- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-03-02
- Bylos Nr.
- 1-28-651/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dalia Kursevičienė
- Kaltinamasis
- S. G., O. F., J. Š., N. U.
- Advokatai
- Galina Korobliova
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė, sekretoriaujant Jelenai Ušakovai, Vitai Diekontienei, dalyvaujant prokurorei Daliai Mackevičienei, prokurorui Donatui Blinstrubiui, gynėjams advokatams Galinai Korobliovai, Dariui Pociui, Olegui Drobitkai, Vitalijui Katėnui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
S. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, išsilavinimas aukštasis, dirbantis pagal individualios veiklos pažymėjimą, deklaruota gyv. Vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal BK 183 str. 2 d., 222 str. 1 d.;
O. F., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, išsituokusi, išsilavinimas aukštasis, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista,
kaltinama pagal BK 183 str. 2 d., 24 str. 6 d., 222 str. 1 d.;
J. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, išsilavinimas aukštasis, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyv., (duomenys neskelbtini) neteistas,
kaltinamas pagal BK 183 str. 2 d., 24 str. 6 d., 222 str. 1 d.;
N. U., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, išsilavinimas aukštasis, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista,
kaltinama pagal BK 222 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. G. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalies nuostatą, kuri numato, kad „už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, siekdamas iškreipti vidaus ir išorės informacijos vartotojams pateikiamą informaciją, pažeisdamas 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad „privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: ... 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys, 5) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekine išraiška“, laikotarpiu nuo 2009-01-02 iki 2010-01-31 Klaipėdos mieste, tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, tyčia, padedant UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ kasininkei O. F. bei personalo vadovui J. Š., apgaulingai, taip, kad buhalterinėje apskaitoje buvo parodytos faktiškai neįvykusios ūkinės operacijos, tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, t. y.:
N. U. sudarytuose grynųjų pinigų mokėjimo žiniaraščiuose J. Š. nurodymu juose pasirašius darbuotojams S. G. ir O. F. (laikotarpiu nuo 2009-06-02 iki 2010-01-20) dokumentus dėl grynųjų pinigų išmokėjimo pasirašius kaip kasininkui, išmokėjusiam pinigus ir kasos išlaidų orderius, avanso apyskaitas ir prie jų pridedamus mokėjimo žiniaraščius pateikus N. U., o pastarajai pasirašius mokėjimo žiniaraščiuose ir užregistravus buhalterinės apskaitos registruose:
laikotarpiu nuo 2009-01-02 iki 2009-02-24 7 atvejais pagal 7 kasos išlaidų orderius pagrindė iš viso 89 645,29 Lt grynųjų pinigų išmokėjimą, juose nenurodė pinigų gavėjo vardo, pavardės bei laikotarpiu nuo 2009-01-02 iki 2009-05-31 63 atvejais pagal 11 mokėjimo žiniaraščių pagrindė iš viso 94 306,81 Lt grynaisiais pinigais dienpinigių 26 darbuotojams išmokėjimą, juose nurodyti ūkinių operacijų duomenys neatitinka tikrovės (kadangi grynaisiais pinigais dienpinigiai mokami nebuvo). Todėl pagal 7 kasos išlaidų orderių ir 11 mokėjimo žiniaraščių rekvizitus negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo – kam ir kokiu tikslu išmokėta 94 306,81 Lt grynųjų pinigų;
laikotarpiu nuo 2009-04-30 iki 2010-01-20 16 atvejų pagal 16 kasos išlaidų orderius pagrindė iš viso 439 179,05 Lt grynųjų pinigų (darbo užmokesčio) išmokėjimą, juose nenurodė pinigų gavėjo vardo, pavardės bei laikotarpiu nuo 2009-04-30 iki 2010-01-20 141 atveju pagal 58 laisvos formos mokėjimo žiniaraščius pagrindė iš viso 574 813,85 Lt grynaisiais pinigais darbo užmokesčio 41 darbuotojui išmokėjimą, juose nurodyti ūkinių operacijų duomenys neatitinka tikrovės (kadangi grynaisiais pinigais darbo užmokestis nebuvo mokamas). Todėl pagal 16 kasos išlaidų orderių ir 58 mokėjimo žiniaraščių rekvizitus negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo – kam ir kokiu tikslu išmokėta 574 813,85 Lt grynųjų pinigų.
Dėl anksčiau išvardytų pažeidimų laikotarpiu nuo 2009-01-02 iki 2010-01-31 negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Be to, S. G., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini) direktoriumi (laikotarpiu nuo 2009-01-02 iki 2009-06-01 kartu vykdydamas ir UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ kasininko pareigas) ir užimamų pareigų pagrindu savo žinioje turėdamas bendrovės turtą, laikotarpiu nuo 2009-01-02 iki 2010-01-20 Klaipėdos mieste, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, tyčia, veikdamas grupe su J. Š. – bendrovės personalo vadovu, o laikotarpiu nuo 2009-06-02 iki 2010-01-20 ir grupe su O. F. – UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ kasininke, turėdamas išankstinį tikslą pasisavinti jo ir O. F. žinioje esančius UAB „(duomenys neskelbtini)“ grynuosius pinigus, susitarė su O. F. ir J. Š., kad jie sudarys aiškiai netikrus UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ grynųjų pinigų mokėjimo žiniaraščius apie tariamai darbuotojams išmokėtus avansus, dienpinigius, darbo užmokestį, šiuos fiktyvius duomenis įtrauks į buhalterinę apskaitą ir tokiu būdu pasisavins turtą.
Vykdant nusikalstamą sumanymą, siekiant pateisinti tariamą grynųjų pinigų išmokėjimą darbuotojams, J. Š. pateikus bendrovės darbuotojams pasirašyti mokėjimo žiniaraščius, S. G. ir O. F. dokumentus dėl grynųjų pinigų išmokėjimo pasirašius kaip kasininkui, išmokėjusiam pinigus, veikdami per UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusią UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ darbuotoją N. U., nesuvokusią minėtų asmenų nusikalstamos veikos pobūdžio, šiai perdavus kasos išlaidų orderius, avanso apyskaitas ir prie jų pridedamus mokėjimo žiniaraščius ir pastarajai užregistravus duomenis apie tariamai darbuotojams išmokėtus 94 306,81 Lt avansų ir dienpinigių bei 574 813,85 Lt darbo užmokesčio buhalterinės apskaitos registruose, tokiu būdu S. G. kartu su J. Š., o laikotarpiu nuo 2009-06-02 iki 2010-01-20 kartu ir su O. F., pasisavino jo ir pastarosios žinioje buvusį UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelės vertės turtą – grynuosius pinigus, iš viso 669 120,66 Lt.
O. F., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini)) kasininke bei būdama atsakinga už kasos dokumentų surašymą, laikotarpiu nuo 2009-06-02 iki 2010-01-20 Klaipėdos mieste, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, tyčia, siekdama iškreipti vidaus ir išorės informacijos vartotojams pateikiamą informaciją, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriui S. G. pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalies nuostatą atsakingam už apskaitos organizavimą, pažeidžiant 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad „privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: ... 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys, 5) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekine išraiška“, padėjo apgaulingai, taip, kad buhalterinėje apskaitoje buvo parodytos faktiškai neįvykusios ūkinės operacijos, tvarkyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, t. y.:
N. U. sudarytuose grynųjų pinigų mokėjimo žiniaraščiuose, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ personalo vadovo J. Š. nurodymu juose pasirašius darbuotojams, O. F. dokumentus dėl grynųjų pinigų išmokėjimo pasirašius kaip kasininkui, išmokėjusiam pinigus, ir kasos išlaidų orderius, avanso apyskaitas ir prie jų pridedamus mokėjimo žiniaraščius pateikus N. U., o pastarajai pasirašius mokėjimo žiniaraščiuose ir užregistravus buhalterinės apskaitos registruose:
laikotarpiu nuo 2009-06-02 iki 2010-01-20 13 atvejų pagal 13 kasos išlaidų orderius pagrindė iš viso 325 222,94 Lt grynųjų pinigų (darbo užmokesčio) išmokėjimą, juose nenurodė pinigų gavėjo vardo, pavardės bei laikotarpiu nuo 2009-06-02 iki 2010-01-20 95 atvejais pagal 56 laisvos formos mokėjimo žiniaraščius pagrindė iš viso 385 592,23 Lt grynaisiais pinigais darbo užmokesčio 39 darbuotojams išmokėjimą, juose nurodyti ūkinių operacijų duomenys neatitinka tikrovės (kadangi grynaisiais pinigais darbo užmokestis nebuvo mokamas). Todėl pagal 13 kasos išlaidų orderių ir 56 mokėjimo žiniaraščių rekvizitus negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo – kam ir kokiu tikslu išmokėta 385 592,23 Lt grynųjų pinigų.
Dėl anksčiau išvardytų pažeidimų laikotarpiu nuo 2009-06-02 iki 2010-01-31 negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Be to, O. F., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini)) kasininke ir užimamų pareigų pagrindu savo žinioje turėdama bendrovės turtą, laikotarpiu nuo 2009-06-02 iki 2010-01-20 Klaipėdos mieste, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, tyčia, veikdama grupe su S. G. – UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, J. Š. – bendrovės personalo vadovu, turėdama išankstinį tikslą pasisavinti S. G. ir jos žinioje esančius UAB „(duomenys neskelbtini)“ grynuosius pinigus, susitarė su S. G. ir J. Š., kad jie sudarys aiškiai netikrus UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ grynųjų pinigų mokėjimo žiniaraščius apie tariamai darbuotojams išmokėtą darbo užmokestį, šiuos fiktyvius duomenis įtrauks į buhalterinę apskaitą ir tokiu būdu pasisavins turtą.
Vykdant nusikalstamą sumanymą, siekiant pateisinti tariamą grynųjų pinigų išmokėjimą darbuotojams, J. Š. pateikus bendrovės darbuotojams pasirašyti mokėjimo žiniaraščius, O. F. dokumentus dėl grynųjų pinigų išmokėjimo pasirašius kaip kasininkui, išmokėjusiam pinigus, S. G. kasos dokumentus pasirašius kaip įmonės vadovui, veikdami per UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusią UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ darbuotoją N. U., nesuvokusią minėtų asmenų nusikalstamos veikos pobūdžio, šiai perdavus kasos išlaidų orderius, avanso apyskaitas ir prie jų pridedamus mokėjimo žiniaraščius ir pastarajai užregistravus duomenis apie tariamai darbuotojams išmokėtus 385 592,23 Lt darbo užmokesčio buhalterinės apskaitos registruose, tokiu būdu O. F. kartu su S. G., J. Š. pasisavino S. G. ir jos žinioje buvusį UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelės vertės turtą – grynuosius pinigus, iš viso 385 592,23 Lt.
J. Š., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini)) personalo vadovu, laikotarpiu nuo 2009-01-02 iki 2010-01-20 Klaipėdos mieste, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, tyčia, siekdamas iškreipti vidaus ir išorės informacijos vartotojams pateikiamą informaciją, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriui S. G. pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 d. nuostatą atsakingam už apskaitos organizavimą, pažeidžiant 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad „privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: ... 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys, 5) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekine išraiška“, padėjo apgaulingai, taip, kad buhalterinėje apskaitoje buvo parodytos faktiškai neįvykusios ūkinės operacijos, tvarkyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, t. y.:
N. U. sudarytuose grynųjų pinigų mokėjimo žiniaraščiuose, J. Š. nurodymu juose pasirašius darbuotojams, S. G. ir O. F. (laikotarpiu nuo 2009-06-02 iki 2010-01-31) dokumentus dėl grynųjų pinigų išmokėjimo pasirašius kaip kasininkui, išmokėjusiam pinigus ir kasos išlaidų orderius, avanso apyskaitas ir prie jų pridedamus mokėjimo žiniaraščius pateikus N. U., o pastarajai pasirašius mokėjimo žiniaraščiuose ir užregistravus buhalterinės apskaitos registruose:
laikotarpiu nuo 2009-01-02 iki 2009-02-24 7 atvejais pagal 7 kasos išlaidų orderius pagrindė iš viso 89 645,29 Lt grynųjų pinigų išmokėjimą, juose nenurodė pinigų gavėjo vardo, pavardės bei laikotarpiu nuo 2009-01-02 iki 2009-05-31 63 atvejais pagal 11 mokėjimo žiniaraščių pagrindė iš viso 94 306,81 Lt grynaisiais pinigais dienpinigių 26 darbuotojams išmokėjimą, juose nurodyti ūkinių operacijų duomenys neatitinka tikrovės (kadangi grynaisiais pinigais dienpinigiai mokami nebuvo). Todėl pagal 7 kasos išlaidų orderių ir 11 mokėjimo žiniaraščių rekvizitus negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo – kam ir kokiu tikslu išmokėta 94 306,81 Lt grynųjų pinigų;
laikotarpiu nuo 2009-04-30 iki 2010-01-20 16 atvejų pagal 16 kasos išlaidų orderius pagrindė iš viso 439 179,05 Lt grynųjų pinigų (darbo užmokesčio) išmokėjimą, juose nenurodė pinigų gavėjo vardo, pavardės bei laikotarpiu nuo 2009-04-30 iki 2010-01-20 141 atveju pagal 58 laisvos formos mokėjimo žiniaraščius pagrindė iš viso 574 813,85 Lt grynaisiais pinigais darbo užmokesčio 41 darbuotojui išmokėjimą, juose nurodyti ūkinių operacijų duomenys neatitinka tikrovės (kadangi grynaisiais pinigais darbo užmokestis nebuvo mokamas). Todėl pagal 16 kasos išlaidų orderių ir 58 mokėjimo žiniaraščių rekvizitus negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo – kam ir kokiu tikslu išmokėta 574 813,85 Lt grynųjų pinigų.
Dėl anksčiau išvardytų pažeidimų laikotarpiu nuo 2009-01-02 iki 2010-01-31 negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Be to, J. Š., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini)) personalo vadovu, laikotarpiu nuo 2009-01-02 iki 2010-01-20 Klaipėdos mieste, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, tyčia, veikdamas grupe su S. G. – bendrovės direktoriumi (laikotarpiu nuo 2009-01-02 iki 2009-06-01 kartu vykdžiusiu ir UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ kasininko pareigas), o laikotarpiu nuo 2009-06-02 iki 2010-01-20 ir grupe su O. F. – UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ kasininke, turėdamas išankstinį tikslą pasisavinti S. G. ir O. F. žinioje esančius UAB „(duomenys neskelbtini)“ grynuosius pinigus, susitarė su S. G. ir O. F., kad jie sudarys aiškiai netikrus UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ grynųjų pinigų mokėjimo žiniaraščius apie tariamai darbuotojams išmokėtus avansus, dienpinigius, darbo užmokestį, šiuos fiktyvius duomenis įtrauks į buhalterinę apskaitą ir tokiu būdu pasisavins turtą.
Vykdant nusikalstamą sumanymą, siekiant pateisinti tariamą grynųjų pinigų išmokėjimą darbuotojams, J. Š. pateikus bendrovės darbuotojams pasirašyti mokėjimo žiniaraščius, S. G. ir O. F. dokumentus dėl grynųjų pinigų išmokėjimo pasirašius kaip kasininkui, išmokėjusiam pinigus, veikdami per UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusią UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ darbuotoją N. U., nesuvokusią minėtų asmenų nusikalstamos veikos pobūdžio, šiai perdavus kasos išlaidų orderius, avanso apyskaitas ir prie jų pridedamus mokėjimo žiniaraščius ir pastarajai užregistravus duomenis apie tariamai darbuotojams išmokėtus 94 306,81 Lt avansų ir dienpinigių bei 574 813,85 Lt darbo užmokesčio buhalterinės apskaitos registruose, tokiu būdu J. Š. kartu su S. G., o laikotarpiu nuo 2009-06-02 iki 2010-01-20 kartu ir su O. F. pasisavino S. G. ir O. F. žinioje buvusį UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelės vertės turtą – grynuosius pinigus, iš viso 669120,66 Lt.
