Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2016-04-11 · Byla Nr. A2.6.-3302-932/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-04-11
Bylos Nr.
A2.6.-3302-932/2016
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01824-2016-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Julita Dabulskytė-Raizgienė
Pažeidėjas
R. G.
Kategorijos
  • 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-3302-932/2016Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01824-2016-5Procesinio sprendimo kategorija: 2.7.4.4.; 2.7.4.5. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2016 m. balandžio 11 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė, sekretoriaujant Gintarei Prunskaitei ir Valentinai Solovejienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. G., išnagrinėjusi R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. G. 2016 m. sausio 19 d., apie 18.30 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodama atbuline eiga, buvo neatsargi, neįsitikino, kad gale yra saugus atstumas, nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jį apgadino, po ko pasišalino iš eismo įvykio vietos. Šiais veiksmais ji pažeidė Kelių eismo taisyklių 114, 126 ir 222 punktus bei padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.

Apklausiama teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiama R. G. savo kaltę pripažino iš dalies, t. y. neneigė apgadinusi svetimą automobilį, tačiau nesutiko, jog tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos. Atvažiavusi prie namų į stovėjimo vietą statė savo automobilį „Ford Focus“ (priklauso darbovietei), važiavo atbuline eiga, suveikė parkavimo sistemos davikliai, pasigirdo pypsėjimas, tačiau jokio atsitrenkimo nebuvo, negalvojo kažką kliudžiusi. Po to pavažiavo į priekį ir automobilį tvarkingai pastatė prie laiptinės. Išlipusi iš automobilio, sutiko jaunuolį, kuris pasakė, kad ji kliudė „VW Golf“. Ji atsakė, kad jai atrodo taip negalint būti, tačiau priėjo kartu su vaikinu apžiūrėti automobilių. Ant „VW Golf“ kairės pusės galinio bamperio pamatė nežymų nubraukimą, ant savo automobilio iš pradžių nieko neįžiūrėjo, po to pamatė menką nubraukimą galinio bamperio kairėje pusėje. Jai beeinant prie laiptinės, jaunuolis pradėjo sakyti, kad ji niekur nesišalintų, nes jis iškvies policiją. Ji jam paaiškino, kad niekur nebėga, gyvena toje laiptinėje, žino automobilio savininką, pas kurį ir eina. Ji, kaip ir nurodė jaunuoliui, iš karto nuėjo pas 12-ame bute gyvenantį kaimyną, kadangi tuo metu buvo įsitikinusi, kad jos kliudytas automobilis priklauso būtent jų šeimai. Ne kartą matė sūnų ir tėvą važinėjančius tamsios spalvos „VW Golf“ automobiliu, tačiau nuėjus kaimynas jai pasakė, kad tai ne jo automobilis. Išeidama kaimyno prašė, kad šis vis pasižiūrėtų, gal pamatys prie automobilio atėjusį savininką (kaimynui tai padaryti buvo paprasčiau, kadangi jo buto langai išeina į kiemo pusę, o jos buto langai yra priešingoje pusėje). 19 val. turėjo svarbų susitikimą, todėl buvo priversta išvažiuoti. Galvojo, jog tikrąjį savininką suras sugrįžusi. „VW Golf“ markės automobilių jų kieme buvo nedaug, tik trys. Žinojo, kad tokios markės automobiliu važinėjasi kaimynai, atrodo, iš 13 i 1 buto). Sugrįžo apie 21-21.30 val., iš karto nuėjo pas 12 buto kaimyną paklausti, ar nematė savininko, tačiau šis jam pasakė, jog matė atvykusius policijos pareigūnus, pagalvojo, kad tai ji juos iškvietė. Labai gailisi dėl susiklosčiusios situacijos, kurią ji tuo metu tiesiog netinkamai įvertino. Dabar supranta, jog reikėjo palikti raštelį ar pačiai skambinti į policiją, tačiau ji galvojo, kad dėl tokio menko apgadinimo nėra pagrindo trukdyti pareigūnų. Neturėjo jokio tikslo pasišalinti iš įvykio vietos (b. l. 14).

