- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-06-21
- Bylos Nr.
- e2-2835-431/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02608-2015-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Gerasičkinienė
- Ieškovas
- FIRST OPPORTUNITY OÜ
- Atsakovas
- UAB „LITESKO“
- Kategorijos
- 2.2Prievolių teisė
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo FIRST OPPORTUNITY OÜ ieškinį atsakovui UAB „LITESKO“ dėl netesybų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas nurodė, kad UAB „LITESKO“ su FIRST OPPORTUNITY OÜ (buvęs pavadinimas UAB „Bionovus“) sudarytų biokuro tiekimo sutarčių pagrindu yra įsipareigojusi kiekvienais kalendoriniais metais nupirkti iš ieškovo ne mažiau kaip 120 480 tonų biokuro. Už šio įsipareigojimo nevykdymą yra nustatyta sutartinė atsakomybė – netesybos. 2015 m. UAB „LITESKO“ iš ieškovo nupirko tik 66 244,64 tonas biokuro ir 2015-10-16 pareiškė, kad daugiau kuro pagal sutartis šiais metais iš ieškovo nebepirks. Tokiu būdu pati UAB „LITESKO“ yra patvirtinusi, kad neįvykdė ir nevykdys savo sutartinių įsipareigojimų, susijusių su minimalaus kuro kiekio pirkimu. Visose sutartyse buvo įtvirtinta tiek ieškovo, tiek ir UAB „LITESKO“ sutartinė atsakomybė už minimalaus biokuro kiekio nepatiekimą ir (ar) nenupirkimą, jose nustatyta, pirkėjas (UAB „LITESKO“) per metus nenupirkęs minimalaus kuro kiekio, tiekėjo (ieškovo) reikalavimu privalo sumokėti netesybas – 20 proc. kainos nuo nenupirkto kuro kiekio. 2015 m. UAB „LITESKO“ minimalaus sutartyse sulygto kuro kiekio nenupirko – buvo nupirktos tik 66 244,64 tonos biokuro, nenupirktas kuro kiekis (trūkstamas iki minimalaus) sudaro 54 235,36 tonas. UAB „LITESKO“ atžvilgiu taikant sutartinę atsakomybę, ieškovo naudai turi būti priteistos Sutartyse numatytos netesybos – 528 004,70 EUR.
Ieškovas prašė UAB „LITESKO“ atžvilgiu taikyti sutartinę atsakomybę ir priteisti iš atsakovės UAB „LITESKO“ 528 004,70 EUR dydžio sutartyse numatytas netesybas, 6 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo FIRST OPPORTUNITY OÜ naudai.
Atsiliepimas
Atsakovas nepripažino ieškinio. Nurodė, kad 2010 m. gruodžio 8 d., vadovaujantis LR Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 277 patvirtinta Įmonių, veikiančių energetikos srityje, energijos ar kuro, kurių reikia elektros ir šilumos energijai gaminti, pirkimą tvarka, UAB „LITESKO“ paskelbė biokuro pirkimo 5 (penkerių) metų laikotarpiui konkursus, kurie atitinkamai baigėsi sutarčių sudarymu su minėtų konkurso laimėtoja UAB „Bionovus“ (dabar - FIRST OPPORTUNITY OÜ). Po sutarčių sudarymo praėjus beveik pusantrų metų - 2012 m. gegužės mėn. buvo priimtas ir įsigaliojo LR energijos išteklių rinkos įstatymas su vėlesniais pakeitimais, kuris nustatė, kad "Energetikos įmonėms įsigyjant energijos išteklius elektros ir (ar) šilumos energijai gaminti, šiame įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose reglamentuojamam energijos išteklių, skirtų elektros ir (ar) šilumos energijai gaminti, įsigijimo energijos išteklių biržoje būdui turi būti teikiama pirmenybė prieš kitus teisės aktuose numatytus energijos išteklių įsigijimo būdus. Kiti teisės aktuose numatyti energijos išteklių įsigijimo būdai taikytini tada, kai tais būdais įsigyti energijos išteklių, skirtų elektros ir (ar) šilumos energijai gaminti, yra ekonomiškai naudingiau arba įstatymai nustato energetikos įmonėms privalomus vykdyti reikalavimus dėl energijos išteklių įsigijimo šaltinio ir (ar) būdo". Tai yra, įstatymu buvo suformuluotas naujas, sutarčių sudarymo metu neegzistavęs reikalavimas dėl energijos išteklių įsigijimo būdo pasirinkimo energetikos įmonėms, vykdančioms energijos išteklių pirkimus.
