Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ernesta Montvidienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. B. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutarties ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Iš teismui pateiktos A. B. administracinio teisės pažeidimo bylos matyti, kad jam Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gegužės 2 d. nutarimu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartimi už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 str. 1 d., padarymą buvo paskirta 289 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams. A. B. buvo nubaustas už tai, kad 2016 m. gegužės 20 d. apie 8.13 val. Šiauliuose, ties (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,92 promilės girtumas.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. B. pateikė prašymą (2016-12-13) sutrumpinti jam paskirtos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones, atėmimo terminą. Tačiau Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 22 d. nutartimi pažeidėjo prašymą atmetė.

Taip pat skunde A. B. akcentuoja, kad jis įvykdė visus ATPK 329 str. reikalavimus, taip pat prisipažino ir iki šiol gailisi, jog padarė vieną šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, tai pripažino ir apylinkės teismas. Teigia, kad teismo teiginys, jog administracinės nuobaudos tikslai dar nėra pasiekti, yra vertinimo dalykas, todėl būtina atsižvelgti, kad jis yra atsakingas asmuo, o padarytas administracinės teisės pažeidimas yra atsitiktinis, neįvertinus fizinės būklės dėl iš vakaro vartotų alkoholinių gėrimų, kas rodo, jog jo veiksmuose nebuvo tyčios pažeisti visuomenės interesų ir vairuoti esant neblaiviam.

Be to, skundu pažeidėjas atkreipia dėmesį, kad jis per visą vairavimo stažą padarė tik 3 administracinės teisės pažeidimus, baudas mokėjo tinkamai ir laiku, kas, apelianto teigimu rodo, jog jis nėra linkęs sistemingai bei piktybiškai pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir kad jau yra pasiekti ATPK 20 str. įtvirtinti administracinėms nuobaudoms keliami tikslai.

Skunde taip pat pažymima, kad vairuotojo pažymėjimas reikalingas ne tik dėl patogumo, tačiau darbinėms funkcijoms vykdyti, užtikrinti šeimos gerovę. Apeliantas teigia, kad jam vairuotojo pažymėjimas yra reikalingas ir ūkyje vairuojant žemės ūkio techniką, jis augina du mažamečius vaikus, kuriuos (iki prarandant vairavimo pažymėjimą) tekdavo vežioti į mokyklinę ir ikimokyklines ugdymo įstaigas, ir todėl vairuotojo pažymėjimo praradimas labai apsunkino jo šeimos narių lankymąsi medicinos įstaigose, šeimos nariai patiria nuolatinį diskomfortą keliaujant viešuoju transportu.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmetamas.

Pirmiausia, atsakant į skunde išdėstytus argumentus, pažymėtina, kad visos A. B. padaryto administracinio teisės pažeidimo padarymo aplinkybės, jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir kitos nuobaudos skyrimui reikšmingos aplinkybės buvo įvertintos priimant Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 13 d. nutarimą, skiriant apeliantui minimalią ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje numatytą nuobaudą. Dar sykį vertinti tas pačias aplinkybes, kurios jau įvertintos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, ir taip argumentuojant lengvinti pažeidėjo teisinę padėtį – nėra pagrindo.

Taigi, iš teismui pateiktos medžiagos, pažeidėjo teikto prašymo apylinkės teismui, skundžiamos nutarties ir pateikto skundo akivaizdu, jog A. B. suinteresuotas ankščiau nustatyto termino atgauti teisę vairuoti transporto priemones. Tokią galimybę pažeidėjui numato ATPK 329 str., kur nustatyta – jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą. Tačiau pažymėtina, kad paskyrusi nuobaudą institucija gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes. Tai reiškia, kad nuobaudą paskyrusi institucija gali sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą savo nustatytam laikotarpiui arba išvis atsisakyti tenkinti asmens prašymą.

Iš skundžiamos nutarties akivaizdu, kad apylinkės teismas, spręsdamas specialiosios teisės atėmimo sutrumpinimo klausimą, neatsižvelgė į visus duomenis apie pažeidėjo asmenybę bei jo elgesį nuobaudos vykdymo metu, įvertino jo darbinę veiklą ir šeiminę padėtį ir kt. sprendimo priėmimui reikšmingus duomenis. Duomenys apie sumokėtą paskirtą 289 eurų baudą, apie tai, kad jis atestuota pagal 4 val. privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą, apie baigtą papildomą vairuotojų mokymą, apie jo darbo pobūdį, šeiminę padėtį (t. p. yra vedęs, augina du mažamečius vaikus), apie teigiamą darbdavio charakteristiką, kad paskirtos administracinės nuobaudos vykdymo metu naujų administracinių teisės pažeidimų nepadarė – yra A. B. administracinio teisės pažeidimo byloje, todėl manyti, kad jie nebuvo žinomi apylinkės teismui ir kad į juos teismas neatsižvelgė, nėra pagrindo, tuo labiau, kad šie duomenys aptarti ir skundžiamoje nutartyje.

