Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų nutartis

Namo butų savininkai 2017-11-15 viešame susirinkime balsų dauguma priėmė sprendimą visų gyventojų lėšomis, įskaitant pareiškėjus, rengti namo renovacijos investicinį projektą, pagal kurį nusprendė ir pareiškėjų lėšomis įrengti tik trečiųjų asmenų asmeniniams poreikiams skirtą naują kolektorinę (dvivamzdę) šildymo sistemą su šilumos apskaita ir karšto vandens ruošimo sistema, atnaujinti ir pertvarkyti katilinę ir demontuoti centralizuoto šildymo prietaisus 2-oje laiptinėje, o 1-oje laiptinėje neįrengti jokių centralizuoto šildymo prietaisų. Namo pirmoje laiptinėje, kurioje yra pareiškėjų butas Nr. 7, nėra centralizuoto šildymo radiatorių.

Namo butų savininkai 2018-03-05 priėmė sprendimą patvirtinti Namo projektą, numatantį, kad visų butų savininkų lėšomis, įskaitant pareiškėjus, bus atnaujintas tik trečiųjų suinteresuotų asmenų naudojamas AB „Kauno energija“ priklausantis šilumos punktas ir įrengta tik trečiųjų suinteresuotų asmenų asmeniniams poreikiams skirta nauja kolektorinė (dvivamzdė) šildymo sistema su šildytuvais butuose, šilumos apskaita ir karšto vandens ruošimo sistema.

Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės ypatumai aptariami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.82 - ­4.85 straipsniuose. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Išsamiau butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantys objektai aptarti Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje: 1) bendrosios pastato konstrukcijos - pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės, bendrojo naudojimo balkonai ir lodžijos, kitų balkonų ir lodžijų išorinės (fasado) konstrukcijos, išorės durys, laiptinių laiptų konstrukcijos, išoriniai laiptai, nuožulnos, stogeliai); 2) bendrosios pastato inžinerinės sistemos - pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus); 3) pastato bendrojo naudojimo patalpos - pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, jeigu tai nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams; 4) vietiniai inžineriniai tinklai, kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos statybos įstatyme; 5) bendrojo naudojimo žemės sklypas - bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų naudojamas ir (ar) valdomas žemės sklypas.

Iš pateiktų bendrojo naudojimo objektų aprašo akivaizdu, kad savininkams asmeninės nuosavybės teise priklausantys butai ar kitos patalpos yra glaudžiai susiję su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektais, be daugelio šių objektų statinys iš viso negalėtų egzistuoti (pvz., pagrindinės namo konstrukcijos) arba jų savybės iš esmės pablogėtų (šildymo sistema ir pan.).

Butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti (CK 4.82 str. 3 d.), proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Šiose normose iš esmės išdėstyta ta pati taisyklė, kaip ir CK 4.76 straipsnyje - kiekvienas bendraturtis proporcingai savo daliai turi prisidėti prie bendrojo turto išsaugojimo ir išlaikymo. CK 4.83 straipsnio 4 dalyje nustatyta šios bendrosios taisyklės išimtis, pagal kurią butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymu ir kitu teisės aktu nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka.

Pagal bendrą taisyklę daugiabučio namo šilumos punkto įrenginiai yra šio namo butų ir patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė. Įstatymų leidėjas eksplicitiškai pripažįsta (numato) šios taisyklės išimtį, reglamentuodamas tiek bendrosios nuosavybės teisės į šilumos punktų įgijimą, tiek šilumos tiekėjams nuosavybės teise priklausančių šių punktų priežiūrą (eksploatavimą). Kitaip tariant, įstatymų leidėjas šilumos punktų, kurie nuosavybės teise priklauso šilumos tiekėjams, nevertina kaip butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės šių punktų priežiūros (eksploatavimo) tikslais.