Pagal 2015 metų kovo-balandžio mėn. valstybės institucijų viešus bei rinkos dalyviams pirmą kartą pateiktus tokio pobūdžio išaiškinimus - po Pirkimų taisyklių priėmimo jų nuostatos turi būti taikomos ir ankščiau atliktiems pirkimams. Tokių pirkimų rezultate pirkėjų sudarytų sutarčių vykdymui, kiekvieną mėnesį priimant ar nepriimant tiekiamą pagal tokią sutarti biokurą, t.y. biokuro priėmimas ar nepriėmimas turi būti sąlygotas tuo pačiu laikotarpiu energijos išteklių biržoje nusistovinčių sudaromų biokuro pirkimo-pardavimo sandorių biokuro kainos. Taigi, pagal pateiktus viešus išaiškinimus energijos (biokuro) išteklių biržoje besiformuojant mažesnėms kainoms nei jos numatytos sudarytose anksčiau į įstatymo reguliavimo sritį patenkančių pirkėjų sudarytose ilgalaikėse sutartyse biokuro pirkimas/įsigijimas energijos gamybai pagal tokias sudarytas sutartis nebeturi būti tęsiamas.
Pažymėtina, kad atsakovas niekaip negalėjo numatyti ar kontroliuoti minėtų po sutarčių sudarymo atsiradusių pasikeitusių aplinkybių, t.y. pasikeitusių teisės aktų, biokuro įsigijimo būdų pasirinkimo teisinių aspektų, atsiradusių naujų alternatyvų naujų valstybės institucijų pateiktų viešų išaiškinimų dėl po sutarčių sudarymo priimtų imperatyvių teisės aktų supratimo bei vykdymo, taip pat susiklosčiusių biokuro kainų rinkos sąlygų. Tai yra, tolesnį biokuro pirkimą ne pagal sudarytas sutartis, tačiau po sutarčių sudarymo priimtu įstatymu bei Pirkimą taisyklėmis imperatyviai nurodomoje biokuro biržoje nuo 2015 m. balandžio mėn. lėmė nuo atsakovo nepriklausančios aplinkybės. Atitinkamai, pagal LVAT ir LAT suformuotą praktiką (dėl ilgalaikių sutarčių vykdymo pasikeitus imperatyviems teisės aktams), kuria rėmėsi valstybės institucijos pirmą kartą 2015 m. kovo-balandžio mėnesiais pateikdamos savo atitinkamus išaiškinimus, ieškovas neturi teisės reikalauti, kad bet koks biokuro kiekis ir toliau turi būti atsakovo perkamas būtent iš ieškovo pagal sutartis brangiau (ekonomiškai nenaudingiau), nei ilgalaikės biokuro biržoje susiformavusios mažesnės biokuro kainos, kaip tai imperatyviai numatyta įstatyme bei Pirkimų taisyklėse.
