Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

2018-06-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1-53-581/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-06-08
Bylos Nr.
1-53-581/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-28577-2017
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Donatas Jatužis, Valdas Ciesiūnas, Jolanta Raščiuvienė (pran.)
Civilinis ieškovas
J. M.
Kaltinamasis
E. B.
Baudžiamoji byla Nr. 1-53-581/2018Proceso Nr. 1-01-1-28577-2017–2
Procesinių sprendimų kategorijos:1.1.7.2.7.;1.2.3.2.6.;2.1.15.3.3.2.;2.3.6.4.5..(S)PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 8 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolantos Raščiuvienės (pranešėjos), teisėjų Valdo Ciesiūno ir Donato Jatužio,

sekretoriaujant Daivai Liandzbergienei,dalyvaujant prokurorei Jelenai Sabaliauskienei,nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei J. M.,kaltinamajam E. B. ir jo gynėjai Lidijai Blinkevičienei,vertėjoms Nadeždai Gruzdevai, Nijolei Vanagienei,teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, pensininkas, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. B. 2017 m. birželio 9 d., laikotarpiu nuo 12.00 val. iki 16.30 val. tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, R. M. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio sudavė R. M. plastikiniu elektriniu virduliu ir peiliu ne mažiau kaip 35 smūgius į galvą ir kaklo sritį, tuo nukentėjusiajam kaklo dešinėje padarė nežymiai sutrikdančius sveikatą odos nubrozdinimus, veido srityje padarė nesunkiai sutrikdančius sveikatą 16–ka muštinių žaizdų ir keturis odos nubrozdinimus, kaklo ir pasmakrės srityje padarė nesunkiai sutrikdančias sveikatą 26–as durtines – pjautines žaizdas su liežuvio ir skydinių kremzlių sužalojimais, pasmakrės ir kaklo dešinės pusės riboje padarė sunkiai sutrikdančias sveikatą keturias durtines – pjautines žaizdas su išorinės ir vidinės miego arterijų ir „Jungo“ venos sužalojimais, kas komplikavosi ūmiu išoriniu nukraujavimu, o nukentėjusiajam ginantis nuo smūgių, padarė jam nežymiai sutrikdančius sveikatą kairės rankos II piršto pjautinį sužalojimą ir poodines kraujosruvas rankose, tuo padarydamas daugybinius kūno sužalojimus bei sukeldamas nukentėjusiajam dideles fizines kančias, tyčia itin žiauriai nužudė R. M..

Kaltinamasis E. B. dėl jam pareikšto kaltinimo neprisipažino ir parodė, kad 1997 metais grįžo gyventi į Lietuvą, o pusbrolis R. M. jau gyveno (duomenys neskelbtini), dirbo elektrinėje, gaudavo 2500 atlyginimą, buvo patenkintas, jam (kaltinamajam) dėkojo, nes važiuoti gyventi į Visaginą patarė jis (kaltinamasis), abu buvo geruose santykiuose, jokio motyvo konfliktui nebuvo. Visagine buvo gegužės 26 dieną. Po to į Visaginą važiavo birželio 2 dieną ir Visagine buvo birželio 8–9 dienomis.

Kaltinamasis parodė, kad gegužės 26 dieną susitikęs su pusbroliu R. M. alkoholio negėrė. R.gėrė su pusseserės vyru A., paskui kai A. buvo gerai išgėręs, jį parvežė namo, o pats išvažiavo. Sekančią savaitę paskambino R. ir žadėjo atvažiuoti savaitės pabaigoje. Birželio 2 dieną pusbroliui paskambino po pietų, R. dar buvo darbe, prašė R. negerti, pasakė, kad atvažiuos. Atvažiavo septintą valandą vakaro. Pakilo į 7 aukštą, paskambino į duris, niekas neatėjo atidaryti durų, tada paskambino į kitą butą, atėjo moteris ir atidarė duris, jai pasakė, kad atvažiavo pas R., gyvenantį 701 bute. Kai užėjo pas R., bute sėdėjo moteris, abu buvo gerai įkaušę. Atsivežė mėsos, butelį konjako. Kaltinamasis parodė, jog jis alkoholio nevartoja nuo 2002 m. Pasėdėjo su R. M. ir ta moterimi, po to grįžo namo. R. pasakė, kad atvažiuos sekančią savaitę. Sekančią savaitę pirmadienį ar antradienį paskambino R.. R. sakė, kad turi nedarbingumą. Ketvirtadienį nuvažiavo pas R. vienas, blaivus, turėjo butelį konjako, maisto. Sakė, kad R. negertų, kad gers jis (kaltinamasis). Abu kalbėjo, R. pasakojo apie savo gyvenimą. Kai išgėrė kelis stikliukus, R. paprašė įpilti konjako. Žinojo, kad konjakas praplečia kraujagysles, todėl įpylė konjako R.. Tą butelį gėrė nuo septintos vakaro iki pusės dvyliktos. Birželio 8 d. buvo atėjęs kaimynas C. Kalinamasis teigė, jog pas R. M. buvo iš viso tris kartus, ir visus tris kartus buvo užėjęs C.. Buvo dar kažkas atėjęs prieš tai neskambinęs. Priešpaskutinį kartą buvo atėję du asmenys, kurių nepažįsta – R. vienam įpylė stikliuką degtinės, o kitam atidaręs duris spyrė į užpakalį. Kai išgėrė konjaką, R. pasiūlė dar nusipirkti alkoholio. Taksi abu nuvažiavo į parduotuvę, nusipirko du butelius vieno litro talpos degtinės. Grįžę, degtinę gėrė. Neatsimena, kelintą valandą nuėjo miegoti. Mano, kad tą naktį gėrė iki kokios trečios valandos, gal ilgiau, nes kai atsibudo, jautėsi mažai miegojęs. Kambaryje buvo tamsu, ėjo ir griuvo, todėl buvo įdrėskimai ant nosies, nubrozdinimai ant kaktos, rankos. Penktadienį iš ryto, t. y. birželio 9 d., kai ruošėsi eiti į parduotuvę, R. pasakė, kad jam (kaltinamajam) ant veido yra kraujas, buvo įbrėžimai. Kaktoje sužalojimai atsirado, kai krito, o ant rankų sužalojimai labai nereikšmingi, nežino, iš kur jie atsiradę. Kairės rankos pirštą susižalojo tvarkydamas langą namuose. Dešinėje rankoje ties riešu buvo sužalota. Prie parduotuvės pastebėjo sužalojimus rankoje. R. sakė, jog reikia eiti į parduotuvę. Buvo viską išgėrę. Kaltinamasis parodė, jog R. pasakė, kad skauda koją ir į parduotuvę neis. R. nenorėjo eiti vienas, įkalbėjo eiti, sakė paves už rankų. Abu nuėjo į parduotuvę, pardavėja degtinės nepardavė. Išėjo iš parduotuvės, palaukė, pamatė du vyrus, kurie sutiko nupirkti degtinės. Davė tiems vyrams pinigų, jie nupirko du litrinius butelius degtinės. R. paprašė, kad vienas vyras padėtų jį (kaltinamąjį) parvesti iki bendrabučio. Tie vyrai nuvedė iki bendrabučio. Grįžę į R. butą persirengė. Iš parduotuvės atėjo su džinsinėmis kelnėmis, megztiniu su juostomis, apsivilko sportinį kostiumą. P. R. bute labai nešvaru, todėl vaikščiojo apsiavęs batais. R. M. buvo apsivilkęs šviesią striukę ir juodomis sportinėmis kelnėmis su trimis juostomis šonuose, o grįžęs iš parduotuvės, irgi persirengė, kažką lengvo, gal marškinėlius. Vėl gėrė, po to ėjo miegoti. Miegojo su drabužiais ant sofos, batus buvo nusimovęs, R. miegojo ant fotelio. Atsibudo apie pusę aštuonių – aštuntą. R. nematė, kojos nebeskaudėjo. Atsikėlė, apsiavė batus, pažiūrėjo į virtuvę, pamatė gulintį žmogų. Priėjo ir pamatė, kad tas žmogus kruvinas, aplinkui vandens pribėgę, kraujas su vandeniu susimaišęs. Virtuvėje paslydo. Žmogus buvo absoliučiai nepažįstamas. Ant veido kraujas jau buvo sukrešėjęs. Ištiko šokas. Byloje esančiose nuotraukose žmogus buvo nurengtas iki pusės, tačiau jis jį pamatė gulintį su švariu be kraujo šviesiai pilkos spalvos sportiniu kostiumu, tik galva buvo kraujuota. Priėjęs prie to žmogaus, matė, kad nekvėpuoja. Palietė jį kaire ar dešine ranka, kūnas buvo atšalęs. Galvojo, ką daryti. Nutarė važiuoti namo, iš namų paskambinti R. ir paklausti, iš kur tas žmogus atsirado. Kai pradėjo rengtis, pavertė pagalvę, pamatė R. telefoną. Pamanė, kol nuvažiuos iki namų, per tą laiką R. grįš namo, tada jam paskambins. Galvojo, kad jei iškvies policiją, neturės ką policijai papasakoti – juk to žmogaus nepažįsta. Jei būtų atpažinęs R., būtų paskambinęs policijai. Prabuvo bute apie valandą laiko, kol viską apmąstė. Radęs lavoną, nieko netvarkė, kraujo nevalė, nenusiplovė nei rankų, nei veido, nes virtuvėje negalėjo prieiti prie vandens čiaupo, o tualete nebuvo šviesos. Atsisėdęs į mašiną, pažiūrėjo į veidrodį, veidas buvo švarus. Iš R. buto išvažiavo apie 21 val., išeidamas iš R., sutiktam kaimynui nieko nesakė, nes jautėsi, kaip pabėgėlis, buvo streso būsenoje. Savo automobiliu namo grįžo apie 21–21.30 val., dar buvo nesutemę. Grįžęs, pastatė mašiną, nuėjo į kavinę, išgėrė bokalą alaus, nusipirko dar dvi skardines alaus, grįžo namo. Praėjo gal 15 minučių, pro langą kieme pamatė policijos pareigūnus. Atėję policininkai jį išvežė. Vėliau atvažiavo policininkai iš Utenos, apie trečią valandą nakties važiavo į jo namus, pareigūnai darė kratą. Pareigūnai klausė, kokius daiktus turėjo. Turėjo baltus naujus marškinėlius, neprisimena, trumpomis ar ilgomis rankovėmis, juos apsivilko Visagine. Dar turėjo juodus marškinėlius su trumpomis rankovėmis, pilką megztinį su baltos ir juodos spalvos juostomis, juodas treningo kelnes, apatinius marškinius, diržą. Kai grįžo, visus daiktus parsivežė, tik baltus marškinėlius paliko Visagine; apie juos prisiminė, kai pamatė byloje nuotrauką, kurioje marškinėliai kabėjo ant kėdės su rateliais. Grįžęs namo, kai kuriuos rūbus buvo įmetęs į skalbimo mašiną. Sulaikius pareigūnai davė paskaityti, kuo yra įtariamas. Skaitė ir pamatė M. pavardę, tik tada suprato, kad bute buvo R.. Sim kortelę iš telefono išėmė, kai važiavo namo. Skambino nepažįstamas numeris ir suprato, kad jo jau ieško. Kortelę išmetė grįžęs namo, eidamas į kavinę pievoje. Išmetė, kad neskambintų. Kaltinamasis parodė, jog jo kraujas blogai kreša, o kai miega, turi įprotį dėti ranką ant krūtinės, todėl mano, kad taip išsitepė savo megztinį krauju ir kraujas ant megztinio krūtininės dalies yra nuo to, kad naktį perbraukė savo ranka. Kraujas buvo ir ant pilko megztinio dešinės rankovės apačios, kraujas buvo persisunkęs. Kitas kraujas ant jo drabužių galėjo būti M.. Tyrėjams apie įvykio aplinkybes pasakojo tiek, kiek prisiminė, tyrėjas siūlė papasakoti viską, liepė prisipažinti, kad nužudė prisigėręs, sakė, kad padarys savigyną, mažai gaus ir greitai išeis, sakė, kad surašys kaip reikia, bet jis nesutiko. Byloje nėra gegužės 26 dienos įrašo apie jo įvažiavimą ir išvažiavimą iš Visagino; nėra vaizdo įrašo, kad jį (kaltinamąjį) vedė už parankės. Byloje esantis vaizdo įrašas yra gegužės 26 dienos, o ne birželio 8–9 dienos, nes kai su R. M. ėjo į ,,Norfą“ gegužės 26 dieną nusipirkti degtinės, buvo blaivus, į tą parduotuvę ėjo vieną kartą, ir tai buvo vakaras, maždaug 8–9 valandą vakare. Jei būtų vaizdo įrašai, matytųsi, kai jis su R. išėjo iš tos parduotuvės. Byloje esančiame įraše matyti, kaip eina į parduotuvę pirmą kartą. Birželio 9 dieną toje parduotuvėje nebuvo. Turėjo 500 eurų ir R. paprašė, kad pardavėja pakeistų pinigus.