S. G., O. F. ir J. Š. kaltės įrodymai ir jų vertinimas.
Kaltinamasis S. G. kaltu neprisipažino ir parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ užėmė laivų korpusų baro direktoriaus pareigas. J. Š. jo bare dirbo personalo vadybininku, O. F. marketingo vadybininke. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinis akcininkas D. M. buvo generalinis direktorius. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesumokėjo mokesčių ir STX gamykla nutraukė sutartį, todėl jis buvo pradėjęs ruošti dokumentus naujos įmonės įsteigimui, bet J. pasakė, kad yra egzistuojanti švari įmonė, todėl perrašė akcijas ir įregistravo įmonę Norvegijos įmonių registre. Jis ir O. F. turėjo po 16 proc. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, o likusios akcijos priklausė J. Š., todėl jie nebuvo lygiaverčiai partneriai. Jis, kaip direktorius, sudarė darbo sutartį su J. Š., visiškos materialinės atsakomybės sutartis nebuvo sudaryta. Dėl pareigų buvo vidinis susitarimas, jis buvo atsakingas už kontaktus su Norvegija, vykdavo į komandiruotes. Kaip direktorius kontroliavo, kad darbuotojams būtų apskaičiuoti ir išmokėti atlyginimai. Pinigai būdavo išmokami dviem būdais: grynaisiais ir pavedimu. Jis iš banko sąskaitos imdavo grynuosius pinigus didelėmis sumomis ir jas atiduodavo J. Š., kuris išmokėdavo žmonėms, nes buvo tai patvirtinantys parašai. Perduodamas pinigus J. Š. jokio dokumento nepasirašydavo, su pinigais J. Š. dirbo savitarpio pasitikėjimo pagrindu. Šią tvarką atsinešė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, nemano, kad ji buvo ydinga. Dokumentų, kad pinigus perdavė J. Š., neturi. Kaip kasininkas buvo atsakingas iki birželio 1 d., po to formaliai paskyrė kasininke O. F., nes N. U. pasakė, kad direktorius negali būti kasininku. O. F. kasininke nebuvo, nes visus pinigus mokėjo J. Š.. Vykdė bendrą apskaitos organizavimą, jam, kaip vadovui, reikėjo patvirtinti išmokėjimo žiniaraščius. Dėl pinigų išmokėjimo paskambindavo N. U. ir pasakydavo, kad reikia patvirtinti žiniaraščius. Jis atvažiuodavo, patvirtindavo, nes nebuvo priežasčių jų nepatvirtinti. Žiniaraščiuose patikrindavo pavardes, parašus. Sumų negalėjo patikrinti, nėra buhalteris, už tai buvo atsakinga apskaitą tvarkanti įmonė. Jo, kaip direktoriaus, darbo užmokestis buvo labai mažas, apie 1500 į rankas, bet jis ir dirbo mažai, 5 dienas per savaitę po 3–4 valandas. Atlyginimą gaudavo pervedimu. Už komandiruotes į Norvegiją mokėjo dienpinigius į kortelę, 190 Lt dienpinigių, kaip įstatymo numatyta. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo darbuotojų nuomos sutartį ir nuomojo darbuotojus „(duomenys neskelbtini)“ įmonei. O. F. viena iš pagrindinių užduočių buvo bendrauti su meistrais, iš jų ji gaudavo patvirtintus gamyklos žiniaraščius apie išdirbtas valandas ir išrašydavo sąskaitas. Žinojo, kokia suma bus mokama už darbuotojus. Darbo užmokestis darbuotojams buvo nustatytas Norvegijos, darbuotojas turėjo gauti minimumą. Per visus metus nė vienas darbuotojas nesiskundė, kad negauna kažko, kad jiems nesumokėjo. Jis su J. Š. nesipyksta, bet ir nėra draugai. Nežino, kodėl J. Š. bylos nagrinėjimo metu sakė, kad nemokėjo darbuotojams, negaudavo iš jo pinigų. Jis negalėjo apskaičiuoti, ar įmonei tokia veikla pelninga, generalinės politikos nevedė, netgi buhalterę nusamdė J. Š.. Kaip vėliau paaiškėjo, įsigydami įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“, kartu įgijo didelių skolų, tai nulėmė įmonės bankrotą, nors jam buvo pasakyta, kad įmonė švari. Dividendų UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokėjo, nes metus baigė nuostolingai. Skolos buvo fiksuotos balanse. Prieš pradėdamas dirbti direktoriumi UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikėjo, kad su įmone viskas gerai, netikrino įmonės. Kai kasininke buvo paskirta O. F., ji sutiko, nes niekas nepasikeitė, jis pinigus atiduodavo J. Š., nes buvo toks vidinis susitarimas dėl pareigų atlikimo, tokie vidiniai susitarimai buvo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jis O. F. niekada pinigų neperdavė, nes ji to niekada nebuvo dirbusi. Dėl gautų pinigų žmonės pasirašydavo biure, kai grįždavo iš komandiruotės. Jis nematė, kaip jie pasirašydavo. Su darbuotojais buvo sudarytos dvigubos darbo sutartys – lietuviška ir norvegiška. Buvo pasamdyta konsultacinė įmonė, kuri skaičiavo norvegiškus atlyginimus, ji nurodė, kad taip turi būti. Atlyginimas buvo mokamas pagal norvegišką sutartį. Tą sistemą sukūrė konsultacinė įmonė. Buvo bendra nuostata visiems darbuotojams dalį dienpinigių mokėti grynaisiais. Buhalteriniai dokumentai buvo saugomi bendrovėje, tvarkos nustatyta nebuvo, buvo lentyna dokumentams. Jis perdavė dokumentus bankroto administratoriui, visi dokumentai buvo sunumeruoti, buvo dokumentus parsivežęs namo. Dokumentai perduoti pagal sąrašą. Dėl akcijų žinojo, kad J. Š. turėjo didžiąją dalį akcijų. D. M. nurodymų jam neduodavo, jis veikė savarankiškai.
Kaltinamoji O. F. kalta neprisipažino ir parodė, kad pagal išsilavinimą yra inžinierė, kasininke buvo formaliai, jokių funkcijų neatlikdavo. Jis sutiko dirbti kasininke ir dėjo parašus, pinigus žmonėms mokėjo keletą kartą, kai J. turėjo išvažiuoti. Pagrindinis jos darbas buvo bendravimas su užsakovu, gaudavo sąrašus, kiek žmonių kada turi atvykti, gaudavo meistrų pasirašytus tabelius apie žmonių dirbtą laiką. Dokumentus apie išdirbtas valandas atiduodavo J. arba D., jie skaičiuodavo, kiek kas uždirbo. J. tvarkė reikalus su darbuotojais. Darbo vieta buvo biure, kur taip pat būdavo J., D., o S. G. nuolat biure nesėdėdavo, atvažiuodavo. Pinigus žmonėms mokėjo J., pradžioje S. G. taip pat išmokėdavo žmonėms pinigus. Tą dieną, kai būdavo mokami pinigai, ji arba J. atvažiuodavo anksčiau, nes žmonės laukdavo prie biuro nuo ryto. Apie 10 val. atvažiuodavo S. ir su J. važiuodavo į banką. Nematė, kaip atveždavo pinigus iš banko, nežino, kokios sumos buvo išmokamos. Nėra mačiusi, kaip S. G. perduoda pinigus J. Š., biure seifo nebuvo. Jos atlyginimas buvo mažas, dydžio neprisimena, pinigus gaudavo į kortelę. Ji turėjo 16 proc. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, už akcijas mokėjo grynaisiais ir taip pat grynaisiais pinigais jai grąžino sumokėtą sumą. Įsigyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pasiūlė J. Pradžioje, kai reikėjo apskaičiuoti darbuotojų atlyginimus, skaičiavo, kiek reikia, kad išvažiuotų žmonės, žinojo, kad darbuotojams bus mokamas norvegiškas minimalus atlyginimas. Nežinojo, kiek reikės mokėti mokesčių, nes kai dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, mokesčiai buvo mokami Lietuvoje. Nežinojo, ar bus pelningas verslas Norvegijoje. Norvegai norėjo žmonių, norėjo dirbti, tikėjosi pelno. Nusiskundimų darbuotojais nebuvo. Įkainis už vieną žmogų buvo 20 ar 22 eurai. Ji pagal žmogaus dirbtas valandas bendrą sumą daugino iš sutartyje nurodytos sumos – 22 eurai už žmogaus dirbtą valandą, išrašydavo sąskaitą ir pateikdavo užsakovui. Iš Norvegijos gaudavo įplaukas už darbuotojų nuomą. Kokį procentą už nuomą mokėjo darbuotojui, jai sunku pasakyti. Jie balansavo ant minimalaus pelno. UAB „(duomenys neskelbtini)“ už išnuomotą darbininką Norvegijoje mokėjo labai didelius mokesčius. Negali pasakyti, kokią sumą gaudavo per metus. Norvegai sumokėdavo visą išnuomotų darbininkų kainą, mokesčiai sudarė apie 30 proc. Sąskaita banke buvo viena eurais ir viena litais. Konvertavimas į litus vyko banke. Negali pasakyti kiek pinigų gaudavo per mėnesį. Ji sąskaitas išrašydavo, bet nepamena sumų. Ji nežinojo apie J. Š. ir D. M. susitarimą dėl akcijų, D. M. jai nurodymų nedavė, buvo tik patarimai.
Kaltinamasis J. Š. kaltu neprisipažino ir parodė, kad veiklą Norvegijoje pradėjo 2009 m., prieš tai visi dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2008 m. pabaigoje sužinojo, kad norvegai nebemoka, dalis darbuotojų bus atleista. Gruodžio mėn. jam paskambino S. G. ir pasakė, kad užsakovas nori tęsti darbus su kita įmone, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemoka Norvegijoje mokesčių. Gruodžio mėnesio pabaigoje surengė susirinkimą su darbuotojais, sutarė, kad po Naujųjų Metų tęs darbą Norvegijoje. Klausimą dėl įmonės veiklos pradžios sprendė ir D. M., kurio akcijų dalis buvo užrašyta jam, nes D. M. negalėjo būti akcininku, nes turėjo kažkokių įsipareigojimų UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir buvo neakivaizdus akcininkas. Jie buvo lygiaverčiai akcininkai, kiekvienas turėjo po 16 procentų akcijų. D. M. juo pasitikėjo, dažnai būdavo biure, patardavo ir konsultuodavo, nes buvo vykdęs šią veiklą. Jis buvo personalo vadybininkas, ieškojo darbuotojų, informuodavo žmones apie išvykimą. Į Norvegiją darbuotojai vykdavo užsakomuoju lėktuvu iš Palangos aerouosto. Į jo pareigas įeidavo, kad darbuotojai turėtų darbo aprangą, kitą darbo aprangą darbuotojai gaudavo Norvegijoje. Turėdavo kas 3 savaitę važiuoti į aerouostą. Būdavo sudaromas išvykstančių žmonių sąrašas, rašomas įsakymas. Žmonės atvykdavo į aerouostą, pasirašydavo už gaunamą darbo aprangą, taip pat buvo samdoma įmonė, atsakinga už darbų saugą. Aerouoste darbuotojai taip pat pasirašydavo už darbo saugą. Jis laukdavo sugrįžtančių darbuotojų, su jais tardavosi dėl tolimesnio išvažiavimo. 2009 m. sausio 2 d. buvo išmokėtas avansas, kurį galėjo išmokėti ar jis, ar O., ar S.. Mokėjo ir kronomis, ir litais. Kronomis buvo įnešta vieno iš akcininkų suma. Avansų išmokėjimai vyko 2–3 mėnesius prieš išvykstant. Jis pinigų iš S. G. negaudavo, kiekvienas turėjo savo pareigas. Be avansų mokėjimo, pavieniais atvejais mokėdavo žmonėms. Kasos išlaidų žiniaraščių pasirašyti žmonėms neduodavo. Pinigus darbo priemonėms pirkti gaudavo iš direktoriaus S. G.. Už gautus pinigus nepasirašydavo. Apie pinigų išleidimą padėdavo čekį arba sąskaitą faktūrą. Išlaidos turėjo būti įtraukiamos į apskaitą. Darbininkų darbo užmokestis buvo ne mažesnis už norvegišką minimumą. Direktorius bendravo su norvegais ir informuodavo, koks minimalus atlyginimas. Diskutuodavo trise dėl atlyginimų. Darbo sutartis su darbuotojais pasirašydavo direktorius S. G.. Darbo užmokestis būdavo 1500 Lt ar 1800 Lt. Darbo užmokestis galėjo skirtis. Žmonėms buvo mokama dviem būdais, bet kodėl buvo mokama per banką ir grynaisiais, pasakyti negali. Visi 2008–2009 m. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iškilus problemai, kad Norvegijos įmonė nutraukė darbo santykius su UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau norėjo dirbti, bet su kita įmone, buvo įkurta nauja įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir D. M. nenusišalino nuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, duodavo nurodymus, patardavo. Žodinius nurodymus gaudavo O. F., S. G.. D. M. negalėjo dalyvauti veikloje tiesiogiai, nes arbitraže buvo pasirašyta, kad jis dvejus metus negali vykdyti veiklos Norvegijoje. Turėjo 16 proc. akcijų ir 52 proc. D akcijų. O. F. ir S. G. apie akcijas buvo žinoma ir jie buvo kviečiami į Vilniaus arbitražo teismą duoti parodymus.
Kaltinamoji N. U. neprisipažino ir parodė, kad tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. Buvo atsakinga už tvarkingą buhalterinės apskaitos vedimą, buhalterinių įrašų teisingumą. Pradžioje gaudavo sugrįžusių žmonių sąrašą ir suruošdavo atlyginimų žiniaraščius. Iš D. gaudavo duomenis norvegiškomis kronomis, juos versdavo į litus ir skaičiuodavo žmonėms atlyginimus. Turėjo nurodymus, kad dalis pinigų bus mokama per banką, dalis – grynaisiais. Taip liepė S. G., kuriam buvo pavaldi. Direktorius pasakydavo, kokią dalį vesti grynaisiais, kokią – pavedimu, turėjo tokius nurodymus. Ji mokesčius fiksavo tik litais. Buvo pasirašyta tokia sutartis, kad mokesčiai turi būti mokami Norvegijoje. Norvegai mokėjo pagal darbuotojų nuomos sutartį. Jie atsiskaitydavo į banką pavedimu, turėjo valiutinę sąskaitą. Norvegai mokėdavo kitą mėnesį eurais. Konvertuodavo į litus. Mokesčius mokėdavo kronomis, iš litų konvertuodavo į kronas. Kai mokėdavo, gaudavosi valiutų skirtumas. Dokumentų, kur būtų išlaidos už nuomojamą lėktuvą, nuomojamas patalpas, negavo. Gaudavo sąskaitas už nuomojamus darbininkus ir skaičiuodavo atlyginimą litais. Norvegiškus atlyginimus pagal Norvegijos įstatymus skaičiuodavo D., jis buvo vadybininkas, jis buvo tam priimtas. Jis pateikdavo jau apskaičiuotus norvegiškus atlyginimus. Ji darbo užmokestį skaičiavo litais pagal D. pateiktą pasirašytą žiniaraštį. Neįrašydavo kompiuteriu išmokėtinas sumas, o įrašydavo ranka, nes skaičiavimas nebuvo tikslus, galėjo keistis, direktorius sakė nerašyti sumų. Ji turėdavo sumas, bet būdavo pakeitimai, galėjo būti neatitikimų, nes viską gaudavo prieš dieną. Jei kas pasikeisdavo, ateidavo D. ir pasakydavo. Negali pakomentuoti, kad buvo duodama pasirašyti be nurodytos sumos. Kai perduodavo žiniaraščius, sumos būdavo įrašytos. Buvo kai kurie atvejai, kad pasirašydavo, kai būdavo nenurodyta suma, bet tai buvo pavieniai atvejai, nenorėdavo taip duoti, tačiau negalėjo priversti žmogaus atvažiuoti vėliau. Jai susidarė įspūdis, kad tarp žmonių ir administracijos yra viskas tvarkoje. Žmogus pasakydavo, kad vėliau atvažiuoti negali, ir pasirašydavo, jai susidarė įspūdis, kad administracija atsiskaitydavo laiku. Kokią sumą reikėdavo įrašyti, buvo apskaičiuota. Ji pinigų nemokėdavo, su pinigais nedirbo. Buvo raštas, kaip tvarkyti mokesčius, gavo išaiškinimą, kad gyventojų pajamų mokestis Lietuvoje nėra mokamas Žmogus buvo nuomojamas, todėl visi mokesčiai turėjo būti mokami Norvegijoje. Būdavo nurodymai, kokią sumą pervesti į sąskaitą ir kurią dalį išmokėti grynaisiais. Kai žmogus būdavo komandiruotėje, jam priklausantis darbo užmokestis buvo pervedamas į sąskaitą, kai grįždavo, jai buvo pasakyta, kad turi užpildyti žiniaraštį išmokėjimui grynaisiais. Kokią sumą pervesti, pasakydavo S. G. ar O. F., kokią sumos dalį pervesti, kokią – grynaisiais išmokėti. Nežino, ar buvo mokamas minimalus norvegiškas atlyginimas. Buhalterijoje būdavo parodomos įmonės patirtos išlaidos, pateikdavo sąskaitas, buvo perkami darbo rūbai, batai. Žiniaraščius palikdavo savo darbo vietoje, pasakydavo, kad surinktų parašus, palikdavo juos lentynėlėje. Dokumentus rasdavo padėtus ant stalo, buvo atvažiuojanti buhalterė. Nežino, iš ko buvo apmokamos darbuotojų kelionės lėktuvu. Ar žmogui išmokėtas visas atlyginimas, apskaitoje sukontroliuodavo, nes buhalterinėje programoje pagal kiekvieną žmogų buvo suvesta atskirai. Pagal apskaitą liko skolos darbuotojams, nes nesumokėjo norvegai, galutinio atsiskaitymo jie negavo. Per patikrinimą pagal kiekvieną žmogų pateikti duomenų neprašė. Dabar šių duomenų pateikti nebegali, nes neprivalo saugoti. Viskas matydavosi bendroje suvestinėje, 2435 - sąskaitoje. Pagal kiekvieną žmogų atskirai atspausdinta nebuvo. Ji gaudavo 2500 Lt atlyginimą, kuris buvo išmokamas pavedimu pagal sąskaitą, kaip (duomenys neskelbtini). Dokumentų saugojimo tvarkos nebuvo patvirtinta. Visi dokumentai buvo saugomi UAB „(duomenys neskelbtini)“ biure, jokio perdavimo akto niekas nepasirašė. Dokumentus paliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ biure. Nėra atsakinga už dokumentus, kurie baigus veiklą buvo perduoti bankroto administratoriui. Kaip vesti atlyginimus, nurodydavo S. G.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ biure pabūdavo 1–2 val. ir išvažiuodavo, vėliau dažniau atvažiuodavo. Įplaukas į sąskaitas matydavo ji ir direktorius. Direktorius žiūrėdavo banko pavedimus. Administracijoje būdavo visi trys (kaltinamieji), tardavosi. Biure dažnai būdavo ir D. M., kurio pareigų nežino. Girdėdavo, kaip jis S. G. duodavo nurodymus, pasiūlymus apie darbą užsienyje, Norvegijoje. Nematė, kad S. G. perduotų J. Š. pinigus. Paaiškino, kad pagal jai parodytą 2009 m. sausio mėn. priskaityto darbo užmokesčio žiniaraštį (t. 7, b. l. 29–31) atlyginimus pagal norvegišką skaičiavimą perskaičiavo į litus. Matyti A. D. išdirbtų valandų kiekis, priskaičiuotas darbo užmokestis, papildomai yra dienpinigiai kurie yra neapmokestinami Norvegijoje. Iš čia atskaitomi mokesčiai. Yra apmokestinama ir neapmokestinama sumos. Jis turėjo gauti 11222,24 Lt. Dalis jam buvo sumokėta į banką, dalis grynaisiais. Jie komandiruotėje išbūdavo po šešias savaites. Už išbūtą laiką jam būdavo priskaičiuojama, nes kas du mėnesius Norvegijoje reikėjo sumokėti mokesčius kronomis. D. čia apskaičiuota su komandiruotpinigiais.
Liudytojas D. M. parodė, kad kaltinamuosius pažįsta, jie yra buvę UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, kai jis buvo generaliniu direktoriumi. Kai dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, S. G. užėmė inžinieriaus pareigas gamyboje, J. Š. buvo personalo vadybininkas, O. F. buvo vadybininkė, N. U. nedirbo. Įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ neprisimena. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo jo įmonė, kurioje jis buvo akcininkas ir vadovas. Įmonė veiklos nebaigė, jis pardavė akcijas, kurias nupirko norvegai. Jis buvo valdybos narys, prasidėjus nesutarimams su norvegais, 2009 m. ryšius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nutraukė. Jis turėjo įmonę „(duomenys neskelbtini)“ ir naudojosi tuo pačiu biuru kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo klausimo neprisimena, akcijų nebuvo įsigijęs. Nurodymų negalėjo duoti, nedalyvavo jokiuose UAB „(duomenys neskelbtini)“ sprendimuose. Pagrindiniai UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai buvo susikūrę kokias penkias įmones ir perėmė klientus Norvegijoje. O. F. su J. Š. perėmė subrangos darbus. Girdėjo gandus, kad neva ir jis ten dalyvauja. Kai pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, buvo sąlyga, kad negali dvejus metus vadovauti, buvo susitarta su akcininkais, kad po dvejų metų jam sumokės milijoną dolerių, bet nesumokėjo.