Atsiliepimas
Atsakovas taip pat nesutiko su sutarčių nuostatų, numatančių minimalių kuro kiekių įsigijimą, aiškinimu, tvirtindama, kad minimalūs pagal sutartis tiekiami / įsigyjami kasmetiniai biokuro kiekiai yra numatyti sutarčių 3.2 punkte. Tačiau pagal sutarčių Nr. 1, Nr. 3 ir Nr. 5 punkto 11.5 bei sutarčių Nr.2 ir Nr. 3 skirsnio "Šalių atsakomybė" punkto 9.5 nuostatas yra aiškiai nurodyta, jog vieną kartą kiekvienais metais už tuos metus yra perskaičiuojamas konkrečioje sutartyje numatytas minimalus kuro kiekis visu sutarties galiojimo laikotarpiu. Taigi 2011, 2012, 2013, 2014, 2015 metais bendrovei nupirkus 663.708 (t.y. 179.846 + 74.716 + 73.370 + 140.609 + 195.167) tonas drėgnos masės biokuro, bendrovė pilnai įvykdė savo įsipareigojimą nupirkti minimalų 602.400 tonų biokuro kiekį sutarčių galiojimo laikotarpiu pagal visas sutartis. Tai yra, tokiu atveju UAB „LITESKO“ negali būti laikoma pažeidusia sutartis, kadangi minimalių metinių biokuro kiekių suma už 5 metus atitinkamų sutarčių galiojimo laikotarpių metus, sutartyse nurodyta kaip "minimalus kuro kiekis visu sutarties galiojimo laikotarpiu", jau buvo pilnai įsigytas atitinkamų sutarčių galiojimo metų eigoje. Kitaip tariant, bendrovė tinkamai yra įvykdžiusi savo įsipareigojimą per visą sutarčių galiojimo laikotarpį nupirkti iš ieškovo minimalų sutartyse numatytą biokuro kiekį.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Byloje nustatyta, kad 2010 m. gruodžio 8 d., vadovaujantis LR Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 277 patvirtinta Įmonių, veikiančių energetikos srityje, energijos ar kuro, kurių reikia elektros ir šilumos energijai gaminti, pirkimų tvarka, UAB „LITESKO“ paskelbė biokuro pirkimo 5 (penkerių) metą laikotarpiui konkursus, kurie atitinkamai baigėsi sutarčių sudarymu su minėtų konkurso laimėtoja UAB „Bionovus“ (dabar - FIRST OPPORTUNITY OÜ). 2011-01-18 tarp UAB „LITESKO“ ir UAB „Bionovus“ buvo sudarytos 4 Biokuro tiekimo sutartys: Nr. LTS29 / Nr. 09(11)-05, Nr. LTS30 / Nr. 09(11)-03, Nr. LTS31 / Nr. 09(11)-04, Nr. LTS32 / Nr. 09(11)-02, 2011-05-27 tarp UAB „LITESKO“ ir UAB „Bionovus“ buvo sudaryta dar viena Biokuro tiekimo sutartis Nr. LTS97 / Nr. 09(11)-08 (toliau –Sutartys).
Sutarčių 3.2 punktuose buvo nustatyta, kad kuro tiekimo laikotarpiu ieškovas (tiekėjas) kiekvienais atitinkamais kalendoriniais metais įsipareigoja patiekti kuro, kurio galimas metinis kiekis pateikiamas išvardintoje lentelėje. Lentelėse nurodomas kiekvieno mėnesio minimalus kiekis tonomis ir maksimalus kiekis tonomis. Jeigu tiekėjas nepateiks kuro kiekių, nurodytų sutarties 3.2 punkte, jam sutarties 9.3. punkte numatyta pareiga padengti kainų skirtumą tarp tiekėjo nepateikto kuro kainos ir pirkėjo panaudotos kitos rūšies kainos, padaugintą iš pagamintos per tą laikotarpį šiluminės energijos kiekio. Sutarčių 9.4 punktas nustatė, kad pirkėjas (atsakovas) dėl savo kaltės nenupirkęs per metus nustatyto minimalaus kuro kiekio, tiekėjui pareikalavus sumoka 20 % kainos nuo nenupirkto (trūkstamo kiekio iki minimalaus) kuro kiekio vertės.
Sutarčių galiojimo metu kiekvienais kalendoriniais metais bendrai pagal visas sutartis turėjo būti patiekiamas ir nuperkamas minimalus 120 480 tonų biokuro kiekis.
