Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2009-10-19 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-1415-121/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-10-19
Bylos Nr.
II-1415-121/2009
Teisminio proceso Nr.
4-61-3-01003-2009-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Nijolė Šidagienė
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
ATP byla Nr. II-1415-121/2009Bylos proceso Nr. 4-61-3-01003-2009-9
Procesinio sprendimo kategorija 45.4.4., 52.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISVilnius 2009 m. spalio 19d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Nijolė Šidagienė, sekretoriaujant Silvijai Krivickaitei, dalyvaujant A. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens (pareiškėjo) A. K. (A. K.) skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (AVPK) Kelių policijos valdybos (KPV) nutarimo administracinio teisės pažeidimo (ATP) byloje panaikinimo (ATP protokolą surašiusi institucija- Vilniaus AVPK KPV Kelių patrulių rinktinė (KPR), ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus AVPK KPV KPR įgaliotas pareigūnas A. K. 2009 m. liepos 18 d. surašė ATP protokolą Nr. F 500416 už tai, kad šis, 2009-07-18 19²⁵ val. Raistelių g., Vilniaus m., vairuodamas automobilį BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pasirinktu greičiu, nesilaikė atstumo, atsiradus kliūčiai nesugebėjo sustabdyti automobilio, atsitrenkė į stabdantį automobilį MAZDA 323, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), abu automobilius sugadino ir tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (KET) 132, 134 punktų reikalavimus (b.l. 8).

Vilniaus AVPK KPV (toliau- institucija, nagrinėjusi administracinę bylą, institucija) 2009-08-22 nutarimu Nr. F 500416 už pažeidimo, numatyto Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) 127 str. 2 dalyje, padarymą A. K. skyrė 155 Lt baudą (b.l.11). Vilniaus AVK KPV Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto A. G. 2009-08-21 tarnybiniu pranešimu nutarimo Nr. F 500416 data patikslinta iš 2009-08-22 į 2009-08-21 (b.l. 13).

Šalies argumentai

A. K. skundu prašo nutarimą panaikinti. Paaiškino, kad 2009-07-18, apie 19 val., važiavo automobiliu BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 55-60 km/h greičiu. Kelias yra su posūkiu, su ribotu matomumu. Staiga, dar nesibaigus posūkiui, jis pamatė, kad automobilis MAZDA 323 sustojo ir, jam priartėjus, staiga pradėjo į jį važiuoti atbuline eiga. Jis, bandydamas išvengti susidūrimo, stabdė ir pasuko į šalikelę. Tačiau automobilio MAZDA 323 vairuoja nespėjo sustabdyti savo automobilio ir įvyko susidūrimas. Iš karto po to, šalia įvykio vietos, jis pamatė dviratininką, kuris nuvažiavo toliau. MAZDA vairuotoja siūlė nekviesti policijos pareigūnų, žadėjo iškart padengti nuostolius. A. K. sutiko, tačiau J. S. ėmė skambinti telefonu ir po kurio laiko atvyko jos draugas ir jie šnekėjosi, jis negirdėjo apie ką. Po pusvalandžio atvažiavo policijos pareigūnai. MAZDA vairuotoja pradėjo aiškinti, kad A. K. įvažiavo į jos automobilį, o jo pareigūnai visiškai neklausė, ignoravo jo aiškinimus, labiau tikėdami MAZDA vairuotojos paaiškinimais, jį pripažino kaltu dėl įvykio. Nuvykus į Vilniaus AVPK KPV, Giraitės g. 3, A. K. prašė pareigūnų, kad jie nufotografuotų automobilių apgadinimus, kad sudarytų galimybes atlikti automobilio MAZDA 323 techninę ekspertizę. Tačiau pareigūnai į šiuos jo prašymus nekreipė dėmesio. Kitos dienos ryte pabandė prisiminti įvykio vietoje buvusį dviratininką ir kad jį pažįsta iš matymo, kai šis lankydavosi pas jo kaimynus. Po kelių dienų sužinojo, kur liudytojas gyvena ir pas jį nuvyko. Paaiškėjo, kad tai A. S. (A. S.), kuris papasakojo, kad matė eismo įvykį- kaip MAZDA stabtelėjo ir staiga pradėjo važiuoti atgal, po kelių sekundžių išgirdo trenksmą. Atsisukęs pamatė du susidūrusius automobilius. Liudytojas surašė paaiškinimą, kuris buvo prijungtas prie bylos. Tą pačią dieną A. K. nuvažiavo į J. S. namus ir paprašė, kad ji neparduotų ir neremontuotų eismo įvykyje dalyvavusio automobilio, nes reikės atlikti ekspertizę. Ji pasakė, kad automobilis bus parduotas ir jokios ekspertizės ji nedarys. Pareigūnas A. G. ignoravo A. S. paaiškinimą raštu, motyvuodamas, kad tik policijos pareigūnai gali rinkti įrodymus byloje, atmetė jo prašymą į bylos nagrinėjimą iškviesti liudytoją A. S., eismo įvykio dalyvę J. S. ir viską išsiaiškinti. A. K. manymu, pareigūnas, pamatęs, kad jis yra šiais metais keletą kartų baustas už KET pažeidimus, susidarė išankstinę neigiamą nuomonę ir vadovaudamasis prielaidomis, spėlionėmis, ignoruodamas liudytojo parodymus, nusprendė, kad jis kaltas. A. G. nagrinėdamas bylą pažeidė ATPK 256, 257, 283, 284 straipsnių reikalavimus ir priėmė neteisingą sprendimą (b.l. 2-4).

