Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų nutarimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje

V. K., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, neturintis galiojančių administracinių nuobaudų, duomenų apie jo patraukimą baudžiamojon atsakomybėn byloje nėra, gyv. (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2019-12-15, apie 22 val., (duomenys neskelbtini), V. K., būdamas svečiuose pas draugą, savo mažamečio sūnaus N. K., gim. (duomenys neskelbtini), akivaizdoje girtavo (V. K. nustatytas 2,03 prom. girtumas), su pastaruoju sukonfliktavo ir išvarė iš buto. Mažametis N. K. vienas vaikščiojo po miestą, pernakvojo pas pažįstamus. Tokiu būdu V. K. panaudojo tėvo valdžią priešingai vaiko interesams, savo elgesiu sukėlė grėsmę vaiko saugumui, darė neigiamą įtaką vaiko moralinių vertybių formavimuisi.

Į teismo posėdį neatvyko administracinėn atsakomybėn traukiamas V. K., institucijos, kurios pareigūnas atliko tyrimą, atstovas, kuriems apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta. Atsižvelgiant į tai, kad į teismo posėdį neatvyko nė vienas administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantis asmuo, kuriems apie posėdį pranešta tinkamai, teismas nutarė administracinio nusižengimo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka jiems nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 630 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Bylos medžiaga nustatyta, kad V. K. pripažįsta teisės pažeidimą, pagal kurį jam surašytas administracinio nusižengimo protokolas, neginčija institucijos tyrimo metu nustatytų faktinių įvykio aplinkybių, dėl padaryto administracinio nusižengimo nuoširdžiai gailisi. Jo kaltumas padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 73 straipsnio 1 dalyje, yra įrodytas į bylą surinktais įrodymais: jo paties paaiškinimais, užfiksuotais administracinio nusižengimo protokole, policijos pareigūno tarnybiniais pranešimais, alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo duomenimis, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus Šilutės rajono savivaldybėje 2019-12-19 grėsmės lygio N. K. nustatymo anketos duomenimis, kita bylos medžiaga.

Pažymėtina, kad tėvų valdžios turinys apibrėžtas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnyje, kuriame įtvirtinta nuostata, jog tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus. Tėvai turi pareigą tinkamai panaudoti valdžią vaiko atžvilgiu, kad vaikui būtų užtikrinta teisė į visapusišką ir harmoningą vystymąsi fiziškai ir protiškai, siekiant vaiką apsaugoti nuo jo vystymuisi žalingo socialinės aplinkos poveikio. Tėvams, neįgyvendinusiems tėvų valdžios nesugebėjusiems jais tinkamai rūpintis, auklėti, taikoma atsakomybė ir jų veika traktuotina kaip tėvų valdžios nepanaudojimas. Šią įstatymo norma detalizuoja Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatos. Tėvų valdžia negali būti naudojama priešingai vaiko interesams. Tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko apsaugos principas – visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Tinkamas valdžios panaudojimas vaiko atžvilgiu siejamas su tuo, kad vaikui būtų užtikrinta teisė į visapusišką ir harmoningą vystymąsi fiziškai ir protiškai, siekiama vaiką apsaugoti nuo jo vystymuisi žalingo socialinės aplinkos poveikio. Už netinkamą tėvų valdžios panaudojimą tėvai traukiami administracinėn atsakomybėn.

V. K. veika tinkamai kvalifikuota pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį.

V. K. atsakomybę lengvina ta aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkina ta aplinkybė, kad jis administracinį nusižengimą padarė neblaivus ir ši aplinkybė turėjo įtakos administracinio nusižengimo padarymui (ANK 36 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, proporcingą atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybių buvimą, siekiant ANK 22 straipsnyje numatytos administracinės nuobaudos paskirties, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, V. K. skirtinas ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatytas įspėjimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 2 dalimi, 636 straipsniu, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis,

nutaria:

V. K. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 73 straipsnio 1 dalyje ir paskirti įspėjimą.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės, Šilalės ar Tauragės rūmus.