2015 metais atsakovas nupirko 66 244,64 tonas ir 2015-10-16 raštu informavo ieškovą, kad pagal sutartis daugiau kuro iš ieškovo nebepirks, o visą reikalingą iki 2015 m. pabaigos kurą įsigis energijos išteklių biržoje.
Pagal sutartis nenupirktas kuro kiekis (trūkstamas iki minimalaus) sudaro 54 235,36 tonas, už kurį pagal nustatytas sąlygas ieškovas priskaičiavo 528 004,70 EUR netesybų.
Vertinant tarp šalių kilusį ginčą dėl Sutarčių sąlygų, pagal kurias „Pirkėjas, dėl savo kaltės nenupirkęs per metus nustatyto minimalaus kuro kiekio, tiekėjui pareikalavus sumoka 20 % kainos nuo nenupirkto (trūkstamo kiekio iki minimalaus) kuro kiekio vertės“ ir „Pirkėjo nesunaudotas minimalus kuro kiekis visu Sutarties galiojimo laikotarpiu perskaičiuojamas vieną kartą kiekvienais metais už tuos metus ne vėliau kaip iki einamųjų metų gruodžio mėnesio 15 dienos“ aiškinimo ir atitinkamai jų vertinimo, konstatuotina, kad atsakovas be pagrindo sumuoja jo nupirktus biokuro kiekius pagal visas Sutartis už visą penkerių metų laikotarpį, lygindamas jas su įsipareigojimu nupirkti minimalų kiekį pagal visas Sutartis už visą laikotarpį. Nuostata Sutarties sąlygoje, kad pirkėjo nesunaudotas minimalus kuro kiekis visu Sutarties galiojimo laikotarpiu perskaičiuojamas vieną kartą kiekvienais metais už tuos metus, aiškintina ne kaip sudarantis pagrindą susumuoti per visus metus įsigytus kiekius, o kaip siekis nustatyti kiekvienų atskirų metų įsipareigojimų įvykdymą, kuris turi būti atliekamas visu Sutarties galiojimo laikotarpiu. Toks aiškinimas logiškas ir punkto, nustatančio netesybas, turinio atžvilgiu, bei atitinkantis šalių teisių ir atitinkamai atsakomybės proporcingumo principą, jeigu vertinti ir tiekėjui nustatytas netesybas, jeigu jis nepatieks kuro kiekių, nurodytų Sutarties 3.2 punkte. Minimos Sutarčių sąlygos nesudaro jokio pagrindo sumuoti atskirų sutarčių pagrindu įsigyto biokuro visų Sutarčių galiojimo laikotarpiu, todėl ta aplinkybė, kad atsakovas per visų Sutarčių su ieškovu visą galiojimo laikotarpį yra įsigijęs daugiau biokuro, negu tose Sutartyse buvo numatytas minimalus kiekis, nesudaro pagrindo išvadai, kad atsakovas savo prievolę įvykdė pilnai.
Tarp šalių kilo ginčas dėl pasirašytų sutarčių vykdymo/ nevykdymo ir atitinkamai atsiradusių teisinių pasekmių. Ieškovas teigė, kad UAB „LITESKO“ padaryti Sutarčių pažeidimai sudaro akivaizdų ir pakankamą pagrindą sutartinei atsakomybei taikyti, atsakovas įrodinėjo, kad civilinė atsakomybė jam neturi būti taikoma, jis atleistinas nuo civilinės atsakomybės dėl privalomų jam valstybės institucijų veiksmų, dėl kurių neįmanoma įvykdyti prievolę.
Remiantis CK 6.253 straipsnio 1 dalimi, civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės straipsnyje nurodytais pagrindais, tame tarpe ir dėl valstybės veiksmų. Valstybės veiksmai – tai privalomi ir nenumatyti valstybės institucijų veiksmai (aktai), dėl kurių įvykdyti prievolę neįmanoma ir kurių šalys neturėjo teisės ginčyti (CK 6.253 str. 3 d.).