Teismo posėdyje apklausiamas liudytojas K. B. parodė, jog 2016-01-19, stovėdamas prie Vandentiekio g. esančio namo laiptinės, išgirdo džeržgiantį garsą ir pamatė, kaip atbulinei eiga važiuojantis automobilis atsitrenkė į „VW Golf“ automobilį. Po atsitrenkimo automobilis trumpam stabtelėjo (5-10 sek.), tuomet pavažiavo giliau į kiemą ir priparkavo automobilį (pastatė per keletą vietų nuo kliudyto automobilio). Iš automobilio išlipo moteris, viena akimi pasižiūrėjo į kliudyto automobilio pusę ir ėjo link laiptinės, po ko jis tą moterį užkalbino ir pasakė, kad ji atsitrenkė, tačiau ši iš karto atsakė nieko nepadariusi. Jis pasiūlė moteriai bent prieiti prie automobilio ir pasižiūrėti, tačiau ji to daryti nenorėjo, pakartojo nieko nepadariusi. Tada jis pasakė, kad jeigu ji nueis, iškvies policiją, po ko pats priėjo prie „VW Golf“ ir pamatė įbrėžimą dešinės pusės šone, prie rato. Parodė moteriai tą įbrėžimą, po ko vairuotoja susijaudino, susinervino, pasakė, kad pažįsta to automobilio savininką (kaimyną). Jis pasiūlė jai tokiu atveju tą savininką pakviesti, bet moteris pasakė neužsiimti nesąmonėmis. Jam vėl pagrasinus, kad tokiu atveju kvies policiją, vairuotoja pasakė „gerai, kviesk“ ir nuėjo į laiptinę. Iš viso moters elgesio suprato, kad ji greičiausiai jokio savininko nepažįsta ir nieko nepakvies (tą rodė jos tonas, tai, kad ji nė nenorėjo girdėti kliudžiusi automobilį, pasakymai „nedaryk nesąmonių“ ir kt.). Moteriai nuėjus į laiptinę, jis dar kurį laiką dvejojo dėl policijos kvietimo. Pats nuėjo į vieną iš butų, palaukė apie 15-20 min., vis išeidamas į lauką pažiūrėti, tačiau nieko nematė, dėl ko galutinai supratęs, kad niekas neišeis, iškvietė policijos pareigūnus (b. l. 49-51).

Teismo posėdyje apklausiamas liudytojas S. B. parodė, jog vakare (dieną tiksliai nurodė rašytiniame paaiškinime) pas jį atėjo kaimynė Rasa ir paklausė, ar tai jo automobilis „VW Golf“ stovi kieme. Jis atsakė neigiamai. Tada kaimynė paklausė gal jis žino, kieno tai automobilis yra, bet jis nežinojo. Abu pakalbėjo, kad tai yra kažkurio kaimyno automobilis, R. G. jo prašė pažiūrėti pro langą (langai kaip tik išeina į kiemo pusę), gal pamatys prie automobilio atėjusį savininką ir tada pasakyti jai. Kaimynei išėjus po kurio laiko per langą (o gal išėjęs į lauką parūkyti) pamatė atvažiavusius policijos pareigūnus, pagalvojo, kad tai kaimynė juos iškvietė. Po poros valandų R. G. atėjo dar kartą, paklausė, ar jis ką nors išsiaiškino, po ko jis pastarajai pasakė, kad buvo atvykusi policija. Aplinkybes paaiškinime nurodė glausčiau, kadangi nemanė, jog yra svarbu viską dėstyti, ką jie su kaimyne kalbėjo. Liudytojas nurodė, kad „VW Golf“ turi jo tėvas, pastarasis jau ketveri metai gyvena kaime, automobilis taip pat laikomas kaime. Tėvas jį aplanko daugmaž tris kartus per mėnesį. Taip pat nurodė, jog kaimynė jam neminėjo ketinanti kažkur išvažiuoti (b. l. 40-41).