Nukentėjusioji J. M. parodė, kad su vyru susitikinėdavo kiekvieną dieną. Retai pati užeidavo į R. butą, jis pas ją ateidavo nuolatos. Telefonu nuolatos bendravo, dažniau skambindavo R. ji. 2017 m. birželio 8 dieną abu pasivaikščiojo, nuėjo į vaistinę, po to jis išėjo namo, paprašė paskambinti ryte, nes jam reikėjo eiti pas gydytoją, dar skambino birželio 8 dieną apie 6 val. vakaro ir jis sakė, kad išgėrė vaistus. Po to paskambino apie 10 val. vakaro, klausė, ką veikia, jis sakė, kad guli ir žiūri televizorių, eis miegoti, R. tada išgėręs nebuvo. Vėl paprašė, kad ryte jam paskambintų. Birželio 9 dienos ryte R. M. paskambino apie 7.20 val., jis telefonu neatsiliepė. Paskui apie 8 val. vėl skambino, bet jis neatsiliepė. Paprašė bendradarbės kartu nuvažiuoti į bendrabutį pas vyrą, turėjo buto raktus, vyras taip pat turėjo jos buto raktus. Į R. butą septintame aukšte patenkama pro rakinamas bendro koridoriaus durų duris, antras raktas buvo nuo buto durų. Visi ateinantys naudojosi raktu ar skambindavo į telefoną. R. buto durys rakinamos raktu iš koridoriaus, o iš vidaus užrakinamos sklende. Birželio 9 dieną, kai atėjo pas R., jo buto durys nebuvo užrakintos raktu, tik uždarytos. Rankeną pasuko ir atidarė duris. Skambutis į R. butą neveikė. Įėjusi pamatė, kad R. sėdi už kompiuterio stalo, o kaltinamasis guli skersai lovos. R. laikė telefoną rankose. Grįžusi į darbą, pamatė jo praleistą skambutį. Paklausė, kas guli lovoje, nes kaltinamąjį buvo mačiusi tik 2002 metais. Pastebėjo, kad vyro dėvimi marškinėliai kairėje pusėje buvo suplėšyti, matė kraują išbėgusį iš vyro ausies. Vyras buvo išgėręs, bet negirtas. Klausė, ką kaltinamasis čia daro. Kaltinamasis buvo apsirengęs džinsais ir sportbačiais, jis buvo nuogas iki pusės. Kaltinamasis pakėlė galvą, paklausė, kas ji, atsakė – žmona, kaltinamasis atsakė, kad žmona turi gyventi kartu su vyru. Atsakė kaltinamajam, kad čia jų reikalas. Kaltinamasis ėmė ją įžeidinėti. Nematė kaltinamojo veide sužalojimų. Kaltinamasis kalbėjo necenzūrinius žodžius, jo akys buvo piktos, jis nesuprato, kas ji, buvo piktas, agresyvus. Vyras ją užstojo, liepė kaltinamajam liautis. Nukentėjusioji parodė, kad ji liepė kaltinamajam keltis ir išeiti, nes vyras turi eiti į ligoninę. R. stipriai paėmė ją už pečių, liepė išeiti, atidarė duris ir išstūmė iš buto. Už durų dar girdėjo, kaip jie kalbėjo kažką, bet pamanė tegu geria ir išėjo į darbą. D. R. tą dieną neskambino, nes buvo labai supykusi. Kitą dieną apie 10 val. pas ją atėjo R. sesuo su vyru ir pranešė, kad R. užmuštas. Reiškia civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Turtinę žalą sudaro patirtos laidojimo išlaidos, o neturtinę žalą – jos patirti išgyvenimui,

Liudytoja I. J. parodė, kad yra kaltinamojo pusseserė. Birželio 8 pusę dvyliktos nakties paskambino brolis R. M., sužinojo, kad yra atvažiavęs kaltinamasis. Brolis paklausė, kur gauti degtinės, nes E. nori išgerti. P. R. negerti, R. sakė, kad jam biuletenis, penktadienį turi eiti į polikliniką. Penktadienį apie 10 val. atėjo policijos pareigūnai ir pranešė, kad brolis R. M. nužudytas. Kaltinamasis atvažiuodavo pas ją, pasikalbėdavo, buvo atvažiavęs ir savaitę iki R. mirties, labai norėjo su R. susitikti. Ji paskambino R., nes jis žinojo, kad E. atvažiuos, pasakė pasitikti E. stotelėje. Tą kartą E. su jos vyru nuvažiavo iki brolio ir pabuvo. Po mamos mirties 2008 m. su broliu nelabai bendravo, o su E. brolis retai susitikdavo. R. ir E. nesimatė panašiai 10 metų. Nebuvo jokių konfliktų tarp jų. Kaltinamasis turi žmoną, posūnį, kuris kartu gyvena, su kuriais santykiai įtempti. Su žmona nebegyvena, išsiskyrė. Turi seserį M., su ja labai įtempti santykiai. Jie dirbo vienoje įstaigoje, kaltinamasis seserį terorizuodavo, grasindavo, negražiais žodžiais vadindavo. I. E. buvo labai agresyvus žmogus. Darbe įtempti santykiai ne tik su seserimi, bet ir su kitais darbuotojais, buvo keli skundai jo atžvilgiu. Kaltinamojo sesuo apie jį pasakodavo, kad jis yra peiliu puolęs ją, kirviu grasinęs.

Motyvuojamoji dalis

Liudytojas G. C. parodė, jog kaltinamąjį mato antrą kartą. Birželio 9 dieną penktadienį su žmona grįžo iš darbo vakare. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog iš darbo grįžo apie 15.00 val. Žmona padarė vakarienę. Nužudytasis išgėręs nuolat su savimi šnekėdavo ir jį girdėdavo. Žmona pasakė, kad labai tylu pas R.. P. R., bet jis neatsiliepė. Apie 9 val. vakaro užėjo pas R. ir rado jį negyvą. Jis kruvinas gulėjo tarpe tarp kriauklės ir elektrinės plytelės, jį pažino iš karto, nekilo jokių abejonių, ir iškvietė pagalbą. R. buto durys buvo uždarytos, bet neužrakintos. Kaltinamąjį matė iš ketvirtadienio į penktadienio naktį, jie su kaltinamuoju beldėsi į jo buto duris naktį, R. buvo labai girtas, pradarė duris ir matė, kad tiek kaltinamasis, tiek R. buvo stipriai išgėrę. R. rėmėsi į duris, kaltinamasis jam sakė ,,R., viskas gerai, einame į kambarį“. M. R. galvoje sužalojimus, tik kraujai buvo apdžiūvę, kairėje pusėje virš ausies, ant kaltinamojo veido sužalojimų nematė. Liudytojas parodė, kad prieš tai naktį jis išėjo į balkoną parūkyti ir matė, kaip kaltinamasis ir kaimynas R. dviese išvažiavo su taksi. Gal po valandos ar pusės valandos girdėjo, kaip jie grįžo, o atsikėlęs penktadienio ryte eiti į darbą, girdėjo, kaip jie šnekėjo. Ką jie šnekėjo ar barėsi, nesigilino. Paskui nuėjo į savo virtuvę, sutiko kaltinamąjį, kuris klausė, kur R.. Sakė, kad R. nuėjo namo. Tai jis atsakė, kad čia ne R.. Po minutės kaltinamasis grįžo ir sakė, kad rado R.. Koridoriuje yra šeši butai ir bendra virtuvė. Jis (liudytojas) pasidarė savo virtuvę bendrose patalpose. Į bendrą koridorių patenkama tik su raktu, durys yra metalinės ir yra rakinamos. Raktus turi visų butų šeimininkai. Skambučiai yra į kiekvieną butą. Tą dieną skambutis į R. butą neveikė. Norint ateiti pas R., reikia pasiskambinti telefonu. R. neturėjo problemų nei su vienu kaimynu, nerašė skundų. Neturėjo su Romu konfliktų. R. išgerdavo ir vienas šnekėdavo. P. R. įvykio dieną užėjęs nebuvo. Pusantrų metų nėra buvęs pas R.. Prieš trejus metus R. jam buvo išmušęs dantį, bet pretenzijų R. neturėjo.

Iš 2017–06–10 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu liudytojas G. C. atpažino kaltinamąjį kaip asmenį labiausiai panašų į R. M. pusbrolį, kurį matė kartu su R. M. tuomet, kai jie abu sėdo į taksi automobilį bei kai abu nakties metu 2017–06–09 buvo prie jo buto durų. Vyriškį atpažino iš šukuosenos, akių, žilų plaukų (2 tomas, b. l. 66–71)

Liudytoja J. C. parodė, kad savaitę iki įvykio matė kaltinamąjį pirmą kartą. Tiksliai neprisimena, buvo penktadienis ar šeštadienis. Prie išėjimo durų „trynėsi“ vyriškis, klausė, ką jis darė; atsakė, kad nori išeiti; ji klausė, pas ką jis. Vyriškis atsakė, kad yra R. pusbrolis, kadangi R. girtas, atvažiuos kitą dieną. Įvykio dienos ryte apie ketvirtą valandą ryto girdėjo koridoriuje triukšmą. Ji į koridorių nėjo, išėjo vyras, sakė apramino, nes lyg barėsi, ginčijosi koridoriuje. Ji kėlėsi po penkių penkiolika, R. kambaryje girdėjo du vyriškus balsus – lyg keikėsi, barėsi. Virtuvėje užtruko gal 20 minučių, 6 val. ryto išėjo į darbą. 16.20 val. grįžo iš darbo, su vyru ėjo į parduotuvę. Grįžę iš parduotuvės, gamino maistą, žiūrėjo žinias. Po žinių vyrui pasakė, kad tylu pas R., pasiūlė vyrui nueiti pažiūrėti. R. pastoviai išgėrinėjo, tai girdėdavo jo balsą ar televizorių. Vyras paskambino, R. neatsiliepė. Vyras išėjo, po kelių minučių ėjo ir ji, bet vyras nebeleido eiti, pasakė, kad R. nužudytas, reikia kviesti policiją. Atvažiavo policija ir užfiksavo įvykį. Koridoriaus durys atrakinamos ir užrakinamos raktu, jos visada ir dieną, ir naktį buvo užrakintos. Neįleidinėdavo nepažįstamų žmonių, nebent pasakydavo, pas ką atėjo. R. buvo draugiškas kaimynas, dažnai gerdavo, ypač savaitgaliais. Girdėdavosi, kaip jis kalbėdavo vienas. Dažniausiai jis gerdavo vienas. Retkarčiais pas jį užeidavo moteriškė. Nukentėjusioji ateidavo retkarčiais. Nematė pas R. besilankančių draugų.

Liudytojas B. D. parodė, kad gyvena 701 bute. Įvykio dieną, valandos nepamena, užbėgo namo, atrakino bendro koridoriaus duris, pamatė, kad koridoriuje stovėjo žalsvos spalvos maišelis. Maišelis buvo pilnas, atrodė lyg rūbų prikrautas, viršuje kažkas balta susukta iš rūbų. Maišas stovėjo prie fotelio. Liudytojas parodė, kad jis sukosi užrakinti koridoriaus duris, pamatė balkone rūkantį žmogų, kuris iš karto puolė prie durų, kažką suburbėjo, paėmė maišelį ir išėjo. Grįžęs namo, skambino žmonai, todėl pagal telefono skambutį galėjo nurodyti pareigūnams tikslų laiką, kada grįžo namo. Tvirtino parodymus, esančius 2 tome 110–113 bylos lapuose. Į jų bendrą koridorių lengvai neužeisi, nebent kol valytojos valo ryte, durys būna atrakintos, bet šiaip durys yra pastoviai rakinamos. Yra skambučiai, bet jie kartais veikia, kartais ne. Ateinantys žmonės skambina telefonu. Seniau gal ir buvo užėjęs pas R. koks žmogus. Kartą pareidamas namo, buvo įleidęs aukštą vyriškį su ūsais, tai buvo keturi – penki mėnesiai iki to įvykio. Bendro koridoriaus durys pastoviai rakinamos, labai reti atvejai, kad durys būtų neužrakintos.

Liudytoja S. R. parodė, kad gyvena 705 bute. R. buvo kaimynas. Birželio 9 dieną parėjo pietų be penkiolikos ar be dvidešimt vienuoliktą valandą. Koridoriaus durys buvo užrakintos. Prie durų girdėjo, kaip R. su kažkuo kalba. Manė, kad jis kalba telefonu. Šiaip jis išgeria ir ima keiktis. Pietų pertrauka trunka nuo 11 iki 12 val. Iš namų išėjo 12 val. ir negirdėjo jokių garsų, balsų, buvo tylu. Vakare grįžo po darbo be penkiolikos trys. Išėjo pas pažįstamus. Jokio triukšmo pas R. nebuvo. Grįžo naktį apie 3 val. nakties. Kitą dieną sužinojo, kad R. nėra tarp gyvųjų. Koridoriuje yra geležinės durys, įeiti ir išeiti gali tik gyventojai, kurie turi raktus. R. buvo geras žmogus, neturėjo konfliktų su kitais kaimynais. Per trejus metus nėra mačiusi, kad pas R. ateitų kažkokios kompanijos, vyrai.