Taip pat įstatymų leidėjas nustatė, kad daugiabučio namo šilumos punkto įrenginiai, būtini namo tinkamam eksploatavimui ir naudojimui, yra neatskiriama namo dalis. Tačiau šios (bendro pobūdžio) nuostatos nekeičia minėto vertinimo dėl aptariamų šilumos punktų diferencijavimo pagal nuosavybę jų priežiūros (eksploatavimo) tikslais, taip pat savaime nelemia išvados, kad daugiabučio namo buto ir kitų patalpų savininkų prievolė atlyginti šilumos tiekėjams nuosavybės teise priklausančių šilumos punktų priežiūros (eksploatavimo) sąnaudas galėtų būti kildinama iš šių savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisės atžvilgiu. CK 4.82 ir 4.83 straipsniai nereglamentuoja šilumos tiekėjams nuosavybės teise priklausančių šilumos punktų priežiūros (eksploatavimo) sąnaudų apmokėjimo klausimo.

Tokio vertinimo nepaneigia Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 27 straipsnio 6 dalis, numatanti, kad įgyvendinant šiame ir kituose šio įstatymo straipsniuose numatytas buitinių šilumos ir karšto vandens vartotojų teises bei pareigas dėl apsirūpinimo energija (šiluma ir karštu vandeniu), pastato šildymo bei karšto vandens sistemos valdymo ir naudojimo sprendimai priimami mutatis mutandis CK 4.85 straipsnyje nustatyta sprendimų priėmimo tvarka. Vien tai, kad šioje įstatymo nuostatoje minimi sprendimai priimami mutatis mutandis taikant butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimą reglamentuojančių CK nuostatų nustatyta tvarka, nepatvirtina (neleidžia teigti), kad įstatymų leidėjas šilumos tiekėjams nuosavybės teise priklausančius šilumos punktus traktuoja kaip minėtų savininkų bendrąją dalinę nuosavybę šių punktų priežiūros (eksploatavimo) sąnaudų apmokėjimo tikslais.

Pažymėjo, jog Statybos leidime nėra nurodyti teisės aktai, kuriais remiantis buvo priimtas šis individualus administracinis aktas, nėra aiški šio sprendimo rezoliucinė dalis, dalis vertinimo kriterijų apskritai neišnagrinėta, todėl nėra aišku, kokiu pagrindu atsakovė pritarė, kad Namo laiptinėse būtų įrengti šildytuvai. Taigi, sprendimas iš esmės yra nemotyvuotas, o visiškai nemotyvuotas administracinis aktas yra neteisėtas iš esmės, tai sudaro savarankišką pagrindą jį panaikinti.

Taip pat nurodė, jog apie Statybos leidimą pareiškėjai sužinojo tik 2020-10-05, kai UAB „Būsto valda“ pateikė visą projektinę dokumentaciją, įskaitant šildymo dalį, ir Statybos leidimą, su kuriais susipažinę pareiškėjai sužinojo, kad laiptinėse yra numatyta įrengti šildytuvus ir suprato savo teisių pažeidimą. Pažymėjo, jog atsakovė 2020-09-24 kartu su raštu Nr. 70-2-3075 nepateikė nei ginčijamo Statybos leidimo, nei projektinės dokumentacijos. Nuo Statybos leidimo gavimo dienos per vieną mėnesį pareiškėjai kreipėsi su skundu į teismą. Pareiškėjų nuomone, jie apskundimo termino nėra praleidę, nes savo teisių pažeidimą suvokė tik 2020-10-05, susipažinę su projekto šildymo dalimi, kad statybą leidžiančiu dokumentu leista įrengti ir šildytuvus laiptinėse. Tačiau jeigu teismas mano, kad pareiškėjai nežymiai yra praleidę apskundimo terminą, prašo jį atnaujinti ir patikslintą skundą patenkinti.