Rašytiniame paaiškinime R. G. nurodė, kad 2016-01-19, apie 18.30 val., Vandentiekio g., važiuodama atbuline eiga, išgirdo parkavimo daviklio signalą, dėl ko sustabdė automobilį. Automobilių susidūrimo garso negirdėjo, tuo metu buvo tikra, kad stovinčio automobilio nekliudė. Pavažiavusi pirmyn, atbuline eiga apvažiavo stovintį automobilį bei prisiparkavo netoliese. Išlipusi ėjo laiptinės link, kai prie durų stovintis jaunuolis pasakė, kad ji kliudė automobilį. Apžiūrėjusi stovintį automobilį, ji iš pradžių nieko nepastebėjo, įsižiūrėjusi atidžiau, pamatė galinio bamperio kairės pusės įbrėžimus. Jaunuolis nurodė jai niekur neiti, pagrasino iškviesti policiją. Ji atsakė niekur nežadanti šalintis, nurodė, jog gyvena tame pačiame name, mano žinanti, kas yra kliudyto automobilio savininkas, nurodė pas jį einanti. Galvojo, jog „VW Golf“ automobilis priklauso 12-ame bute gyvenančiam kaimynui, tačiau nuėjus paaiškėjo, kad ne jo. Tada kaimyno paprašė vis pasižiūrėti per langą, gal pamatys savininką, o ji pati dar bandė prašyti kaimynų, kurių langai išeina į kiemo pusę, pasižiūrėti, ar niekas neprieis prie apgadinto automobilio, tačiau tuo metu kaimynų nerado. Kadangi ji gyveno tame pačiame name, o netrukus buvo suplanavusi svarbų susitikimą, iš kurio tikėjosi grįžti iki 19.00 val., ji nuėjo namo. Žinojo, kad apgadinto automobilio savininkas kiekvieną vakarą parkuojasi prie pirmos namo laiptinės, todėl manė, kad susisiekti su juo problemų nebus, tačiau jai grįžus iš susitikimo jau buvo iškviesta policija. Buvo įsitikinusi, kad tokioje situacijoje nebūtina kviesti policiją, kadangi automobilių apgadinimai menkaverčiai, sužeistų asmenų nebuvo, galvojo, jog užteks užpildyti eismo įvykio deklaraciją (b. l. 14).

Motyvuojamoji dalis

Nors R. G. savo kaltės pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį ir nepripažįsta, tačiau teismas daro išvadą, jog pasitvirtino abu pastarajai inkriminuoti kaltinimai, t. y. tiek dėl V. K. priklausančio automobilio apgadinimo, tiek dėl to, kad apgadinusi šį automobilį, R. G. tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos. Iš R. G. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. 10P-50015668-16 matyti, jog jame užfiksuotos visos esminės padarytų administracinių teisės pažeidimų aplinkybės. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 3 būrio vyr. patrulio T. M. 2016-01-19 tarnybinio pranešimo duomenimis, 2016-01-19, apie 19.10 val., gautas pranešimas apie tai, kad iš įvykio vietos apgadinęs automobilį pasišalino vairuotojas. Atvykus į eismo įvykio vietą, rastas apgadintas „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilis, buvo matomas naujai nubrauktas kairės pusės galinis bamperis, apgadinimo aukštis nuo 0,50 cm iki 0,66 cm (b. l. 3). Nukentėjusios transporto priemonės savininkė V. K. rašytiniame paaiškinime nurodė 2016-01-19, apie 17.00 val., radusi policijos pranešimą, kad buvo apgadintas jos automobilis. Apžiūrėjusi pamatė galinio bamperio apgadinimą (b. l. 7). Tiesiogiai įvykį mačiusio K. B. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad 2016-01-19, apie 19 val., besiparkuojantis automobilis „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rėžėsi į šalia stovėjusį automobilį. Įvykį padariusi vairuotoja išlipo iš automobilio bei nepasižiūrėjusi, kokią žalą padarė, norėjo įeiti į laiptinę, kuomet jis jos paprašė, kad bent jau pažiūrėtų, ar ši nieko nesugadino. Ji atsakė tikrai nieko nepadariusi, po jis pagrasino iškviesiantis policiją. Tuomet moteris nurodė jam „neužsiimti nesąmonėmis“, pasakė kad puikiai pažįsta automobilio savininką, tačiau jam paprašius pastarąjį pakviesti, ji to nepadarė. Priėjusi prie automobilio ir net neapžiūrėjusi jo, pasakė, kad „matai čia niekas neapgadinta“, tačiau jis vairuotojai pats parodė įbrėžimus, po ko ji vis tiek nuėjo į laiptinę ir taip pasišalino iš įvykio vietos (b. l. 9). Teismo posėdyje apklaustas K. B. patvirtino nurodytas aplinkybes ir davė iš esmės analogiškus parodymus (b. l. 49-51). Pats eismo įvykis užfiksuotas eismo įvykio vietos schemoje (b. l. 5-6), o transporto priemonių apgadinimai užfiksuoti 2016-02-01 transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokole bei kartu prie jo pridėtuose fotonuotraukose (b. l. 15-16). Taigi išdėstyti ir teismo ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad R. G. apgadino svetimą transporto priemonę, tokie jos veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį.