Po Sutarčių sudarymo praėjus beveik pusantrų metų - 2012 m. gegužės mėn. buvo priimtas ir įsigaliojo LR energijos išteklių rinkos įstatymas (toliau - Įstatymas), kuris nustatė, kad "Energetikos įmonėms įsigyjant energijos išteklius elektros ir (ar) šilumos energijai gaminti, šiame įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose reglamentuojamam energijos išteklių, skirtų elektros ir (ar) šilumos energijai gaminti, įsigijimo energijos išteklių biržoje būdui turi būti teikiama pirmenybė prieš kitus teisės aktuose numatytus energijos išteklių įsigijimo būdus. Kiti teisės aktuose numatyti energijos išteklių įsigijimo būdai taikytini tada, kai tais būdais įsigyti energijos išteklių, skirtų elektros ir (ar) šilumos energijai gaminti, yra ekonomiškai naudingiau arba įstatymai nustato energetikos įmonėms privalomus vykdyti reikalavimus dėl energijos išteklių įsigijimo šaltinio ir (ar) būdo".
Tai yra, Įstatymu buvo suformuluotas naujas, Sutarčių sudarymo metu neegzistavęs reikalavimas dėl energijos išteklių įsigijimo būdo pasirinkimo energetikos įmonėms, vykdančioms energijos išteklių pirkimus. 2013 m. liepos 2 d. Įstatymas buvo papildytas 19¹ straipsniu, numatančiu šilumos tiekėjams, reguliuojamiems nepriklausomiems šilumos gamintojams ir bendriems šilumos ir elektros gamintojams, kurie elektros ir (ar) šilumos energijai gaminti naudoja biokurą, pereinamuoju laikotarpiu imperatyvią pareigą tam tikrą dalį biokuro produktų įsigyti išimtinai Energijos išteklių biržoje, t.y. 2014 m. -ne mažiau kaip 10%, 2015 m. -ne mažiau kaip 30%, 2016 metais ir vėlesniais metais - ne mažiau kaip 50% viso joms reikalingo biokuro. 2014 m. gruodžio 16 d. Įstatymo 19¹ straipsnis buvo pakeistas, padidinant privalomo energijos išteklių biržoje įsigytino biokuro kiekio dalį, t.y. 2014 m. - ne mažiau kaip 10 procentų, 2015 m. - ne mažiau kaip 50 procentų; o nuo 2016 m. ir vėlesniais metais - ne mažiau kaip 100 procentų viso atitinkamoms energetikos įmonėms reikalingo biokuro.
Kadangi energijos išteklių rinkos dalyviai prekiauja energijos ištekliais LR Energijos išteklių rinkos įstatyme ir šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose įstatymuose nustatyta tvarka, o šis įstatymas nustato Lietuvos Respublikos energijos išteklių rinkos organizavimo, administravimo, reguliavimo, priežiūros ir kontrolės teisinius pagrindus, taip pat reglamentuoja centralizuotos prekybos biokuru, prekybos gamtinėmis dujomis ir pagalbiniais apsaugos nuo energijos kainų svyravimo instrumentais visuomeninius santykius, tai atsakovas UAB "LITESKO", kuris Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos išduotos šilumos tiekimo licencijos Nr. L4-ŠT-27 pagrindu gamina ir tiekia centralizuotą šilumos energiją įvairiuose Lietuvos miestuose bei rajonuose, taip pat gamina elektros energiją, būdamas energijos išteklių rinkos dalyviu, turinčiu užtikrinti biokuro tiekimą viešosioms, detaliai valstybės reglamentuojamoms paslaugoms teikti, privalo vadovautis galiojančiais teisės aktais ir vykdyti imperatyvias įstatymo nuostatas. Šie Įstatymo pakeitimai yra imperatyvūs, Įstatymo 28 bei 28¹ straipsniuose yra numatyta atsakomybė, kuri būtų taikoma UAB "LITESKO" už jų nesilaikymą.