Teismui sprendžiant dėl specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo, būtina atsižvelgti ne tik į pažeidėjo elgesį po to, kai jis prarado teisę vairuoti transporto priemones, bet ir į tai, kaip jis elgėsi naudodamasis šia teise. Iš tikrųjų, ATPK 34 str. nustatyta – jeigu asmuo, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda, per metus nuo tos dienos, kai pasibaigia nuobaudos vykdymas, nepadarė naujo administracinio teisės pažeidimo, laikoma, kad jam nebuvo paskirta administracinė nuobauda. Tačiau tai, kas asmuo nelaikomas baustu už atitinkamą pažeidimą, savaime nepaneigia fakto apie administracinio teisės pažeidimo padarymą, kuris vertintinas kartu su visais kitais reikšmingais duomenimis, apibūdinančiais pažeidėjo asmenį. Todėl apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad praeityje (2003 metais) A. B. jau buvo baustas už automobilio vairavimą esant neblaiviam, neturint teisės vairuoti transporto priemonės, ir dar už nestojimą policijos pareigūnams stabdant pagal ATPK 130 str. Apeliantas tokius senus įvykius siūlo laikyti, tiesiog, neatsakingu poelgiu, nulemtu jauno amžiaus ir pan. Aukštesnės instancijos teismas negali pritarti tokiam siūlomam vertinimui, nes byloje esantys duomenys suponuoja kitokias išvadas.

Apeliantas po to, kai 2008 metais įgijo teisę vairuoti kelių transporto priemones, padarė dar keturis Kelių eismo taisyklių pažeidimus, iš kurių du (taip pat ir padarytas 2016-04-03) yra susiję su leistino greičio viršijimu (pvz. 2013-07-12 vairuodamas automobilį viršijo greitį 33 km/h, važiavo 123 km/h, kai leistinas greitis 90 km/h). Aptartos aplinkybės ir tai, kad, turėdamas galiojančią nuobaudą už Kelių eismo taisyklių pažeidimą pagal ATPK 124 str. 2 d. (padarytą 2016-04-03), 2016 m. gegužės 20 d. apie 8.13 val. A. B. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,92 promilės neblaivumas, aiškiai paneigia apelianto teiginius, kad jo padarytas teisės pažeidimas, dėl kurio jis laikinai neteko teisės vairuoti transporto priemonių, buvo atsitiktinio pobūdžio, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms. Teismui pateiktoje byloje nėra duomenų, kad šioje byloje paskirtos administracinės nuobaudos vykdymo metu A. B. būtų padaręs naują administracinį teisės pažeidimą. Tačiau apelianto Kelių eismo taisyklių pažeidimų statistika ir dėsningumas, 2016-05-20 pažeidimo padarymo metu nustatytas daugiau kaip du kartus leistiną normą (0,4 promilės) viršijantis girtumo laipsnis (0,92 promilės) – apibūdina pažeidėją neigiamai ir nekoreliuoja su prielaida, kad nuobaudos tikslai jau pasiekti.

Pažymėtina, kad A. B. skunde deklaruojamos aplinkybės, susijusios su būtinybe nuolat vairuoti automobilį (atliekant savo darbines funkcijas, nuvežant mažamečius vaikus į užsiėmimus, į mokyklą, pas gydytojus ir pan.), be kita ko, reikalauja ypatingą dėmesį skirti prevenciniam administracinės nuobaudos tikslui, nes sąmoningai pasirinkdamas priešingą teisei elgesį, toks asmuo kelia didelį pavojų ne tik sau (šiuo atveju ir savo šeimos nariams), bet ir kitiems eismo dalyviams, todėl įstatymų leidėjas ne atsitiktinai nustatė griežtą atsakomybę už transporto priemonių vairavimą esant vairuotojui neblaiviam ir lengvinti tokio pažeidėjo teisinę padėtį, vadovaujantis vien formaliais ir pažeidėjo interesus atitinkančiais argumentais, nėra pagrindo. Tai, kad teisė vairuoti transporto priemones yra susijusi su nubausto asmens, jo šeimos interesais – nesudaro pagrindo nagrinėjamą situaciją vertinti išskirtinai apelianto naudai, nes visas šias aplinkybes, prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus, privalėjo įvertinti pats A. B., o to nepadaręs, jis prisiėmė pasekmių, kilusių dėl jo padaryto pažeidimo, riziką. Kartu pažymėtina, kad A. B. jau daugiau kaip pusę metų neturi teisės vairuoti transporto priemones, jis toliau dirba staliumi-staklininku UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, duomenų apie kliūtis apelianto vaikams lankytis pas gydytojus, vykdyti ikimokyklinę ir mokyklinę veiklą byloje nėra, todėl ir nėra pagrindo prielaidai, kad dėl nesutrumpinto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino A. B. bus pažeisti jo vaikų interesai.

Įvertinus visetą paminėtų aplinkybių, darytina išvada, kad sutrumpinus A. B. specialiosios teisės atėmimo terminą, ATPK 20 str. įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai nebūtų pasiekti. Teismas pabrėžia, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų.

Dėl to, kas išdėstyta, skundžiama Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis laikytina pagrįsta ir teisėta, todėl paliktina galioti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹⁵ str. 6 d. 1 p., teismas

nutaria:

A. B. atskirąjį skundą atmesti ir Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.