Liudytoja J. L. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta. R. – buvęs kaimynas, gyveno 701 bute, 2015 m. liepos pabaigoje išsikraustė. Su R. susiskambindavo nedažnai. Paskutinį kartą R. matė gegužės mėnesio kažkurią dieną. Jis pasakojo, kad susitaikė su pusbroliu, su kuriuo ilgai nebendravo, džiaugėsi, kad per išeigines pusbrolis atvažiuos. T. R. kvietė ateiti susipažinti su pusbroliu. Bet ji nėjo, nes girdėjo, kad R. buvo išgėręs. R. skambino dar birželio 9 dieną tarp 8–9 val. ryto, ji nekėlė ragelio – buvo užsiėmusi. Vėliau ji skambino, bet R. nebekėlė telefono. Po pirmo pusbrolio apsilankymo R. sakė, kad buvo apsibarę su pusbroliu, įvyko konfliktas, priežasties konflikto nesakė, neatsimena, ar R. sakė apie susimušimą. Tyrimo metu parodė tas aplinkybes, kurias prisiminė. P. R. galima būtų patekti, jei kaimynai atidarytų duris, nes visi kaimynai turėjo raktus nuo koridoriaus durų, ar jam paskambinus telefonu. Kol gyveno, nematė, kad pas R. būtų atėję kokie draugai, jis neturėjo draugų, tik žmona ateidavo. Paskutinį kartą R. bute buvo gegužės mėnesį. R. nėra sakęs, kad jį būtų sumušę kiti žmonės.

Liudytoja M. D. parodė, kad kaltinamasis yra jos brolis. Prieš kokius 6 metus kartu dirbo teismo tyrimo ekspertizėje, abu sargavo. Santykiai niekada nebuvo geri, tarp jų visada buvo pyktis. Kaltinamasis būdavo agresyvus, išgerdavo. Kai dirbo kartu, jis nuolat sakydavo, kad ji nemoka dirbti, jis jai grasindavo, kaltinamojo bijodavo, sakydavo, kad sumuš, buvo rimti grasinimai iš jo pusės, net bijodavo eiti į darbą. Apie grasinimus buvo sakiusi direktoriui, bet sakydavo, kad jie brolis ir sesuo, kad išsiaiškins. Kaltinamasis sakydavo, kad pribaigs, primuš, pripjaus. Išėjo iš darbo, nes bijojo su juo toliau dirbti. Jis gerdavo, neateidavo į darbą, ji už kaltinamąjį budėdavo. Vadovybė žinojo, ir žmona žinojo apie jo užgėrimus. Žmona jį uždarydavo į ligoninę, kad jį atgaivintų, nes jis būdavo agresyvus, jam būdavo blogai su sveikata. Jis labai piktas ir agresyvus, jis niekur nematė gėrio, ją ir jos dukrą vadindavo tik necenzūriniais žodžiais. R. M. buvo labai geras, nuoširdus, vienintelė jo yda ta, kad jis išgerdavo.

Liudytoja S. B. parodė, kad E. B. yra jos vyras. Birželio 9 dieną iš ryto paskambino vyras, buvo stipriai išgėręs. Ji pasakė, kad išgėręs neskambintų. Po to davė kalbėti su R., jis irgi buvo išgėręs. Su jais nekalbėjo. Gal dar skambino, bet ji nekėlė ragelio. Birželio 8 dieną kaltinamasis pasakė, kad išvažiuoja, jis apsirengė, susiruošė ir išvažiavo. Nematė, kuo jis buvo apsirengęs. Po kurio laiko jis grįžo, kažką pasiėmė, bet nematė, ką, ir išvažiavo. Susiruošė – reiškia į maišelį įsidėjo sportinį kostiumą, nes ruošėsi su nakvyne kažkur važiuoti. Kaltinamasis grįžo vakare, valandos neprisimena. Raktų jis neturėjo, pabeldė į langą ir ji sūnui pasakė, kad išgėręs grįžo ir dar beldžia. Įleidus, kaltinamojo paklausė, kur raktai, jis atsakė, kad pametė. Daugiau su juo nekalbėjo, nekreipė į jį dėmesio. Kai jį įleido, rankose jis turėjo celofaninį maišelį, kas jame buvo nematė. Nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, jis buvo susijaudinęs pasimetęs. Gal 11 valandą vakaro išgirdo kieme triukšmą, pasižiūrėjo pro langą ir pamatė policininkus. Kaltinamasis koridoriuje stovėjo ir rūkė. Po to įėjo policijos pareigūnai ir paklausė, kas yra namie. Policininkai pasakė, kad R. nužudė; vėliau policininkai pasakė, kad jie negalėjo pagalvoti, kad šis senas žmogus galėtų taip padaryti. Ji buvo šoke. Vyresnysis policininkas paklausė, kur vyro daiktai. Vyro daiktai buvo sudėti nešvarių drabužių dėžėje. Pasakė, kad neskalbė nieko. Policininkas paėmė neplautus drabužius. Po to išėjo į kiemą, patikrino mašiną. Policijos pareigūnai E. išsivedė. Kiek pamena, kaltinamasis grįžo su džinsais. Žino, kad policininkas paėmė sportinį kostiumą. Žino, kad pas vyrą buvo sportiniai bateliai, turėjo vilnonį megztinį, kai parodė, buvo kraujas ant rankovės. Policininkas sakė, kad ant sportinių batelių buvo kraujas. Tyrimo metu atpažino raktus nuo savo namų, raktus pareigūnai grąžino sūnui, taip pat grąžino ir mobilų telefoną. Prieš išvažiuojant į Visaginą, vyras tvarkė langą, truputį susižalojo ranką, buvo įbrėžimas. Neatsimena, ar matė tą įbrėžimą, lyg jis pasakė, kad užsigavo. Nematė to sužalojimo, nematė, ar buvo kraujo. Langą tvarkė gal dvi dienos iki išvažiavimo į Visaginą. Tiksliai atsakyti negali.

Liudytoja O. C. parodė, jog yra kaltinamojo posūnis. Birželio 9 dieną tėvas iš Visagino grįžo kažkur apie 21.30 ar 22.00 valandą, buvo pasimetęs, sakė, kad kažkas įvyko, bet konkrečiai nieko nesakė. Po to jis nuėjo nusiplauti rankų. Šildė kaltinamajam maistą. Neatkreipė dėmesio į kaltinamojo rankas, į veidą. Pašildęs maistą, nuėjo miegoti. Prisimina, kad kaltinamajam ties nosies pertvara buvo sužalota. Prabudo nuo triukšmo koridoriuje, pamatė policininkus. Visą naktį praleido virtuvėje. Įleido tėvą mama. Grįžęs tėvas turėjo alaus, lyg megztinį. Neatsimena, kaip jis buvo apsirengęs. Tėvas buvo pasimetęs, išgėręs, pasakė, kad nusipirko skardinę alaus. Žinojo, kad jis važiavo į Visaginą. Birželio 9 dienos ryte apie 9 val. jis paskambino, iš balso suprato, kad kaltinamasis yra išgėręs. Prieš išvažiuojant į Visaginą, kaltinamasis taisė langą, sakė, kad susižalojo ranką. Kaltinamajam sunkiai gyja žaizdos, pasakė, kad vėl bėgs kraujas. Matė kraują, nes kartu taisė lango tinklelį. Tai buvo gal dvi dienos iki išvažiavimo, galėjo būti ir birželio 4 diena. Sužalojimas buvo lyg ir viršutinėje delno pusėje.

Iš 2017–06–09 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – butas Nr. (duomenys neskelbtini) devynių aukštų daugiabutyje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame rastas R. M. lavonas. Protokole nurodyta, kad į daugiabutį patekus pro pietų pusėje esančias įėjimo duris ir liftu pakilus į septintą aukštą patenkama į laiptų aikštelę. Iš minėtos aikštelės patekus į vestibiulį ir pasukus į dešinėje esantį koridorių už keleto metrų kairėje yra Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėtos buto durys. Buto durys medinės, su įmontuota įleidžiama spyna. Durų ir spynos įsilaužimo ar įsibrovimo pėdsakų nerasta. Įėjus pro duris patenkama į 1,16x2,37m dydžio koridorių, kur kairėje yra praėjimas į priešais tualeto ir vonios duris esančią patalpą; tiesiai – durys, vedančios į virtuvę; dešinėje – durys, vedančias į kambarį. Ant koridoriaus laminato danga išklotų grindų matomi neryškūs žmogaus kojų pėdų pėdsakai, kurie veda iš koridoriaus į minėtas patalpas ir atgal. Minėti kojų pėdsakai yra antsluoksniniai, palikti medžiaga, panašia į kraują, išteptomis kojomis bei mūvint kojines (atskiruose pėdsakuose matyti atsispaudęs audinio raštas). Kojų pėdsakuose matyti įvairios deformacijos (praslydimai, persiklojimai ir t.t.). Apžiūrėjus koridoriaus tapetais išklijuotas sienas, ant pietinės sienos, šalia įėjimo į butą durų, rastos trys, panašios į kraują, dėmės. Iš aukščiausiai nuo grindų 0,66 m aukštyje ir toliausiai nuo įėjimo durų 1,65 m atstumu esančios dėmės, kur matyti prikibęs juodos spalvos plaukas, paimtas medžiagos ėminys ir plaukas (vokas Nr. 1). 3,41x5,55 m dydžio kambarys su langu rytinėje sienoje ir laminato danga išklotomis grindimis. Kambaryje šiaurės rytiniame kampe yra staliukas su ant jo stovinčiu televizoriumi; pietrytiniame kampe – rašomasis stalas su stacionariu kompiuteriu ir prie stalo stovinti kėdė su ratukais; pietvakariniame kampe – minkštas kampas su iškleista miegamąja dalimi ir paklota patalyne; prie vakarinės sienos – trijų durų spintą ir priešais ją stovinčiu žurnaliniu staliuku. Ant minėtų baldų, lango palangės ir grindų sudėti įvairius rūbai, indai, įrankiai, įvairių pakuočių dėžės ir kt. buitinės, ūkinės ar kitokios paskirties daiktai. Ant kambario grindų rasti analogiški kojų pėdsakai, vedantys nuo kambario durų link rašomojo stalo su kėde ir atgal. Iš kambario buvo paimta: ant minkšto kampo rastas mobilus telefonas „LG“ su rudai juodu dėklu (vokas Nr. 2); ant žurnalinio staliuko rasta stiklinė taurelė su prikibusiu plauku ( pakuotė Nr. 3); cigarečių nuorūkos, rastos ant žurnalinio staliuko stovinčiame stiklainyje (vokas Nr. 4). Priešais kambarį yra tualeto ir vonios durys į 0,98x2,6 m dydžio patalpą, kur prie vakarinės sienos pakabinama spintelė su veidrodžiu, praustuvas ir skalbimo mašina; prie rytinės sienos ant grindų semtuvėlis šiukšlėms ir kelios poros įvairios avalynės. Patalpos šiaurinėje sienoje kairiau esančios durys į 1,05x1,21 m dydžio tualeto patalpą ir dešiniau esančios duris į 0,87x1,26 m dydžio vonios patalpą. Visų šių patalpų grindys išklijuotos plytelėmis, ant grindų į tualetą matyti vedantys analogiški neryškus kojų pėdų pėdsakai. Tualete ant grindų guli dvi juodos kojinės. Kojinės permirkę medžiaga, panašia į kraują (vokai Nr. 5 ir Nr. 6). Vonios patalpoje yra pusvonė su dušu, priešais vonią ant grindų numesti raudonas skuduras ir baltas rankšluostis, dar vienas rankšluostis pakabintas ant virvės. Toliau yra 3,35x3,5 m dydžio virtuvė su langu rytinėje sienoje ir laminuotos dangos grindimis. Virtuvėje prie vakarinės sienos yra virtuvinė spintelė ir elektrinė viryklė; prie šiaurinės sienos – virtuvinių pastatomų bei pakabinamų spintelių komplektas ir šaldytuvas; prie rytinės sienos ir priešais langą – virtuvinis stalas su kėde, televizorius; prie pietinės sienos – spintelė ir dvi kėdes. Ant minėtų baldų ir lango palangės sudėti įvairūs virtuvės reikmenys, valgymo ir maisto ruošimo įrankiai, indai, maisto produktai, virtuvinė ir buitinė technika. Virtuvėje ant grindų palei prie šiaurinės sienos stovinčias spinteles guli R. M. lavonas. Lavonas guli ant nugaros, sustingęs, galva nukreipta į vakarinę sieną, galva yra 0,4 m tarpe tarp elektrinės viryklės ir virtuvinės spintelės, kojos nukreiptos į rytinę sieną. Lavono kojos tiesios, praskėstos 0,3 m atstumu, tarp kojų blauzdų matyti nugriuvusi kėdė be sėdimos dalies, dešinės kojos blauzda uždėta ant kėdės priekinių kojų, kairiosios kojos blauzda yra po kėdės atlošu. Minėtos kėdės sėdima dalis su po ja prispausta šlepete yra po lavono dešinės kojos blauzda. Prie lavono dešinio šono guli arbatinuko juodas, plastikinis dangtelis, taip pat po lavonu matyti prispausti šlepetė, plastikiniai maišeliai ir padėkliukas. Lavono dešinė ranka per alkūnės sąnarį sulenkta, atitraukta nuo šono, plaštakos pusiau sulenkti pirštai remiasi į petį. Lavono kairė ranka per alkūnės sąnarį sulenkta, priglausta prie šono, plaštakos pusiau sulenkti pirštai remiasi į krūtinę. Lavono galva, kuri nežymiai atlošta ir pasukta kairėn, pakaušio sritimi remiasi į grindis. Lavono galvos kaklo, smakro, skruostų, kaktos ir kitose srityse matyti esantys akivaizdūs sužalojimai. Iš sužalojimų ištekėjusiu krauju apibėgę ir aptaškyti galva, priekinė viršutinė krūtinės sritis, rankos, spintelių durelių ir elektrinės viryklės paviršiai, pribėgusio kraujo klanas matyti prie lavono galvos, po pačiu lavonu ir lavono dešinio šono pusėje. Ant lavono kūno yra viršutiniai drabužiai: juodos sportinės su trimis baltomis juostomis šonuose kelnės ir pilkos kojinės. Virtuvės apžiūros metu rasti objektai buvo pažymėti skaičiais: Nr. 1 – ant grindų rasta cigaretė „LM“ (vokas Nr. 8); Nr. 2 – ant grindų rasta cigaretės „LD“ nuorūka (vokas Nr. 9); Nr. 3 – ant grindų rastas nudegęs degtukas ( vokas Nr. 10); Nr. 4 – taurelė rasta ant stalo ( pakuotė Nr. 11); Nr. 5 – rasti ant stalo akiniai nuo saulės (vokas Nr. 12); Nr. 6 – ant viryklės rastas raktų ryšulys su juodu dėklu (vokas Nr. 13); Nr. 7 – ant grindų po kėde rastas raktų ryšulys su juodu dėklu ir pakabuku – „šaulio“ zodiako ženklu (vokas Nr. 14); Nr. 8 – degtukų dėžutė „Pro Flame“ (vokas Nr. 15); Nr. 9 – lavonas. Prie stalo ant grindų guli viena suglamžytų ir suplėšytų berankovių marškinėlių dalis, kuri pažymėta Nr. 10, kita marškinėlių dalis guli ant kėdės padėtos rankinės viršaus. Marškinėlių dalys buvo supakuotos į du atskirus vokus, kurie supakuoti į vieną bendrą voką Nr. 7. Ant plautuvės rastas virtuvinis peilis medine, ruda rankena pažymėtas Nr. 11, kuris supakuotas į voką Nr. 16. Šalia peilio ant plautuvės paviršiaus matomos esančias medžiagos, panašios į kraują, paimtas ėminys (vokas Nr. 17). Plautuvėje yra sulaužytas juodas, elektrinis virdulys su medžiagos panašios į kraują dėmėmis, kuris supakuotas į pakuotę Nr. 18 kartu su juodo plastiko nuolaužomis, rastomis ant lavono krūtinės. Plautuvėje po virduliu rastas peilis geltona, plastikine rankena (vokas Nr. 19). Virtuvės baldų komplekto spintelės stalčiuje rastas peilis raudona rankena (vokas Nr. 20). Šalia lavono prie viryklės ant grindų rastas gulintis tuščias stiklinis 0,5 l talpos degtinės „SVAJAK“ butelis. Prie viryklės ir vakarinės sienos – du tušti buteliai: 1 l talpos degtinės „ZELIONAJA MARKA“ ir 0,5 l talpos konjako „KAZAKSTAN“. Ant stalo – plastikinis 1,5 l talpos mineralinio vandens „DARIDA“ butelis. Buteliai supakuoti į pakuotę Nr. 21. (1 tomas, b. l. 40 – 79).