Vadovaudamasi minėtais Įstatymo 1 str. 3 d. bei 19¹ str., taip pat Viešųjų pirkimų įstatymo 10 str. 3 d. 6 punktu, LR Vyriausybė 2014 m. liepos. 22 d. nutarimu Nr. 741 patvirtino naujas Įmonių, veikiančių energetikos srityje, energijos ar kuro, kurių reikia elektros ir šilumos energijai gaminti, pirkimų taisykles, kuriomis detalizavo minėtų Įstatymo nuostatų įgyvendinimą.
Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai, LR Energetikos ministerijai pateikus išaiškinimus, kad Pirkimų taisyklių nuostatos turi būti taikomos ir iki šių taisyklių įsigaliojimo sudarytų sutarčių vykdymui, t.y. pagal tokias sutartis tiekiamo biokuro priėmimas ar nepriėmimas yra sąlygojamas tuo pačiu laikotarpiu energijos išteklių biržoje susiformuojančių atitinkamą trukmių tiekimo sutarčių biokuro kainų (t.y. Pirkimų taisyklių apibrėžta ekonominio naudingumo kriterijaus), energijos (biokuro) išteklių biržoje nusistovėjus ilgalaikėms mažesnių, nei tiekiamas pagal Sutartis, biokuro kainų tendencijoms, ir akcentavus pasikeitusių imperatyvių teisės aktų nuostatų viršenybės (tiesioginio taikymo) vykdant (jų vykdymo, o ne sudarymo metu) tęstines sutartis principą su nuorodomis į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) 2010 m. gegužės 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-143-613/2010, kurioje teismas padarė išvadą, jog esant tęstiniams sutartiniams santykiams, sutarties vykdymas turi atitikti imperatyviąsias teisės normas, galiojančias vykdant sutartį, ir taip patvirtinti, kad po sutarties sudarymo, pasikeitus teisės aktų reikalavimams, sutartis turi būti vykdoma laikantis imperatyvių teises aktų nuostatų", taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) 2005 m. lapkričio 23 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 3K-3-605/2005, kuriame formuodamas teismų praktiką LAT taip pat išaiškino, jog po tęstinės sutarties sudarymo, pasikeitus teisės aktų reikalavimams, tokia sutartis turi būti vykdoma laikantis pasikeitusių imperatyviųjų teisės aktų nuostatų, UAB „LITESKO“ dėl nuo jos nepriklausančių aplinkybių negalėjo tęsti biokuro pirkimo pagal Sutartis.
Kadangi energijos išteklių rinka kaip specifinė sritis yra reguliuojama valstybės, reglamentuojama viešosios teisės normomis, tai nagrinėjamu atveju priimtieji imperatyvūs norminiai aktai dėl energijos išteklių įsigijimo būdų buvo privalomi ir atsakovas privalėjo jų laikytis. Pagal CK 6.157 straipsnio 1 dalį šalys savo susitarimu negali pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyviųjų teisės normų galiojimo ir taikymo.