Nagrinėjamu atveju Leidimas atnaujinti (modernizuoti) pastatą buvo paskelbtas 2020-09-03 Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje (toliau – ir IS) „Infostatyba“ (www.planuoiustatyti.lf). Nurodė, jog pareiškėjai dar iki išduodant Statybos leidimą aktyviai domėjosi jo išdavimu: 2020-06-22 ir 2020-09-16 kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją, prašydami informuoti, ar yra pateiktas prašymas, ar išduotas statybą leidžiantis dokumentas gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), modernizavimui. Atsakovė atitinkamai 2020-06-29 raštu informavo pareiškėjus, kad prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą registruotas IS „Infostatyba“ 2020-06-12 yra tikrinamas projektą tikrinančių institucijų ir iki 2020-06-30 Statybos leidimas nėra išduotas. 2020-09-24 rašte nurodė, jog 2020-09-03 išduotas statybą leidžiantis dokumentas LAP-21-200903-00027. Taip pat pareiškėjai informuoti, kad norėdami peržiūrėti statybą leidžiantį dokumentą gali kreiptis į statytoją UAB „Būsto valda“ arba peržiūrėti prisijungus prie IS „Infostatyba“.

Minėti įrodymai patvirtina, kad vieno mėnesio terminas ginčyti Statybos leidimą yra praleistas, nes dokumentas IS „Infostatyba“ paskelbtas 2020-09-03, pareiškėjai 2020-09-24 raštu buvo informuoti ir žinojo, jog buvo išduotas ginčijamas statybą leidžiantis dokumentas, tačiau skundas teismui pateiktas 2020-11-04. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad pareiškėjai skundo dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos 2020-09-03 išduoto statybą leidžiančio dokumento Nr. LAP-21-200903-00027 padavimo terminą praleido dėl objektyvių ir nuo jų valios nepriklausančių priežasčių ir nėra jokio pagrindo terminą atnaujinti, todėl administracinė byla nutrauktina ABTĮ 103 straipsnio 8 punkte nurodytu pagrindu.

Taip nurodė, jog Statybos leidimo išdavimo procedūrą reglamentuoja Lietuvos Respublikos statybos įstatymas ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-12-12 įsakymu Nr. Dl-878 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau - STR 1.05.01:2017 ginčui aktuali redakcija). Leidimas atnaujinti (modernizuoti) pastatą yra statybą leidžiantis dokumentas pastato (šiuo atveju daugiabučio gyvenamojo namo) atnaujinimui (modernizavimui) (Statybos įstatymo 27 str. 1 d. 3 p.).

Šiuo atveju iš bylos duomenų matyti, kad atsakovei kartu su prašymu išduoti Statybos leidimą buvo pateikti visi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje nurodyti dokumentai. Pareiškėjai iš esmės nesutinka su daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų savininkų sprendimais, kuriais, pareiškėjų nuomone, buvo nutarta visų Namo butų savininkų lėšomis, įskaitant pareiškėjus, įrengti tik trečiųjų asmenų asmeniniams poreikiams skirtą naują kolektorinę (dvivamzdę) šildymo sistemą su šildytuvais butuose, laiptinėse, šilumos apskaita ir karšto vandens ruošimo sistema.

Pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 5 straipsnio 1 ir 2 dalis sprendimą dėl atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo butų ir kitų patalpų savininkai priima balsų dauguma CK 4.85 straipsnyje nustatyta sprendimų priėmimo tvarka. CK 4.85 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. Bendraturčių priimti sprendimai galioja visiems atitinkamo daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.85 str. 6 d.).

Daugiabučiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), yra 18 butų. Namo butų savininkai CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka 2017-11-15 susirinkime balsų dauguma pritarė dalyvavimui renovacijos programoje ir visų gyventojų lėšomis rengti investicinį planą. 2018-01-29 priimtas sprendimas patvirtinti daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų planą A ir nustatyti, be kita ko, kad visas su daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo susijusias išlaidas (investicijas), atėmus valstybės paramą, privalo apmokėti patalpų savininkai. Paskirstant lėšas butų ir kitų patalpų savininkams, įvertinamos bendrosios investicijos, kurios paskirstomos proporcingai daliai bendrojoje nuosavybėje (buto naudingajam plotui arba kitų patalpų bendrajam plotui ir viso namo naudingojo ploto santykiui), ir individualios investicijos. Protokolo 3 punktu namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto parengimo organizavimas ir administravimas ir (ar) jo įgyvendinimas, ir (ar) jo finansavimas, vadovaujantis patvirtintu namo atnaujinimo (modernizavimo) planu, pavedamas UAB „Būsto valda“.