Liudytojas R. B. parodė, kad pažįsta kaltinamuosius J. ir S., moteris pažįsta iš matymo. Nuo 2008 m. iki 2010 m. dirbo Norvegijoje, pirma UAB „(duomenys neskelbtini)“, kai ši bankrutavo, vienus metus dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jis dirbo laivų konstrukcijų surinkėju, su juo buvo sudarytos dvi sutartys, vienoje atlygis buvo nurodytas litais, o kitoje – norvegiškomis kronomis. Buvo sutarta, kad už 1 darbo valandą mokės 30 ar 33 Lt ir 60 Lt dienpinigių/maistpinigių už dieną. Ar 33 Lt yra tos pačios 127 kronos, neprisimena. Kai įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“, pirmą kartą vykstant dirbti į Norvegiją, J. grynaisiais pinigais išmokėjo avansą. Vėliau atlyginimas litais buvo pervedamas į jo sąskaitą SEB banke, jis atlyginimo grynaisiais pinigais negaudavo. Kai grįždavo į Lietuvą, tai kviesdavo ateiti į biurą, kur J. duodavo pasirašyti dokumentus. Reikėdavo pasirašyti algalapiuose ir už maistpinigius. Kai pasirašydavo, pinigų negaudavo, pinigus pervesdavo į sąskaitą. Darbų saugos instruktažai vedami nebuvo, darbo rūbais aprūpindavo Norvegijoje. Mokėjimo dokumentuose, parodytuose ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, parašai yra ne jo. 100 Lt, 200 Lt dienpinigių nėra gavęs.
Liudytojas A. R. parodė, kad pažįsta kaltinamuosius J. Š. ir S., kurio pavardės neprisimena. Dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, po to UAB „(duomenys neskelbtini)“, jam mokėjo 23 Lt už vieną darbo valandą ir 60 Lt dienpinigių, viską gaudavo į banką. 200 Lt dienpinigių nebuvo mokama. Instruktažas dėl darbų saugos buvo vedamas Norvegijoje. Darbo rūbus gaudavo Norvegijoje. Už bilietus, drabužius, apgyvendinimą buvo sumokėta. Oro uoste dažniausiai J. pateikdavo pasirašyti dokumentus, kuriuose buvo nurodytos pavardės, sakydavo pasirašyti ir jis pasirašydavo, neklausdavo, kam reikalingas parašas, skaičių įrašyta nebūdavo. Būdavo, kad kviesdavo į biurą, kur būdavo tiesiog paruošti popieriai, kuriuos visi eidavo ir pasirašydavo. Būdavo daug žmonių, niekas neskaitydavo. Norvegijos mokesčių inspekcija pareikalavo ir jis sumokėjo 24000 kronų nesumokėtų mokesčių už 2009 m., t. y. kai dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kai dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, jam niekas nesakė, kad už jį nemokami mokesčiai, nes pagal Norvegijos įstatymus moka tas, kuris dirba.
Liudytojas V. J. B. parodė, kad darbo reikalais pažįsta S. ir J. Dėl darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartį davė pasirašyti S. Neprisimena, kokio dydžio atlyginimą gaudavo, mokėdavo 60 Lt per dieną. Po 200 Lt už dieną nemokėjo. Pinigus vieną kartą mokėjo J., kitą kartą S., taip pat pervesdavo ir per banką.
Liudytojas V. M. parodė, kad darbo sutartį su juo sudarė S. G., sutarė, kad bus mokamas atlyginimas 36 Lt už valandą ir už kiekvieną dieną maistpinigiai po 60 Lt. Kompanija mokėjo už kelionę, už pragyvenimą. Išvyko į Norvegiją 2009 m. pradžioje, dirbo iki metų pabaigos visus 2009 m. Prieš išvykstant pirmą kartą sumokėjo avansą grynaisiais pinigais, visus kitus pinigus gavo per banką. 2009 m. turėjo sąskaitą AB „Swedbank“. J. Š. duodavo pasirašyti dokumentus, sakydavo pasirašyti už darbų saugą, už gautus maistpinigius. Pinigus gaudavo per banką, todėl pasirašydavo. Darbo rūbus gaudavo Norvegijoje, pasirašyti už gavimą nereikėjo.
Liudytojas M. M. parodė, kad pažįsta kaltinamuosius J. ir O. kaip darbdavius. Jo tėvas Norvegijoje statė laivus ir paėmė jį kartu. Iš pradžių dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, o kai bankrutavo, perėjo dirbti į UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur buvo tos pačios sąlygos, tas pats atlyginimas. Pinigus pervesdavo į jo sąskaitą SEB banke litais, pinigų sumos buvo pakankamai didelės. Neprisimena, ar yra gavęs užmokestį grynaisiais pinigais. Kai parvažiuodavo, kviesdavo į biurą, kur dažniausiai J. duodavo pasirašyti mokestinius dokumentus, t. y. būdavo įrašytos sumos, kiek uždirbdavo. Jis dirbo šaltkalviu-surinkėju, darbų saugos instruktažą vedė kažkokia įmonė Lietuvoje. Avalynę ir rūbus gaudavo Norvegijoje, pasirašyti už tai nereikėjo. Įmonė rūpinosi gyvenamąja vieta, bilietais, šių sumų iš atlyginimo neišskaitydavo.
Liudytojas K. S. parodė, kad pažįsta kaltinamuosius J., O., su kuriais daugiau bendravo, kitų neprisimena, pavardžių nežino. 2008 m. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2009 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“. Į darbą priėmė J. Dirbo Norvegijoje laivų korpusų surinkėju, gavo 30 Lt už valandą. Už savaitę gaudavo apie 400–450 Lt, buvo mokami dienpinigiai – 60 Lt. Atlyginimą gavo litais, pinigus pervesdavo į SEB banko kortelę, grynųjų pinigų neduodavo. Pirmą kartą gavo maistpinigius 1500 Norvegijos kronų, už kuriuos pasirašė iš karto. Prieš išvykstant oro uoste dažniausiais J. duodavo pasirašyti dokumentus, pasirašydavo ir išvykdavo. Neprisimena, kas tuose dokumentuose buvo įrašyta. Darbo drabužius gaudavo darbo vietoje Norvegijoje. Darbo saugos instruktažus vesdavo atstovai iš Norvegijos, jie vykdavo gamykloje. Norvegijoje buvo išnuomoti namai, nei už apgyvendinimą, nei už lėktuvo bilietus nemokėjo.
Liudytojas S. P. parodė, kad iš kaltinamųjų prisimena S. ir J., kuris 2009 m. priėmė jį į darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jis dirbo laivų korpusų surinkėju, neprisimena, kokio dydžio sumas buvo sutarta mokėti. Gaudavo atlyginimą ir maistpinigius litais. Pinigai buvo pervedami į jo sąskaitą AB „Swedbankas“. Gali būti, kad pirmą kartą prieš išvykstant į Norvegiją avansas buvo išmokėtas Norvegijos kronomis. Darbo rūbai buvo išduodami Norvegijoje, už bilietus ir apgyvendinimą mokėti nereikėjo. Norvegijos mokesčių inspekcija jam grąžino sumokėtus mokesčius – 5000 kronų – už 2009 m.
Liudytojas M. S. parodė, kad kaltinamuosius pažįsta iš matymo, bendravo su J., kuris jį 2009 m. įdarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“, davė pasirašyti sutartį. Dirbo laivų surinkėju Norvegijoje. Atlyginimą gaudavo litais, taip pat buvo mokami maistpinigiai, sumų neprisimena. Visus pinigus gaudavo per banką, grynuosius pinigus gavo tik vieną kartą, nes buvo palikęs kortelę. Grynuosius pinigus jo prašymu paėmė žmona. Jis pasirašydavo ant paduodamų dokumentų, bet negali įvardyti, kokie tai buvo dokumentai. Juose būdavo įrašyti vardas ir pavardė. Negali pasakyti, ar pasirašomuose dokumentuose būdavo įrašyti skaičiai. Neprisimena, kad būtų reikėję dokumentus pasirašyti oro uoste. J. Š. pareigų nežino, jis paskambindavo ir pasakydavo, kada išvykti. Darbo rūbais aprūpindavo Norvegijoje, gyvendavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ išnuomotose patalpose, kelionės išlaidų mokėti nereikėjo.
Liudytojas J. K. parodė, kad pažįsta kaltinamuosius J., O. ir S. G., su kuriuo tarėsi dėl darbo sąlygų UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iki tol dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Gali būti, kad sumos, kiek mokės už darbo valandą, ir maistpinigių suma buvo įrašytos į darbo sutartį. Sutartį pasirašė tik lietuvių kalba. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokėjo grynaisiais pinigais, atlyginimas buvo pervedamas į kortelę. Atlyginimą gaudavo litais. Prieš išvykstant reikėdavo pasirašyti daug dokumentų. Nebuvo taip, kad pasirašytų ir gautų pinigų. Darbo rūbus išduodavo Norvegijoje.
Liudytojas I. V. parodė, kad pažįsta kaltinamuosius S. G., O. ir J. Kai jį priėmė į darbą, biure buvo S. G., J. Š.. Tada buvo daug žmonių, jie visi pasirašė sutartis. Jis pasirašė sutartį lietuvių kalba buvo susitarta dėl 60 Lt dienpinigių sumos. Dienpinigiai po 200 Lt jam mokami nebuvo. Jis dirbo laivų korpusų surinkėju Norvegijoje. Pinigus pervesdavo į kortelę litais, mokėjo pagal išdirbtas valandas, jis gavo viską, ką uždirbo. Jam nėra buvę išmokėti grynieji pinigai litais, gavo 1500 kronų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentuose būdavo nurodytos sumos ir reikėjo pasirašyti. Dokumentus pasirašydavo biure, jis suprato, kad sumos, už kurias pasirašo, yra jam pervestos į kortelę. Dokumentus paduodavo pasirašyti S. G., kuris sakydavo, kad pasirašytų, kiek uždirbo, tiek perves į kortelę. Rūbus išduodavo ir Lietuvoje, ir Norvegijoje. Darbų saugos instruktažas buvo vestas Klaipėdoje, jį vedė atestuota firma. Kelionės išlaidas, apgyvendinimą Norvegijoje apmokėdavo firma.
Liudytojas V. V. parodė, kad 2009 m. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, į darbą priėmė J. Kitų asmenų neprisimena. Galėjo būti sutarta, kad už kiekvieną komandiruotėje išbūtą dieną bus mokami 50 Lt dienpinigiai, o 200 Lt dienpinigių negalėjo būti. Darbo sutartis buvo sudaryta lietuvių ir anglų kalba, kronomis buvo nurodyta daugiau nei litais. Jam mokėjo tą atlyginimą, kuris nurodytas sutartyje lietuvių kalba. Atlyginimą ir dienpinigius pervesdavo į kortelę, neprisimena, kad būtų atlyginimą gavęs grynaisiais pinigais. Dokumentus pasirašydavo pas J. biure, už ką, neprisimena. Biure būdavo daug žmonių, visi imdavo tuos dokumentus ir tiesiog pasirašydavo prie savo pavardės. Norvegijoje jokių dokumentų nepasirašydavo. Norvegijoje išbūdavo 4–6 savaites, ilsėdavosi 3 savaites. Darbo pamaina trukdavo nuo 7 val. iki 19 val. Buvo pietų pertrauka ir dvi kavos pertraukėlės. Buvo, kad dirbo naktimis, už naktinį darbą mokėjo šiek tiek daugiau.
Liudytojas A. M. parodė, kad pažįsta kaltinamuosius J.ir S. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo dirbti 2009-01-02, t. y. tą dieną jau išvažiavo į Norvegiją. Jis dirbo aukštalipiu, jam mokėjo po 30 Lt už valandą. Gaudavo 700 Lt dienpinigių už 2 savaites. Ten dirbdavo 5 darbo dienas ir šeštadienį iki pietų. Grynuosius pinigus 3000 kronų maistpinigių gavo vieną kartą oro uoste. Atlyginimą gaudavo litais, juos pervesdavo į jo sąskaitą AB „Swedbanke“. Sutartį lietuvių kalba pasirašė su S. ar J., o sutartį anglų kalba pasirašė Norvegijoje. Kai parvažiuodavo, tai pasirašydavo dokumentuose, bet neklausdavo, už ką pasirašo. Dokumentuose pinigų sumos įrašytos nebuvo. Dokumentų turinio neprisimena.
Liudytojas R. D. parodė, kad darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“ rado pagal skelbimą. Jį į darbą priėmė tikriausiai O. buvo sutarta 10–11 Eur už valandą ir maistpinigiai 60 Lt už dieną. Sutartį pasirašė lietuvių kalba. Kai grįždavo, biure pasirašydavo dokumentus, kad gavo pinigus. Atlyginimą ir maistpinigius gaudavo į kortelę. Grynaisiais pinigus gavo tik vieną kartą, prieš išvažiuojant, kai gavo 1000 Lt maistpinigių. Pasirašyti dokumentus dažniausiai pateikdavo J., sakydavo, kad reikia pasirašyti už tai, kad gavo pinigus. Pasirašydavo arba biure, arba oro uoste. Dokumentuose, kuriuos pasirašydavo, buvo įrašytos pavardės, ar sumos buvo įrašytos, neprisimena. UAB „(duomenys neskelbtini)“ išdirbo visus metus, instruktažą dėl darbų saugos jiems vesdavo darbo vietoje. Už lėktuvo bilietus, būstą mokėjo įmonė. Darbo rūbus išduodavo darbovietėje Norvegijoje.
Liudytojas A. L. parodė, kad pažįsta kaltinamuosius J., S. ir O.. Darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlė J., pasirašė darbo sutartį lietuvių kalba. Buvo sutarta, kad mokės nuo 9 iki 10 Eur už valandą ir po 50 Lt už kiekvieną komandiruotėje išbūtą dieną. Atlyginimą pervesdavo į kortelę pagal išdirbtas valandas. Maistpinigius 6 savaitėms pervesdavo į kortelę prieš išvažiuojant į Norvegiją. Išmokėdavo po 1500–1600 Lt. Maistpinigius kronomis vieną kartą išmokėjo Norvegijoje, gamykloje. Dokumentus pasirašydavo kartais oro uoste, kartais biure. J. sakydavo, kad reikia ateiti į biurą ir pasirašyti. Pasirašomų dokumentų neskaitydavo, būdavo daug darbuotojų, visiems reikėdavo greitai pasirašyti. Surasdavo savo pavardę ir pasirašydavo, vieną kartą pasirašė tuščius lapus.
Liudytojas Z. J. parodė, kad pažįsta kaltinamuosius J., O. ir S. G.. Prieš įsidarbindamas 2009 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pasirašė vieną darbo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, dirbo laivų korpusų surinkėju Norvegijoje. Buvo sutarta, kad bus mokama 30 Lt už valandą, taip pat maistpinigiai 55–60 Lt už dieną. 200 Lt už dieną niekas nemokėjo. Dienpinigius mokėjo kas dvi savaites, gaudavo 840 Lt. Visi pinigai buvo pervedami į sąskaitą, grynųjų pinigų nėra gavęs. Atlyginimą mokėjo už išdirbtas valandas. Per savaitę dirbdavo apie 62 val., per 6 savaites išdirbdavo apie 360 valandų. Atlyginimą gaudavo apie 8000–9000 Lt. Dokumentus pasirašydavo biure, kai grįždavo namo, todėl nebūdavo laiko žiūrėti, ką pasirašo. Darbo rūbus išduodavo Norvegijoje, pasirašyti nereikėjo. Darbų saugos instruktažą vesdavo darbo vietoje.
Liudytojas R. R. parodė, kad prisimena kaltinamuosius J., O., S. G.. Buvo sutarta, kad bus mokama 130 kronų už valandą, taip pat buvo mokami maistpinigiai, sumos neprisimena. Maistpinigius ir atlyginimą litais pervesdavo į jo banko sąskaitą. Tokių atvejų, kad pakviestų į biurą ir sumokėtų pinigus grynaisiais, nebuvo. Tuo metu nuolat pasirašinėjo įvairius dokumentus. Jis pasirašydavo, kad gavo pinigus, o kai pasirašydavo, pinigus pervesdavo į sąskaitą. Dokumentus pasirašydavo biure, dažniausiai būdavo J. Kai atvykdavo į Norvegiją, pinigai jau būdavo sąskaitoje. Norvegijoje būdavo išduodami darbiniai drabužiai, batai, būdavo išnuomotos gyvenamosios patalpos, už kurias mokėti nereikėjo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ išdirbo visus 2009 m.
Liudytojas G. Ž. parodė, kad pažįsta kaltinamuosius J. ir S., moterų vardų neprisimena. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė dvi darbo sutartis, lietuvių ir anglų kalba, ar sąlygos abiejose sutartyse buvo vienodos, neprisimena. Atlyginimas buvo didelis, kartu su dienpinigiais apie 10000 Lt, pinigus jam pervesdavo į kortelę, grynaisiais negaudavo. Galėjo pačioje pradžioje gauti vieną kartą 1000 Lt, vėliau avanso grynaisiais negavo. Būdavo, kad pasirašydavo dokumentuose, bet jų neskaitė. Kelionės bei apgyvendinimo išlaidas apmokėdavo įmonė.
Liudytojas A. G. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo trumpai, vyko į Norvegiją vieną kartą, atrodo, kad mokėjo 30 Lt už valandą, gali būti, jog dienpinigius sumokėjo kartu su atlyginimu. Sumos, kurią gavo, neprisimena, gali būti, kad jam sumokėjo grynaisiais pinigais. Kai dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, turėjo banko kortelę.
Liudytojas A. L. parodė, kad perėjo dirbti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ į UAB „(duomenys neskelbtini)“, jį į darbą priėmė J. Pagal sutartį turėjo gauti pinigus kas 6 savaitės, pinigus gaudavo į kortelę. Kad būtų mokėję grynuosius pinigus, neprisimena. Dokumentus pasirašyti duodavo J ir O. Dokumente būdavo nurodyta suma, kuri būdavo vedama į kortelę. Už darbų saugą pasirašydavo oro uoste, darbo rūbus gaudavo Norvegijoje. Apskaičiavimo, kiek uždirbo, negaudavo, pats pasiskaičiuodavo pagal išdirbtas valandas, kokias pinigų sumas turi gauti į kortelę. Iš pradžių buvo sutarta, kad bus mokama po 25 Lt už valandą, po to ši suma didėjo gal iki 32 Lt už valandą. Ikiteisminio tyrimo metu parodytuose dokumentuose buvo jo parašai. Pinigus pervesdavo į kortelę, gaudavo apie 2000 Lt maistpinigių, 7000 Lt maistpinigių negavo.