Iš Utenos apskrities VPK KTP specialisto S. K. 2017–07–26 tarnybinio pranešimo „Dėl įvykio vietos apžiūros“ matyti, kad po atliktos 2017–06–09 įvykio vietos apžiūros (duomenys neskelbtini), virtuvėje iš spintelės, pritvirtintos prie sienos ir esančios virš plautuvės, iškrito joje buvę indai ir įvairūs virtuvės reikmenys, jis dalį minėtų objektų sudėjo atgal į spintelę, o dalies nepastebėjo (mėsos muštuko) ir jie liko ant plautuvės. (1 tomas, b. l. 80)

Iš 2017–06–29 papildomos įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad papildomai apžiūrėtas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Kambaryje apžiūrėtas minkštas kampas, kurio miegamoji dalis yra išskleista ir paklota žalsvai margos spalvos patalyne. Ant paklodės viršutinės pusės, priešais padėtą pagalvę, 85 cm atstumu nuo šoninės miegamosios dalies krašto ir 130 cm atstumu nuo miegamosios dalies galo (kojų pusės), 22x2 cm plote, matomos trys nedidelės tamsios spalvos dėmės panašios į kraują, kurios pažymėtos Nr. 1. Apvertus pagalvę, kuri yra apie 65x60x20 cm dydžio, ant jos užvalkalo, per vidurį, 33x31 cm plote taip pat yra dėmių panašių į kraują, kurios pažymėtos Nr. 2. Nuėmus pagalvės užvalkalą, ant dar vieno suplyšusio užvalkalo, tame pačiame plote matomos persisunkusias tamsios spalvos dėmės panašios į kraują. Apžiūrint patalynę, ant paklodės, 20 cm atstumu nuo šoninės miegamosios dalies krašto ir 80 cm atstumu nuo miegamosios dalies galo (kojų pusės), 2,5x0,6 cm plote yra dėmė panaši į kraują, kuri pažymėta Nr. 3. Patalynės dalys paimtos ir supakuotos: paklodė – į voką Nr. 1, pagalvės užvalkalai – į voką Nr. 2, antklodės užvalkalas – į voką Nr. 3. Virtuvėje apžiūrėtas pastatomų bei pakabinamų spintelių komplektas, bendras komplekto ilgis yra 263 cm, pastatomų spintelių aukštis 83,5 cm. Pirmos trys, žiūrint nuo kairės pusės (nuo sienos), pastatomų spintelių durys yra aptaškytos kraujo purslais su nutekėjimais. Šios durelės apžiūros metu pažymėtos Nr. 4. Durelės paimtos, supakuotos į atskirus paketus ir sunumeruotos Nr.1, 2, 3. Visi trys paketai supakuoti į vieną paketą Nr. 4. Toliau tęsiant apžiūrą, buvo taikomas fizikinis cheminis pėdsakų paieškos metodas, naudojant reagentą ,,Bluestar Forensic“ nematomų kraujo dėmių paieškai. Naudojant reagentą ant plautuvės, joje buvusių indų ir ant čiaupo paviršių išryškėjo (pradėjo švytėti) šviesiai mėlyna spalva (foto Nr. 15, 16 foto lentelėje Nr. 1). Nuo šoninio plautuvės paviršiaus ir nuo čiaupo iš išryškėjusių vietų buvo paimti pavyzdžiai, kurie supakuoti į vokus Nr. 5 (nuo plautuvės) ir Nr. 6 (nuo čiaupo). Vonios ir tualeto patalpose, naudojant reagentą, ant praustuvo, jo paviršiuje ir ant sieninių plytelių, esančių aplink praustuvą, išryškėjo (pradėjo švytėti) šviesiai mėlynos spalvos dėmės (foto Nr. 18 foto lentelėje Nr. 1). Taip pat naudojant reagentą, ant metalinės vonios krašto ir jos viduje (foto Nr. 19, 20 foto lentelėje Nr. 1), tualeto grindų (foto Nr. 21 foto lentelėje Nr. 1), klozeto vidaus (foto Nr. 22 foto lentelėje Nr. 1), skalbimo mašinos paviršiuje ir jos būgno viduje (foto Nr. 23, 24 foto lentelėje Nr. 1) išryškėjo (pradėjo švytėti) šviesiai mėlynos spalvos dėmės. Nuo išryškėjusių dėmių vonios viduje buvo paimtas pavyzdys (vokas Nr. 7), nuo tualeto grindų buvo paimtas pavyzdys (vokas Nr. 8), nuo skalbimo mašinos paviršiaus buvo paimtas pavyzdys (vokas Nr. 9). Taip pat apžiūrint minėtą vonios patalpą buvo išardytas sifonas, į kurį patenka nubėgantis vanduo iš praustuvo ir skalbimo mašinos. Naudojant reagentą, jo viduje, ant kraštų išryškėjo (pradėjo švytėti) šviesiai mėlyna spalva (foto Nr. 25 foto lentelėje Nr. 1). Nuo šių vidinių kraštų iš išryškėjusių vietų buvo paimtas pavyzdys (vokas Nr. 10) (1 tomas, b. l. 81– 95).

Iš 2017–06–10 kratos, kuri buvo atlikta E. B. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), bei jo automobilyje „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), protokolo matyti, kad pats E. B. pateikė ir buvo paimta 1) mėlynos spalvos džinsinės kelnės su diržu (rastos svetainės kambaryje ant kėdės); 2) pilkos spalvos megztinis, su ant dešinės rankovės raudonos spalvos dėmėmis panašiomis į kraują (rastas svetainės kambaryje ant kėdės); 3) sportiniai batai „Nike“, ant kairiojo bato kulno matyti raudonos spalvos dėmės panašios į kraują (buvo prieškambaryje). Kratos metu buvo rasta ir paimta: 1) juodos spalvos megztinis su užtrauktuku (rastas vonioje, skalbinių dėžėje); 2) šalikas (rastas vonioje, skalbinių dėžėje); 3) juodos spalvos marškinėliai „Angelio Litrico“ trumpomis rankovėmis (rasti vonioje, skalbinių dėžėje); 4) juodos spalvos sportinės kelnės „Identic“ (rastos vonioje, skalbinių dėžėje); 5) pilkos spalvos megztinis, ant priekinės dalies yra raudonos spalvos dėmės panašios į kraują (rastas vonioje, skalbinių dėžėje); 6) mobiliojo ryšio telefonas „Samsung“ be SIM kortelės (buvo prieškambaryje); 7) mobiliojo ryšio telefono dėklas su lapeliais viduje, ant vieno iš lapelių yra asmens vardu Romaldas kontaktai, adresas (buvo prieškambaryje); 8) automobilio „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), 9) šio automobilio techninės apžiūros rezultatų kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) (dokumentai buvo svetainėje sekcijoje); iš virtuvės paimti peiliai (1 tomas, b. l. 121–126).

Iš 2017–06–10 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad (duomenys neskelbtini) kieme, buvo atlikta automobilio „Audi 100 Avant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apžiūra. Atlikus apžiūrą buvo paimtas vairuotojo kilimėlis (supakuotas į paketą), mikrodalelės nuo vairuotojo sėdynės (vokas Nr. 2), nuoplova nuo pavarų perjungimo dėžės (vokas Nr. 3), nuoplova nuo vairo (vokas Nr. 4), nuoplova nuo vairuotojo durelių (vokas Nr. 5) (1 tomas, b. l. 133–140).

2017–12–20 daiktų apžiūros protokole fiksuota 2017–06–10 kratos metu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pas E. B. rastų ir paimtų automobilio „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dokumentų, vairuotojo kilimėlio apžiūra. Registracijos liudijime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad transporto priemonės savininkas E. B., transporto priemonės valdytojas – E. B. (1 tomas b. l. 142–149)

2017–12–20 ir 2018–02–08 daiktų apžiūros protokoluose fiksuota 2017-06-09 įvykio vietos apžiūros metu virtuvėje ant elektrinės viryklės rastų raktų ryšulio su juodu dėklu ir ant grindų po kėde rastų raktų ryšulio su juodu dėklu ir „Šaulio“ zodiako ženklo pakabuku apžiūra. (1 tomas, b. l. 150–159).

Iš 2017-12-20 Utenos apskrities VPK KP NTS vyresniosios tyrėjos I. M. tarnybinio pranešimo „Dėl informacijos“ matyti, kad įvykio vietos apžiūros metu virtuvėje ant elektrinės viryklės rastas 4 raktų ryšulys su juodu dėklu priklauso E. B., o virtuvėje ant grindų po kėde rastas 2 raktų ryšulys su juodu dėklu ir „Šaulio“ zodiako ženklo pakabuku priklausė R. M.. (1 tomas, b. l. 160-161)

Iš 2017–08–08 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti mobiliojo ryšio telefonas „LG“ (2017–06–09 buvo rastas ir paimtas įvykio vietos apžiūros metu, adresu (duomenys neskelbtini) ir mobiliojo ryšio telefonas „Samsung“ (2017–06–10 buvo rastas ir paimtas kratos (duomenys neskelbtini), metu). Mobiliojo ryšio telefono „LG“ atmintyje tarp adresatų buvo rastas E. B., telefone jis du kartus užrašytas kaip E., tel. Nr. (duomenys neskelbtini), bei du kartus kaip E., tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Formuojant skambučių žurnalą skiltyje „vaizdai“ buvo rastos dvi vienodos nuotraukos skirtingais pavadinimais „1496940100817.jpg“, „20170608_194113.jpg“, kurios buvo sukurtos 2017–06–08 19:41 val., nuotraukose matyti E. B.. Mobiliojo ryšio telefonas „Samsung“ yra įdėtas į juodos spalvos dėklą, kuriame yra įdėti du lapeliai, telefonas baltos spalvos korpuso, liečiamu ekranu, telefonas be išorinių pažeidimų, matyti nusidėvėjimo požymiai. Telefone SIM kortelės nėra, atminties kortelės taip pat nėra, tyrimui reikšmingų duomenų telefone nerasta. Telefono dėkle esantys 2 lapeliai yra su užrašais. Viename lapelyje parašyta: „(duomenys neskelbtini) R. K. 28–702“, kitame lapelyje parašyti telefono numeriai ir vardai – S., V., O., S., I. (1 tomas, b. l. 169–183).

