- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-21
- Bylos Nr.
- T-1481-753/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-59822-2017-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Balsevičienė
- Nuteistasis
- M. Š.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse teisėja Rasa Balsevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam M. Š. patvirtinimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Lygtinio paleidimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2025 m. rugsėjo 17 d. priimtu nutarimu Nr. LK-N-743 nutarta taikyti nuteistajam M. Š., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Komisija nutarime nurodo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Nuteistas atlieka pirmą su laisvės atėmimu susijusią bausmę, anksčiau neteistas, kaltę pripažino, gailisi. Nors smurtinį elgesį išprovokuoja alkoholio vartojimas, asmuo dalyvauja alkoholio prevencijai skirtuose užsiėmimuose, lankėsi pas psichologus, dalyvavo individualiose konsultacijose, t. y. deda aktyvias pastangas spręsti esmines jo nusikalstamam elgesiui būdingas problemas, ypač alkoholio vartojimo bei mąstymo ir elgesio srityje. Parodė gebėjimą atsisakyti svaiginimosi bausmės atlikimo metu. Rekomendacijų vykdymo laikotarpiu nuteistasis laikėsi vidaus tvarkos taisyklių, drausmine tvarka nebaustas, tęsė darbinę veiklą. Laisvu nuo darbo metu įsitraukia į pozityvias užimtumo veiklas, požiūris į užimtumą pozityvus, stengiasi keisti požiūrį į gyvenimiškas vertybes. Stebimas jo disciplinuotas nuteistojo elgesys: paskutinis ir vienintelis pažeidimas fiksuotas 2019 m. už alkoholio vartojimą, 17 kartų skatintas. Nuosekliai švelnino bausmės atlikimo sąlygas ir nuo 2023 m. gegužės mėnesio vykdo bausmę atviro tipo bausmės atlikimo vietoje. Nuteistasis turi aukštą motyvaciją darbui, viso kalinimo metu nuosekliai dirbo. Nors teismo nuosprendžiu nėra priteistas civilinis ieškinys, tačiau asmuo turi finansinių įsiskolinimų pagal vykdomuosius dokumentus bei kredito įsipareigojimus, kuriuos dengia iš darbo užmokesčio. Bausmės atlikimo metu reguliariai moka vaiko išlaikymo pinigus. Nuteistasis turi geras socialinės integracijos galimybes: aukštasis išsilavinimas, darbas, laisvėje palaiko artimus ryšius su šeimos nariais, sulaukia jų palaikymo, lygtinio paleidimo atveju turėtų kur gyventi, vyksta į trumpalaikes išvykas, kurių metu pažeidimų nefiksuota. Išskirti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai šiuo metu yra valdomi. O tai leidžia manyti, kad nuteistojo elgesys bei nuostatos nėra orientuotos į kriminalinį elgesį. Sėkmingai asmens integracijai, atlikusiam daugiau nei septynerius laisvės atėmimo bausmės metus, būtų tikslinga likusią bausmės dalį atlikti probacijos priežiūros sąlygomis.
M. Š. nuteistas Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirta galutinė 11 metų laisvės atėmimo bausmė.
Bausmės pradžia – 2018 m. sausio 3 d., bausmės pabaiga – 2029 m. sausio 3 d.
Anksčiau neteistas.
Lygtinio paleidimo komisijos nutarimą taikyti nuteistajam M. Š. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.
Motyvuojamoji dalis
BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos, mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, padarymas. Šie du veiksniai yra neatsiejami ir vertinami kompleksiškai, sprendžiant ar lygtinio paleidimo instituto taikymas, esamu pataisos proceso momentu, jau yra galimas. Vis tik atkreiptinas dėmesys, kad teisė į lygtinį paleidimą yra išimtinė teisė. Net ir egzistuojant tiek formaliosioms, tiek materialiosioms sąlygoms, tai nėra absoliutus pagrindas lygtinio paleidimo taikymui. Teismas kiekvienu atveju turi įvertinti visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgti į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą ir tik tada priimti atitinkamą sprendimą. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.
Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad M. Š. yra atlikęs Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos klausimą. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, septyniolika kartų skatintas. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo komisijos paskirtas rekomendacijas. Nuteistojo pataisos procesas vyksta pakankamai sklandžiai, nuteistasis deda pastangas, siekdamas sistemingos integracijos į visuomenę, sistemingai gaunami paskatinimai, nuteistasis šiuo metu nepriekaištingą elgesį rodo stabiliai (nuo 2019 metų) ir nepertraukiamai patvirtina, kad laisvės atėmimo bausmė, taikomi suvaržymai nuteistajam turėjo reikšmingos įtakos, mąstymą bei požiūrį nuteistasis pakeitė teigiama linkme. Nuteistasis turi patvirtintą gyvenamąją vietą ir vyksta į ją trumpalaikėms išvykoms, visą įkalinimo laiką dirba, šiuo metu dirba elektriko pareigose, iki nuteisimo pragyvendavo iš gaunamo darbo užmokesčio, bausmės atlikimo metu pragyvena iš gaunamo darbo užmokesčio, lėšas pasiskirsto pakankamai adekvačiai, dar padeda finansiškai sesuo. kad bausmės atlikimo metu jis reguliariai moka vaiko išlaikymo pinigus bei dalinai dengia skolas. Socialinius ryšius palaiko su seserimi, dukterimis, skambučių pagalba, išvykų metu, šiuo metu turi artimus ryšius, su drauge planuoja bendrą ateitį. Pastebimi pozityvūs nuteistojo pokyčiai elgesyje. Laisvės atėmimo vietoje yra priimtinas disciplinuotas ir ramus elgesys, matomas poreikis save realizuoti priimtinais būdais bei pozityviose veiklose. Nuo anksčiau alkoholio vartojimo ir gyvenimo būdo sąlygotų nusikalstamų veikų bei rizikingo gyvenimo stiliaus nuteistasis pereina prie labiau socialiai priimtinos elgsenos modelio. Tai patvirtina sumažėjusi drausminių pažeidimų rizika, gausios paskatos, įsitraukimas į pozityvią veiklą bei gebėjimas kritiškai įvertinti savo praeities elgesį. Nuteistasis teigia suprantantis, jog norėdamas prisitaikyti visuomenėje privalo laikytis nustatytų taisyklių bei galiojančių įstatymų, tačiau ne visada sugebėjo tą daryti. Bendraudamas su įstaigos personalu elgiasi mandagiai, pagarbiai, yra linkęs bendradarbiauti, turi teigiamą požiūrį į nustatytą tvarką bei priežiūrą. Tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Pažymėtina, kad M. Š. šiuo metu elgiasi taip, kaip ir privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo ir šiuo metu teigiamai jį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Pažymėtina, kad pozityvus nuteistojo elgesys jau buvo įvertintas laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos – nuteistasis bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, suteikta teisė išvykti trumpalaikėms išvykoms į namus.
Sutiktina su Komisijos nutarime nurodyta aplinkybe, kad nuteistasis M. Š. yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą privalomai atliktiną laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri yra būtina nuteistajam, siekiant lygtinio paleidimo. Ši objektyvi aplinkybė patvirtina, kad formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui egzistuoja. Tačiau, sutinkamai su aukščiau nurodytu teisiniu reguliavimo, vien tik formalaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, reikalinga įvertinti ar egzistuoja materialusis pagrindas be kurio lygtinio paleidimo instituto taikymas nėra įmanomas bei teisiškai pagrįstas. Vis tik susipažinus su bylos duomenimis, konstatuojama, kad materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, dabartiniame pataisos procese, dar neegzistuoja, o tokia išvada grindžiama sekančiai.