Nors administracinėn atsakomybėn traukiama R. G. savo kaltę dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo ir neigia, teismas pastarosios parodymus vertina kritiškai. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmė – tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Objektyvieji pažeidimo požymiai pasireiškia aktyviais pasitraukimo iš eismo įvykio vietos veiksmais. Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Nagrinėjamoje byloje R. G. tikina, jog įvyko paprasčiausias nesusipratimas, ji buvo įsitikinusi, kad pažįsta apgadinto automobilio savininką, be to, kaimynų nėra daug (laiptinėje tik 16 butų), juo labiau, tokių, kurie važinėja „VW Golf“ markės automobiliu, gyvena draugiškos kaimynystės principu, todėl nebūtų sunku surasti savininką. Tą vakarą skubėjo į svarbų asmeninį susitikimą, kurio negalėjo atidėti. Mano, jog liudytojas jo žodžius ar veiksmus ne taip suprato, dėl ko ir susiklostė tokia situacija (b. l. 19-21, 49-51). Įrodinėdamas R. G. kaltę, teismas visų pirma remiasi liudytojo K. B. parodymais. Pastarasis pateikė rašytinį paaiškinimą, taip pat buvo apklaustas teismo posėdyje, viso proceso metu aplinkybes nurodė nuosekliai. Taigi iš liudytojo K. B. parodymų matyti, kad atsitrenkusi į „VW Golf“ markės automobilį, R. G. trumpam stabtelėjo, po ko pavažiavo kiek giliau į kiemą ir priparkavo automobilį. Išlipusi automobilio neapžiūrėjo ir iškart pasuko link laiptinės, tačiau K. B. pasakius, kad ji kliudė svetimą automobilį, iš karto pradėjo gintis to nepadariusi. Liudytojui pasiūlius automobilį bent jau apžiūrėti, ši dar kartą pakartojo nieko nepadariusi, tačiau pagrasinus iškviesti policiją ir pačiam liudytojui priėjus bei parodžius įbrėžimą, R. G. pakeitė savo poziciją, t. y. pamačiusi rodomą akivaizdų pažeidimą, administracinėn atsakomybėn traukiama R. G. pradėjo teigti pažįstanti apgadinto automobilio savininką, sakė pas jį einanti, tačiau liudytojui pasiūlius jį pakviesti, to nepadarė. Pakartotinai įspėta, jog bus kviečiama policija, ji niekaip neragavo, tiksliau pasiūlė jaunuoliui tą ir padaryti. Analizuojant, ar tikrai tarp R. G. ir K. B., įvyko nesusikalbėjimas, vienas kito nesupratimas, kaip bando įtikinti administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, negalima nevertinti aiškių liudytojo parodymų. Pastarasis pabrėžė, jog iš vairuotojos elgesio, tono, jos pasakymų, nenoro eiti ir apžiūrėti automobilį, apgadinimo neigimo, buvo aišku, kad ji nėra geranoriškai nusiteikusi ir greičiausiai jokio savininko nepažįsta. Taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad teisme liudytojas nurodė, jog kurį laiką dar svarstė dėl policijos kvietimo, tačiau po 15-20 min. nepamatęs prie automobilio jokių žmonių, nusprendė pilietinę pareigą atlikti pilnai ir iškvietė policijos pareigūnus. Teismas neturi pagrindo netikėti tokiais liudytojo K. B. parodymais, nenustatyta, kad jis bent kokiu pagrindu yra suinteresuotas nurodyti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, kurį eismo įvykio vakarą matė pirmą kartą, kaltinančias aplinkybes (tokių aplinkybių nenurodė ir pati R. G.).