Ginčo santykiui nėra taikytina CK 6.157 straipsnio 2 dalis, nustatanti, kad imperatyviųjų teisės normų pasikeitimas po sutarties sudarymo neturi jokios įtakos sutarties sąlygoms, nes šalys baigiamosiose sutarčių nuostatose 12.3 punkte susitarė, kad vienašališkai neatsisakys vykdyti ar keisti sutarties sąlygų, jeigu dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių susidarys sunkumai vykdyti sutartinius įsipareigojimus. Susidarius tokioms aplinkybėms šalys susitarė vadovautis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. liepos 15 d. nutarimu Nr. 840 patvirtintomis taisyklėmis „Atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms taisykles“. Šios taisyklės numatė, kad šalis nėra finansiškai atsakinga už kokių nors įsipareigojimų nevykdymą, jeigu ji sugeba įrodyti, kad nesugebėjo įvykdyti įsipareigojimų dėl nepriklausančios nuo jos kliūties, kad negalima tikėtis, jog sutarties sudarymo metu ji galėjo numatyti tą kliūtį ir jos poveikį gebėjimui vykdyti įsipareigojimus, kad ji negalėjo išvengti ar nugalėti kliūties ar bent jos poveikio tarpe kitų išvardijamų aplinkybių ir dėl teisėtų ar neteisėtų valstybės valdymo institucijų veiksmų. Taigi, šalių pasirašytų sutarčių sąlygos numatė atleidimo nuo atsakomybės konkrečias sąlygas, kurios būtent ir susiklostė priėmus Energijos išteklių rinkos įstatymo pataisas dėl privalomos biokuro produktų dalies įsigijimo Energijos išteklių biržoje, kai dėl nenugalimos jėgos sutarčių vykdymas pagal sutarties sąlygas visa apimtimi nebuvo galimas. Todėl atmestini ieškovo argumentai, kad atsakovas siekia ginčo santykiui taikyti įstatymo normas, kurios laike atgal negalioja.
Atsakovas vykdė jam tenkančią pareigą pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. liepos 15 d. nutarimu Nr. 840 patvirtintų taisyklių 5 punktą, numatantį, kad šalis, prašanti atleisti nuo atsakomybės, sužinojusi apie kliūtį bei jos poveikį įsipareigojimų vykdymui, kuo skubiau turi pranešti kitai šaliai apie susidariusią situaciją. Energijos (biokuro) išteklių biržoje nusistovėjus ilgalaikėms mažesnių kainų tendencijoms, t.y. paaiškėjus aplinkybėms iš esmės keičiančioms sutartinių prievolių pusiausvyrą, valstybės institucijoms 2015 m. kovo 26 d. viešai paskelbus savo poziciją, jog Įstatymo ir Pirkimo taisyklių principai turi būti taikomi ir sutartims, sudarytoms iki šio teisės akto priėmimo, remiantis CK 6.204 str., 6.217 str., taip pat Pirkimo taisyklių 21 p., UAB „LITESKO“ 2015 m. kovo 31 d. raštu Nr. 1.5-226 kreipėsi į ieškovą, prašydama užtikrinti, kad pagal Sutartis patiekto bei tiekiamo biokuro kaina neviršytų energijos (biokuro) išteklių biržos operatoriaus BALTPOOL atitinkamo mėnesio prekybos biokuro biržoje apžvalgose skelbiamų vidutinių svertinių kainų ir Komisijos viešai skelbiamų medienos kilmės biokuro vidutinės šalies kainos, taip pat nurodydama, kad energijos išteklių biržos operatoriui paskelbus atitinkamo mėnesio prekybos biokuro biržoje apžvalgose vidutines svertines kainas ir Komisijai viešai paskelbus medienos kilmės biokuro vidutines šalies kainas (su transportavimu), Sutarčių šalys turėtų koreguoti už einamąjį mėnesį tiekiamo biokuro kainas bei pateiktas sąskaitas iki kito mėnesio 10 dienos taip, kad ieškovo tiekiamo pagal Sutartis biokuro kaina neviršytu atitinkamo laikotarpio viešai Komisijos skelbiamų biokuro kainų rinkoje. Priešingu atveju, pagal paskutinius valstybės institucijų pateiktus išaiškinimus dėl galiojančių teisės aktų supratimo bei taikymo bendrovė negalės toliau įsigyti/pirkti biokuro būtent pagal sudarytas Sutartis.