A. K. 2009-10-08 dienos teismo posėdyje skundą palaikė, papildomai paaiškino, kad po eismo įvykio savo automobilio jis nepatraukė, kad matė dviratininką nesakė todėl, kad jo niekas apie tai neklausė. Nukentėjusioji tuoj po įvykio savo kaltės neneigė, tačiau, į įvykio vietą atvykus jos sutuoktiniui, savo poziciją pakeitė. Nuvykus į Giraitės g.3, policijos pareigūnai jai aiškino, kaip rašyti paaiškinimą.

Nukentėjusioji, apklausta liudytoja, 2009-09-29 dienos teismo posėdžio metu skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą, paaiškino, kad ji eismo įvykio dieną iš Salininkų važiavo Juodšilių link Raistelių gatve. Iki kelio lanksto joks BMW jai iš paskos nevažiavo. Už posūkio ji pamatė priekyje važiuojančią dviratininkę, todėl pasitraukė dešiniau, be to, šiek tiek pristabdė, nes iš priekio važiavo automobiliai, jos greitis buvo apie 55 km/val., o kai aplenkusi dviratininkę pavažiavo apie 10 metrų- pajuto smūgį į užpakalinę automobilio dalį. Prieš pasitraukdama arčiau skiriamosios juostos ir pristabdydama, ji žiūrėjo į galinio vaizdo veidrodėlį- jokio BMW už jos nebuvo. Jokių kitų dviratininkų, be paminėtosios moteriškės, eismo įvykio vietoje nebuvo. Ši moteris po susidūrimo jiems pasakė: „jei nemokate važiuoti, geriau nevažinėtumėt“, nes buvo stipriai išsigandusi. Nukentėjusiosios nuomone, pareiškėjas važiavo daug didesniu greičiu už ją ir norėjo ją aplenkti, bet kadangi tai padaryti sutrukdė iš priekio važiuojantis automobilis, jis neturėjo kur trauktis ir trenkėsi jos automobilį. Jos Mazda yra žalios spalvos. Ji savo automobilio sustabdžiusi nebuvo ir atgal nevažiavo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Pareiškėjas patrauktas administracinėn atsakomybėn už veikos, įtvirtintos ATPK 127 str. 2 dalyje (2007 12 13 įstatymo Nr.X-1365 redakcija) ir numatančios, jog KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą) užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Šis pažeidimas priežastiniu ryšiu buvo susietas su: 1) KET 132 punktu, nustatančiu, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus; 2) KET 134 punktu, nustatančiu, kad, jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.