Iš 2017-08-08 objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas Visagino miesto vaizdo stebėjimo sistemos kameros Nr. 14 vaizdo įrašas, įrašytas 2017–06–09 laikotarpiu nuo 08.40 val. iki 10.00 val. Peržiūrint vaizdo įrašą matyti, kad kamera Nr. 14 fiksuoja teritorijos vaizdą šalia parduotuvės „Norfa“, esančios (duomenys neskelbtini). Vaizdo įraše ties 00:15:24, (realus laikas 08.55 val.), matyti kaip iš parduotuvės „Norfa“ dviese išeina nukentėjusysis R. M. ir E. B.. R. M. yra apsirengęs tamsiomis kelnėmis, ant viršaus apsirengęs šviesia striuke, po kuria matyti šviesios spalvos drabužis, rankoje nešasi oranžinės spalvos maišą. Šalia jo einantys E. B. yra apsirengęs mėlynos spalvos džinsinėmis kelnėmis, šviesiu megztiniu, rankose nieko nesineša, abu jie eina (duomenys neskelbtini) link. Ties 00:15:39 vaizdo įrašo minute R. M. ir E. B. pasitraukia iš vaizdo kameros fiksuojamos teritorijos. Ties 00:26:19 vaizdo minute (realus laika 09.06 val.) matyti, kaip R. M. ir E. B. vėl pasirodo vaizdo įraše, grįžta nuo (duomenys neskelbtini) tuo pačiu keliu kaip ir buvo išėję. Vaizdo įraše jie užfiksuoti dviese. Matyti, kad grįždamas R. M. rankoje laiko dar vieną maišą šviesios spalvos. Vaizdo įraše matyti, kaip R. M. ir E. B. praėję pro parduotuvę „Norfa“, užsuko už jos ir nuo 09.07 val. jų įraše nebesimato. (2 tomas, b. l. 12–16)

Iš 2017–08–11 objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti parduotuvės „Norfa“ pateikti kompaktiniai diskai „Optimal CD-R“ ir „extreme CD-R“, kuriuose įrašyti parduotuvės „Norfa“, esančios (duomenys neskelbtini), vaizdo stebėjimo kamerų įrašai, įrašyti 2017–06–09 laikotarpiu nuo 08.12 val. iki 08.53 val. bei laikotarpiu nuo 08.06 val. iki 09.43 val. Šiuose vaizdo įrašuose užfiksuota, kas ateina ir išeina iš parduotuvės, matyti tam tikrą dalį teritorijos prie parduotuvės, matyti vaizdas prie kasos. Matyti kaip 08.42 val. pasirodo R. M. ir E. B., jie dviese eina nuo (duomenys neskelbtini) pusės į parduotuvę „Norfa“. Matyti, kad R. M. apsirengęs tamsios spalvos kelnėmis, ant viršaus apsirengęs šviesios spalvos striukę, po striuke matyti šviesios spalvos drabužis. Kartu su juo einantis E. B. yra apsirengęs mėlynos spalvos džinsinėmis kelnėmis, šviesiu megztiniu. Iš parduotuvės „Norfa“ jie išeina 08.54 val. ir nueina (duomenys neskelbtini) link, o 09.05 val. matyti kaip jie dviese, grįžta atgal, praeina pro parduotuvę ir vaizdo įraše nuo 09.05 val. jų nebesimato. Taip pat užfiksuotas vaizdas parduotuvės viduje prie dviejų kasų. Matyti kaip 08:45:12 val. prie kasos dviese, prieina R. M. ir E. B., kurie ant prekystalio pastato 3 butelius. Kasininkė paima du butelius ir juos pastato į šalį už kasos, o pramuša per kasą tik vieną butelį, už kurį moka E. B.. Jis paduoda kasininkei vieną kupiūrą, po ko kasininkė ją paduoda kitai kasininkei ir pastaroji su kupiūra išeina į parduotuvės salę. Tuo metu E. B. ir R. M. laukia prie kasos. Belaukiant R. M. dar atskirai nusiperka maišelį oranžinės spalvos. Po kurio laiko grįžta kasininkė su pinigais, kuriuos paduoda tai kasininkei, kuri aptarnavo R. M. ir E. B., pastarajam duodama grąža. Matyti, kaip R. M. į maišelį susideda pirkinį ir nuo 08:51:55 val. jo vaizdo įraše daugiau nebematyti. E. B. dar kurį laiką stovėjo prie kasos, nuo 08:52:50 val. jo vaizdo įraše nebematyti (2 tomas, b. l. 24–29).

Iš 2017–08–08 Utenos apskrities VPK KP NTS vyresniosios tyrėjos I. M. tarnybinio pranešimo „Dėl parduotuvės „Gėrimai pigiau“, esančios (duomenys neskelbtini), vaizdo kameros įrašų apžiūros“ matyti, kad apžiūrėtuose video įrašuose, įrašytuose Visagino miesto vaizdo stebėjimo sistemos kameromis, nustatyta, kad R. M. ir E. B. išėjus iš parduotuvės „Norfa“, 2017–06–09 laikotarpiu nuo 08.55 val. iki 9.06 val., kuomet jie nuėjo (duomenys neskelbtini) link bei iš tos pusės grįžo, jų buvimo vieta užfiksuota nebuvo. Buvo nustatyta, kad netoli parduotuvės „Norfa“ adresu (duomenys neskelbtini), veikia parduotuvė „Gėrimai pigiau“, kurios darbuotoja G. K., gim. (duomenys neskelbtini) savanoriškai pateikė šios parduotuvės vaizdo stebėjimo kameros, įrengtos parduotuvės prekybos salėje, 2017–06–09 dienos vaizdo 2 įrašus (2 tomas, b. l. 30–33). Atliekant šių vaizdo įrašų peržiūrą nustatyta, kad parduotuvės kameros fiksuojamas laikas nuo realaus laiko atsilieka 1 val. Įrašai padaryti 2017–06–09, realus įrašų laikas yra laikotarpiu nuo 08:59:59 val. iki 09:21:55 val. Peržiūrėjus minėtus vaizdo įrašus, matyti, kad parduotuvėje R. M. ir E. B. neužfiksuoti. (2 tomas, b. l. 34–35).

Iš 2017–08–01 Utenos apskrities VPK KP NTS vyresniojo tyrėjo A. V. tarnybinio pranešimo „Dėl vaizdo kamerų duomenų“ ir prie tarnybinio pranešimos pridėtos užfiksuotų duomenų nuotraukos matyti, kad tyrimo metu nustatyta, kad įtariamasis E. B. naudojasi automobiliu Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Peržiūrėjus Visagino miesto vaizdo kamerų, fiksuojančių įvažiuojančius ir išvažiuojančius iš Visagino automobilius, duomenis, nustatyta, kad automobilis Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), keturis kartus užfiksuotas kameros, esančios (duomenys neskelbtini) gatvėje. Duomenų peržiūra atlikta 2017–06–09 23.16 val. Atliekant peržiūrą nustatyta, kad kameros fiksuojamas laikas nuo realaus laiko atsilieka 1 val.13 min. Kameros užfiksuoti automobilio Audi 100 valst., Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys: 1. Įvažiavo į Visaginą 2017–06–02 18.25 val. (realus laikas - 19.38 val.); 2. Išvažiavo iš Visagino 2017–06–02 20.07 val. (realus laikas – 21.20 val.); 3. Įvažiavo į Visaginą 2017–06–08 17.03 (realus laikas – 18.16 val.); 4. Išvažiavo iš Visagino 2017–06–09 18.32 val. (realus laikas – 19.45 val.). (2 tomas, b. l. 46–49).

Iš 2017–07–18 objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta iš Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus gauta skaitmeninė garso įrašo kopija, kuri yra susijusi su pranešimu apie įvykį (duomenys neskelbtini). Apžiūrimas garso įrašas yra mp3 formato, jo dydis 208 KB, įrašo trukmė 00:01:47 val. Į BPS skambinta 2017–06–09 20:37:40 val. Įraše girdėti kalbantys BPC darbuotojas (kalba moteriškas balsas) ir vyras, kuris pokalbio metu neprisistato. Kviečiama policija adresu (duomenys neskelbtini), nurodoma, jog guli negyvas kaimynas perpjauta gerkle (2 tomas, b. l. 53–54).

Iš 2018–01–30 Utenos apskrities VPK KP NTS vyresniosios tyrėjos I. M. tarnybinio pranešimo „Dėl nukentėjusiojo R. M. išklotinės analizės“ matyti, kad tyrimo metu buvo gautos abonentinio telefono numerio (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi R. M., įeinančių ir išeinančių skambučių, trumpųjų pranešimų (SMS) bei bazinių stočių (celių) išklotinės laikotarpiu nuo 2017–05–23 iki 2017–06–11 įskaitytinai. Atlikus išklotinės apžiūrą buvo nustatyta, kad 2017–06–09 R. M. skambino: žmona J. M. skambino 5 kartus (07.13 val., 07.19 val., 07.32 val., 07.48 val., 07.57 val. – visi pokalbiai neįvyko); darbo vadovas V. K. skambino 4 kartus (10.20 val. – pokalbis įvyko; 10.21 val., 12.53 val., 13.55 val. – pokalbiai neįvyko); buvusi kaimynė J. L. skambino 1 kartą (14.53 val. - pokalbis neįvyko); kaimynas G. C. skambino 1 kartą (20.35 val. - pokalbis neįvyko); sesuo I. J. skambino 1 kartą (23.33 val. - pokalbis neįvyko). Pats R. M. 2017–06–09 skambino: į taksi įmonę skambino 2 kartus (07.37 val., 07.42 val. - pokalbiai neįvyko); pusbroliui A. J. skambino 2 kartus (07.51 val. – pokalbis įvyko, 07.54 val. – pokalbis neįvyko); J. L. skambino 2 kartus (07.55 val., 08.20 val. – pokalbiai neįvyko), žmonai J. M. skambino 1 kartą (08.21 val. – pokalbis neįvyko) (2 tomas, b. l. 6–7).

Iš 2018–01–30 Utenos apskrities VPK KP NTS vyresniosios tyrėjos I. M. tarnybinio pranešimo „Dėl nukentėjusio R. M. kaimynų nustatymo ir jų apklausos“ matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, jog butas Nr. (duomenys neskelbtini) yra daugiabučio namo 7–ame aukšte. Be minėto buto toje pačioje laiptinės aikštelėje yra dar penki butai bei bendro naudojimo patalpos. Patikrintas VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinis duomenų bankas ir buvo nustatyta, jog bute Nr. (duomenys neskelbtini) gyvena B. D. su žmona R. D.; bute Nr. (duomenys neskelbtini) gyvena G. C. su žmona J. C.; bute Nr. (duomenys neskelbtini) gyvena S. B.; bute Nr. (duomenys neskelbtini) gyvena S. R.; bute Nr. (duomenys neskelbtini) gyvena V. K.. Buto Nr. (duomenys neskelbtini) gyventojas S. B. nuo gegužės pabaigos ar nuo birželio pradžios buvo išvykęs į Vilnių, kur Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje jam buvo padaryta kojos operacija, namo grįžo dieną iki R. M. laidotuvių. Buto Nr. (duomenys neskelbtini) gyventojas V. K. 2017–06–08 iš namų išėjo apie 08.45 val. ir grįžo tik 2017–06–11 vakare. Atsižvelgus į VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenis ir (duomenys neskelbtini) esančių butų, bendro naudojimo patalpų, buto Nr. (duomenys neskelbtini) virtuvės išsidėstymą, buvo sudaryta 7–o aukšto schema, kuri pridėta prie tarnybinio pranešimo (1 tomas, b. l. 114–117).

Iš 2017–07–13 VšĮ Visagino ligoninės rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad R. M. kreipėsi su VšĮ Visagino pirminės sveikatos priežiūros centro siuntimu į VšĮ Visagino ligoninės Priėmimo–skubiosios pagalbos skyrių 2017–06–06 15.05 val., skusdamasis galvos skausmais, spaudimu širdies plote, širdies plakimu. Skyriuje 2017–06–06 nuo 15.05 val. iki 18.00 val. jam buvo suteiktos 2–jų budinčių gydytojų asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Būklei pagerėjus pacientas 2017–06–06 18.00 val. nukreiptas nedarbingumo lapeliui išrašyti ir tolesniam ambulatoriniam sekimui į polikliniką. (3 tomas, b. l. 145–148).