Ieškovas su tokiu atsakovo siūlymu nesutiko, 2015-04-16 raštu Nr. 15-R-76A nurodydamas jog sudarydamos Sutartis šalys susitarė, kad bazinė kuro kaina gali būti perskaičiuojama laikantis Sutartyse nustatytų principų, t.y. esant jame nurodytam pagrindui ir taikant jame įtvirtintą formulę. Taip pat pažymėjo, kad pagal Sutartyse numatytą formulę apskaičiuojama bazinė biokuro kaina yra objektyvus dydis, nulemiamas nepriklausomų trečiųjų šalių pateikiamais duomenimis, todėl ieškovas neturi galimybių užtikrinti tam tikro šių objektyvių duomenų, o kartu ir Sutarčių pagrindu perskaičiuojamos bazinės kainos lygio. Ieškovas nesutiko užtikrinti, kad nuo 2015 m. II-ojo ketvirčio pradžios pagal Sutartis patiekto bei tiekiamo biokuro kaina neviršytų energijos (biokuro) išteklių biržos operatoriaus BALTPOOL atitinkamo mėnesio prekybos biokuro biržoje apžvalgose skelbiamų vidutinių svertinių kainų.
CK 6.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai jos negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos, už kurią skolininkas neatsako. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad nenugalimos jėgos aplinkybes kvalifikuoja tokie požymiai: 1) aplinkybių nebuvo sudarant sutartį ir jų atsiradimo nebuvo galima protingai numatyti; 2) dėl susidariusių aplinkybių sutarties objektyviai negalima įvykdyti; 3) šalis, neįvykdžiusi sutarties, tų aplinkybių negalėjo kontroliuoti ar negalėjo užkirsti joms kelio; 4) šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių ar jų padarinių atsiradimo rizikos.
Atmestinas ieškovo argumentas, kad atsakovui niekas netrukdė nupirkti iš ieškovo minimalaus biokuro kiekio pagal sutartis ir tuo pačiu nupirkti teisės aktuose reikalaujamą biokuro dalį energijos išteklių biržoje, nes šiuo atveju yra reikšmingas santykis tarp sutartinio ir viešojo (valstybės reguliuojamo) energijos kainodaros reglamentavimo. Valstybės vaidmenį ginant vartotojų interesus atskleidžia Konstitucijos 46 straipsnis, pagal kurio 3 dalį, valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei, o 5 dalį - gina vartotojo interesus. Šilumos ir elektros energija yra prekė, skirta jos vartotojų poreikiams tenkinti. Formuojant valstybės reguliuojamas kainas visais atvejais vadovaujamasi būtinųjų sąnaudų principu, tai yra siekiu pagrįstomis ir teisėtomis pripažinti tik tas ūkio subjekto veiklos sąnaudas, kurios yra būtinos saugiam ir patikimam paslaugos (produkto) teikimui mažiausiomis sąnaudomis. Nupirkto biokuro kaina turi įtakos vartotojo mokamai kainai. Įstatymo leidėjo priimti norminių aktų pakeitimai iš esmės ir buvo priimami tuo tikslu, kad sumažinti kainą vartotojams, kuri po priimtų nuostatų įgyvendinimo ženkliai sumažėjo. Todėl atsakovo veiksmai, jeigu jis būtų pirkęs jo poreikius viršijančius biokuro kiekius ženkliai didesne kaina, negu ji buvo nusistovėjusi biržoje, būtų traktuotini kaip imperatyvių teisės normų pažeidimas. Ūkio subjekto veikla ar neveikimas neturi sąlygoti elektros ar šilumos energijos kainos didėjimo.
Pirmiau išdėstytos aplinkybės pagrindžia, kad atsakovas, kaip skolininkas, įrodė nenugalimos jėgos faktą pagal visus ją kvalifikuojančius požymius, todėl konstatuotina, kad prievolė tarp šalių pagal pasirašytas Sutartis yra pasibaigusi neįvykdytoje dalyje dėl atsakovo iš ieškovo nenupirktų 54 235,36 tonų biokuro, atsakovas atleistinas nuo civilinės atsakomybės pagal Sutartis dėl netesybų, sudarančių 20 % kainos nuo nenupirkto (trūkstamo kiekio iki minimalaus) kuro kiekio vertės, sumokėjimo.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Apeliacinis skundas gali būti paduotas per trisdešimt dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.