Institucija skundžiamą nutarimą grindė tokiais įrodymais: 1) Vilniaus miesto VPK Viešosios policijos Kelių patrulių rinktinės 2-sios kuopos 2-ojo būrio vyr. patrulio A. Z. 2009-07-18 tarnybiniu pranešimu, kad š.m. liepos 18 dieną, 19²⁵ val., Raistelių g. susidūrė MAZDA (duomenys neskelbtini) ir BMW X5 (duomenys neskelbtini). Mazdos vairuotoja J. S. paaiškino, kad važiavo Raistelių g. ir posūkyje pamatė, kad palei dešinį kelkraštį važiuoja dviratininkas ir pristabdė, o po kelių sekundžių pajuto stiprų smūgį į automobilio galą. A. K. paaiškino, kad važiavo Raistelių gatve ir posūkyje pamatė stovinčią MAZDA, kuri staiga pradėjo važiuoti atgal ir įvyko susidūrimas. Įvykio vietoje A. K. teigė, kad matė važiuojantį dviratininką palei dešinį kelkraštį, o atvykęs į KPV jau sakė, kad nebematė. Įvykio vietoje buvo aiškiai matyti BMW stabdymo žymės. Išmatavus, žymės atitiko rato plotį (21 cm.) ir raštą. BMW automobilio radiatorius buvo pradurtas ir tekėjo aušinimo skystis. Buvo matyti, kad BMW po įvykio buvo patrauktas į priekį, nes aušinimo skysčio dėmė buvo maždaug už 4 metrų nuo BMW galo. Tai reiškia, kad iš karto po įvykio BMW kurį laiką stovėjo toje vietoje, o paskui buvo pavarytas į priekį. Išmatavus sugadinimų aukščius, BMW sugadinimo aukštis 94 cm., o MAZDA 88 cm. Tai reiškia, kad BMW staigiai stabdė ir automobilio priekis linko į priekį. Šiame posūkyje labai blogas matomumas. Liudytojų nėra (b.l. 12);

2) eismo įvykio vietos planu, kuriame pažymėta BMW automobilio stabdymo kelias (26,4 m._, atstumas nuo BMW automobilio galo iki stabdymo kelio 13,4 m., nuo automobilio BMW galo 4,1 m. atstumu - aušinimo skysčio dėmė, prie automobilio BMW priekyje esančio bamperio - MAZDA ir BMW automobilių šukės, atstumas nuo BMW automobilio priekio iki MAZDA automobilio galo – 75,8 m. Užfiksuoti tokie automobilių apgadinimai: automobiliui BMW sugadintas valstybinis numeris ir jo tvirtinimas, priekinis bamperis, variklio dangtis, radiatoriaus grotelės, pats radiatorius, nežymiai įbrėžtas [priekinis kairys sparnas; automobiliui Mazda- sugadintas galinis bamperis, galinė sienelė, bagažinės dangtis, galinis dešinys sparnas, duslintuvas, deformuotas kėbulas (b.l. 21-24);

