- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-10-06
- Bylos Nr.
- e2YT-35597-294/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Seikalis
- Pareiškėjas
- E. A. K.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ Registrų centrui, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriui
dalyvaujant pareiškėjui E. A. K.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal E. A. K. pareiškimą dėl praleisto termino atnaujinimo suinteresuotiems asmenims VĮ Registrų centrui ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriui ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad jis 1993 m. liepos 1 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartimi įsigijo 1541 kv. m. žemės sklypą esantį (duomenys neskelbtini), sklypo Nr. 3. Už sklypą yra pilnai atsiskaitęs. Tuo metu gyveno (duomenys neskelbtini), tačiau po pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, praėjus dviem savaitėmis išsikraustė pas tėvus. Per kraustymąsi buvo pasimetę žemės sklypo pirkimo dokumentai. Vėliau ne kartą vėl kraustėsi į kitą gyvenamą vietą. 1992 m birželio 1 d. buvo sudaręs aukščiau nurodyto žemės sklypo naudojimo (nuomos) individualiai statybai sutartį. 1992 m. kovo 10 d. gavo patvirtinimą dėl individualaus namo statybos sklype. Tačiau namo statyti nepradėjo. Dabar namuose tvarkydamasis po eilinio persikraustymo, rado žemės sklypo – pirkimo dokumentus ir jos 6 punkte perskaitė: „Sutartis turi būti įregistruota per vieną mėnesį Vilniaus miesto (rajono) Žemėtvarkos tarnyboje“. Šio sklypo padovanoti vaikams negali, nes sutartis nebuvo tinkamai įregistruota. Įstatymų leidėjas, įgyvendindamas valstybei tenkančią pareigą užtikrinti nuosavybės teisių gynimą ir apsaugą, pakeitė teisinį reglamentavimą taip, kad nuosavybės teisė į nekilnojamuosius daiktus (turtą) atsiranda nuo turto perdavimo įgijėjui momento (išskyrus atvejus, kai ką kita nustato sutartis ar įstatymas), o ne nuo sandorio įregistravimo viešame registre momento. Be to šiuo metu duomenis apie sandorio registraciją perduoda ir pateikia ne šalys, o notarai. 1993 m. žemės pardavimo teisinė reglamentacija buvo pakankamai paini ir jam, turinčiam teisinio išsilavinimo, buvo neaiški. Pareiškėjas prašo atnaujinti 1993 m. liepos 1 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties, kuria įsigijo 1541 kv. m. žemės sklypą, esantį Vilniaus rajone, Vaidotų apylinkėje, Pagirių gyvenvietėje, sklypo Nr. 3. įregistravimo terminą, nes įstatymo numatytą terminą praleido dėl svarbių priežasčių.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys atsiliepimuose pareiškimo patenkinimui neprieštaravo. Prašė bylą nagrinėti suinteresuotų asmenų atstovams nedalyvaujant.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas prašė pareiškimą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
1964 m. CK 149 straipsnyje buvo nustatyta, kad nuosavybės teisė į daiktą, kuris turi būti registruojamas, turto įgijėjui atsiranda nuo daikto įregistravimo momento. Pagal CK 255 straipsnio 1 dalį nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis turėjo būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje. Privalomo registravimo taisyklės nesilaikymas sutartį darė negaliojančią (CK 255 straipsnio 2 dalis). Ginčo sutartinių santykių susiformavimo metu įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas nebuvo naikinamasis ir šį terminą, praleistą dėl svarbių priežasčių, teismas galėjo atnaujinti (CK 255 straipsnio 1 dalis).
Pagal CK 4.49 straipsnio 1 dalį daikto (turto) įgijėjas nuosavybės teisę į daiktus įgyja nuo jų perdavimo įgijėjui momento, jei sutartis ar įstatymas nenustato ko kita. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ir taikydamas 1964 m. CK nuostatas dėl nuosavybės teisės atsiradimo momento ir jos teisinės registracijos, yra pažymėjęs, kad nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne registracijos faktas, kaip toks, o įstatyme nustatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuria siejamas civilinių teisių ir pareigų atsiradimas ar pasibaigimas. Teisinė registracija yra atsiradusios subjektinės teisės įregistravimo ar pasibaigusios tokios teisės išregistravimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Orestas“ v. UAB ,,Pramoninis servisas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-977/2000; 2002 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. PĮ ,, Maturė“ v. Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybinės įmonės Vilniaus filialui, bylos Nr. 3K-3-174/2002; 2003 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. D. ir kt. v. P. V. Š. ir kt., bylos Nr. 3K-3-1158/2003; kt.). Taigi, aiškindamas ir taikydamas 1964 m. CK 255 straipsnį, kasacinis teismas formuoja praktiką, kad ne teisinė registracija sukuria nuosavybės teisę; nuosavybės teisė atsiranda teisės aktuose nustatytais pagrindais, o teisine registracija yra tik įregistruojami nuosavybės teisių atsiradimo ir pasikeitimo juridiniai faktai, tačiau šiuos registruojant būtina laikytis įstatyme nustatytų terminų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal J. K. pareiškimą VĮ Registrų centro Šiaulių filialui ir kt., bylos Nr. 3K-3-114/2009).
Konstitucijos 23 straipsnyje nustatyta, kad nuosavybė neliečiama; nuosavybės teises saugo įstatymai; nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama. Aiškindamas Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad nuosavybės neliečiamumas ir nuosavybės teisių apsauga inter alia reiškia, jog savininkas, kaip subjektinių teisių į nuosavybę turėtojas, turi teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo teisių, taip pat kad valstybė turi pareigą užtikrinti nuosavybės teisių gynimą ir apsaugą (pavyzdžiui, Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d., 2003 m. gruodžio 3 d. nutarimai).
Šioje byloje teismas daro išvadą kad nors sandoris nebuvo įregistruotas (1964 m. CK 255 straipsnis), tačiau jo sudarymas atitiko šalių valią ir prievolės sutarties šalių buvo visiškai įvykdytos: suinteresuotas asmuo (valstybė) siekė parduoti, o pareiškėjas – pirkti nekilnojamąjį turtą; suinteresuotam asmeniui buvo sumokėta sutarta turto kaina, turtas perduotas įgijėjui, kurį jis priėmė (1964 m. CK 253 straipsnis). Sutarties stabilumo principas (favor contractus), šalių autonomijos bei nuosavybės neliečiamumo principai lemia, kad nagrinėjamo ginčo atveju pirmenybė turi būti suteikta ne formaliems sandorio negaliojimo dėl registravimo neatlikimo argumentams, bet šalių valiai, o terminas sandoriui įregistruoti atnaujinamas siekiant užkirsti kelią neproporcingai dideliems turto įgijėjo praradimams, palyginus su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatų tikslais.
Atsižvelgdamas į šias aplinkybes ir į tai, kad šiuo metu galiojantis Civilinis kodeksas, kuris buvo priimtas po sandorio sudarymo ir įsigaliojo 2001 07 01, nenumato termino sutartims registruoti, teismas daro išvadą, kad teisingiausia ir protingiausia yra atnaujinti pareiškėjui praleistą terminą nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarčiai įregistruoti (CPK 178 str., CK 1.5 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 578, 290-292 str., teismas
nutaria:
Pareiškimą patenkinti ir atnaujinti pareiškėjui E. A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 1993 m. liepos 1 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties, kuria pareiškėjas įsigijo 1541 kv. m. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)., įregistravimo terminą.
Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.