Aplinkybė, kad pareiškėjai nuo 2012 m. yra įsirengę vietinį šildymą ir savo butą apšildo vietiniu šildymu, o centralizuotu šildymu nesinaudoja, nesudaro teisinio pagrindo pripažinti, jog jie, kaip vieno iš daugiabučiame name esančių butų savininkai, neturi pareigos apmokėti išlaidas, skirtas bendrojo naudojimo objektų priežiūrai, atnaujinimui ir kt. Pagal CK kodekso 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga.

Šiluma į namo butus tiekiama šilumos energijos vamzdynu, taigi, šilumos vamzdynu tekantys šilumos energijos srautai šildo visas namo konstrukcijas ir ertmes nuo apatinio aukšto grindų iki viršutinio aukšto lubų, taip pat bendro naudojimo laiptines. Pareiga išlaikyti name esančias bendrojo naudojimo patalpas ir proporcingai savo turto daliai apmokėti išlaidas bendro naudojimo daiktui išlaikyti ir prižiūrėti, įskaitant išlaidas už daugiabučio namo bendro naudojimo šildymo ir karšto vandens ruošimo sistemos atnaujinimą (modernizavimą), taikytina ir tiems butų savininkams, kurie yra atsijungę nuo bendros šildymo sistemos, t. y. pareiškėjams. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, prašė patikslintą skundą atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Civinity namai Kaunas“ (buvusi UAB „Būsto valda“) su patikslintu skundu nesutinka, kadangi teisines pasekmes pareiškėjams sukelia ne Statybos leidimas, o jų ginčijami butų savininkų daugumos priimti sprendimai. Pažymėjo, jog 2020-01-25 daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas nevyko. Susirinkimas įvyko 2020-02-25, kuriame buvo sprendžiama ir dėl šilumos punkto išpirkimo gyventojų lėšomis. Šio susirinkimo metu vyko balsavimas, kuriame dalyvavo ir pareiškėjai. Pareiškėjų pateiktas 2020-01-25 susirinkimo protokolas nėra suklastotas, tai yra 2020-02-25 susirinkimo protokolas, tik klaidingai nurodyta jo data (žmogiškas apsirikimas, rašymo apsirikimo klaida, nurodant sausio mėnesį). Taigi, sprendimai dėl šilumos punkto išpirkimo, apskaitos prietaisų išnešimo ant atšakos ir radiatorių laiptinėse įrengimo buvo priimti 2020-02-25 susirinkime.

Rašytine tvarka 2018-01-29 balsų dauguma priėmus sprendimą pasirinkti daugiabučio namo atnaujinimo investicijų planą A, pagal kurį numatyta visų butų savininkų lėšomis įrengti naują dvivamzdę šildymo sistemą su šilumos apskaita ir karšto vandens ruošimo sistema, buvo parengtas Techninis darbo projektas, kuriame nustatyta, kokie konkretūs darbai bus daromi. Dėl parengto Techninio darbo projekto pristatymo gyventojams 2020-02-06 buvo šaukiamas Namo butų savininkų susirinkimas. Į 2020-02-06 susirinkimą nesusirinko reikalinga Namo butų ir kitų patalpų savininkų dauguma, todėl buvo paskelbta naujo susirinkimo datą - 2020-02-25. Susirinkimas vyko 2020-02-25, o balsai buvo skaičiuojami 2020-02-28, surašius Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų balsų skaičiavimo komisijos protokolą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, prašė patikslintą skundą atmesti.

Byla nutrauktina.