Liudytojas R. R parodė, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, po to UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur dauguma vadovų liko tie patys. Buvo sutarta, kad mokės po 28 Lt už valandą. Dienpinigius po 60 Lt už dieną pravesdavo į kortelę, grynųjų pinigų nėra gavęs. Norvegijoje dirbdavo 6 savaites, gaudavo po 12000–14000 Lt į kortelę. Maistpinigiai buvo pravedami į kortelę prieš išvažiuojant, būdavo 800 Lt vienam išvažiavimui. J. oro uoste paduodavo pasirašyti dokumentus, sakydavo, kad dėl darbų saugos. Yra pasirašęs daug dokumentų, bet neįsigilindavo, ką pasirašo, nes po valandos reikdavo išvykti. Pasirašant oro uoste būdavo daug žmonių. Teko pasirašyti tuščią popieriaus lapą. Kai tyrėja rodė dokumentus, kai kurie parašai kėlė abejonių, kai kurie parašai buvo nepanašūs į jo, bet pasirašydamas pinigų negavo.
Liudytojas V. K. parodė, kad 2009 m. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, į darbą priėmė J. Atlyginimą jam pervesdavo į kortelę, buvo susitarta, kad mokės po 29 Lt už valandą. Maistpinigius mokėjo po 60 Lt už dieną. Maistpinigiai po 200 Lt nebuvo mokami. Grynųjų pinigų nėra gavęs. Grįžęs iš Norvegijos, važiuodavo į biurą, kur pasirašydavo žiniaraštyje, o pinigus pervesdavo į kortelę. Kai priėmė dirbti į UAB „(duomenys neskelbtini)“, sakė, kad mokesčiai bus sumokėti, o po metų jam reikėjo pačiam sumokėti 10000 kronų už 2009 m. Laiškus, kuriuos gaudavo iš Norvegijos, nešė J., kuris sakė, kad išsiaiškins dėl nesumokėtų mokesčių. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų jam negrąžino.
Liudytojas D. K. parodė, kad 2008 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrutavo ir J. pakvietė jį dirbti į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jam mokėjo po 29–30 Lt už valandą. Kai važiavo pirmą kartą, tai galėjo mokėti grynaisiais, o po to visi pervedimai buvo per banką. Pakviesdavo į biurą, kur jis pasirašydavo, o pinigus pervesdavo per banką. Dokumentus pasirašyti pateikdavo J. Biure būdavo daug žmonių, visi skubėdavo.
Liudytojas N. J. parodė, kad po UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jam paskambino J. ir pasakė, kad toliau dirbs tą patį darbą už tą patį atlyginimą. Jam mokėjo 30 Lt už valandą ir maistpinigius, 100 kronų arba 50 Lt. Visi pinigai buvo mokami į banko sąskaitą. Tyrėja jam rodė dokumentus, kuriuos jis pasirašė, bet grynieji pinigai pagal juos išmokėti nebuvo. Pasirašydavo lapuose, kur buvo įrašytas jo vardas ir pavardė, sumos įrašytos nebuvo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo iki įmonės bankroto.
Liudytojas V. B. parodė, kad pažįsta S. ir J. Dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ jį priėmė S. G.. Buvo susitarta, kad mokės po 27 ar 28 Lt už valandą ir 50–60 Lt maistpinigių už dieną. Atlyginimą ir maistpinigius pervesdavo į sąskaitą, grynieji pinigai biure mokami nebuvo. Tyrėja jam rodė dokumentus, kuriuos jis pasirašė, bet pasirašant pinigų sumos įrašytos nebuvo. Dokumentus pateikdavo pasirašyti biure, gali būti, kad moteris.
Liudytojas S. V. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo 1,5 mėn., dirbti į Norvegiją važiavo vieną kartą. Komandiruotpinigius ir atlyginimą pervesdavo į sąskaitą, grynaisiais pinigų nemokėjo. Kai priėmė į darbą, pasirašė sutartį ir išmokėjo 1000 Lt avansą. Buvo mokama 32 Lt už valandą ir 50 Lt komandiruotpinigių. Norvegijoje kronomis atlygio negavo. S. dirbo su pinigais, o O. su popieriais. Tik vieną kartą pasirašė dokumentus dėl atleidimo iš darbo.
Liudytojas N. D. parodė, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, po to perėjo dirbti į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Į darbą priėmė S. Jo atlyginimas buvo 1500 ar 2500 Lt ir buvo mokamas vieną kartą per mėnesį. Prie atlyginimo dar buvo mokami maistpinigiai 40–60 Lt už dieną. Viskas buvo mokama pavedimu, grynųjų pinigų nėra gavęs. Jis pasirašydavo dokumentuose už tai gaunamą atlyginimą, maistpinigius. Pasirašydavo prie išvykstant į komandiruotę, dokumentus pateikdavo J. Jo bendras atlyginimas už vieną išvažiavimą būdavo 6000 ar 7000 Lt. Toks atlyginimas buvo viską sudėjus. Atlyginimas Norvegijos kronomis mokamas nebuvo. Daug lapų, iš jų ir tuščių, duodavo pasirašyti J. Važiuodavo po 60–70 žmonių ir visiems duodavo pasirašyti. Kai klausdavo, už ką rašosi, tai sakydavo, kad už rūbus.
Liudytojas M. Z. parodė, kad iš kaltinamųjų pažįsta J., dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Dėl atlyginimo tarėsi su J., buvo sutarta 30 Lt per valandą. Gaudavo ir maistpinigius, bet sumos neprisimena. Darbo vieta buvo Norvegijoje. Ten dirbdavo 6 savaites, per dieną po 12 valandų. Atlyginimas buvo mokamas į jo sąskaitą Vilniaus banke, pinigus pravesdavo litais, grynaisiais nieko negavo. J. kviesdavo į biurą ir duodavo pasirašyti dokumentus. Ateidavo daug žmonių ir visi pasirašydavo, dokumentų neskaitydavo. Jis pasirašydavo prie savo pavardės, ten nebūdavo nurodyta jokia suma. Tyrėja jam rodė dokumentus su jo parašais, bet sumos, kurios buvo prie parašų, juokingos, nes tos sumos buvo su centais, o jis viską gaudavo lygiomis sumomis.
Liudytojas T. B. parodė, kad iš kaltinamųjų pažįsta buvusius bendradarbius J., S. ir O. Jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, paskui UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jis atlyginimą ir maistpinigius gaudavo litais, sumų neprisimena. Pinigus gaudavo į kortelę, o kai reikėdavo, tai paprašydavo ir gaudavo avansą grynaisiais. J. duodavo popierių su jo pavarde, jis pasirašydavo ir J. išmokėdavo grynaisiais, yra gavęs 1000 Lt avansą. Kronomis atlygio negavo. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu pagal jam parodytus dokumentus sakė, kad parašai yra panašūs į jo, bet neprisimena, kokias sumas gavo grynaisiais, o kokios buvo pervestos į jo banko sąskaitą.
Liudytojas J. V. parodė, kad su kaltinamaisiais J., S. ir O. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, paskui UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri buvo tose pačiose patalpose, kaip ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo tik 6 savaites, po to nebedirbo dėl sveikatos. Atlyginimas ir maistpinigiai buvo mokami į jo banko sąskaitą, grynaisiais pinigais nebuvo mokama. Jis biure pasirašė dokumentus, kad išeina iš darbo. Vykstant į Norvegiją jam nebuvo išmokėtas avansas grynaisiais pinigais. Atsiskaitymas taip pat buvo pervestas į banko sąskaitą.
Liudytojas A. D. parodė, kad iš kaltinamųjų pažįsta J. ir S. Jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, po to automatiškai perėjo į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jo atlyginimas 33 Lt už valandą ir maistpinigiai 60 Lt per dieną. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo iki gegužės 1 d., visi pinigai buvo pervesti į banką, grynųjų pinigų niekada negavo. Tyrėjas jam rodė dokumentus su jo parašu, nes jo parašą sunku parašyti. Jis pasirašė, o pinigai atėjo į jo sąskaitą. Dokumentuose, kuriuos pasirašydavo, būdavo jo vardas, pavardė ir sumos. J. buvo pagrindinis žmogus, kuris duodavo pasirašyti dokumentus.
Liudytojas R. R. parodė, kad iš kaltinamųjų pažįsta J., S. ir O. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo 6–7 savaites, po to pats išėjo iš darbo. Niekada negavo grynųjų pinigų, viskas buvo pervesta į sąskaitą banke, sumų neprisimena.
Liudytojas A. K. parodė, kad jį į darbą priėmė J. kartu buvo ir S. Neprisimena, kokio dydžio atlyginimą gaudavo, pinigus pervesdavo į kortelę. Be atlyginimo, mokėjo maistpinigius 60 Lt už dieną. Kai pirmą kartą vyko į Norvegiją, gavo avansą kronomis. Daugiau grynųjų pinigų mokėjimo neprisimena.
Liudytojas A. S. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įdarbino J., susitarė, kad bus mokama 29 Lt už valandą. Mokėjo maistpinigius – 1000 kronų, bet neprisimena, už kokį laikotarpį. J. jam išdavė 1000 Lt avansą. Grynaisiais pinigus gavo tik vieną kartą, pinigai buvo pervedami į kortelę. Prieš išskrendant į Norvegiją ir grįžus reikėdavo pasirašyti. Popieriaus lapai, kuriuose pasirašydavo, būdavo beveik tušti. Dokumentus biure paduodavo pasirašyti J. arba S. Jis neklausdavo, už ką reikia pasirašyti. Dokumentuose, kuriuos jam rodė tyrėjas, nurodytos didelės sumos, jam tokie pinigai išmokėti nebuvo.
Liudytojas J. A. parodė, kad perėjo dirbti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ į UAB „(duomenys neskelbtini)“, gavo grynaisiais 3000 kronų. Šią sumą išmokėjo J. Daugiau grynųjų pinigų negavo, atlyginimą ir maistpinigius pervesdavo į kortelę. Kėlė atlyginimus ir galėjo mokėti 29 Lt, 30 ar 31 Lt už valandą. Mokėjo maistpinigius 60 Lt už dieną. Po 200 Lt už dieną mokama nebuvo. Norvegijoje dirbo 6 savaites, 2 savaites ilsėdavosi Lietuvoje, už jas nemokėdavo. Tyrėjo parodytuose dokumentuose parašas buvo jo, bet įrašytų sumų negavo. S. G. ir O. F. nėra jam išmokėję grynųjų pinigų. Pasirašyti dokumentus duodavo J.
Liudytojas J. V. S. parodė, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, po to perėjo į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iš kaltinamųjų pažįsta J. Atlyginimą ir maistpinigius pervesdavo į banko sąskaitą. Gaudavo apie 3000 Lt už mėnesį. Grynaisiais pinigų nemokėjo. Tyrėjo parodytuose dokumentuose buvo ne jo parašai, nežino, kas už jį pasirašė.
Liudytojas V. S. parodė, kad pažįsta J., O. ir S. S. buvo direktorius, O. finansininkė, o J. atsakingas už personalą. Atlyginimą mokėjo pagal kontraktą – 3100 Lt ir 60 Lt dienpinigių. Po 200 Lt dienpinigių negaudavo. Kai pirmą kartą važiavo, buvo išmokėti grynaisiais maistpinigiai. Po to visi pinigai buvo pervedami į SEB banko kortelę. Visi dokumentai buvo pasirašomi skubant, prieš išskrendant, todėl nebuvo laiko jų skaityti. Pagal FNTT tyrėjo parodytus dokumentus grynųjų pinigų negavo, parašai buvo ne jo. 2010 m. dirbo Norvegijoje ir mokesčių kompanija pareiškė, kad jis skolingas 27000 kronų mokesčių už UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jis bylinėjosi ir įrodė, kad oficialiai buvo įdarbintas Lietuvoje. Mano, kad buvo atleistas neteisėtai, nes apie tai jam nebuvo pranešta.
Liudytojas D. D. parodė, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kartu su J., O. ir S. Kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsidarė, po Naujųjų Metų pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“. S. tada pasakė, kad atidaro savo įmonę, ir išmokėjo 1000 Lt. Daugiau grynųjų pinigų negavo. Atlyginimas ir maistpinigiai buvo pervedami į banko sąskaitą. Prieš išskrendant J. duodavo pasirašyti dokumentus. FNTT parodytuose dokumentuose buvo nurodytos didelės pinigų sumos, tokių pinigų negavo. Gal tik 5 parašai buvo jo, kiti parašai ne jo, nes jis prie savo parašo deda tam tikrą žymę, o tos žymės nėra.
Liudytojas D. D. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo darbų vadovu Norvegijoje, po to mokesčių skaičiuotoju, vadybininku. J. Š. buvo atsakingas už personalą, N. buvo buhalterė, S. G. – direktorius, O. – finansininkė. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė darbo sutartį lietuvių kalba. Dirbant Norvegijoje buvo valandinis atlygis pagal išdirbtas valandas, o Lietuvoje fiksuotas atlyginimas – 2000 ar 2500 Lt. Jam grynieji pinigai nebuvo išmokami. Norvegijoje prižiūrėjo žmones, sudarydavo išdirbtų valandų darbo tabelį ir siųsdavo į Lietuvą. Lietuvoje skaičiavo Norvegijos mokesčius, t. y. kiek reikėdavo sumokėti mokesčių už dirbtą laiką. Būdavo bendrieji tabeliai, pagal kuriuos reikėjo skaičiuoti mokesčius. Vidutiniškai darbuotojai uždirbdavo 15000–25000 kronų, tai priklausydavo nuo išdirbto laiko. Litais žmonės uždirbdavo nuo 6000 iki 10000. Galėjo ir daugiau uždirbti. Kas antrą mėnesį siųsdavo Norvegijos mokesčių tarnybai ataskaitas. Skaičiavimus reikėdavo pateikti S. G. ir O. Pavedimų nedarydavo. Mokesčiai buvo mokami kas du mėnesiai. Girdėjo, kad darbuotojai yra gavę pranešimus iš Norvegijos mokesčių inspekcijos, kad nėra sumokėti mokesčiai nuo deklaruotų pajamų. Norvegijoje yra kitokia sistema. Kartais darbuotojams patiems reikėdavo susideklaruoti, pvz., kai įmonė būdavo likviduota. Susideklaravus, dažniausiai grįždavo permokėti mokesčiai. Išdirbtas valandas perduodavo atsakingi žmonės, kurie dirbo Norvegijoje. Duomenis atsiųsdavo elektroniniu paštu, buvo nurodytas vardas ir pavardė, išdirbtos valandos už tam tikrą laikotarpį. Skaičiavimo metodika nesikeitė, automatiškai skaičiuodavo pati sistema. Galutinė suma yra atlyginimas ir dienpinigiai. Jeigu gerai pamena, keitėsi Norvegijos minimalus atlyginimas. Koks buvo valandinis fiksuotas atlyginimas litais, negali pasakyti. Pagal jam parodytą atlyginimų skaičiavimo lentelę (t. 7, b. l. 29–35) žmogus į sąskaitą turėjo gauti sumą NETO, kuri buvo po mokesčių atskaitymo. Apmokėjimas vyko per banką. Mokesčių sumas tikrino O. F. ir S. G.. Darbuotojai skrisdavo užsakytu reisu, už bilietus ir apgyvendinimo patalpas nemokėjo.
Liudytojas V. B. parodė, kad atliko ikiteisminį tyrimą dėl įmonės ūkinės finansinės veiklos. Nebuvo tikslo kreiptis dėl teisinės pagalbos į Norvegijos institucijas, nes pagal Lietuvos teisę, jeigu Lietuvos įmonė komandiruoja darbuotoją dirbti į užsienį, jis Lietuvoje nedirba. Nuo atlyginimo mokesčiai į Lietuvos biudžetą nemokami. Visi mokesčiai turi būti sumokėti Norvegijoje. UAB „(duomenys neskelbtini)“ Norvegijoje turėjo užsiregistruoti mokesčių mokėtoju. Pagal Norvegijos teisės aktus darbuotojams, dirbantiems Norvegijoje, turėtų būti mokamas minimalus atlyginimas. Tikriausiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ tai deklaravo, o darbuotojams mokėdavo kitokias sumas, ne tokias, kokias deklaruodavo. Apklausdamas liudytojus, pagal jų atsakymus suprato, kad jie gavo mažesnį atlyginimą, nei buvo suderėta. Jie pirmus du kartus, kai važiavo 2009 m. į komandiruotes, gaudavo avansą grynaisiais pinigais. Daugiau grynieji pinigai jiems išmokėti nebuvo. 2–3 žmonės pasakė, kad žmona buvo atėjusi, kai buvo išvykę į komandiruotę, ir jai išmokėjo grynaisiais pinigais. Visi kiti sakė, kad negavo grynųjų pinigų. Kai liudytojai atsakydavo į klausimus, jiems pateikdavo buhalterinės apskaitos žiniaraščius, pinigų išmokėjimo žiniaraščius ir klausdavo, ar žiniaraščiuose yra jų parašai. Liudytojai nurodydavo, kad jiems buvo aiškinama, jog jie pasirašo už darbo saugą, už darbo rūbų išdavimą, už pinigus, kuriuos jiems pervedė į banko sąskaitą. Negalėjo įrašyti į protokolą tai, ko nebuvo pasakyta. Buvo apklausta apie 50 žmonių ir su visais buvo daroma taip pat. T. B. apklausa nėra išskirtinė. Ji nesiskiria nuo daugumos parodymų. Darbuotojai dirba toje pačioje sferoje. Dalis kaltinamųjų organizuoja darbą užsienyje, veža darbuotojus. Jie tarpusavyje bendrauja. Nė vienas įtariamasis nenurodė, kad jie mokėjo grynuosius pinigus. Jis liudytojams rodydavo grynųjų pinigų išmokėjimo žiniaraštį, taip pat avansinę apyskaitą. Kai žmogus grįžta iš komandiruotės, jis privalo užpildyti avansinę apyskaitą, parašyti, kiek dienų jis buvo komandiruotėje, kiek už vieną dieną buvo skaičiuojama komandiruotpinigių. Šios avansinės apyskaitos buvo užpildytos kompiuteriniu būdu. Pagal tas avansines apyskaitas klausdavo, ar jie patys pildydavo avansines apyskaitas, ar gaudavo po 200 Lt už dieną. Jie atsakydavo, kad tokios sumos negaudavo. Tada klausdavo, po kiek jie gaudavo. Jeigu žmogus pasakydavo, kad neprisimena, gavo ar negavo pirmuosius du mėnesius grynuosius pinigus, tai tų sumų neįtraukdavo. Jeigu žmogus nurodydavo, kad neprisimena, ar prieš išvažiuojant gavo 1000 Lt, specialistas šios sumos neskaičiavo ir vertino taip, kad yra išmokėta. Įtarime šių pinigų nebuvo nurodyta. Įtariamai buvo pateikti, kad įmonė jau buvo išregistruota, todėl nėra kam pareikšti civilinį ieškinį. Jeigu būtų įrodyta, kad pinigai buvo nepagrįstai išmokėti iš įmonės kasos, tai viena iš priežasčių, kodėl įmonė bankrutavo, būtų tai, kad nebebuvo tų pinigų. Jeigu pinigai būtų įmonės kasoje, apskaitoje, galėjo būti, kad bankroto nebūtų buvę. Jeigu įmonė bankrutavo, su darbuotojais buvo atsiskaityta iš Garantinio fondo valstybės biudžeto lėšomis. Tai padaryta žala ir pasisavinti pinigai turėtų būti grąžinti valstybės biudžetui. Revizijos atlikimui buvo paimti visi dokumentai, kuriuos UAB „(duomenys neskelbtini)“ perdavė bankroto administratoriui pagal tuos pačius sąrašus. Visi parodyti žiniaraščiai buvo oficialūs ir įtraukti į apskaitą. Buvo segtuvai „Atskaitingi asmenys“. Žiniaraščiai buvo pridėti prie avansų apyskaitos arba prie kasos dokumentų.