Socialinio tyrimo duomenimis nuteistajam atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Tokia nusikalstamo elgesio rizika iš esmės teigiamai charakterizuotų nuteistąjį, tačiau nuteistojo elgesio negalima vertinti kaip nepriekaištingo viso bausmės atlikimo metu, nes 2019 m. gegužės 21 d. už alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimą. Smurtinis nusikaltimas įvykdytas apsvaigus nuo alkoholio ir tai neabejotinai turėjo įtakos kilusioms pasekmės. Taigi, ankstesnis alkoholio vartojimas, tiesiogiai siejosi su nusikalstamu elgesiu bei drausminiais pažeidimais, palaipsniui transformavosi į kritišką savo elgesio vertinimą ir pozityvią laikyseną šios problemos atžvilgiu. Nuteistasis parodė gebėjimą atsisakyti svaiginimosi nelaisvės sąlygomis, dalyvavo priklausomybių prevencijos programoje, o tai rodo sumažėjusią riziką pakartotinai nusikalsti dėl alkoholio vartojimo įtakos. Visgi, nuteistasis stokoja gilesnių savianalizės bei savęs pažinimo įgūdžių. Sunkiai geba save apibūdinti, kaip asmenybę, išskirti tiek teigiamas, tiek neigiamas savybes. Kalbėdamas apie nusikalstamą veiką tvirtina, kad jo veiksmai ir elgesys yra „tik reakcija“ į aplinkos stimuliaciją. Auka nužudyta, tačiau kokios priežastys lėmė tokį elgesį pats teisės pažeidėjas paaiškinti negali, nes teigia daugelio detalių neatsimenantis. Nesugebą atskirti tų sričių, kurios yra probleminės, neapgalvojo savo veiksmų pasekmių, dėl to dabar gailisi. Aptarti veiksniai turi neabejotinos neigiamos įtakos nuteistojo nusikalstamo elgesio raiškai ir gali paskatinti nuteistąjį, paleistą lygtinai vėl daryti naujas nusikalstamas veikas. Be to ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nuteistojo elgesyje visuomet buvo fiksuojama kaip žema, todėl spręsti, jog ši aplinkybė išskirtinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį nėra pagrindo ir neleidžia teismui daryti vienareikšmės išvados, dėl išskirtinai teigiamo nuteistojo elgesio, priešingai teismas atsižvelgęs į aptartas aplinkybes daro išvadą, jog nuteistojo pataisos procesas dar turi būti tęsiamas struktūruotoje aplinkoje nuteistajam maksimaliai siekiant teigiamos elgesio korekcijos.
Teismas atsižvelgia į tai, kad M. Š. nuteistas ir laisvės atėmimo bausmę atlieka už du nusikaltimus, vienas iš jų yra labai sunkus, sukėlęs negrįžtamas pasekmes – kito žmogaus mirtį. Nors nusikalstamos veikos aplinkybės negali būti pripažįstamos savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau jos sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Teismas tai vertina gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, tai yra, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Todėl ši aplinkybė neabejotinai didina tiek paties nuteistojo, tiek ir jo įvykdyto nusikaltimo pavojingumą visuomenei bei sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje.
Nagrinėjamu atveju labai svarbu įvertinti ir tai, kad likusioji M. Š. neatlikta bausmės dalis vis dar yra pakankamai didelė, todėl negalima daryti išvados, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra pakankamas ir užtikrinantis, kad būdamas nestruktūruotoje aplinkoje, galimos probacijos metu, jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nors neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminis faktorius, tiesiogiai įtakojantis sprendimą dėl lygtinio paleidimo, tačiau tai negali būti ir visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia, bausmė turi būti veiksminga, o vienas iš jos tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, todėl būtina įvertinti šiuos duomenis visų nuteistąjį M. Š. charakterizuojančių duomenų kontekste, kurių visuma nesudaro pagrindo išvadai, kad atliktos bausmės dalis nuteistajam padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų.
Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog lygtinio paleidimo institutas, dabartinėje pataisos stadijoje, dar nebūtų efektyvus, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. rugsėjo 1 d. nutarimą Nr. LK-N-744.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 5, 6 dalimis, teismas,
nutaria:
atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. rugsėjo 17 d. nutarimą Nr. LK-N-744 taikyti nuteistajam M. Š. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.