Vertinant asmens suvokimą, nurodytinos sekančios aplinkybės. Pirmiausia pažymėtina tai, jog aiškiai nepasitvirtinę R. G. teiginiai neva ji gerai pažinojo apgadinto automobilio savininką. Pastaroji tvirtina buvusi įsitikinusi, kad automobilis priklauso 12-to buto gyventojams, tačiau paaiškėjo, kad toks manymas buvo klaidingas. Teisme apklaustas liudytojas S. B. patvirtino, jog R. G. iš tiesų buvo užėjusi ir klausė, ar „VW Golf“ priklauso ne jam. Atkreiptinas dėmesys, kad iš rašytinio S. B. paaiškinimo turinio matytyti, kad jo ir R. G. pokalbis apsiribojo tik klausimu, ar jis nėra automobilio savininkas, kai tuo tarpu teisme liudytojas jau nurodė su kaimyne taręsis, kaip surasti tikrąjį savininką, R. G. prašė jo pagalbos, vėliau dar kartą užėjo paklausti, ar jis kažką sužinojo ir pan. Tokie papildyti liudytojo S. B. parodymai vertintini atsargiai, turint galvoje, kad pastarasis yra R. G. kaimynas, į teismo posėdį atvažiavo kartu su ja, jam jau buvo žinomos detalės dėl kaimynei nepalankiai susiklosčiusios situacijos. Beje, teismas atkreipia dėmesį į tai, jog nors R. G. posėdyje tikino, kad nuolat matė, kaip „VW Golf“ automobiliu važinėjasi 12-to buto šeimos nariai (tėvas ir sūnus), tačiau atsakydamas į klausimus, S. B. nurodė, jog „VW Golf“ automobilį turi jo tėvas, kuri jau 4-5 metus gyvena kaime, į miestą aplankyti atvažiuoja vos porą kartų į mėnesį (b. l. 40-41), kas rodo, jog R. G. įsitikinimas dėl apgadinto automobilio savininko, kurį ji neva nuolat (rašytiniame paaiškinime nurodė, jog kiekvieną vakarą) matė, yra aiškiai nepagrįstas. Teisme administracinėn atsakomybėn traukiama R. G. išsakė spėjimus, kad galimai „VW Golf“ automobilis galėjo priklausyti 13 ar 1 buto kaimynams ir apskritai bet kokiu atveju laiptinėje yra tik 16 butų, dėl ko nebūtų buvę sudėtinga rasti tikrąjį savininką tikrąjį savininką. Teismas tokius teiginius vertina kaip siekį pateisinti savo veiksmus. Akivaizdu, jog R. G., padariusi eismo įvykį, matydama padarytus apgadinimus, turėjo pareigą elgtis taip kaip numato KET 222 punktas – nedelsdama apie eismo įvykį praneši nukentėjusiajam, o jo nesant – policijai, tačiau elgėsi priešingai. Pati policijai neskambino, į liudytojo perspėjimus nereagavo, o savininko ji taip pat nepažinojo ir jo surasti negalėjo. Spėliojimai ir manymai, kam priklauso automobilis, šiuo atveju nerodo jos sąžiningo suklydimo. Galiausiai reikšminga aplinkybe laikytina tai, jog R. G., taip ir nesuradusi apgadinto automobilio savininko ir neinformavusi jo apie eismo įvykį, išvažiavo iš namų, kadangi, kaip pati nurodė, skubėjo į svarbų susitikimą (beje, apie tai, kad išvažiuos iš namų kaimynui S. B. net neužsiminė). Kaip matyti, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ne tik neliko įvykio vietoje liudytojui primygtinai nurodant pakviesti savininką arba pasilikti, tačiau ir po to, kai automobilio savininko nesurado ir net nežinojo, kas jis yra, ji, nepaskambinusi policijai ir nepranešusi apie eismo įvykį, galiausiai nepalikusi nė menkiausios informacijos ant nukentėjusiojo automobilio, išvažiavo iš namų, kas leidžia daryti pilną išvadą, jog ji sąmoningai pasišalino iš eismo įvykio vietos. Teismas nesprendžia, dėl kokių priežasčių R. G. nevykdė KET 222 punkte numatytų pareigų (galimai, tikėdamasi, jog liudytojas savo pažado neįvykdys ir policijos nekvies, galimai nenorėdama, jog darbovietė sužinotų apie jai priklausančio automobilio apgadinimą), kadangi tikslas ir motyvas nėra būtinieji ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties požymiai.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas laiko esant pilnai įrodyta, jog R. G., padariusi eismo įvykį ir apgadinusi svetimą transporto priemonę, tyčia pasišalino iš įvykio vietos, tokius pastarosios veiksmus teisingai kvalifikuojant pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį.