Specialistė R. K., atlikusi ūkinį finansinį veiklos tyrimą, paaiškino, kad revizijos metu buvo patikrinta, ar buvo sumokėtas toks darbo užmokestis, koks priskaitytas – buvo vertinami liudytojų apklausos protokolai, kuriuose buvo nurodyta, jog žmonės sakė, kad negavo, nepasirašė už darbo užmokestį, arba pasirašė nesant įrašytų sumų. Buvo atsižvelgta į 44 liudytojų parodymus. Negali nustatyti, kiek kiekvienam konkrečiai darbuotojui buvo įsiskolinta, nes apskaita taip vesta nebuvo, yra priskaitymai ir išmokėjimai pagal dokumentus. Po liudytojų apklausos protokolų patikrinimo buvo išskirti 38 darbuotojai, kurie nurodė, kad grynaisiais pinigais darbo užmokesčio negavo. Pvz., B. nurodė, kad atlyginimo išmokėjimo žiniaraštyje, kuris pridėtas prie O. F. avanso apyskaitos, pagal kurį jam buvo išmokėta 4628,10 Lt, yra ne jo parašas, taip pat kad atlyginimo išmokėjimo žiniaraštyje, kuris pridėtas prie kasos išlaidų orderio, pagal kurį jam buvo išmokėta 4750,40 Lt, pasirašė ne jis. Visi darbuotojai nurodė, kad pinigų išmokėjimo dokumentai buvo pateikti pasirašyti juose nenurodžius sumų. Kiti darbuotojai nurodė, kad grynųjų pinigų iš S. G., O. F., N. U. negavo. Buvo atsižvelgta į liudytojų apklausos protokolus. Specialisto išvados 17 lape nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2009-04-30 iki 2010-01-20 buvo 16 atvejų pagal kasos išlaidų orderius, 58 laisvos formos mokėjimo žiniaraščiai, kuriuose pagrindė 574813,85 Lt grynaisiais pinigais darbo užmokesčiui 41 darbuotojui išmokėjimą, t. y. šiuose dokumentuose nurodė ūkinės operacijos duomenis, kurie neatitinka tikrovės. Analogiškai yra su dienpinigiais. Tų liudytojų, kurie neprisiminė, apklausos protokolai nebuvo vertinti. Vertinti buvo tik tų liudytojų apklausos protokolai, kurie konkrečiai pasakė, kad jie nepasirašė arba kad grynųjų pinigų negavo. Dėl to, kad buvo įvertinti tik konkretūs atsakymai, suma yra mažesnė. Netinkamas apskaitos tvarkymas pasireiškė tuo, kad buvo pateikti dokumentai, kuriuose ūkinės operacijos duomenys neatitinka tikrovės. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius S. G., kuris vadovavo įmonei, nesilaikė 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. 9-574 13 str. 1 d., reikalavimų, kurioje nurodyta, kad privalomi apskaitos dokumentų rekvizitai yra: ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio turinys; ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio rezultatas pinigine arba kiekine išraiška. Taigi laikotarpiu nuo 2009-01-02 iki 2009-02-24 pagal 7 kasos išlaidų orderius pagrindė iš viso 89645,29 Lt grynųjų pinigų išmokėjimą, juose nenurodė pinigų gavėjo vardo bei pavardės. Laikotarpiu nuo 2009-01-02 iki 2009-05-31 63 atvejais pagal 11 mokėjimo žiniaraščių pagrindė 94306,81 Lt, grynaisiais pinigais dienpinigių 26 darbuotojams išmokėjimą, juose nurodyti ūkinių operacijų duomenys, rezultatas pinigine išraiška neatitinka tikrovės, nes šitie darbuotojai apklausos protokoluose nurodė, kad grynaisiais pinigais negavo arba yra ne jų parašai. Laikotarpiu nuo 2009-04-30 iki 2010-01-20 16 atvejų pagal 16 kasos išlaidų orderių pagrindė 439179,05 Lt grynųjų pinigų išmokėjimą bei pagal 58 laisvos formos mokėjimo žiniaraščius pagrindė 574813,85 Lt 41 darbuotojui darbo užmokesčio išmokėjimą dokumentuose, kuriuose nurodyti ūkinių operacijų duomenys neatitinka tikrovės. Pagal minėtų kasos išlaidų orderių ir mokėjimo žiniaraščių rekvizitus negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo, kam ir kokiu tikslu buvo išmokėti pinigai. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė LR buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies – dokumentai, neatitinkantys ūkinės operacijos tapatumo, ir 3 dalies - apskaitos registruose užregistruoti dokumentai, neatitinkantys ūkinės operacijos tapatumo, todėl laikotarpiu nuo 2009-01-02 iki 2010-01-31 negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimo dydžio ir struktūros. Specialisto išvadoje išvardyta, kad pagal mokėjimo žiniaraščius bei kasos išlaidų orderius buvo pagrįstas darbo užmokesčio išmokėjimas dokumentais, kuriuose ūkinių operacijų duomenys neatitinka tikrovės. Ji negali įvertinti, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja tvarkė jai pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, ar ji pati surašė pirminius dokumentus. Apskaita daroma iš pirminių dokumentų ir iš apskaitos registrų. Buhalteris registruoja apskaitos dokumentus apskaitos registruose. Už pirminių dokumentų pateikimą, įtraukimą į apskaitą ir jų surašymą pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą yra atsakingas subjekto vadovas. UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai atstovavo N. U., nesilaikė 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo 9-574 13 straipsnio 3 dalies, kurioje nuodyta, kad įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus. Pagal kasos taisykles reikalaujama, kad kasos išlaidų orderyje būtų nurodyta, kam išmokami grynieji pinigai. Kasos išlaidų orderį pasirašo pinigus gaunantis asmuo, vyr. kasininkė, buhalteris ir įmonės vadovas. Tada tokį kasos išlaidų orderį, kuriame yra visi rekvizitai, galima traukti į kasos knygą. Ir šitie pažeidimai, ir visų mokėjimo žiniaraščių, kuriuose nurodytos ūkinės operacijos neatitinka tikrovės, įtraukimas į apskaitą sąlygojo Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 3 dalies pažeidimus.
Liudytojas L. U., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2008 m. Norvegijoje dirbo kaip S. G. individualios įmonės darbininkas, jam buvo sumokėti visi sutarti pinigai už darbą. Vėliau S. G. pasakė, kad nuo 2009 m. galės dirbti toliau, tačiau bus įdarbintas kitoje Lietuvos įmonėje. Dirbti į Norvegiją išvyko 2009 m. sausio ar vasario mėnesį laivų surinkėju į Floro mieste esančią laivų statyklą kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas. Prieš išvykdamas dirbti Klaipėdoje pasirašė darbo sutartį su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, taip pat pasirašė sutartį anglų ir lietuvių kalba, joje buvo nurodytos darbo sąlygos Norvegijoje. Už darbą kaip UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ darbuotojas gaudavo 34 Lt per valandą atlyginimo ir 60 Lt maistpinigių. Jis matė, kad sutartyje, sudarytoje anglų ir lietuvių kalba, buvo nurodyta, kad jam, kaip UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ darbuotojui, turi būti mokamas ne mažesnis kaip minimalus Norvegijos atlyginimas, tačiau toks atlyginimas nebuvo mokamas. Norvegijoje dirbdavo 6 savaites, po to grįždavo į Lietuvą ilsėtis 2–3 savaites. Priešpaskutinį 6 savaičių darbo laikotarpį buvo mokama po 32 Lt už darbo valandą, paskutinį – 30 Lt už darbo valandą. Per 6 savaičių darbo laikotarpį išdirbdavo po 360 valandų. Pirmadieniais – penktadieniais per dieną dirbdavo po 10,5 val., šeštadienį 7,5 val., o sekmadienis buvo išeiginė. Kelionę pirmyn ir atgal apmokėdavo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ bei suteikdavo gyvenamąją vietą Norvegijoje. Pinigus už darbą ir maistpinigius UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pervesdavo į L. U. banko sąskaitą. Tik vieną kartą, prieš išvykstant dirbti į Norvegiją, S. G. išmokėjo dalį maistpinigių grynaisiais pinigais biure. Gaunant maistpinigius grynaisiais pinigais, pasirašė žiniaraštyje, kuriame nurodyta suma ir faktiškai gaunama į rankas sutapo. Kada buvo išmokėti maistpinigiai grynaisiais pinigais ir kokia suma, nepamena. Buvo atvejų, kai grįžus iš Norvegijos buvo kviečiamas į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ biurą ir būdavo duodami pasirašyti maistpinigių išmokėjimo žiniaraščiai, tačiau pinigai išmokami nebuvo. Taip pat žiniaraščiuose nebuvo nurodomos sumos. Jam tokius žiniaraščius duodavo pasirašyti UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ darbuotojas J. Š.. Pasirašydamas žiniaraščiuose be sumų L. U. klausdavo J. Š., už ką pasirašo, į tai pastarasis atsakydavo, kad pasirašo už maistpinigius, kad nereikia žinoti, už ką pasirašo ir pan. Darbą Norvegijoje faktiškai kontroliuodavo brigadininkai. S. G. jam sakė, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sumokės visus mokesčius ir tuo nereikia rūpintis. 2012 m. iš Norvegijos Mokesčių tarnybos gavo dokumentus su nurodymu susimokėti mokesčius už darbą 2009 m., kai dirbo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Jam faktiškai buvo sumokėti visi pinigai, t. y. atlyginimas ir maistpinigiai, kurių sumą jis žodžiu buvo sutaręs su direktoriumi S. G.. Negavo tik kompensacijos už nepanaudotas atostogas. Jam parodytose avanso apyskaitose yra jo parašai. Apyskaitas pateikdavo pasirašyti J. Š.. Tačiau avanso apyskaitose nurodytų dienpinigių po 200 Lt ar po 100 Lt už dieną negaudavo. Dienpinigių už vieną komandiruotėje išbūtą dieną išmokama buvo tik po 60 Lt. 2009-05-28 atlyginimo išmokėjimo dokumente, pagal kurį L. U. išmokama 3087,83 Lt, 2009-12-17 atlyginimo išmokėjimo dokumente, pagal kurį jam išmokama 6434,81 Lt, 2009-10-14 atlyginimo išmokėjimo dokumente, pagal kurį jam išmokama 3838,58 Lt, 2009-07-31 atlyginimo išmokėjimo dokumente, pagal kurį jam išmokama 2578,83 Lt, yra jo parašai, tačiau faktiškai tokių pinigų negavo. 2009-01-02 avansų išmokėjimo dokumente, pagal kurį L. U. išmokama 1500 NOK (Norvegijos kronų), yra jo parašas, pagal šį dokumentą pinigus gavo, juos išmokėjo direktorius S. G.. 2009-01-02 avansų išmokėjimo dokumente, pagal kurį jam išmokama 1500 NOK (Norvegijos kronų), o gretimame stulpelyje nurodyta 400 Lt suma, yra jo parašas, tačiau ar gavo pinigus, nepamena. 2009 m. pirmą kartą išvykstant į komandiruotę Norvegijoje, galėjo būti išmokėta 1500 NOK (Norvegijos kronų) bei 400 Lt. 2009-02-24 avansų išmokėjimo žiniaraštyje, pagal kurį jam išmokama 3755,48 Lt, yra jo parašas, ar gavo pinigus, nepamena. Atlyginimas visada buvo pervedamas tik į banko sąskaitą, o dienpinigiai tik keletą kartų buvo išmokėti grynaisiais pinigais, kitais atvejais taip pat pervedami į sąskaitą banke. Dienpinigiai grynaisiais pinigais visada buvo išmokami sumomis, kurios baigdavosi sveikais skaičiais, t. y. juos lengva buvo apskaičiuoti: už vieną komandiruotės dieną buvo išmokama 60 Lt, šią sumą padauginus iš komandiruotėje išbūtų dienų skaičiaus nesigaudavo suma, kuri baigdavosi 2–3 litais ar panašiai (t. 10, b. l.1–3, 4–5).
Liudytojas A. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad darbo sutartį dėl įdarbinimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė su direktoriumi S. G.. Pasirašė darbo sutartį ir anglų kalba, joje buvo nurodytos darbo sąlygos Norvegijoje. Kas padavė jam pasirašyti šią sutartį, neprisimena. Pirmą kartą dirbti į Norvegiją išvyko 2009 m. sausio mėnesį ir tada gavo grynaisiais 1200 Lt avansą. Pinigus išmokėjo S. G.. Daugiau grynųjų pinigų negavo, atlyginimas ir dienpinigiai buvo pervedami į jo sąskaitą banke „Swedbank“. Norvegijoje dirbdavo 6 savaites, namie ilsėdavosi 2 savaites. Jam buvo mokama po 11 eurų už valandą. Kai grįždavo iš Norvegijos, būdavo kviečiamas atvykti į biurą, kur pasirašydavo kažkokius dokumentus. S. G. paduodavo dokumentus ir neaiškindavo, kodėl reikia pasirašyti. Dokumentuose sumų įrašyta nebūdavo. Galėjo sakyti, kad reikia pasirašyti už darbo saugą, bet tiksliau neprisimena. Jis pasirašė parodytose avanso apyskaitose, bet dienpinigių po 200 Lt ar 100 Lt negavo. 2009 m. gegužės mėn. žiniaraštyje prie 5365 Lt sumos yra jo parašas, 2009-07-31 atlyginimo išmokėjimo žiniaraštyje, pagal kurį jam išmokama 1407,63 Lt, yra jo parašas, bet grynaisiais pinigais šių sumų negavo (t. 10, b. l. 39–41).
Liudytojas M. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad už darbą Norvegijoje gavo sutartą 10 eurų atlyginimą už 1 darbo valandą. Dienpinigių sumos neprisimena. Grįžus iš Norvegijos buvo kviečiamas į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ biurą, kur J. Š. duodavo pasirašyti kažkokius dokumentus. J. Š. aiškindavo, kad dokumentuose reikia pasirašyti, nes buvo išvykę į komandiruotę. Jam parodytuose pinigų išmokėjimo dokumentuose yra jo parašai, bet atlyginimas ir dienpinigiai grynaisiais pinigais nebuvo išmokami, tik pervedami į banko sąskaitą. Prieš išvykstant į komandiruotes, jam buvo išmokamas avansas nedidelėmis pinigų sumomis (t. 10, b. l. 42–44).
Liudytojas T. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2008 m. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2009 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“. Su direktoriumi S. G. susitarė, kad jam bus mokama 28 Lt už 1 darbo valandą Norvegijoje, dienpinigių sumos neprisimena. Sutartį anglų ir lietuvių kalba pasirašė Norvegijoje, kam buvo reikalinga ši sutartis, nesiaiškino. Pagal jam tyrėjo parodytus dokumentus paaiškino, kad atlyginimo išmokėjimo žiniaraščiuose prie jo pavardės nurodytų sumų negavo, parašai yra jo arba panašūs į jo parašus. Pirmą kartą vykstant į Norvegiją jam buvo išmokėta grynaisiais 1500 Norvegijos kronų. Šią sumą Palangos aerouoste išmokėjo J. Š.. Atlyginimas ir dienpinigiai buvo pervedami į jo banko sąskaitą. Prieš vykstant į Norvegiją jam buvo pateikiami pasirašyti dokumentai, bet jis nesidomėjo, dėl ko juos reikia pasirašyti. Dokumentus pateikdavo vienas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ administracijos darbuotojų (t. 10, b. l. 60–62).
Liudytojas A. Z., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo 4 mėnesius, gavo su S. G. sutarto dydžio atlyginimą – 10 eurų už 1 darbo valandą. Pinigus už darbą ir maistpinigius pervesdavo į jo banko sąskaitą, grynaisiais pinigais jam nebuvo mokama. Sutartyje, sudarytoje lietuvių- anglų kalba, buvo nurodyta, kad jam, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojui, turi būti mokamas ne mažesnis kaip minimalus Norvegijos atlyginimas, bet toks atlyginimas nebuvo mokamas. Pirmą kartą vykstant į Norvegiją S. G. išmokėjo grynaisiais 1500 Norvegijos kronų ir 400 Lt (t. 10, b. l. 63–65).
Liudytojas D. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2009-01-02 su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė darbo sutartį, kurią pateikė J. Š.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo visus 2009 m. ir gaudavo 30 Lt už 1 darbo valandą ir po 50 Lt už kiekvieną komandiruotėje išbūtą dieną. Pinigus gaudavo į banko sąskaitą. Tik pirmą kartą vykstant į Norvegiją S. G. išmokėjo grynaisiais avansą 1500 Norvegijos kronų. Kai tik parvykdavo iš Norvegijos arba išvykstant, J. Š. duodavo pasirašyti dokumentuose, sakydavo, kad reikia pasirašyti už gautą atlyginimą, kuris pervestas į jo sąskaitą, už saugumo techniką ir panašiai. Jis matė, kad sutartyje sudarytoje lietuvių-anglų kalba buvo nurodyta, kad jam, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojui, turi būti mokamas ne mažesnis kaip minimalus Norvegijos atlyginimas, bet toks atlyginimas nebuvo mokamas. Tyrėjo parodytuose dokumentuose yra jo parašai, tačiau pinigų sumų, prie kurių yra jo parašai, jis grynaisiais pinigais nėra gavęs (t. 10, b. l. 72–74).
Liudytojas D. J., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad dėl darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kalbėjosi su S. G. ir J. Š., kurie abu buvo biure. Jie paaiškino, kad jis bus komandiruotas dirbti į Norvegijos Floro mieste esančią laivų statyklą, jam bus mokama 33 Lt už 1 darbo valandą ir 55 Lt maistpinigių už dieną. Pinigus už darbą ir maistpinigius pervesdavo į jo sąskaitą banke, kelis kartus gavo avansą grynaisiais pinigais, tai buvo nedidelės sumos, kurios neviršijo 2000 Lt. Kai tik parvykdavo iš Norvegijos arba išvykstant į Norvegiją, J. Š. biure arba Palangos aerouoste duodavo pasirašyti dokumentuose už tai, kad išvyksta į komandiruotę (t. 10, b. l. 101–103).