3) A. K. 2009-07-18 paaiškinimu, kad 2009-07-18, apie 18³⁰ val., vairuodamas automobilį BMW X5 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (juodos spalvos), važiavo Raistelių gatve link Baltosios Vokės. Buvo sausa. Ant kelio buvo smėlio. Kelias buvo asfaltuotas, viena eismo juosta. Jis važiavo 60 km/h greičiu su įjungtomis šviesomis. Staiga pamatė, kad priekyje važiavęs automobilis staigiai sustojo ir, įjungęs atbulinį bėgį, pradėjo važiuoti atgal. Jis pradėjo stabdyti stengdamasis išvengti susidūrimo, vairą pasuko į dešinę. Bet susidūrimo išvengti nepavyko. Paskui vairuotoja įjungė bėgį ir pavažiavo apie 15 m. nuo jo. Įvykio vietoje rasti MAZDOS galinio žibinto stiklai. Be to, jis nesutinka su policijos pareigūnų nurodytomis stabdymo žymėmis, nes prie jo automobilio šių stabdymo žymių nėra ir negali būti, o šitie pėdsakai yra specialiai palikti. Dviratininko nematė, nes viskas vyko staigiai už posūkio. Policijos komisariate Giraitės gatvėje policijos pareigūnas O. S. mokė kitą avarijos dalyvį parašyti, kad A. K. rinko nuo asfalto šukes ir patraukė iš įvykio vietos savo automobilį BMW. Be to, kitas eismo dalyvis nurodė, kad jis stabdė, bet stabdymo pėdsakų ant asfalto nėra (b.l. 18);

4) J. S. 2009-07-18 paaiškinimu, kad 2009-07-18, maždaug 18⁵⁷ val., ji, vairuodama automobilį MAZDA 323 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (žalias), važiavo Raistelių gatve link B.Vokės gatvės asfaltuotu keliu su viena eismo juosta 65 km/h greičiu. Šviesos buvo įjungtos. Priekyje važiavo dviratininkė. J. S. pasitraukė arčiau skiriamosios juostos ir truputį pristabdė, nes iš priekio važiavo mašina. J. S. pajuto stiprų smūgį į mašinos galą, o po to pamatė, kad į ją atsitrenkė BMW. Belaukiant policijos, matė, kaip BMW vairuotojas perstatė mašiną, rinko iš galo šukes ir dėliojo jas į priekį. (b.l. 14);

5) A. S. 2009-07-22 paaiškinimu, kad jis 2009-07-18 su dviračiu keliu važiavo iš Salininkų į namus. Pastebėjo, kad paskui jį važiavo sidabrinės spalvos automobilis. Jis pasitraukė į šalikelę. Mašina sustojo ir po kelių sekundžių pradėjo važiuoti atgal. Po to jis išgirdo stiprų trenksmą. Atsisukęs pamatė dvi susidūrusias mašinas. Vienoje iš jų buvo iš matymo pažįstamo žmogaus. Kadangi jis labai skubėjo namo, nuvažiavo. Po kelių dienų pas jį atvažiavo Andrejus ir paklausė, ar jis matė šį įvykį. A. S. atsakė, kad matė ir gali paliudyti (b.l. 17);

6) Automobilių MAZDA 323 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir BMW nuotraukomis, kuriose pavaizduotas automobilių sugadinimų aukštis (b.l. 27-31).

A. S., apklaustas teismo posėdyje, teigė, kad pareiškėjas nėra jo draugas, jį pažįsta iš matymo, nes jis ateina į „barakus“ pas savo draugus. Avarijos dieną dviračiu iš Salininkų važiavo į namus, į Juodšilius, kokioje gatvėje įvyko avarija- nežino. Už posūkio išgirdo už savęs važiuojant automobilį, atsisukęs pamatė, kad tai sidabrinės spalvos lengvasis automobilis, kokios markės, kas jį vairavo, kiek automobilyje buvo asmenų- jis nepastebėjo. Jam atsisukus, šis automobilis pradėjo važiuoti atgal, jokio kito automobilio tuomet dar nebuvo, tarp jų (t.y. jo dviračio ir automobilio) atstumas buvo apie 50 metrų. Jis važiavo toliau ir išgirdo susidūrimui būdingą garsą, atsisukęs pamatė, kad susidūrė tas sidabrinis automobilis ir juodas džipas. Jis skubėjo, tad nuvažiavo tolyn- į namus. Jokios kitos dviratininkės kelyje nebuvo. Paprašytas, liudytojas nupiešė padėtį, kurią jis pamatė atsisukęs į susidūrimo garsą (b.l.43) ir iš kurios seka, kad tarp visų trijų transporto priemonių nurodyti atstumai, kurių įvardinti liudytojas negalėjo. Liudytojas savo piešinyje pavaizdavo, kad sidabrinės spalvos automobilis randasi prie pat dešinio kelkraščio, o BMW- jo nenurodytu atstumu nutolęs nuo sidabrinės spalvos automobilio, randasi maždaug viduryje jo krypties važiuojamosios dalies. Namuose apie įvykį papasakojo draugams, jie matyt, papasakojo A. K..