Šioje byloje ginčas kilo dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos 2020-09-03 išduoto statybą leidžiančio dokumento Nr. LAP-21-200903-00027, kuriuo suteikiama teisė atnaujinti (modernizuoti) daugiabutį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), t. y. atlikti renovacijos paprastojo remonto darbus pagal projektą, numatantį laiptinėse įrengti šildytuvus, nors butų savininkai viešame butų savininkų 2017-11-15 susirinkime nusprendė namo laiptinėse neįrengti šildytuvų, pagrįstumo ir teisėtumo.

Pareiškėjai nurodė, jog atsakovė 2020-09-24 kartu su raštu Nr. 70-2-3075 nepateikė nei ginčijamo Statybos leidimo, nei projektinės dokumentacijos. Apie Statybos leidimą jie sužinojo tik 2020-10-05, kai UAB „Būsto valda“ pateikė visą projektinę dokumentaciją, įskaitant šildymo dalį, ir 2020-09-03 Statybos leidimą, su kuriais susipažinę pareiškėjai sužinojo, kad laiptinėse yra numatyta įrengti šildytuvus ir suprato savo teisių pažeidimą. Jeigu teismas mano, kad pareiškėjai nežymiai yra vis dėlto praleidę apskundimo terminą, prašo jį atnaujinti.

Atsakovės ir trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Civinity namai Kaunas“ atstovai teigė, kad pareiškėjai, teikdami skundą dėl Statybos leidimo panaikinimo, be svarbių priežasčių praleido terminą jį apskųsti ir nėra pagrindo jo atnaujinti, kadangi pareiškėjai nesielgė apdairiai ir rūpestingai. Tai sąlygoja, jų vertinimu, bylos nutraukimą.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą, yra tos nuomonės, kad paminėtas teisinis momentas turi būti aptartas pirmiausia. Nustačius, kad buvo praleistas terminas skundui paduoti ir nėra pagrindo jo atnaujinti, nepasisakant dėl kitų patikslinto skundų argumentų, byla turėtų būti nutraukta.

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, kad kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. Prie tokių reikalavimų priskirtini – įstatymų nustatytų procesinių terminų laikymasis, įstatymų nustatyta privalomoji išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) jurisprudencijoje pabrėžiama, kad procesiniai terminai žymi ribą tiek asmenims, tiek valstybės institucijoms, nuo kada teisminė kontrolė tampa nebegalima. Teisės nuostatų, reguliuojančių procesinius terminus, taikymas teisės į veiksmingą teisminę apsaugą nepažeidžia. Priešingai, procesinių terminų laikymasis užtikrina lygiateisiškumo bei teisinio saugumo reikalavimus, vykdant teisingumą (žr. LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2013-11-07 nutartį administracinėje Nr. A444-2232/2013).

ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje numatyta, jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Teisės normoje įtvirtinta taisyklė leidžia daryti išvadą, kad teisė pasinaudoti teismine gynyba yra ribojama laike ir siejama su faktine aplinkybe, nuo kurios ir pradedamas skaičiuoti laikas, per kurį suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į teismą. Pasibaigus šiam terminui teisminės gynybos realizavimo teisė eliminuojama, paliekant teisinę galimybę taikyti termino atnaujinimo institutą (ABTĮ 30 str.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kai aktas neturėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, skundžiamas aktas laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys (LVAT 2007-12-06 nutartis Nr. AS5-550/2007). Laikytina, kad ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies taikymo prasme asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo dieną, aktu nustatomas teises ar pareigas (LVAT 2006-01-12 nutartis Nr. AS5-8/2006). Vis dėlto, tiksliai nustatant momentą, nuo kurio turi būti skaičiuojama ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino eigos pradžia, kiekvienoje konkrečioje byloje turėtų būti atliktas ir tai individualiai bylai reikšmingų aplinkybių vertinimas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Civinity namai Kaunas“ prašo atlyginti išlaidas už teisines paslaugas: 544,50 Eur už 2021-02-09 prašymo dėl papildomų dokumentų parengimą ir 484 Eur už rašytinių paaiškinimų parengimą ir atstovavimą byloje.