Iš 2017-06-29 VšĮ Visagino pirminės sveikatos priežiūros centro rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad R. M. į VšĮ Visagino pirminės sveikatos priežiūros centrą kreipėsi 2017–06–06 14.20 val. Atlikus EKG duotas siuntimas stacionariniam gydymui, 15.05 val. apžiūrėtas VšĮ Visagino ligoninėje priėmimo skyriuje, nukreiptas atgal į VšĮ Visagino pirminės sveikatos priežiūros centrą dėl išdavimo nedarbingumo pažymėjimo nuo 2017–06–06 iki 2017–06–09. 2017–06–07 ir 2017–06–08 lankėsi VšĮ Visagino pirminės sveikatos priežiūros centro procedūriniame kabinete. 2017–06–09 pacientas į priėmimą neatvyko. (3 tomas, b. l. 150).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad

1. R. M. mirė nuo keturių durtinių-pjautinių žaizdų pasmakrės ir kaklo dešinės pusės riboje su išorinės ir vidinės miego arterijų ir jungo venos sužalojimais. Tai komplikavosi ūmiu išoriniu nukraujavimu.

2. R. M. lavono tyrimo metu rasti sužalojimai:

2.1. Buvę mirties priežastimi: keturios durtinės–pjautinės žaizdos pasmakrės ir kaklo dešinės pusės riboje su išorinės ir vidinės miego arterijų ir jungo venos sužalojimais. Šios žaizdos padarytos duriančiu–pjaunančiu savybių daiktu (daiktais), kuo galėjo būti peilio geležtės tipo daiktas (daiktai), iki keliasdešimt minučių laikotarpyje iki mirties. Duriant šiais daiktais (daiktu) iš priekio į nugarą, nežymiai iš išorės į vidų, nežymiai iš viršaus žemys, stovinčio žmogaus atžvilgiu, ne mažiau kaip keturis kartus. Tai rodo sužalojimo morfologiniais ypatumai. Šis sužalojimas vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu, dėl miego arterijų ir „Jungo“ venos sužalojimų.

2.2. 26–ios kaklo ir pasmakrės durtinės pjautinės žaizdos su liežuvio ir skydinių kremzlių sužalojimais, padarytos duriančių–pjaunančių savybių daiktų (daiktais), kuo galėjo būti peilio geležtės tipo daiktas (daiktai), iki keliasdešimt minučių laikotarpyje iki mirties. Duriant šiais daiktais kakle iš priekio į nugarą, beveik horizontalioje plokštumoje, beveik nenukrypstant į šalis, pasmakrėje statmenai iš apačios į viršų, stovinčio žmogaus atžvilgiu. Tai rodo sužalojimo morfologiniais ypatumai, nustatyti lavono tyrimo metu. Šie sužalojimai visumoje vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl jų nukentėjusiojo sveikata būtų sutrikusi ilgiau 10 dienų.

2.3. 16–ka muštinių žaizdų ir keturi odos nubrozdinimai veide, padaryti kietais bukais daiktais (kuo galėjo būti įvykio vietoje rastas sudaužytas virdulys), iki keliasdešimt minučių laikotarpyje iki mirties. Tai rodo sužalojimo morfologiniai ypatumai, nustatyti lavono tyrimo metu. Šie sužalojimai visumoje vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl jų nukentėjusiojo sveikata būtų sutrikusi ilgiau 10 dienų.

2.4. Odos nubrozdinimai kaklo dešinėje padaryti kietais bukais daiktai (kuo galėjo būti įvykio vietoje rastas sudaužytas virdulys), iki keliasdešimt minučių laikotarpyje iki mirties. Tai rodo sužalojimo morfologiniai ypatumai ir lokalizacija. Šie odos nubrozdinimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

2.5. Poodinės kraujosruvos krūtinėje, kairiojo klubo sąnario projekcijoje dešiniame dilbyje ir kairiame rieše, padaryti kietais bukais daiktais, iki kelių valandų laikotarpyje iki mirties. Tai rodo sužalojimo morfologiniai ypatumai. Kraujosruvos atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

2.6. Po vieną taškinę durtinę žaizdelę su aplinkinėmis poodinėmis kraujosruvomis abiejų alkūnių linkiuose, padarytos duriančiais daiktais, galimai injekcinėmis adatomis, iki keliasdešimt minučių laikotarpyje iki mirties. Tai rodo sužalojimo morfologiniais ypatumai ir lokalizacija. Šios žaizdos atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

2.7. Pjautinė žaizdelė kairės rankos II piršto pamatinės falangos nugariniame paviršiuje padaryta pjaunančiu daiktu, iki keliasdešimt minučių laikotarpyje iki mirties, galimai nukentėjusiajam ginantis nuo smūgio. Tai rodo sužalojimo morfologiniai ypatumai ir lokalizacija. Ši žaizda atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

3. R. M. lavono kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,44‰ etilo alkoholio, šlapime nustatyta mažiausia koncentracija 3,38‰ etilo alkoholio, tai atitinka vidutinį girtumo laipsnį. Tyrimo objektai bus saugomi VTMT toksikologijos laboratorijoje iki sunaikinimo termino – 2018–06–16. Tai nurodyta VTMT toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini)

5. Nukentėjusiojo tyrimo metu rastos žaizdos padarytos kito asmens poveikyje. Remiantis lavono padėtimi, sienų aptaškymais krauju ir kraujo išsidėstymu ant grindų galima teigti, kad pjautiniai durtiniai sužalojimai kakle, pasmakrėje padaryti nukentėjusiajam gulint aukštielninkam, toje vietoje, kur rastas jo lavonas. Sužalojimai rankose galėjo būti padaryti nukentėjusiajam ginantis nuo smūgių, poodinės kraujosruvos krūtinėje, kairiojo klubo sąnario projekcijoje galėjo būti padarytos jam griūnant, ar nugriuvus ant kieto buko neriboto paviršiaus (pavyzdžiui nuo įvykio vietoje užfiksuotos kėdės ant grindų), injekcinės žaizdelės linkiuose nukentėjusysis galėjo pasidaryti ir pats.

6. Pjautinis sužalojimas kairės rankos II piršte ir poodinės kraujosruvos rankose galėjo būti padaryti nukentėjusiajam ginantis, išvados 2.1–2.4 papunkčiuose nurodytų sužalojimų apimtis ir pobūdis yra būdingi sužalojimams, padaromiems kietam asmeniui suduodant smūgius nurodytais daiktais, nemažiau kaip: į veidą – 5 kartus, į pasmakrę – 12 kartų, į kaklą – 18 kartų (3 tomas, b. l. 102–114).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Medicinos kriminalistikos laboratorijos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog tikėtina, jog R. M. kaktos sužalojimai padaryti tirti pateikto virdulio korpuso atskilusiais kraštais. Kategoriška išvada negalima, nes sutampančių požymių visuma yra tik grupinės priklausomybės; neatmetama galimybė, kad R. M. nubrozdinimai kaklo srityje padaryti traumuojant tirti pateikto virdulio korpuso atskilusiais kraštais; R. M. kaklo durtinės – pjautinės žaizdos, nepadarytos tirti pateiktu virduliu (5 tomas, b. l. 32–39).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados pM (duomenys neskelbtini) matyti, kad

1. R. M. mirtis galėjo įvykti prieš 2–4 paras iki jo lavono tyrimo pradžios (2017–06–12, 08.30 val.).

2. R. M. lavono biologinėse terpėse rasta etilo alkoholio ir medikamento diazepamo bei šio medikamento skilimo produktų pėdsakų.

3. R. M. lavono tyrimo metu nustatyti sužalojimai padaryti ne mažiau kaip: 30–čia trauminių poveikių durtiniu pjautiniu daiktu (durtiniais pjautiniais daiktais) pasmakrėje ir kakle (iš jų keturi buvo mirtį nulėmę), ne mažiau kaip 5–iais trauminiais poveikiais kietais bukais daiktais (kuo galėjo būti įvykio vietoje rastas virdulys ir jo šukės) veide. Šių sužalojimų lokalizacija ir pobūdis būdingi sužalojimams, kuriuos padaro kitas asmuo suduodamas smūgius minėtais daiktais (daiktu).

4. Po R. M. lavono tyrimo metu nustatytų kaklo sužalojimų, buvusių mirties priežastimi, nurodytų specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini), surašytos 2017–06–20 išvados 2.1. papunktyje nukentėjusysis iki keliasdešimt minučių laikotarpyje prarado sąmonę ir mirė. Kiti mechaniniais poveikiais padaryti sužalojimai jo sąmonei ar aktyvių sąmoningų veiksmų atlikimui įtakos neturėjo. Tačiau jo sąmonė ir sąmoningi veiksmai buvo sutrikdyti toksinio etilo alkoholio poveikio, kuris sukėlė sąmonės slopinimą ir koordinacijos sutrikimus.

5. Po R. M. lavono tyrimo metu nustatytų kaklo sužalojimų, buvusių mirties priežastimi, nurodytų specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini), surašytos 2017–06–20 išvados 2.1. papunktyje nukentėjusysis iki keliasdešimt minučių laikotarpyje prarado sąmonę ir mirė. Kiti sužalojimai įtakos jo mirčiai neturėjo (3 tomas, b. l. 121–124).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad:

1. Ant ėminio nuo koridoriaus sienos (1 mėg.), nuoplovose nuo plautuvės (16 mėg.), ant peilio (10–12 mėg.), ant suplėšytų marškinėlių dalies (8 mėg.), pagalvės užvalkalo (19 mėg.), antklodės užvalkalo (20 mėg.), dviejų megztinių (23,24 mėg.), sportinių kelnių (25 mėg.), sportinių batų (27 mėg.) rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą gautas DNR profilis sutampa su R. M. DNR profiliu su 99,999999999999% tikimybe.

2. Nuoplovoje nuo plautuvės (17 mėg.) rasti žmogaus kraujo pėdsakai. Atlikus DNR tyrimą gautas DNR profilis sutampa su R. M. DNR profiliu su 99,999999999999% tikimybe.

3. Nuoplovoje nuo vonios paviršiaus (18 mėg.) žmogaus kraujo nerasta. Atlikus DNR tyrimą, DNR profilio tinkamo vertinimui negauta.

4. Plaukas nuo koridoriaus sienos (2 mėg.) yra žmogaus, neturintis svogūnėlio plauko šakniniame gale, todėl netinka DNR tyrimui.

5. Plaukas, nuimtas nuo stiklinės taurelės (3 meg.), yra žmogaus, su kolbos pavidalo svogūnėliu. Atlikus DNR tyrimą, DNR profilio tinkamo vertinimui negauta.

6. Plaukas, nuimtas nuo stiklinės taurelės (7 mėg.), yra žmogaus, su kablio pavidalo svogūnėliu. Atlikus DNR tyrimą gautas DNR profilis sutampa su R. M. DNR profiliu su 99,999999999999% tikimybe.

7. Atlikus DNR tyrimą ant cigaretės (4 mėg.), DNR profilio tinkamo vertinimui negauta, seilių nerasta.

8. Atlikus tyrimą ant cigaretės (5 mėg.) gautas DNR profilis sutampa su E. B. DNR profiliu su 99,999999999999 tikimybe.

9. Ant taurelės (6 mėg.) rastos žmogaus seilės. Atlikus DNR tyrimą gautas mišrus, ne daugiau nei dviejų asmenų DNR profilis, iš kurių vienas sutampa su E. B. DNR profiliu su 99,999999999999% tikimybe, o kitas DNR profilis sutampa su R. M. DNR profiliu su 99,999999999999% tikimybe.

10. Ant suplėšytų marškinėlių dalies (9 mėg), dviejų virtuvinių peilių (13-15 mėg.), dviejų peilių iš automobilio (21–22 mėg.), sportinio dešinės kojos bato (26 mėg.) žmogaus kraujo nerasta.

11. Ant juodo megztinio, šaliko, džinsinių kelnių su diržu, marškinėlių dėmių ir sutepimų, tinkančių kraujo tyrimui, nerasta ( 2 tomas, b. l. 186 – 207).

Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro 2017-08-25 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti: 1. Kraujo pėdsakų susidarymo mechanizmas ant tirti pateiktų spintelės durelių yra mišrus. Dalis pėdsakų susidarė užtiškus smulkiems kraujo lašams ant durelių paviršiaus. Dalis kraujo pėdsakų ant durelių Nr. 1 ir Nr. 2 susidarė kontaktuojant su kraujuojančiu ar kruvinu šaltiniu ir po to kraujo pertekliui nutekant žemyn. Dalis kraujo pėdsakų ant durelių susidarė stambiems kraujo lašams užtiškus ant durelių paviršiaus ir nutekant jiems žemyn. Dalis kraujo pėdsakų ant durelių susidarė braukiant per dureles kraujuotu paviršiumi. Kraujo lašelių tiškalų kryptis rodo, kad tiškalai susidarė iš kraujuoto ar kraujuojančio šaltinio, esančio ties durelių Nr. 1 apatiniu dešiniuoju kampu ir durelių Nr. 2 apatiniu kairiuoju kampu. 2. Nustatyti, kokioje padėtyje buvo nukentėjusysis ir įtariamasis susidarant kraujo pėdsakams ant tirti pateiktų spintelės durelių, negalima, nes kraujo pėdsakuose nėra požymių, leidžiančių apie tai spręsti (3 tomas, b. l. 5 –11).

Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro 2017–09–27 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad: 1. Ant tirti pateikto pilkos spalvos megztinio su siauromis skersomis juodos ir baltos spalvų juostomis, dešinės rankovės apatinėje dalyje, priekiniame paviršiuje yra dvi kraujo dėmės, susidariusios megztiniui liečiant kraujuotą paviršių. Ant tirti pateikto tamsiai pilkos spalvos megztinio, priekiniame paviršiuje, viršutinėje dalyje, ant megztinio rankovių priekiniame paviršiuje yra kraujo dėmės, susidariusios megztiniui liečiant kraujuotą paviršių ar braukiant per kraujuotą paviršių. Ant tirti pateiktų kelnių, dešinės klešnės priekiniame paviršiuje, kelnių kairės klešnės priekiniame paviršiuje yra kraujo dėmės, susidariusios liečiant kraujuotą paviršių ar braukiant per kraujuotą paviršių. Kraujo dėmių lokalizacija parodyta specialisto išvados priede. Ant tirti pateikto kairės kojos sportinio bato informatyvių kraujo pėdsakų nėra. 2. Kraujo pėdsakų pobūdis ant tirti pateiktų E. B. drabužių neprieštarauja jo 2017–06–10 ir 2017–06–11 apklausų metu nurodytoms aplinkybėms ir leidžia teigti, kad ant šių drabužių esančios kraujo dėmės galėjo susidaryti ir E. B. šių apklausų metu nurodytoms aplinkybėms. (3 tomas, b. l. 21–28).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Medicinos kriminalistikos laboratorijos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad neatmetama galimybė, jog tirtos R. M. kaklo žaizdos padarytos pateiktu peiliu Nr. 1 (rastu ant virtuvės plautuvės). Kategoriška išvada negalima, nes sutampančių požymių visuma nėra individuali. Peilis Nr. 1 yra buitinės paskirties, rudos spalvos medine rankena, kuri prie koto pritvirtinta dviem pilkšvo metalo kniedėmis. Bendras peilio ilgis – 305 mm, geležtės ilgis – 176 mm. Geležtės plotis skirtingu atstumu nuo smaigalio: atstumas nuo smaigalio – 5 mm/geležtės plotis – 5,8 mm; atstumas nuo smaigalio – 170 mm/geležtės plotis – 37,7 mm. Peilio geležtė yra duriančių – pjaunančių savybių, plokščia, vienašmenė, turinti stačiakampio pavidalo pentį neišreikštomis briaunomis. (3 tomas, b. l. 30 – 39).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ant elektrinio virdulio, virdulio plastikinio dangtelio, juodo plastiko nuolaužose rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą profilis sutampa su R. M. DNR profiliu su 99,999999999999% tikimybe. ( 3 tomas, b. l. 45–49)

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 1. E. B. nustatyti šie paviršiniai kūno sužalojimai: nedidelės kraujosruvos kaktos dešinės pusės (dvi) ir dešinio paakio (su odos įbrėžimu) odoje, du odos įbrėžimai nosies šaknies kairėje, penkios paviršinės linijinės (galimai pjautinės) žaizdelės dešinės plaštakos I, IV ir V-to pirštų delniniuose paviršiuose ir netaisyklingos formos odos nubrozdinimai dešiniajame dilbyje bei poodinė kraujosruva kairėje šlaunyje. 2. Žaizdelės ir nosies įbrėžimai padaryti aštrią briauną, ašmenis turinčio daikto (-ais), kraujosruvos padarytos kietu buku, nubrozdinimai kietu bukabriauniu daiktu (-ais). Visi sužalojimai padaryti nuo keleto valandų iki vienos paros laikotarpį prieš E. B. apžiūrint, ir jo sužalojimų padarymo galimybė užduotyje nurodytu laikotarpiu neatmetama. 3. E. B. nustatyti (padaryti) kūno sužalojimai, priklausomai nuo žalojančių objektų konfigūracijos paviršiaus savybių galėjo būti padaryti ne mažiau kaip devyniais trauminiais poveikiais. 4. E. B. padaryti kūno sužalojimai, tiek visi kartu, tiek ir pavieniui atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą (4 tomas, b. l. 91–92).

Teismas, išnagrinėjęs visus įrodymus baudžiamojoje byloje ir juos sugretinęs juos tarpusavyje, konstatuoja:

Kaltinamojo E. B. parodymų, kad jis prieš nukentėjusįjį R. M. smurto nevartojo, nepatvirtina surinkti įrodymai, o priešingai teisme duoti liudytojų parodymai, teismo medicinos specialisto išvados, rašytiniai įrodymai, kaltinamojo E. B. parodymus paneigia ir patvirtina, kad jis kaltinime nurodytomis aplinkybėmis tyčia itin žiauriai nužudė R. M. – padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte.

Teismo medicinos specialistas, kurio kompetencija ir patirtimi teismas neturi pagrindo abejoti, išvadoje konstatavo, jog R. M. mirė nuo keturių durtinių – pjautinių žaizdų pasmakrės ir kaklo dešinės pusės riboje su išorinės ir vidinės miego arterijų ir jungo venos sužalojimais. Tai komplikavosi ūmiu išoriniu nukraujavimu. Taip pat specialistas nurodė, jog R. M. mirtis galėjo įvykti prieš 2–4 paras iki jo lavono tyrimo pradžios (2017–06–12, 08.30 val.). Mirtini sužalojimai, kurie išvardinti specialisto išvados 2.1. punkte ir kiti sužalojimai, buvo padaryti iki keliasdešimt minučių laikotarpyje iki mirties, o vėlesnių sužalojimų R. M. nustatyta nebuvo.

Byloje nėra jokių įrodymų, kad R. M. mirtinus sužalojimas būtų patyręs anksčiau nei 2018 m. birželio 9 d. 12 val. Liudytojas G. C. parodė, kad naktį iš birželio 8 į 9 neblaivūs R. M. ir kaltinamasis beldėsi į buto duris, atsikėlęs 9 dienos ryte dar girdėjo, kaip kaltinamasis ir nukentėjusysis kalbėjosi, o grįžęs iš darbo birželio 9 d. apie 15.00 val. atkreipė dėmesį, jog pas R. M. buvo labai tylu ir sunerimęs 20.35 val. skambino R. M., tačiau jam neatsiliepus apie 21 val. užėjęs rado R. M. lavoną. Liudytoja J. C. nurodė, jog iš darbo grįžo 16.20 val. ir atkreipė dėmesį, jog pas R. M. buvo neįprastai tylu, todėl pasiūlė vyrui nueiti ir pažiūrėti. Liudytojas B. D. nurodė, jog 2017–06–09 grįžo iš darbo apie 19.45 val., koridoriaus durys buvo užrakintos ir balkone sutiko žmogų, kuris atrakinus duris puolė prie durų, kažką suburbėjo, pasiėmė pilną prikrautą maišelį ir išėjo. Visagino miesto vaizdo kamerų, fiksuojančių ir išvažiuojančių automobilių duomenys patvirtina, jog kaltinamasis savo automobiliu Audi 100 valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini) išvažiavo iš Visagino 2017–06–09 19.45 val. (2 tomas, b. l. 46–49). Pats kaltinamasis E. B. patvirtino, jog į Vilnių parvyko birželio 9 d. 21–21.30 val. Liudytoja S. R. teigė, kad birželio 9 d. parėjo namo be penkiolikos minučių vienuolikta ir prie durų dar girdėjo kaip R. M. su kažkuo kalba, iš namų išėjo 12 val. ir nukentėjusiojo bute jau buvo tylu, grįžo apie 3 val. Be to, nukentėjusioji J. M. tvirtino, kad birželio 9 d. ryte neprisiskambinusi savo vyrui R. M. į jo butą nuvyko birželio 9 d. iš ryto apie 8 valandą, kur rado nukentėjusįjį ir kaltinamąjį. R. M. abonentinio numerio išklotinės nurodo, kad 2017–06–09 paskutinis įvykęs R. M. naudojamo abonento kontaktas su V. K. naudojamu abonentu fiksuotas 10.20 val. Tokie bylos įrodymai leidžia tvirtinti, jog 2017–06–09 iki 12.00 val. R. M. buvo gyvas. Paminėti liudytojų parodymai bei teismo medicinos specialisto išvados, o taip pat ta dalis kaltinamojo parodymų apie buvimą R. M. bute, kuri neprieštarauja kitiems įrodymams, leidžia tvirtinti, kad visus sužalojimus R. M. patyrė 2017 m. birželio 9 d. laikotarpiu nuo 12.00 val. iki 16.30 val.

Ištirti ir aukščiau paminėti bylos įrodymai patvirtina, jog sužalojimus padarė būtent kaltinamasis E. B.. Kaltinamasis E. B., neigdamas savo kaltę, bandė įtikinti teismą, jog R. M. galėjo sužaloti kiti asmenys. Šie kaltinamojo parodymai vertinami siekimu išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes teismo ištirti įrodymai niekaip neleidžia padaryti išvados, jog ne kaltinamojo atliktų smurtinių veiksmų prieš R. M. pasekoje pastarasis mirė. Juolab, kad E. B. parodymų apie kitus asmenis, kurie būtų buvę pas nukentėjusįjį R. M. birželio 9 dieną jokie įrodymai nepatvirtina. Nė vienas teisme apklaustas liudytojas neparodė, jog su nukentėjusiuoju R. M. ir kaltinamuoju birželio 8 ir 9 dienomis būtų buvę kitų asmenų; taip pat nė vienas byloje esantis įrodymas nepatvirtina kaltinamojo nurodomų aplinkybių, kad kaltinamasis sunkiai ėjo dėl skaudančių kojų ir jį vedė nukentėjusysis, o vėliau du nepažįstami asmenys, kurie ir nupirko degtinės. Byloje esantys Visagino miesto vaizdo stebėjimo sistemos, parduotuvių „Norfa“ pateikti vaizdo įrašai (b. l. 2 tomas, 12–16, 24–29, 34–35) apie nukentėjusiojo R. M. ir kaltinamojo buvimą prie minėtų parduotuvių ir parduotuvėje „Norfa“ visiškai paneigia kaltinamojo parodymus dėl nurodytų aplinkybių. Kaltinamasis E. B. teigdamas, kad byloje esantis ir teismo posėdžio metu ištirtas vaizdo įrašas yra ne 2017 m. birželio 9 d., o gegužės 26 dienos, kai į parduotuvę ėjo gegužės 26 d. vakare apie 20–21 valandą vakaro (b. l. 22, 5 tomas), visiškai susipainiojo, kadangi ištyrus vaizdo įrašą matyti, jog kaltinamojo ir R. M. apsilankymas parduotuvėje fiksuotas ryte ir tai atitinka byloje esančių vaizdo įrašų duomenis, be to, įrašuose aiškiai užfiksuota, jog saulė šviečia iš rytų.

Be to, tiek nukentėjusioji, tiek liudytojai G. C., S. R., B. D., J. L. nurodė visiškai vienodas aplinkybes dėl laiptinės durų rakinimo, o būtent: jog laiptinės durys dieną ir naktį yra rakinamos, raktus turi tik butų gyventojai, nepažįstami žmonės nepasiskambinę telefonu ar nepaskambinę skambučiu į jų bendrą laiptinės koridorių nepatenka, išeiti iš laiptinės koridoriaus galima tik raktu atrakinus duris. B. D. parodė, jog birželio 9 d. grįžus į namus 19.45 val. koridoriaus durys buvo užrakintos. Šie liudytojai neparodė, jog pas nukentėjusįjį R. M. be kaltinamojo birželio 8 ir 9 dienomis būtų matę kitų pašalinių asmenų, ar būtų įleidę, ar išleidę pašalinius asmenis. Įvykio vietos apžiūros metu buvo paimta įvairių objektų, kurie buvo tiriami ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, jog atlikus DNR tyrimą ant įvykio vietoje paimtų cigaretės, taurelių rasti DNR profiliai sutampa su kaltinamojo E. B. ir R. M., o tiriant kitus objektus pašalinių asmenų DNR nebuvo gautas (b. l. 187–189, 2 tomas). Be to, jau paminėti liudytojai vienodai nurodė, jog R. M. nebuvo konfliktiškas žmogus, dažniausiai alkoholį vartodavo vienas, pašaliniai asmenys į jo butą neateidavo, jis draugų neturėjo, o liudytoja S. R. pabrėžė, jog per trejus metus nėra mačiusi, kad pas R. M. ateitų kompanijos asmenų, nepažįstami vyrai (5 tomas, b. l. 10, 5 tomas). Teismo išvada yra ta, jog kaltinamojo E. B. versiją, jog R. M. galėjo mirtinai sužaloti kiti asmenys, paneigia prieš tai paminėti įrodymai.