Liudytojas M. Č., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2009 m. sausio mėn. atvyko į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ biurą, kuriame darbuotojas, vardu J. (J. Š.), pasiūlė dirbti laivų remonte ir statyboje Norvegijoje. 2009 m. sausio 30 d. pasirašė darbo sutartį, kurią pateikė J. Š.. Taip pat buvo pateikta pasirašyti ir sutartis anglų ir lietuvių kalba, ji buvo reikalinga tvarkant darbo dokumentus Norvegijoje. Kaip UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas pirmą kartą į Norvegiją iš Lietuvos išvyko 2009 m. vasario 1 d. Norvegijoje dirbdavo 6 savaites, po to grįždavo į Lietuvą ilsėtis 3 savaites. Dirbdamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ gaudavo 30 Lt atlyginimą už 1 darbo valandą, taip pat už kiekvieną komandiruotėje išbūtą dieną buvo išmokama ir 60 Lt dienpinigių-maistpinigių. Per savaitę išdirbdavo apie 60 valandą, kartais ir 65 valandas. Pinigus už darbą ir maistpinigius UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pervedinėdavo į banko sąskaitą Lietuvoje. Kai pirmą kartą vyko dirbti į Norvegiją, J. Š. grynaisiais pinigais išmokėjo 1000 Lt dienpinigių. Prieš išvykstant į Norvegiją, Palangos aerouoste arba UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ biure J. Š. pateikdavo pasirašyti kažkokius dokumentus, aiškindamas, kad reikia pasirašyti už dienpinigius, kurie buvo pervesti į banko sąskaitą, o aerouoste duodamuose dokumentuose reikėjo pasirašyti už darbo saugą. Kai pasirašydavo pateikiamuose dokumentuose, maistpinigiai ir atlyginimas grynaisiais pinigais nebuvo išmokami. Jis pasirašė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ M. Č. vardu sudarytose 2009-03-18 Nr. 133, 2009-05-11 Nr. 262, 2009-09-14 Nr. 548, 2009-11-25 Nr. 626 avanso apyskaitose. 2009-07-13 Nr. 411 avanso apyskaitoje nepasirašė. Šiuos dokumentus duodavo pasirašyti J. Š.. Avanso apyskaitose nurodytų dienpinigių po 200 Lt ar po 100 Lt už dieną negaudavo, avanso apyskaitoje nurodytų pinigų negavo. Buvo mokama žymiai mažesnė suma, t. y. po 60 Lt už vieną komandiruotėje išbūtą dieną. 2009-01-30 avansų išmokėjimo žiniaraštyje, kuris yra pridėtas prie S. G. 2009-01-30 avanso apyskaitos Nr. 08, pagal kurį M. Č. išmokama 1000 Lt, pasirašė jis ir nurodytą sumą gavo, ją išmokėjo J. Š. . Atlyginimų išmokėjimo žiniaraštyje, kuris yra pridėtas prie S. G. 2009-05-31 avanso apyskaitos Nr. 292, pagal kurį jam išmokama 6509,89 Lt, atlyginimų išmokėjimo žiniaraštyje, kuris yra pridėtas prie O. F. 2009-11-27 avanso apyskaitos Nr. 638, pagal kurį jam išmokama 5421,14 Lt, atlyginimo išmokėjimo žiniaraštyje, kuris yra pridėtas prie 2009-10-14 kasos išlaidų orderio Nr. 058, pagal kurį išmokama 4341,69 Lt, atlyginimo išmokėjimo žiniaraštyje, kuris yra pridėtas prie 2009-07-31 kasos išlaidų orderio Nr. 045, pagal kurį išmokama 3519,72 Lt, atlyginimo išmokėjimo žiniaraštyje, kuris yra pridėtas prie 2009-04-02 kasos išlaidų orderio Nr. 30, pagal kurį išmokama 1590,55 Lt, jis pasirašė, tačiau grynaisiais pinigais dokumentuose nurodytų sumų negavo. Šie atlyginimų išmokėjimo žiniaraščiai buvo pateikiami pasirašyti nurodant, kad reikia pasirašyti už darbų saugą, ir juose nebuvo nurodyta jokių sumų. Žiniaraščius pateikdavo pasirašyti J. Š.. Atlyginimas, dienpinigiai buvo pervedami į banko sąskaitą. Grynųjų pinigų iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus S. G., darbuotojos O. F., N. U. niekada nėra gavęs. Avansas grynaisiais pinigais buvo išmokėtas tik vieną kartą (t. 10, b. l.128–130).
Liudytojas R. R., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kai įmonė bankrutavo, susitarė su J. Š. dėl darbo sąlygų UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jis gavo 30 Lt už 1 darbo valandą, ar buvo mokami dienpinigiai, neprisimena. Pinigus už darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervesdavo į jo sąskaitą banke, grynaisiais pinigais nei atlyginimas, nei maistpinigiai nebuvo mokami. J. Š. duodavo pasirašyti kažkokius dokumentus, dėl ko reikėjo pasirašyti, nežino (t. 10, b. l. 139–141).
Liudytojas V. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad dėl darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ susitarė su S. G., darbo sutartį pasirašė 2009 m. balandžio mėnesį. Taip pat pasirašė sutartį anglų ir lietuvių kalba, bet nežino, kam ji buvo reikalinga. 2009 m. gegužės mėnesį pirmą kartą išvyko į Norvegiją, dirbo dvi savaites ir išėjo iš darbo savo noru, nes nepatiko darbo sąlygos. Buvo sutarta, kad jam mokės po 27–34 Lt už 1 darbo valandą. Atlyginimas ir dienpinigiai buvo pervesti į jo sąskaitą banke. Atlyginimo išmokėjimo dokumente, kuris pridėtas prie 2009-05-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ atskaitingo asmens S. G. avanso apyskaitos Nr. 292, pagal kurį jam išmokama 2504,71 Lt, jis yra pasirašęs, bet tokios sumos grynaisiais pinigais negavo (t. 10, b. l. 148–149).
Iš 2008 m. lapkričio 11 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos tvarkymo sutarties Nr. 08/06 matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ skiria savo atsakingą darbuotoją N. U. ir įgalioja ją tvarkyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. Pagal sutarties 2.4 punktą vykdytojas įsipareigoja tikrinti, ar gaunami apskaitos dokumentai atitinka nustatytus reikalavimus, pildyti reikiamus apskaitos registrus, garantuoti visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įtraukimą į apskaitą pagal pateiktus dokumentus (t. 1, b. l. 136–140).
Iš 2008-12-30 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko sprendimo matyti, kad nuo 2008-12-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi paskirtas S. G. (t. 2, b. l. 6).
Iš 2009-06-02 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymo matyti, kad nuo 2009 m. birželio 2 d. atsakinga už kasos darbą vadybininkė O. F. (t. 2, b. l. 12).
Iš 2009-01-02 Darbo sutarties Nr. N-23 matyti, kad A. L. priimtas dirbti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ šaltkalviu surinkėju, mokant 3100 Lt mėnesinio darbo užmokesčio, nustatant komandiruotės metu dienpinigių normą 50 proc. Lietuvos įstatymuose ir teisės aktuose patvirtintos dienpinigių normos. Iš darbo sutarties priedo, kuris galioja komandiruotės metu Norvegijoje, Floro m., matyti, kad įmonė Provide Personal AS, į kurią darbuotojas siunčiamas dirbti Norvegijoje, moka per valandą 127 NOK, viršvalandžių tarifas 63,5 NOK per valandą, kiti priedai – nemokamas apgyvendinimas, maitinimas ir kelionė namo, nemokamo maitinimo limitas yra 78 NOK per dieną (t. 2, b. l. 197–200).
Iš analogiškų darbo sutarčių ir jų priedų matyti, kad A. D., A. R., R. R., I. V., R. R., D. B., R. B., T. B., R. R., T. B., J. A., V. B., N. D., A. K., D. K., V. M., Z. J., J. K., V. K., A. M., A. K., A. Z., K. S., M. M., L. U., R. R., A. S., D. J., N. J., J. V. S., M. Č., D. D., G. Ž., V. V., S. V., V. B., M. Z., R. D., A. G., V. S., M. S., V. S., A. L. įdarbinti pagal tokias pačias darbo apmokėjimo sąlygas (t. 3, b. l. 1–167).
Iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – FNTT prie VRM) Klaipėdos apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvados dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos matyti, kad pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderius, mokėjimo žiniaraščius, atsižvelgiant į liudytojų parodymus, nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (direktorius S. G.) laikotarpiu nuo 2009-01-02 iki 2009-02-24 7 atvejais pagal 7 kasos išlaidų orderius pagrindė iš viso 89645,23 Lt grynųjų pinigų (avanso vykstantiems į Norvegiją ir dienpinigių) išmokėjimą, juose nenurodė 89645,23 Lt pinigų gavėjo vardo, pavardės bei laikotarpiu nuo 2009-01-02 iki 2009-05-31 63 atvejais pagal 11 mokėjimo žiniaraščius pagrindė iš viso 94306,75 Lt (89645,23 + 4661,52) grynaisiais pinigais dienpinigių 26 darbuotojams (pagal liudytojų apklausos protokolus) išmokėjimą, kuriuose nurodyti ūkinių operacijų duomenys (ūkinių operacijų turinys, rezultatas pinigine išraiška) neatitinka tikrovės. Grynaisiais pinigais dienpinigiai neišmokėti: K. S. – 5135,48 Lt (400 + 4735,48), A. D. – 3987,74 Lt (400 + 1000+2065,48+522,26 (1500 NOK), A. M. – 6960 Lt (400+5515,49+1044,51 (3000 NOK), J. K. – 5180 Lt (400+3735,49+1044,51 (3000 NOK), T. B. – 2565,48 Lt (400+2165,48), D. B. - 3997,74 Lt (400 + 1000+2075,48 + 522,26 (1500 NOK), Z. J. - 5450 Lt (400 +522,26 (1500 NOK)+522,26 (1500 NOK) +4005,48), N. D. – 2660 Lt (400+1215,48+522,26 (1500 NOK)+522,26 (1500 NOK), A. L. – 922,26 Lt (400 + 522,26 (1500 NOK), R. R. – 3630 Lt (400+2185,48+522,26 (1500 NOK) +522,26 (1500 NOK), V. S. – 4417,74 Lt (400+3495,48+522,26 (1500 NOK), J. A. – 3597,74 Lt (400+ 2675,48+522,26 (1500 NOK), R. R. – 4230 Lt (400+ 2785,48+ 522,26 (1500 NOK)+ 522,26 (1500 NOK), R. B. – 3320 Lt (400+1875,48+522,26 (1500 NOK)+ 522,26 (1500 NOK), T. B. - 2060 Lt (1200+860) , R. R. – 1000 Lt, A. R. – 4075,49 Lt (1000 +3075,49), V. J. B. – 1455,48 Lt, I. V. – 2107,74 Lt (1585,48+ 522,26 (1500 NOK), R. R. – 1285,48 Lt, V. M. – 3555 Lt (2469,87+1085,13 (3000 NOK), V. K. – 4015,48 Lt, D. K. – 4245,48 Lt, M. M. – 4375,48 Lt, A. K. – 2500 Lt, A. Z. – 2915,48 Lt (12-17-1, 12-17-2, 12-21-1 - 12-33-2, 21 priedai). Laisvos formos apskaitos dokumentuose (be pavadinimo) nurodyta, kad pasirašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą tvarkanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas asmuo N. U. (12-17-1, 12-17-2, 12-21-1 - 12-33-2 priedai).
Pagal ūkinės finansinės veikos tyrimui pateiktas atskaitingo asmens direktoriaus S. G. Avanso apyskaitas nustatyta, kad atskaitingo asmens direktoriaus S. G. 2009 m. gegužės 31 d. Avanso apyskaitoje Nr. 292 (pasirašė atskaitingas asmuo direktorius S. G., UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas asmuo N. U.) UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą tvarkanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ užregistravo darbuotojui R. R. 4661,52 Lt dienpinigių (atsiskaitytinai) išmokėjimą (14-8 priedas). Prie atskaitingo asmens direktoriaus S. G. 2009 m. gegužės 31 d. Avanso apyskaitos Nr. 292 pateiktas laisvos formos mokėjimo žiniaraštis, kuriuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (direktorius S. G.) pagrindė 4661,52 Lt dienpinigių išmokėjimą darbuotojui R. R. (14-8-4 priedas). Laisvos formos mokėjimo žiniaraštyje pasirašė 4661,52 Lt dienpinigių gavęs darbuotojas R. R., nepasirašė 4661,52 Lt išmokėjęs kasininkas S. G. ir apskaitą tvarkanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įgaliotas asmuo N. U.) (14-8-4 priedas).
Pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderius, mokėjimo žiniaraščius, atsižvelgiant į liudytojų parodymus nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (direktorius S. G.) laikotarpiu nuo 2009-04-02 iki 2010-01-20 16 atvejų pagal 16 kasos išlaidų orderius pagrindė iš viso 439179,05 Lt grynųjų pinigų (darbo užmokesčio) išmokėjimą, juose nenurodė pinigų gavėjo vardo, pavardės bei laikotarpiu nuo 2009-04-02 iki 2010-01-20 141 atvejais (109+32) pagal 58 (49+9) laisvos formos mokėjimo žiniaraščius pagrindė iš viso 574813,85 Lt (439179,05+135634,80) grynaisiais pinigais darbo užmokesčio 42 darbuotojams (pagal liudytojų apklausos protokolus) išmokėjimą, juose nurodyti ūkinių operacijų duomenys (ūkinių operacijų turinys, rezultatas pinigine išraiška) neatitinka tikrovės (12 - 12-20-1, 14 - 14-10-2, 22, 23 priedai).
Grynaisiais pinigais darbo užmokesčio neišmokėta: A. D. – 11204,14 Lt, A. R. – 19607,43 Lt, R. R. – 4510,50 Lt, I. V. – 13124,94 Lt, R. R. – 12813,74 Lt, D. B. – 14987,31 Lt, R. B. – 10480,18 Lt, T. B. – 14506,35 Lt, R. R. – 10323,40 Lt, T. B. – 14832,40 Lt, J. A. – 24143,84 Lt, V. J. B. – 6997,23 Lt, N. D. – 17451,13 Lt, A. K. – 6772,63 Lt, D. K. – 12210,44 Lt, V. M. – 1766,76 Lt, Z. J. – 15787,99 Lt, J. K. – 18698,62 Lt, V. K. – 16561,10 Lt, A. M. – 15511,70 Lt, A. K. – 16788,08 Lt, A. Z. – 5823,77 Lt, K. S. – 21042,57 Lt, M. M. – 11738,93 Lt, L. U. – 15940,05 Lt, A. S. – 12962,56 Lt, D. J. – 11847,01 Lt, N. J. – 15739,76 Lt, M. Č. – 21382,99 Lt, D. D. – 9874,82 Lt, G. Ž. – 22878,42 Lt, V. V. – 30692,27 Lt, S. V. – 1643,66 Lt, V. B. – 33159,02 Lt, M. Z. – 19048,27 Lt, R. D. – 12289,80 Lt, A. G. - 2965,05 Lt, V. S. – 9003,88 Lt, M. S. – 25504,17 Lt, V. S. – 2504,71 Lt, A. L. – 9692,23 Lt.
Motyvuojamoji dalis
Pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX- 574 2 straipsnio 1 dalį „apskaitos dokumentas – popierinis arba elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą".
UAB „(duomenys neskelbtini)“ (direktorius S. G.) nesilaikė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta: „privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys, 5) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekine išraiška“ reikalavimų:
laikotarpiu nuo 2009-01-02 iki 2009-02-24 7 atvejais pagal 7 kasos išlaidų orderius pagrindė iš viso 89645,29 Lt grynųjų pinigų (avanso vykstantiems į Norvegiją ir dienpinigių) išmokėjimą, juose nenurodė 89645,29 Lt pinigų gavėjo vardo, pavardės bei laikotarpiu nuo 2009-01-02 iki 2009-05-31 63 atvejais pagal 11 mokėjimo žiniaraščius pagrindė iš viso 94306,81 Lt (89645,29 Lt pagal kasos išlaidų orderius + 4661,52 Lt avanso apyskaitą) grynaisiais pinigais dienpinigių 26 darbuotojams (pagal liudytojų apklausos protokolus) išmokėjimą, juose nurodyti ūkinių operacijų duomenys (ūkinių operacijų turinys, rezultatas pinigine išraiška) neatitinka tikrovės (26 darbuotojai liudytojų apklausos protokoluose nurodė, kad grynaisiais pinigais dienpinigiai nebuvo mokami). Todėl pagal 7 kasos išlaidų orderių ir 11 mokėjimo žiniaraščių rekvizitus negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo – kam ir kokiu tikslu išmokėjo 94306,81 Lt grynųjų pinigų;
laikotarpiu nuo 2009-04-30 iki 2010-01-20 16 atvejų pagal 16 kasos išlaidų orderius pagrindė iš viso 439179,05 Lt grynųjų pinigų (darbo užmokesčio) išmokėjimą, juose nenurodė 439179,05 Lt pinigų gavėjo vardo, pavardės bei laikotarpiu nuo 2009-04-30 iki 2010-01-20 141 atvejais (109+32) pagal 58 (49+9) laisvos formos mokėjimo žiniaraščius pagrindė iš viso 574813,85 Lt (439179,05 Lt kasos išlaidų orderius + 135634,80 Lt avanso apyskaitas) grynaisiais pinigais darbo užmokesčio 41 darbuotojui (pagal liudytojų apklausos protokolus) išmokėjimą, juose nurodyti ūkinių operacijų duomenys (ūkinių operacijų turinys, rezultatas pinigine išraiška) neatitinka tikrovės (41 darbuotojas liudytojų apklausos protokoluose nurodė, kad grynaisiais pinigais darbo užmokestis nebuvo mokamas). Todėl pagal 16 kasos išlaidų orderių ir 58 mokėjimo žiniaraščių rekvizitus negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo – kam ir kokiu tikslu išmokėjo 574813,85 Lt grynųjų pinigų.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ už Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių reikalavimus laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2009-06-01 ir nuo 2010-01-28 iki 2010-09-06 atsakė direktorius S. G., laikotarpiu nuo 2009-06-02 iki 2010-01-27 atsakė kasininkė O. F..
UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą tvarkanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnio 3 dalies, kurioje nurodyta „įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus“ reikalavimų, t. y. apskaitos registruose:
Žiniaraštis sąskaitai – 2721 Kasa (LT ir NOK) 2009 m. sausio, vasario mėnesiais užregistravo 7 kasos išlaidų orderių ir 2009-02-13 mokėjimo žiniaraščio duomenis, kuriais pagrindė 471 023,70 Lt grynųjų pinigų (avanso vykstantiems į Norvegiją ir dienpinigių) išmokėjimą, iš jų 89 645,29 Lt 26 darbuotojams (pagal liudytojų apklausos protokolus) bei atskaitingo asmens direktoriaus S. G. 2009-05-31 avanso apyskaitoje Nr. 292 užregistravo mokėjimo žiniaraštį, kuriuo pagrindė 4661,52 Lt dienpinigių išmokėjimą darbuotojui R. R., juose nurodyti ūkinių operacijų duomenys (ūkinių operacijų turinys, rezultatas pinigine išraiška) neatitinka tikrovės. UAB „(duomenys neskelbtini) apskaitą tvarkanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registre Žiniaraštis sąskaitai – Kasa (LT ir NOK) sumažino dokumentinį kasos likutį 89 645,29 Lt bei atskaitingo asmens direktoriaus S. G. įsiskolinimą 4661,52 Lt bendrovei ir bendrovės įsiskolinimą 26 darbuotojams 94 306,81 Lt (89645,29 + 4661,52);
Žiniaraštis sąskaitai – 2721 Kasa (LT ir NOK) 2009 m. balandžio, liepos, rugpjūčio, spalio, gruodžio mėnesiais, 2010 m. sausio mėnesį, Didžiojoje knygoje užregistravo 16 atvejų pagal 16 kasos išlaidų orderius iš viso 439 179,05 Lt grynųjų pinigų išmokėjimą iš kasos, 109 atvejais 38 darbuotojams įsiskolinimo – mokėtino darbo užmokesčio iš viso 439 179,05 Lt sumažėjimą, atskaitingų asmenų – direktoriaus S. G. Avanso apyskaitose (2009 m. balandžio 30 d. Nr. 245, 2009 m. gegužės 31 d. Nr. 292), kasininkės O. F. Avanso apyskaitose (2009-06-17 Nr. 343, 2009-07-31 Nr. 439, 2009-11-27 Nr. 638, 2009-11-20 Nr. 612, 2009-12-31 Nr. 720) užregistravo atskaitingų asmenų – direktoriaus S. G. įsiskolinimo 75 265,51 Lt ir kasininkės O. F. įsiskolinimo 60 369,29 Lt bendrovei sumažėjimą, juose nurodyti ūkinių operacijų duomenys (ūkinių operacijų turinys, rezultatas pinigine išraiška) neatitinka tikrovės. UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą tvarkanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registruose Žiniaraštis sąskaitai – 2721 Kasa (LT) 2009 m. balandžio, liepos, rugpjūčio, spalio, gruodžio mėnesiais, 2010 m. sausio mėnesį sumažino dokumentinį pinigų likutį iš viso 439 179,05 Lt kasoje.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą tvarkanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2009-12-31 darbuotojams, kurių darbo vieta Norvegijoje, Floro mieste, užregistravo iš viso priskaitytą darbo užmokestį su priedais – 14.132.923,12 Lt, iš jų 44 darbuotojams (pagal liudytojų apklausos protokolus) iš viso 3.857.971,56 Lt.
Pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus dokumentus nenustatyti atvejai, kad būtų pagrįsta dokumentais 151 darbuotojo, dirbusio Norvegijoje, Floro miete, kelionės ir nuomos išlaidos.
Pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderius, mokėjimo žiniaraščius, atsižvelgiant į liudytojų parodymus, nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (direktorius S. G.) laikotarpiu nuo 2009-04-02 iki 2010-01-20 142 atvejais (109 + 33) pagal 58 (49 + 9) laisvos formos mokėjimo žiniaraščius pagrindė iš viso 574 813,85 Lt (439 179,05 + 135 634,80) darbo užmokesčio 44 darbuotojams (pagal liudytojų apklausos protokolus) išmokėjimą, juose nurodyti ūkinių operacijų duomenys (ūkinių operacijų turinys, rezultatas pinigine išraiška) neatitinka tikrovės.
Pagal 58 mokėjimo žiniaraščių rekvizitus negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo – kam ir kokiu tikslu išmokėjo 574 813,85 Lt grynųjų pinigų.
Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ (direktorius S. G.) padarytų Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 str. 1 ir 3 dalių pažeidimų, laikotarpiu nuo 2009-01-02 iki 2010-01-31 negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų atlyginimo ir mokesčių lentelių matyti, kad už Norvegijoje dirbtas darbo valandas kiekvienam darbuotojui darbo užmokestis buvo skaičiuojamas pagal minimalų Norvegijos darbo užmokestį, t. y. 127 NOK už 1 darbo valandą (t. 7, b. l. 29–97).
Iš 2015-01-22 specialisto apklausos protokolo matyti, kad specialistė R. K. nurodė, kad 2014-08-08 specialisto išvadoje buvo padarytos techninės klaidos ir nurodytos netikslios sumos specialisto išvados 6, 8, 9 lapuose, jas apklausos metu patikslino.
UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2009-06-02 iki 2010-01-20 13 atvejų pagal 13 kasos išlaidų orderius pagrindė iš viso 325 222,94 Lt grynųjų pinigų (darbo užmokesčio) išmokėjimą, juose nenurodė pinigų gavėjo vardo, pavardės bei laikotarpiu nuo 2009-06-02 iki 2010-01-20 95 atvejais pagal 56 laisvos formos mokėjimo žiniaraščius (pasirašė išmokėjusi kasininkė O. F.) pagrindė iš viso 385 592,23 Lt grynaisiais pinigais darbo užmokesčio 39 darbuotojams išmokėjimą, juose nurodyti ūkinių operacijų duomenys neatitinka tikrovės (kadangi grynaisiais pinigais darbo užmokestis nebuvo mokamas). Todėl pagal 13 kasos išlaidų orderių ir 56 mokėjimo žiniaraščių rekvizitus negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo – kam ir kokiu tikslu išmokėta 385 592,23 Lt grynųjų pinigų.
Dėl laikotarpiu nuo 2009-06-02 iki 2010-01-20 padarytų Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 str. 1 ir 3 dalių pažeidimų, laikotarpiu nuo 2009-06-02 iki 2010-01-31 negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (t. 8, b. l. 84–85).
Iš 2014-11-24 Dokumentų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrint UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus nustatyta, jog UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ grynųjų pinigų išmokėjimo žiniaraščiai iš dalies yra sudaryti kompiuterine technika. Kompiuterine technika sudarytos lentelės, surašyti lentelės stulpelių pavadinimai, įrašyti asmenų vardai, pavardės bei kita. Tiriamuose žiniaraščiuose, jų stulpelyje, kurio pavadinimas ,,Išmokama suma“, įrašai apie išmokėtas pinigines sumas padaryti rankraštiniais įrašais. Greta stulpelio ,,Išmokama suma“ esančiame stulpelyje ,,Gavėjo parašas“ yra asmenų parašai. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ grynųjų pinigų mokėjimo žiniaraščiuose matyti, kad dalis rankraštinių įrašų apie išmokėtas pinigų sumas susikerta su gavėjų, kasininkų parašais. Prie apžiūros protokolo pridedamos žiniaraščių kopijos (t. 8, b. l. 86–87, 88–140).
Iš 2014-12-22 Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. 11K-269(14) matyti, kad tikėtina, jog grynųjų pinigų mokėjimo dokumentuose (dėl išmokėjimo A. S., T. M., K. S., T. V., V. A., M. A., R. D.) anksčiau parašyti kasininko parašai, o po to parašyti rankraštiniai įrašai apie išmokėtas sumas. Didelė tikimybė, jog 2009-04-29 žiniaraštyje pirmiau parašytas kasininko parašas, o vėliau parašyti rankraštiniai įrašai apie išmokamas sumas (t. 8, b. l. 146–157).
Pagal BK 183 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės, t. y. kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, svetimą turtą ar turtinę teisę. Svetimo turto pasisavinimas yra tada, kai kaltininkas dėl einamų pareigų jam patikėtą ar esantį jo žinioje turtą tyčia neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su svetimu turtu kaip su nuosavu, ir taip padaro žalą turto savininkui. Turto pasisavinimas galimas tik tiesiogine tyčia, nes kaltininkas supranta, jog svetimą turtą ar turtinę teisę neteisėtai paverčia savo turtu, numato, kad dėl to savininkas šio turto neteks, ir to nori.
Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį galima tik esant tiesioginei tyčiai, kai buhalterinė apskaita tvarkoma sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.). BK 222 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai sukelia šiame BK straipsnyje numatytus padarinius – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Įstatyme šie padariniai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl pakanka nustatyti bent vieną iš jų, kad asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2014, 2K-7-176-303/2015).
Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo nusikaltimo subjektai yra asmenys, atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsnius: 1) vyriausiasis buhalteris (buhalteris) – tais atvejais, kai ūkio subjektas turi savarankišką buhalterinės apskaitos tarnybą. Šiuo atveju ūkio subjekto vadovas gali būti nusikaltimo bendrininkas; 2) konkretaus struktūrinio padalinio apskaitos tarnybos vadovas (buhalteris) – kai ūkio subjektas susideda iš kelių struktūrinių padalinių. Ūkio subjekto vyriausiasis buhalteris ir ūkio subjekto vadovas gali būti nusikaltimo bendrininkai; 3) apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistai – tais atvejais, kai įmonės buhalterinė apskaita tvarkoma pagal sutartis su tokiomis įmonėmis; 4) už buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą, sunaikinimą ar sugadinimą atsako veiką padaręs asmuo. Įmonės vadovas, pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį, yra atsakingas už tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą, t. y. už tai, kad įmonėje būtų vedama buhalterinė apskaita, taip pat už dokumentų ir apskaitos išsaugojimą. Remiantis ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktais duomenimis, tiriamuoju laikotarpiu UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi dirbo S. G..
Remiantis bylos duomenimis, liudytojo D. M. ir kaltinamųjų S. G., J. Š. ir O. F. parodymais nustatyta, kad jie visi dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri vykdė laivų statybos veiklą Norvegijoje, o šiai veiklą nutraukus, kaltinamieji S. G., J. Š. ir O. F. nusipirko UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, pasiskirstė pareigas ir pagal susitarimą su užsakovu Norvegijos „(duomenys neskelbtini)“ siuntė darbuotojus į komandiruotes dirbti laivų statykloje Floro mieste, Norvegijoje. Iš liudytojų R. B., A. R., M. M., K. S., J. K., Z. J., A. L., R. R., D. K., N. J., N. D., T. B., J. V., A. D., J. A., J. V. S., D. D., T. B., R. R. parodymų matyti, kad jie dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kaltinamųjų S. G. ar J. Š. kvietimu įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nustatyta, kad su darbuotojais buvo sudarytos darbo sutartys lietuvių kalba, nurodant 3100 Lt mėnesinio darbo užmokesčio, ir pasirašyti sutarčių priedai anglų ir lietuvių kalba, kad darbuotojui už darbą Norvegijoje mokamas minimalus atlygis 127 NOK per valandą. Iš darbo sutarčių ir jų priedų (anglų ir lietuvių kalba) dėl darbo apmokėjimo sąlygų turinio matyti, kad buvo sukurta sistema, leidžianti pasisavinti dalį darbuotojų gaunamo atlyginimo už darbą Norvegijoje. Liudytojo D. D. parodymais, kuriuos patvirtina byloje esantys UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlyginimo darbuotojams pagal išdirbtas valandas Norvegijoje skaičiavimo duomenys (t. 7, b. l. 29–97), nustatyta, kad buvo skaičiuojama už 1 darbo valandą 127 NOK, t. y. darbo sutarties priede numatytas dydis. Taip pagal buhalterinį kursą 2009 m. sausio mėnesį buvo skaičiuojama po 49,53 Lt už 1 darbo valandą (0,39 Lt 1 NOK), 2009 m. vasario mėnesį – 53,30 Lt už 1 darbo valandą (0,4197 Lt 1 NOK) ir analogiškai pagal buhalterinį kursą iki 2009 m. pabaigos. Kaltinamoji O. F. patvirtino, kad Norvegijos įmonė už 1 darbuotojo valandą mokėjo 22 eurus, t. y. Norvegijoje mokamą minimalų atlyginimą už 1 darbo valandą kartu su mokesčiais.
Iš liudytojų R. B., A. R., V. M., M. M., K. S., J. K., I. V., V. V., A. M., R. D., A. L., Z. J., A. L., R. R.,V. K., D. K., N. J., V. B., S. V., N. D., M. Z., T. B., J. V., A. D., A. K., A. S., J. A., J. V. S., V. S., D. D., L. U., A. K., M. M., T. B., A. Z., D. B., D. J., M. Č., R. R., V. S. parodymų, kuriuos patvirtina darbo sutartys lietuvių kalba, pervedamo atlyginimo ir dienpinigių sumos į darbuotų sąskaitas banke, matyti, kad darbuotojams buvo mokamas priimant į darbą sutartas vienos darbo valandos atlyginimas (pagal liudytojų parodymus apie 30 Lt už 1 darbo valandą), dienpinigiai po 60 Lt už dieną ir pinigai buvo pervedami į darbuotojų sąskaitas banke. Taigi buvo išmokėtas mažesnis nei paskaičiuotas darbo užmokestis ir dienpinigiai. Nors kaltinamieji S. G., J. Š. ir O. F. nė pagal vieną kaltinimą kaltės nepripažino, tačiau byloje surinkti ir ištirti įrodymai patvirtina, jog nusikalstamo sumanymo realizavimui – dalies darbo užmokesčio bei dienpinigių pasisavinimui buvo būtini visų kaltinamųjų aktyvūs veiksmai. Tokie kaltinamųjų S. G., J. Š. ir O. F. parodymai, kad darbuotojams atlyginimas ir dienpinigiai nuolat buvo mokami dviem būdais: grynaisiais ir pervedant į jų sąskaitas banke, paneigti ne tik analogiškais liudytojų R. B., A. R., V. J. B., V. M., M. M., K. S., S. P., M. S., J. K., I. V., V. V., A. M., R. D., A. L., Z. J., R. R., G. Ž., A. L., R. R., V. K., D. K., N. J., V. B., S. V., N. D., M. Z., T. B., J. V., A. D., R. R., A. K., A. S., J. A., J. V. S., V. S., D. D., L. U., A. K., M. M., T. B., A. Z., D. B., D. J., M. Č., R. R., V. S. parodymais teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, bet ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos išvadomis dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, kai neginčijamai nustatyta, jog buhalterinėje apskaitoje buvo parodytos faktiškai neįvykusios ūkinės operacijos. Nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ už Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių reikalavimus laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2009-06-01 ir nuo 2010-01-28 iki 2010-09-06 atsakė direktorius S. G., laikotarpiu nuo 2009-06-02 iki 2010-01-27 atsakė kasininkė O. F.. Nors J. Š. tiesiogiai dokumentuose, kurie pagrindė pinigų išmokėjimą iš kasos, nepasirašė, tačiau aktyviai padėjo gauti darbuotojų parašus dėl tariamai išmokamų grynųjų pinigų sumų mokėjimo žiniaraščiuose. Tai patvirtina paminėtų liudytojų parodymai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ administracijos darbuotojai, daugiausiai liudytojų įvardijo J. Š., liepdavo jiems pasirašyti dokumentuose prie savo pavardės, teigdami, kad jie pasirašo už darbo užmokestį, pervestą į jų sąskaitas banke, už darbų saugą, darbo rūbus, vykimą į komandiruotes ir panašiai, tačiau visi parodė, kad pasirašymo metu grynieji pinigai mokami nebuvo. Be to, jie dokumentus pasirašydavo skubėdami, neįsigilindami į pasirašomų dokumentų turinį ir dėl savo neatidumo, ir dėl dokumentų pasirašymo sąlygų, nes turėdavo dokumentus pasirašyti arba prieš išskrendant į Norvegiją oro uoste, t. y. skubant ir esant dideliam pasirašančiųjų skaičiui, arba biure, kai parvykę iš Norvegijos, norėdavo greičiau grįžti į namus. Taigi kaltinamųjų S. G., J. Š. ir O. F. bendromis pastangomis buvo sukurta ir realizuota sistema, leidžianti pasisavinti dalį UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto – grynuosius pinigus, pasinaudojant tariamu grynųjų pinigų išmokėjimu darbuotojams pagal mokėjimo dokumentus. Kaltinamieji veikė tiesiogine tyčia bendrininkų grupe. Specialisto išvada patvirtina, kad pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus dokumentus nenustatyti atvejai, kad būtų pagrįsta dokumentais 151 darbuotojo, dirbusio Norvegijoje, Floro mieste, kelionės ir nuomos išlaidos. Būtent kiekvieno darbuotojo darbo sutarties prieduose anglų ir lietuvių kalba kaip kiti priedai buvo numatytas nemokamas apgyvendinimas, maitinimas ir kelionė namo. Taigi šias išlaidas tiesiogiai dengė darbuotojus samdanti įmonė „(duomenys neskelbtini)“. Kaip matyti iš S. G., O. F. ir J. Š. pateiktų kaltinimų pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkta įrodymų, jog N. U. suvokė minėtų asmenų nusikalstamos veikos pobūdį. Įvertinus byloje surinktus įrodymus, pripažintina, jog tokių įrodymų negauta ir bylos nagrinėjimo teisme metu. Iš kaltinamosios N. U. parodymų matyti, kad duomenis apie asmenų dirbtą laiką Norvegijoje, darbo užmokestį Norvegijos kronomis ji gaudavo iš vadybininko D. D. ir perskaičiuodavo pinigines sumas pagal buhalterinį kursą į litus, kompiuteriu paruošdavo grynųjų pinigų mokėjimo žiniaraščius ir taip vykdė direktoriaus S. G. nurodymą dalį pinigų darbuotojams mokėti per banką, o dalį grynaisiais. Kokią sumą pervesti pavedimu, o kokią išmokėti grynaisiais, jai pasakydavo S. G. ar O. F.. Grynųjų pinigų mokėjimo žiniaraščiuose išmokamos pinigų sumos buvo įrašomos ranka, tačiau pagal anksčiau paminėtų liudytojų parodymus nėra galimybės neginčijamai nustatyti, jog bendrovės darbuotojai pasirašydavo iki galo neužpildytuose, t. y. neįrašius išmokamos pinigų sumos, mokėjimo žiniaraščiuose. Iš specialisto išvados (t. 8, b. l. 146–157) matyti, kad tik dėl septynių žmonių gauta tikėtina išvada, jog grynųjų pinigų mokėjimo dokumentuose anksčiau parašyti kasininko parašai, o po to padaryti rankraštiniai įrašai apie išmokėtas sumas. Kaip matyti iš liudytojų parodymų, galima tik prielaida, jog kompiuterine technika sudarytuose grynųjų pinigų išmokėjimo žiniaraščiuose išmokama suma ranka buvo įrašyta vėliau, nei gavėjas pasirašė. Taigi iš S. G., J. Š. ir O. F. kaltinimų pagal BK 183 straipsnio 2 dalį šalintina kaip neįrodyta aplinkybė, kad J. Š. pateikdavo bendrovės darbuotojams pasirašyti „pilnai neužpildytus, t. y. neįrašius išmokamos pinigų sumos“, mokėjimo žiniaraščius, o iš kaltinimų pagal BK 222 straipsnio 1 dalį šalintina kaip neįrodyta aplinkybė, kad N. U. sumas įrašydavo vėliau, nei pasirašydavo darbuotojai, t. y. „bei įrašius juose duomenis apie tariamai darbuotojams išmokėtas grynų pinigų sumas“.
Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsnius apgaulingo apskaitos tvarkymo subjektas yra specialusis, t. y. asmuo, atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymą (vyriausiasis buhalteris, buhalteris, apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistai), tačiau pagal teismų formuojamą praktiką, esant tam tikroms sąlygoms, atsako ir įmonės vadovas, nes buhalterinę apskaitą tvarkantis subjektas nėra atsakingas už pateikiamų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų turinį ar už tokių dokumentų nepateikimą jam, todėl, jei įmonės vadovas sąmoningai pateikia apskaitą tvarkančiam asmeniui buhalterinės apskaitos dokumentus, kurių turinys neatitinka tikrovės, tada jis laikomas šio nusikaltimo vykdytoju (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-454/2012, 2K-41/2012, 2K-569/2012, 2K-430/2013, 2K-7-176-303/2015).
Specialisto išvadoje yra nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius S. G., būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, vykdė apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą, kai nesilaikydamas Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta „privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys, 5) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekine išraiška“, reikalavimų laikotarpiu nuo 2009-01-02 iki 2009-02-24 7 atvejais pagal 7 kasos išlaidų orderius pagrindė iš viso 89645,29 Lt grynųjų pinigų (avanso vykstantiems į Norvegiją ir dienpinigių) išmokėjimą, juose nenurodė 89645,29 Lt pinigų gavėjo vardo, pavardės bei laikotarpiu nuo 2009-01-02 iki 2009-05-31 63 atvejais pagal 11 mokėjimo žiniaraščius pagrindė iš viso 94306,81 Lt (89645,29 Lt pagal kasos išlaidų orderius + 4661,52 Lt avanso apyskaitą) grynaisiais pinigais dienpinigių 26 darbuotojams (pagal liudytojų apklausos protokolus) išmokėjimą, juose nurodyti ūkinių operacijų duomenys (ūkinių operacijų turinys, rezultatas pinigine išraiška) neatitinka tikrovės (26 darbuotojai liudytojų apklausos protokoluose nurodė, kad grynaisiais pinigais dienpinigiai nebuvo mokami). Todėl pagal 7 kasos išlaidų orderių ir 11 mokėjimo žiniaraščių rekvizitus negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo – kam ir kokiu tikslu išmokėjo 94306,81 Lt grynųjų pinigų. Be to, laikotarpiu nuo 2009-04-30 iki 2010-01-20 16 atvejų pagal 16 kasos išlaidų orderius pagrindė iš viso 439179,05 Lt grynųjų pinigų (darbo užmokesčio) išmokėjimą, juose nenurodė 439179,05 Lt pinigų gavėjo vardo, pavardės bei laikotarpiu nuo 2009-04-30 iki 2010-01-20 141 atvejais (109+32) pagal 58 (49+9) laisvos formos mokėjimo žiniaraščius pagrindė iš viso 574813,85 Lt (439179,05 Lt kasos išlaidų orderius + 135634,80 Lt avanso apyskaitas) grynaisiais pinigais darbo užmokesčio 41 darbuotojui (pagal liudytojų apklausos protokolus) išmokėjimą, juose nurodyti ūkinių operacijų duomenys (ūkinių operacijų turinys, rezultatas pinigine išraiška) neatitinka tikrovės (41 darbuotojas liudytojų apklausos protokoluose nurodė, kad grynaisiais pinigais darbo užmokestis nebuvo mokamas). Todėl pagal 16 kasos išlaidų orderių ir 58 mokėjimo žiniaraščių rekvizitus negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo – kam ir kokiu tikslu išmokėjo 574813,85 Lt grynųjų pinigų.
Specialistės R. K. parodymais nustatyta, kad kasininkė O. F., būdama atsakinga už teisingą kasos dokumentų surašymą, laikotarpiu nuo 2009-06-02 iki 2010-01-20 13 atvejų pagal 13 kasos išlaidų orderius pagrindė iš viso 325 222,94 Lt grynųjų pinigų (darbo užmokesčio) išmokėjimą, juose nenurodė pinigų gavėjo vardo, pavardės bei laikotarpiu nuo 2009-06-02 iki 2010-01-20 95 atvejais pagal 56 laisvos formos mokėjimo žiniaraščius pagrindė iš viso 385 592,23 Lt grynaisiais pinigais darbo užmokesčio 39 darbuotojams išmokėjimą, juose nurodyti ūkinių operacijų duomenys neatitinka tikrovės (kadangi grynaisiais pinigais darbo užmokestis nebuvo mokamas). Todėl pagal 13 kasos išlaidų orderių ir 56 mokėjimo žiniaraščių rekvizitus negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo – kam ir kokiu tikslu išmokėta 385 592,23 Lt grynųjų pinigų.
Konstatuotina, jog 2014 m. rugpjūčio 8 d. specialisto išvadoje Nr. 5-3/69 „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos“ padarytos išvados dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo yra visiškai pagrįstos, jas patvirtina teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai, taip pat visiškai įrodyta, kad pasinaudojant UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą pagal sutartį tvarkiusia UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja N. U., nesuvokusia kaltinamųjų nusikalstamos veikos pobūdžio, per ją užregistravus buhalterinės apskaitos registruose faktiškai neįvykusias operacijas, laikotarpiu nuo 2009-01-02 iki 2010-01-20, veikdami bendrai, S. G. ir J. Š., o laikotarpiu nuo 2009-06-02 iki 2010-01-20 kartu ir su O. F., pasisavino UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelės vertės svetimą turtą – grynuosius pinigus – 669120,66 Lt arba 193790,73 Eur. Pasisavinto turto vertė didesnė nei 250 MGL, todėl kaltinamųjų S. G. ir J. Š. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 183 straipsnio 2 dalį. Laikotarpiu nuo 2009-06-02 iki 2010-01-20 pasisavinto turto vertė - 385592,23 Lt arba 111675,22 Eur didesnė nei 250 MGL, todėl O. F. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 183 str. 2 d.
Įvertinus byloje surinktus įrodymus, pripažintina, kad kaltinamasis S. G. laikotarpiu nuo 2009-01-02 iki 2010-01-31, padedant personalo vadovui J. Š. ir kasininkei O. F., laikotarpiu nuo 2009-06-02 iki 2010-01-20, tyčia, siekdami nuslėpti grynųjų pinigų pasisavinimo faktą, apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, nes buhalterinėje apskaitoje buvo parodytos faktiškai neįvykusios ūkinės operacijos, dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Kaltinamojo S. G. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, kaltinamųjų J. Š. ir O. F. – pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 222 straipsnio 1 dalį. Kadangi svetimo turto pasisavinimas buvo maskuojamas buhalteriniais dokumentais, nusikalstamos veikos kvalifikuojamos kaip idealioji nusikalstamų veikų sutaptis.
Dėl N. U. išteisinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.
N. U. buvo kaltinama pagal BK 222 straipsnio 1 dalį tuo, kad būdama UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ direktore ir pagal 2008-11-11 sudarytą sutartį tvarkydama UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini)) buhalterinę apskaitą, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 14 str. 2 d. nuostatą, kuri numato, kad „už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentą surašę ir pasirašę asmenys“, būdama atsakinga už UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymą ir buhalterinių įrašų teisingumą, siekdama iškreipti vidaus ir išorės informacijos vartotojams pateikiamą informaciją, pažeisdama Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad „privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: ... 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys, 5) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekine išraiška“, 13 straipsnio 3 dalį, kuri numato, kad „įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus“, laikotarpiu nuo 2009-01-02 iki 2010-01-31 Klaipėdos mieste, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, tyčia, veikdama grupe su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi S. G., apgaulingai, taip, kad buhalterinėje apskaitoje buvo parodytos faktiškai neįvykusios ūkinės operacijos, tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, t. y.:
N. U. sudarytuose grynųjų pinigų mokėjimo žiniaraščiuose, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ personalo vadovo J. Š. nurodymu juose pasirašius darbuotojams, S. G. ir O. F. (laikotarpiu nuo 2009-06-02 iki 2010-01-31) dokumentus dėl grynųjų pinigų išmokėjimo pasirašius kaip kasininkui, išmokėjusiam pinigus, ir kasos išlaidų orderius, avanso apyskaitas ir prie jų pridedamus mokėjimo žiniaraščius pateikus N. U., o pastarajai pasirašius mokėjimo žiniaraščiuose bei įrašius juose duomenis apie tariamai darbuotojams išmokėtas grynųjų pinigų sumas ir užregistravus buhalterinės apskaitos registruose:
laikotarpiu nuo 2009-01-02 iki 2009-02-24 7 atvejais pagal 7 kasos išlaidų orderius pagrindė iš viso 89 645,29 Lt grynųjų pinigų išmokėjimą, kuriuose nenurodė pinigų gavėjo vardo, pavardės bei laikotarpiu nuo 2009-01-02 iki 2009-05-31 63 atvejais pagal 11 mokėjimo žiniaraščių pagrindė iš viso 94 306,81 Lt grynaisiais pinigais dienpinigių 26 darbuotojams išmokėjimą, juose nurodyti ūkinių operacijų duomenys neatitinka tikrovės (kadangi grynaisiais pinigais dienpinigiai mokami nebuvo). Todėl pagal 7 kasos išlaidų orderių ir 11 mokėjimo žiniaraščių rekvizitus negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo – kam ir kokiu tikslu išmokėta 94.306,81 Lt grynųjų pinigų;
laikotarpiu nuo 2009-04-30 iki 2010-01-20 16 atvejų pagal 16 kasos išlaidų orderius pagrindė iš viso 439 179,05 Lt grynųjų pinigų (darbo užmokesčio) išmokėjimą, juose nenurodė pinigų gavėjo vardo, pavardės bei laikotarpiu nuo 2009-04-30 iki 2010-01-20 141 atveju pagal 58 laisvos formos mokėjimo žiniaraščius pagrindė iš viso 574 813,85 Lt grynaisiais pinigais darbo užmokesčio 41 darbuotojui išmokėjimą, juose nurodyti ūkinių operacijų duomenys neatitinka tikrovės (kadangi grynaisiais pinigais darbo užmokestis nebuvo mokamas). Todėl pagal 16 kasos išlaidų orderių ir 58 mokėjimo žiniaraščių rekvizitus negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo – kam ir kokiu tikslu išmokėta 574 813,85 Lt grynųjų pinigų.
Byloje nustatytos aplinkybės įrodo, kad N. U., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkantis subjektas, nesuvokė S. G., J. Š. ir O. F. nusikalstamų veiksmų, pasisavinant UAB „(duomenys neskelbtini)“ grynuosius pinigus, todėl tokie jos veiksmai, kaip įtraukimas į apskaitą direktoriaus S. G. pateiktų mokėjimo žiniaraščių, kurių turinys neatitiko tikrovės, negali būti vertinami kaip tyčiniai, siekiant apgaulingai tvarkyti buhalterinę apskaitą. Nustatyta, kad S. G., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, padedant UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams – personalo vadovui J. Š. ir kasininkei O. F., sąmoningai pateikė N. U. tariamą grynųjų pinigų iš kasos išmokėjimą patvirtinančius dokumentus tam, kad ji juos įtrauktų į apskaitą, jos apie tai neinformuojant. Konstatuotina, jog N. U. nėra atsakinga už pateikiamų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų turinį, todėl jos veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje, sudėties pažymių. N. U. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį išteisintina, nesant jos veiksmuose nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Iš S. G. kaltinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį šalintina aplinkybė: „veikdamas grupėje su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusia UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja N. U.“.
Bausmių skyrimo ir kiti klausimai.
Skiriant bausmes kaltinamiesiems atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, jų daromą žalą visuomenei, kaltinamųjų asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamųjų S. G., O. F. ir J. Š. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jų atsakomybę pagal BK 183 straipsnio 2 dalį sunkinanti aplinkybė veikimas bendrininkų grupe.
Kaltinamieji S. G., O. F. ir J. Š. neteisti, veikdami bendrininkų grupe padarė sunkų nusikaltimą, S. G. padarė apysunkį nusikaltimą, O. F. ir J. Š. padėjo padaryti apysunkį nusikaltimą. S. G., O. F. ir J. Š. dėl priklausomybės ligų neregistruoti, duomenų apie jų baustumą už administracinės teisės pažeidimus nėra. S. G. dirba pagal individualios veiklos pažymėjimą, yra vedęs, išlaiko vieną nepilnametį vaiką. O. F. dirba, išsituokusi, viena augina ir išlaiko nepilnametį vaiką. J. Š. dirba, išsituokęs, padeda išlaikyti tris nepilnamečius vaikus. Parenkant bausmės rūšį pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsižvelgiama į tai, kad asmenims, pirmą kartą teisiamiems už apysunkį tyčinį nusikaltimą, paprastai skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, todėl visiems kaltinamiesiems skirtinos baudos, kurių dydis diferencijuojamas vertinant tai, jog O. F. ir J. Š. buvo padėjėjai, S. G. šios nusikalstamos veikos vykdytojas. Vertinant tai, kas išdėstyta anksčiau, bei tai, jog kaltinamieji kaltais neprisipažino, jokio gailėjimosi dėl padarytų nusikaltimų neišsakė, laikytina, kad BK 183 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas nėra per griežtas, nesant pagrindo švelninti bausmę taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Vertinant tai, jog nusikalstamos veikos padarytos daugiau nei prieš šešerius metus, ikiteisminis tyrimas ir teisminis nagrinėjimas užtruko beveik ketverius metus, duomenų apie naujai daromas nusikalstamas veikas nei dėl vieno iš kaltinamųjų negauta, laikytina, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant žymiai mažesnes bausmes už sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį. Be to, pagrįstai manytina, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl, vadovaujantis BK 75 straipsniu, taikytinas bausmės vykdymo atidėjimas, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą ir įpareigojimą neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Paskirtos bausmės bendrinamos apėmimo būdu pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktą dėl idealios nusikalstamų veikų sutapties.
BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinis bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką, jo bendrininkus ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal šio straipsnio 2 dalį konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Šiuo nuosprendžiu nustatyta, kad viso buvo pasisavinta 669 120,66 Lt arba 193 790,73 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų, ir dėl svetimo turto pasisavinimo kalti UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkai. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pripažinta bankrutavusia ir baigusia savo veiklą iki įtarimų kaltinamiesiems S. G., O. F. ir J. Š. pateikimo. Tai patvirtina informacinės sistemos „LITEKO“ duomenyse esantis Klaipėdos apygardos teismo 2014-06-09 sprendimas civilinėje byloje Nr. B2-120-460/2014, kuriuo pripažinta, kad bankrutavusios UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), veikla pasibaigė. Iš byloje esančios Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. liepos 11 d. nutarties matyti, kad bankrutuojančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratorės UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymu buvo patvirtintas BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai (1 t., b.l. 128). Taigi pasisavintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas, t. y. pinigai, jau buvo suvartotas, paslėptas ar perduotas kitiems asmenims iki įmonės bankroto pradžios, byloje duomenų, jog kaltinamųjų S. G., J. Š. ir O. F. veiksmais buvo padaryta didelė žala valstybei nėra. Iš specialisto išvados matyti, kad pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus nenustatyti atvejai dėl nesumokėtų mokesčių į valstybės biudžetą (1 t., b.l. 173). Pagal BK 67 straipsnį turto konfiskavimas yra baudžiamojo poveikio priemonė, kuri padeda įgyvendinti bausmės tikslus, todėl už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra, t. y. turi būti išlaikytas pagrįstas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisės netrukdomai naudotis savo turtu apsaugos reikalavimų, kad asmeniui nebūtų užkrauta individuali ir pernelyg didelė našta. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015). Pagal anksčiau išdėstytus kriminalinės bausmės - laisvės atėmimo kaltinamiesiems skyrimo motyvus darytina pagrįsta išvada, jog bausmės tikslai bus įgyvendinti ir be tokios griežtos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo paskyrimo, kurią paskyrus būtų pažeisti teisingumo ir proporcingumo principai.
Dėl galimo turto konfiskavimo skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas kaltinamųjų S. G.. O. F. ir Š. turtui, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinas.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti – vokas, kuriame yra segtuvas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentais (2009-2010 m. kasos išlaidų orderiai, grynųjų pinigų išmokėjimo žiniaraščiai), iš viso 219 lapų, ir vokas, kuriame yra segtuvas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentais (darbuotojų 2009 m. avanso apyskaitos, grynųjų pinigų išmokėjimo žiniaraščiai), iš viso 273 lapai, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti prie bylos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 302–305 str., 307–308 str., 313 str.,
nusprendžia:
S. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, ir skirti bausmes:
pagal BK 183 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;
pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – 80 MGL (3013 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, ir paskirti S. G. subendrintą 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Vadovaujantis BK 71 straipsniu paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (376,60 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
O. F. pripažinti kalta padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, ir skirti bausmes:
pagal BK 183 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams;
pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 222 straipsnio 1 dalį – 50 MGL (1883 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, ir paskirti O. F. subendrintą 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Vadovaujantis BK 71 straipsniu paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (376,60 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, sumokant per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
J. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, ir skirti bausmes:
pagal BK 183 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams;
pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 222 straipsnio 1 dalį – 50 MGL (1883 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, ir paskirti J. Š. subendrintą 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Vadovaujantis BK 71 straipsniu paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (376,60 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, sumokant per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
N. U. dėl kaltinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti laikiną nuosavybės teisių apribojimą į S. G. turtą: automobilį „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini).; į O. F. turtą: automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini); butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) į J. Š. turtą: automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini); automobilį „Volvo Xc90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti, – voką, kuriame yra segtuvas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentais (2009–2010 m. kasos išlaidų orderiai, grynųjų pinigų išmokėjimo žiniaraščiai), iš viso 219 lapų, ir voką, kuriame yra segtuvas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentais (darbuotojų 2009 m. avanso apyskaitos, grynųjų pinigų išmokėjimo žiniaraščiai), iš viso 273 lapai, – nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą per Klaipėdos apygardos teismą.