Teismas, įvertinęs išanalizuotus rašytinius įrodymus, eismo įvykio dalyvių paaiškinimus teisme, mano, kad instuticija surinko pakankamus A. K. kaltės, padarius ATPK 127 str. 2 dalyje numatytą pažeidimą, įrodymus, tad pagrįstai patraukė administracinėn atsakomybėn, tinkamai kvalifikavo jo veiką. Jo kaltė, pirmiausia, įrodyta eismo įvykio vietos schema ir ja užfiksuotais abiejų automobilių apgadinimais, kurią A. K. pasirašė be pastabų (b.l.16). Iš šių įrodymų matyti, kad abu automobiliai po susidūrimo pavažiavo ar buvo patraukti iš eismo įvykio vietos, nes atstumas po avarijos tarp jų- 75,8 metro. Automobilių susidūrimo vieta laikytina aušinimo skysčio ištekėjimo vieta, į tai nurodo sugadintas radiatorius ir 26,4 metro ilgio stabdymo kelio pėdsakai. Pastarasis įrodymas patvirtina būtent nukentėjusiosios pateikiamos versijos tikimybę, nes, sekant pateikta pareiškėjo versija (staigus nukentėjusiosios vairuoto automobilio stabdymas ir važiavimas atgal), tokia padėtis sunkiai įmanoma. Be to, teismas apskritai abejoja pareiškėjo pateikiama versija, nes toks nukentėjusiosios elgesys nėra niekaip paaiškinamas, ji pati kategoriškai neigia važiavusi atbula. Teismas savo sprendimo negrindžia ir liudytojo A. S. parodymais, nes jie neatitinka paties pareiškėjo pirminių paaiškinimų, kai jis teigė, kad jokio dviratininko (suprask- nei moters, nei vyro) eismo įvykio vietoje nebuvo, be to, jo parodymai yra nepatikimi, nes nurodo visai kitą Mazda automobilio spalvą (kuri nespalvotose nuotraukose atrodo kaip pilka (sidabrinė), o jo pavaizduota situacija (b.l.43) iškart po eismo įvykio praktiškai neįmanoma, nes tuo metu automobiliai turėjo rastis visai kitokiose padėtyse, liudytojas iš esmės nurodo situaciją, kuri pavaizduota eismo įvykio schemoje po susidūrimo praėjus tam tikram laiko tarpui.

Iš skundžiamo akto matyti, jog institucija, atsižvelgusi į nustatytą administracinę atsakomybę sunkinančią aplinkybę- pakartotinai per metus padarytą KET pažeidimą (ATPK 32 str. 1 d. 5 p., b.l. 32-36), pasirinko vieną iš sankcijoje numatytų alternatyvių nuobaudų (bauda nuo 100 iki 200 Lt arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 3 iki 6 mėnesių) ir skyrė A. K. šiek tiek didesnę nei ATPK 127 str. 2 dalies sankcijoje numatytos baudos vidurkis – 155 Lt baudą ir kuri atitinka reikalavimus.

Remiantis išdėstytu, skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 1 p., 128 str., teisėja

nutarė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2009-08-22 nutarimą Nr. F 500416 už pažeidimo, numatyto Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) 127 str. 2 dalyje, padarymą A. K. skirta 155 Lt bauda, palikti nepakeistą, o skundą- atmesti.

Nutartis per 10 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėja Nijolė Šidagienė