis pranešimas (reg. Nr. 43-22268), kuriame informuota, jog iš LAVL gauta informacija, kad į PASPS Trečiojo skyriaus dėl sveikatos priežiūros sutrikimų kreipėsi 1-4 būrių 7 nuteistieji, kurių įvardinta simptomatika atitiko COVID-19 viruso susirgimo požymius. Administratoriaus nuomone, yra tikslinga nuteistuosius su ligos simptomais izoliuoti nuo kitų nuteistųjų. Dėl šios priežasties ir dėl viruso grėsmės išplitimo įstaigoje R. G. buvo izoliuotas nuo kitų nuteistųjų (b. l. 60).

Be to, nustatyta, kad pareiškėjas 2020 m. gruodžio 21 d. paklausimais kreipėsi į Pravieniškių PN-AK tuo pačiu klausimu – nepagrįstai priimto sprendimo dėl jo izoliavimo (b. l. 64–66). Pravieniškių PN-AK R. G. 2021 m. sausio 22 d. raštu Nr. 7-269 „Dėl atsakymo į prašymus pateikimo“ nurodė teisės aktus, kuriais remiantis, buvo priimtas sprendimas jį izoliuoti, išaiškino numatytą izoliavimo tvarką, pagalbos teikimą, esant įvairaus sunkumo COVID-19 ligos atvejams, izoliacijos nutraukimą po 10 dienų (b. l. 62–63). Be to, Pravieniškių PN-AK 2021 m. sausio 26 d. atsakymu „Atsakymas į skundą-paklausimą“ į 2021 m. sausio 13 d. pareiškėjo paklausimą Nr. 7-297 pareiškėjui pranešta, kad 2020 m. gruodžio 11 d. jis buvo perkeltas į patalpas, kuriose buvo patalpinti nuteistieji, kurių negalavimų simptomatika atitiko COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) požymius, išaiškinta, kad asmens gydymas ir gydymo laikotarpis priklauso nuo to kokios formos liga sergama (b. l. 67–68).

Remiantis tuo, kas nurodyta, daroma išvada, kad Pravieniškių PN-AK administracija, gavusi pareiškėjo kreipimųsis, juos išnagrinėjo, parengė atsakymus ir juos pateikė pareiškėjui, ką patvirtina pareiškėjo ranka padaryti įrašai (b. l. 60, 63, 68).

Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų vadovų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami Kalėjimų departamento direktoriui, kuris skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo jo gavimo dienos, o jei dėl skundo atliekamas tyrimas, – per dvidešimt darbo dienų nuo tyrimo baigimo dienos. Nagrinėjant bylą, duomenų, kad pareiškėjas, vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnio nuostatomis, būtų teikęs skundus dėl Pravieniškių PN-AK atsakymų į skundus-paklausimus.

Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, daro išvada, kad pareiškėjo teiginiai, kad pataisos įstaiga neišsamiai atsakė į jo teiktą skundą-paklausimą, atmeta kaip nepagrįstus.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, jog neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis; neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, jog poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012).

Pravieniškių PN-AK Trečiojo sektoriaus Resocializacijos skyriaus 2021 m. gegužės 5 d. pažymos Nr. 87-73 „Dėl nuteistojo R. G.“ duomenimis, ginčo laikotarpiu pareiškėjas psichologo nebuvo konsultuotas dėl izoliacijos išgyvenimų (b. l. 82). Pravieniškių PN-AK 2021 m. gegužės 27 d. rašto Nr. 7-2062 „Dėl atsakymo į prašymą“ duomenimis, pareiškėjas 2021 m. balandžio 12 d. kreipėsi vienkartinei psichologo konsultacijai (b. l. 165). Atsižvelgus į nurodytus duomenis, sprendžiama, kad nagrinėjant bylą, nenustatyta objektyvių duomenų, leidžiančių teigti, jog dėl izoliacijos būtų pablogėjusi pareiškėjo sveikata, socialiniai ryšiai ar atsiradusios kitos tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme.

Apibendrinus byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgus į byloje nagrinėjamo ginčo teisiniams santykiams taikomą reguliavimą, konstatuojama, kad šioje administracinėje byloje aplinkybių, nulėmusių pareiškėjui neturtinės žalos atsiradimą, nenustatyta. Nenustačius bent vienos iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008).

Pareiškėjas prašė atlyginti bylinėjimosi išlaidas administracinėje byloje (b. l. 135–136).

Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą įgyja proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Nagrinėjamu atveju sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, todėl R. G. prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 41, 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjo R. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Prašymo dėl turėtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.