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padarytų teisės pažeidimų pobūdį (padaryti administraciniai teisės pažeidimai transporto srityje), tai, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalies atveju atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalies atsakomybę lengvina tai, kad prisipažįsta ir gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nekonstatuotina, taip pat įvertinama R. G. asmenybė (aukštojo išsilavinimo, išsiskyrusi, dirbanti, darbovietės charakterizuojama teigiamai (b. l. 25), administracine tvarka bausta, galiojančių nuobaudų neturi). Dėl šių aplinkybių darytina išvada, jog administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti paskyrus R. G. minimalią baudą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcijoje. Tuo tarpu skiriant administracinę nuobaudą pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, manytina esant tikslinga taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, kadangi šiuo atveju net ir švelniausia įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda būtų pernelyg griežta.

Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ATPK 30¹ straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (kasacinė nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-36-2013).

Tuo pačiu pažymėtina, jog įstatymų leidėjas, formuluodamas ATPK numatytų pažeidimų požymius ir nustatydamas sankcijas už šiuos pažeidimus, įvertina tipinį (rūšinį) pažeidimo, kaip tokio, pavojingumą, tačiau konkrečiomis aplinkybėmis padarytas pažeidimas formaliai atitinkantis rūšinius tam tikros kategorijos pažeidimo požymius, iš tikrųjų gali neatitikti tipinio tos rūšies pažeidimo pavojingumo.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad R. G. sukeltas eismo įvykis mažareikšmis, jo metu nukentėjusiosios automobilis „VW Golf“ apgadintas nežymiai, neženkliai nubrozdinant galinį bamperį kairėje pusėje. Pats pasišalinimas iš eismo įvykio vietos savaime nesukėlė rimtų pasekmių, nepasunkino eismo įvykio aplinkybių tyrimo ir pažeidėjo nustatymo. Byloje taip pat nustatyta, kad R. G. per ilgametį vairavimo stažą (25 metai) administracine tvarka bausta vos porą kartų, jos padaryti KET pažeidimai nebuvo šiurkštūs, baudas sumokėjo, kas rodo pastarąją nesant piktybiška Kelių eismo taisyklių pažeidėja, keliančia grėsmę kitų eismo dalyvių saugumui. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje situacijoje administracinės nuobaudos tikslai bus pilnai pasiekti pritaikius tiek ženkliai mažesnę baudą, tiek ženkliai trumpesnį teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo terminą nei įstatymo sankcijoje numatyta minimali trukmė. Tuo pačiu pažymėtina, jog nors R. G. teismo posėdžio metu akcentavo, kad jai atliekant darbines funkcijas būtinas vairuotojo pažymėjimas, dėl ko prašė neatimti teisės vairuoti, teismas negali visiškai netaikyti specialiosios teisės atėmimo. Šiuo atveju buvo įvertintos visos reikšmingos aplinkybės, paskirta švelnesnė negu įstatymo numatyta administracinė nuobauda ir atkreiptinas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dėmesys, jog administracinė nuobauda visais atvejais sukelia atitinkamas teisines pasekmes, asmeninius nepatogumus ar suvaržymus, kas yra natūrali administracinės atsakomybės taikymo pasekmė. Pažymėtina, kad R. G. darbo pobūdis iš esmės nėra tiesiogiai susijęs su pareiga vairuoti transporto priemonę. Atsižvelgiant į tai, kad darbovietė pastarąją apibūdina kaip itin kvalifikuotą darbuotoją, neabejotinai yra suinteresuota tokį darbuotoją išsaugoti savo įmonėje, neatsižvelgiant į tai, kad ji tam tikrą laiko tarpą neturės galimybės vairuoti transporto priemonę, kas savo ruožtu nereiškia, kad R. G. apskritai negalės atlikti jai pavestų logistikos vedėjos funkcijų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsniu, 33 straipsniu, 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 224 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

R. G. pripažinti kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jai 28 eurų dydžio baudą.

R. G. pripažinti kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsniu, paskirti jai 400 eurų dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 8 (aštuonių) mėnesių laikotarpiui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, R. G. pagal Lietuvos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį bei 130 straipsnio 1 dalį paskirtas nuobaudas subendrinti ir paskirti jai galutinę subendrintą nuobaudą – 400 eurų dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 8 (aštuonių) mėnesių laikotarpiui.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Mokant baudą būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, įmokos kodą ir ROIK Nr. 16054957192, kuris turi būti nurodomas unikalaus mokėjimo kodo laukelyje. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 straipsnio 1 dalis).

Teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė