Telšių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. J. ieškinį atsakovui J. J. dėl solidarios prievolės įvykdymo, skolos išieškojimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė SEB bankas, uždaroji akcinė bendrovė „Tele2“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti.

Atsakovui ieškinys įteiktas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ir laikytini tinkamai įteiktais praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje dienos. Atsakovas per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, šaukimas įteiktas asmeniškai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl solidarios prievolės įvykdymo

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas 2016-06-23 su AB SEB banku sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią bankas suteikė 15000 Eur kreditą iki 2021-05-25, kas mėnesį mokant po 322,88 Eur (b. l. 22). Ieškovės ir atsakovo santuoka nutraukta Kauno apylinkės teismo 2018-01-16 sprendimu. Sprendimu patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, t. y. kad kreditorinį įsipareigojimą AB SEB bankui pagal sutartį ieškovė ir atsakovas vykdo solidariai, sutartyje numatytomis sąlygomis (b. l. 66-67, 68). Po santuokos nutraukimo ieškovė mokėjo įmokas bankui (b. l. 13-20), nuo 2018-04-07 iki 2018-10-13 kreditą dengė mokėdama kasmėnesines 162 Eur įmokas (b. l. 29-30), į atsakovo sąskaitą 2019-02-25 pervedė 162 Eur, 2019-03-22 pervedė 161,44 Eur pagal sutartį (b. l. 23, 24). Iš faktinių aplinkybių, patvirtintų rašytiniais įrodymais, matyti, kad ieškovė vykdė kartu su atsakovu turėtą solidariąją prievolę bankui. AB SEB bankas elektroniniu paštu 2018-11-09 ieškovę informavo apie 1030,66 Eur įsiskolinimą, 2018-12-06 įsiskolinimas pagal sutartį buvo 1695 Eur, 2019-01-03 nesumokti delspinigiai sudarė 6 Eur (b. l. 34-35, 36-38). A. M. 2018-12-27 pervedė AB SEB bankui 1700 Eur, o 2019-01-02 pervedė 8 Eur skolai padengti (b. l. 27, 28). Ieškovė grąžino A. M. 1780 Eur (b. l. 33).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9 straipsnio 1 dalį solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis. Kaip matyti iš bylos medžiagos, AB SEB banko laiško, ieškovė padengė atsakovo 1708 Eur skolą bankui (b. l. 27, 28, 33, 34-38). Ieškovė 2019-01-15 A. M. pervedė 324 Eur, o pastaroji 2019-01-17 pervedė AB SEB bankui 323 Eur paskolai dengti (b. l. 26). Laikytina, kad šia 324 Eur įmoka buvo padengta viena mėnesinė įmoka ir šiuo mokėjimu ieškovė už save ir už atsakovą sumokėjo po 161,50 Eur. Ieškovė už atsakovą sumokėjo 1869,50 Eur skolą (1700 Eur + 8 Eur + 161,50 Eur), todėl jai įvykdžius solidariąją prievolę, ši skola priteistina iš atsakovo.

Ieškovė nurodo, kad su atsakovu nuo 2017-12-01 iki 2019-03-27 privalėjo bankui sumokėti 4843,20 Eur, ji padengė 4424,84 Eur, todėl iš atsakovo turi būti priteista 2003,24 Eur skola. Pažymėtina, kad šalys santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje nenurodė, kad yra viena kitai skolingos, neprašė viena iš kitos jokių kompensacijų, todėl negali būti skaičiuojamas įsipareigojimas nuo 2017-12-01. Ieškovei neįrodžius, kad jos įvykdytos prievolės dydis yra 2003,24 Eur, nėra pagrindo jai priteisti 133,74 Eur sumą, todėl ieškinys šioje dalyje atmestinas.

Dėl 832,58 Eur skolos priteisimo

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė 2013-12-03 padengė atsakovo 832,58 Eur (2874,72 Lt) skolą UAB „Tele2“ (b. l. 39-40, 41). Ieškovė ir atsakovas sudarė santuoką 2014-07-12 (b. l. 66-67), todėl prievolė, atsiradusi tarp šalių, laikytina atsakovo asmenine prievole ieškovei, kaip kreditorei. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis). Šalys nutraukė santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Kauno apylinkės teismo 2018-01-16 sprendimu santuoka nutraukta sutuoktinių abiejų bendru sutikimu, patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 11, 12 punktais patvirtino, kad jokio dalintino bendrosios jungtinės nuosavybės teise registruotino ir/ar neregistruotino kilnojamojo ir/ar nekilnojamojo turto ir/ar turtinių teisių, išskyrus šioje sutartyje nurodytų, neturi; pasidalino visą turtą, įskaitant kilnojamąjį turtą natūra, vienas kitam jokių turtinių pretenzijų ir reikalavimų, susijusių su turtu, neturi ir nereiškia (b. l. 66-67). Iš teismo patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių turinio matyti, kad šalys išsprendė dėl prievolių kreditoriams, nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pasidalinimo klausimus.

Įstatyme nustatytas įpareigojimas nutraukiant santuoką išspręsti visus santuokos nutraukimo padarinių klausimus, tarp jų – dėl žinomų ir (ar) numanomų vieno (abiejų) sutuoktinių kreditorių reikalavimų sutuoktiniams, atsižvelgiant į CK reguliavimą, įtvirtinantį sutuoktinių turto teisinio režimo rūšis (bendroji jungtinė nuosavybė, asmeninė sutuoktinių nuosavybė, šeimos turtas; CK 3.81–3.108 straipsniai) ir sutuoktinių civilinės atsakomybės pagal turtines prievoles formas (asmeninė, solidarioji, dalinė; CK 3.109–3.115 straipsniai), sudaro galimybę užtikrinti sutuoktinių teisių bei pareigų pusiausvyrą dalijant turtą ir paskirstant turtines teises bei pareigas. Nors santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje privalomai turi būti nurodomi abiejų sutuoktinių ar vieno sutuoktinio kreditoriai, kurie atsirado po santuokos sudarymo, tačiau šalims nedraudžiama spręsti ir paminėti santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje ir dėl asmeninio turto ar asmeninių prievolių, atsiradusių iki santuokos sudarymo dienos (pavyzdžiui prievolės atsiradusios, kai šalys faktiškai gyveno kartu, nors dar nebuvo registruota santuoka). Paminėtina, kad pagal CK 6.193 straipsnio 2 dalį, visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes.

Šalys santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje nenurodė, kad yra viena kitai skolingos, neprašė viena iš kitos jokių kompensacijų. Atsižvelgiant į tai, kad šalys nenurodė santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje, kad atsakovas yra skolingas ieškovei 832,58 Eur, darytina išvada, kad ieškovė ir atsakovas santuokos metu sprendė, kad vienas kitam nėra skolingi. Kadangi šalys išsprendė prievolių vienas kitam klausimą, t. y. skolos nebuvimą, todėl nėra teisinio pagrindo priteisti iš atsakovo ieškovei 832,58 Eur skolą. Esant šioms aplinkybėms, ieškovės ieškinys šioje dalyje yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Ieškovė sumokėjo 85 Eur žyminį mokestį ir 150 Eur už advokato pagalbą. Ieškinį tenkinus iš dalies, ieškovei proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Ieškinys tenkintas 65,92 proc., todėl iš atsakovo ieškovei priteistinos 155 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Valstybė patyrė 15,72 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos priteistinos iš atsakovo valstybei.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš J. J. K. J. skolą 1869,50 Eur ir 155 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš J. J. į valstybės pajamas 15,72 Eur bylinėjimosi išlaidų (įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.