Analizuojant kaltinamojo E. B. parodymus, kuriuos jis davė viso proceso metu, matyti, jog jie yra nelogiški. Kaltinamasis bandė įtikinti teismą, jis R. M. bute pamatęs lavoną jo neatpažino, bute prabuvo apie valandą laiko, nieko nevalė, neplovė ir pamatęs, jog R. M. telefonas yra kambaryje ir negali R. M. paklausti, kieno tai lavonas, nutarė vykti namo. Visų pirma, nustatyta, jog R. M. lavonas buvo su tokiomis pat treningo kelnėmis, kuriomis pastarasis apsimovęs yra užfiksuotas jau minėtuose vaizdo įrašuose, o liudytojas G. C. kategoriškai tvirtino, jog iš karto atpažino kaimyno R. M. lavoną ir dėl to jokių abejonių jam nekilo, todėl visiškai nelogiški kaltinamojo parodymai apie lavono neatpažinimą. Nors kaltinamasis E. B. tvirtino, jog jį ištiko šokas ir matė kitą vaizdą nei buvo iš tikrųjų, tačiau teismas tokius niekuo nepagrįstus kaltinamojo parodymus vertina siekimu išvengti baudžiamosios atsakomybės. Juolab, kad tolimesni kaltinamojo veiksmai buvo visiškai adekvatūs ir apgalvoti, o būtent: susidėjo ir pasiėmė atsivežtus savo daiktus, išėmė iš savo mobilaus telefono SIM kortelę ir išmetė, pasišalino iš R. M. buto, vairavo automobilį, išvyko iš Visagino į Vilnių. Negalėjo įtikinamai kaltinamasis teismui paaiškinti, kodėl jis nekvietė pagalbos ir bendrame koridoriuje sutiktam liudytojui B. D. nepasakė apie lavoną bute. Iš 2017–06–29 papildomos įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog taikant fizikinį cheminį pėdsakų paieškos metodą, naudojant reagentą ,,Bluestar Forensic“ nematomų kraujo dėmių paieškai, ant plautuvės, joje buvusių indų ir ant čiaupo paviršių, vonios ir tualeto patalpose ant praustuvo, sieninių plytelių aplink praustuvą, metalinės vonios krašto ir jos viduje, tualeto grindų, klozeto vidaus, skalbimo mašinos paviršiuje ir jos būgno viduje išryškėjo (pradėjo švytėti) šviesiai mėlynos spalvos dėmės, o vonios patalpoje išardžius sifoną, į kurį patenka nubėgantis vanduo iš praustuvo ir skalbimo mašinos, taip pat išryškėjo (pradėjo švytėti) šviesiai mėlyna spalva. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinta, jog nuoplovoje nuo plautuvės (17 mėg.) rasti žmogaus kraujo pėdsakai, kurių DNR profilis sutampa su R. M. DNR profiliu su 99,999999999999% tikimybe. Taigi, akivaizdu, jog kaltinamasis E. B. ne tik apgalvojo savo tolimesnius veiksmus, tačiau ir naikino nusikaltimo pėdsakus – plovė kraują.

Nors kaltinamasis R. B. aiškino, jog jokio konflikto tarp jo ir R. M. nebuvo, tuo labiau nebuvo jokio motyvo žudyti R. M., tačiau tokie kaltinamojo parodymai nepaneigia kaltinamojo kaltės. Be to, liudytojas G. C. teisme parodė, jog naktį iš birželio 8 į 9 apie 04.30 val. kai kaltinamasis ir R. M. neblaivūs beldėsi į buto duris, matė R. M. galvoje virš ausies kairėje pusėje sužalojimus, kraujas buvo apdžiūvęs ir patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog R. M. buvo kraujuotas, ant jo veido palei ausį iš kairės pusės buvo nubėgęs kraujas, kuris buvo išdžiūvęs, R. M. kaltinamajam rusiškai šaukė „Pribaik mane“ (b. l. 58, 2 tomas). Aplinkybę, jog birželio 9 d. ryte R. M. vilkimi marškinėliai be rankovių kairėje pusėje buvo suplėšyti ir kaklo srityje jam buvo nubėgęs kraujas patvirtino ir nukentėjusioji J. M., kuri akcentavo aplinkybę, jog kaltinamasis birželio 9 d. ryte buvo ypač agresyvus (b. l. 46, 5 tomas). Liudytoja I. J. (kaltinamojo pusseserė) kaltinamąjį charakterizavo kaip asmenį, kuris išgėręs alkoholio būna labai agresyvus (b. l. 11, 5 tomas), o taip pat ir liudytoja M. D. (kaltinamojo sesuo) kaltinamąjį charakterizavo kaip asmenį, kurio bijojo dėl jo agresyvaus elgesio (b. l. 20–21, 5 tomas).

Kaltinamojo E. B. teiginiai, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai pasinaudojo tuo, kad jis buvo psichologiškai sutrikęs, bei surinko bylai reikšmingus duomenis, kurie jiems yra palankūs ir tik ikiteisminiam tyrimui naudinga linkme, be to, jam buvo daromas psichologinis spaudimas, nepagrįsti jokiais byloje surinktais įrodymais, todėl vertinami siekimu išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Kaltinamojo E. B. parodymai teisme, nepaneigia jo dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką. Teismas daro išvadą, kad byloje surinktų ir aptartų įrodymų analizė leidžia teigti, kad būtent kaltinamasis E. M. padarė nukentėjusiajam R. M. sužalojimus, sukėlusius jo mirtį, t. y. sudavė ne mažiau kaip 35 smūgius į galvą ir kaklo sritį ir jo suduoti smūgiai buvo būtina sąlyga sukėlusi R. M. mirtį.

Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–423/2006, 2K–366/2011, 2K–316–699/2015 ir kt.). Teismo išvada yra ta, jog kaltinamojo E. B. kaltė dėl nužudymo pasireiškė tiesioginės tyčios forma, nes nusikalstamų veiksmų intensyvumas ir kryptingumas, priemonių žalojant R. M. panaudojimas, duriant į gyvybiškai svarbią žmogaus kūno vietą, rodo, kad kaltinamasis suvokė savo veikos pavojingumą bei galimas pasekmes, tarp jų ir žmogaus mirtį.

Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą (kankinant ar kitaip itin žiauriai), kai kaltininko veika dėl gyvybės atėmimo būdo ar kitų aplinkybių pasireiškia ypatingu žiaurumu. Nužudymas itin žiauriai yra tada, kai gyvybė atimama itin skausmingu būdu (pvz., nuodijant skausmingai veikiančiais nuodais, deginant, užkasant, numetant iš didelio aukščio ir pan.) arba padarant nukentėjusiajam daug kūno sužalojimų. Šiuo atveju neturi reikšmės, kiek laiko nukentėjusysis po panaudoto smurto iki mirties jautė kūno sužalojimų sukeltą skausmą. Nužudymas kvalifikuojamas pagal šį punktą, jei kaltininkas suvokė itin žiaurų gyvybės atėmimo ypatumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–252/2011, 2K–253/2011, 2K–14/2012, 2K–235–222/2016).

Nukentėjusysis R. M. buvo sunkaus alkoholinio apsvaigimo būsenos (lavono kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,44% etilo alkoholio, šlapime nustatyta mažiausia koncentracija 3,38 % etilo alkoholio). Konflikto metu ir suduodamas smūgius kaltinamasis matė, jog R. M. yra sunkaus alkoholinio apsvaigimo būsenos, todėl jis suprato, kad toks asmuo yra blogai koordinuotas, neturi galimybių apsiginti ir jo kūnas labiau pažeidžiamas dėl stipraus fizinio poveikio ir numatė mirtinų padarinių galimybę. E. B. plastikiniu virduliu ir peiliu sudavė R. M. ne mažiau kaip: į veidą – 5 kartus, į pasmakrę – 12 kartų, į kaklą – 18 kartų smūgių į gyvybiškai svarbias vietas – galvą ir kaklą, muštiniai ir pjautiniai sužalojimai padaryti ne mažiau kaip 30–čia trauminių poveikių durtiniu pjautiniu daiktu pasmakrėje ir kakle, ne mažiau kaip 5 trauminiais poveikiais kietais bukais daiktais veide; pjautiniai durtiniai sužalojimai kakle, pasmakrėje padaryti R. M. nugriuvus ant grindų, negalinčiam aktyviai pasipriešinti ar gintis bei dar esant gyvam. R. M. rankoje nustatytas pjautinis sužalojimas patvirtina, kad kaltinamasis ne tik sudavė smūgius nukentėjusiajam į galvą, bet dūrė jam į rankas, šiam stengiantis jomis prisidengti ir taip apsisaugoti. Teismas daro išvadą, kad kaltinamasis E. B. suvokė, jog tai nukentėjusiajam yra itin skausminga ir sukelia dideles kančias, ir kad tai rodo kaltinamojo veikos ypatingą žiaurumą ir pripažįsta, jog E. B. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą. Trasologinio tyrimo metu nustatytas kraujo pėdsakų susidarymo mechanizmas, iš kurio matyti, jog dalis kraujo pėdsakų susidarė užtiškant kraujo lašams (5–11, 3 tomas), kas leidžia pagrįstai teigti, jog, jog nukentėjusiajam buvo suduodami itin stiprūs smūgiai ir tai taip pat netiesiogiai patvirtina BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodytą kvalifikuojantį požymį.

Nukentėjusioji J. M. pareiškė turtinės žalos 529,14 Eur turtinės žalos civilinį ieškinį (b. l. 91 – 94, 2 tomas), kurį sudaro R. M. laidojimo išlaidos ir prašė priteisti iš kaltinamojo. Pagal nukentėjusios pateiktus dokumentus ir paaiškinimus matyti, jog savo buvusio sutuoktinio laidotuvėms ji išleido 833,14 Eur. Nukentėjusioji nurodė, kad dalis išlaidų buvo kompensuota, t. y. išmokėta 304 Eur dydžio laidojimo pašalpa, o likusią pinigų sumą apmokėjo iš savo pinigų, todėl prašo priteisti iš kaltinamojo 529,14 Eur. Nukentėjusios J. M. parodymai ir pateikti rašytiniai dokumentai pagrindžia jos turėtas išlaidas. Esant tokioms aplinkybėms, daroma išvada, jog nukentėjusios turtinės žalos 529,14 Eur civilinis ieškinys yra pagrįstas bei priteistinas nukentėjusiajai J. M. iš kaltinamojo E. B., kadangi žala padaryta neteisėtais kaltinamojo veiksmais.

Nukentėjusioji J. M. taip pat reiškė ir neturtinės žalos 20 000 eurų civilinį ieškinį. Nukentėjusioji neturtinės žalos civilinį ieškinį grindė tuo, kad dėl buvusio sutuoktinio mirties patyrė dvasinius išgyvenimus. Bendrieji neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai nustatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje, o būtent: teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinės žalos atlyginimo srityje žalos dydis, t. y. kiekvieno asmens teisė pačiam nustatyti padarytos žalos ribą, o teismo funkcija nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už padarytą neturtinę žalą. Teismas pripažįsta, jog dėl kaltinamojo E. B. nusikalstamos veikos nukentėjusiajai buvo padaryta neturtinė žala – ji patyrė psichologinių išgyvenimų, todėl padaryta neturtinė žala turi būti atlyginta. Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos sukeltos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus gyvenimo kokybei, į dvasinius išgyvenimus, emocinius sukrėtimus.

Sprendžiant neturtinės žalos priteisimo ir jos nustatymo klausimą tretiesiems asmenims, t. y. nukentėjusiajai J. M., teismas atsižvelgia į nukentėjusios santykius su R. M. iki jo mirties. Pagal nukentėjusios, liudytojų parodymus nustatyta, jog R. M. gyveno vienas, tačiau palaikė artimus santykius su nukentėjusiąja buvusia sutuoktine J. M. – J. M. retkarčiais užeidavo pas R. M., jis dažniau lankydavosi pas J. M.. J. M. ateinančią pas R. M. yra mačiusi kaimynė liudytoja J. C., kuri parodė, jog nukentėjusioji buvo davusi savo telefono numerį tam, kad paskambintų, jeigu kas atsitiktų R. M. (b. l. 9, 5 tomas). Taip pat ir liudytoja J. L. parodė, kad R. M. neturėjo draugų, pas jį ateidavo tik žmona (b. l. 11, 5 tomas). Tiek nukentėjusioji, tiek R. M. turėjo vienas kito buto raktus, skambindavo vienas kitam ir šią aplinkybę liudija R. M. abonentinio numerio išklotinių duomenys (b. l. 189194, 1 tomas; 6–7, 2 tomas). Vertinant nukentėjusios J. M. parodymus dėl santykių su mirusiuoju R. M., daroma išvada, jog santykiai tarp R. M. ir nukentėjusios J. M. buvo artimi, nukentėjusioji rūpinosi R. M., taip pat būtent nukentėjusioji organizavo R. M. laidotuves, jai buvo mokama laidojimo pašalpa. Teismas, remdamasi CK 6.250 straipsnio nuostatomis, nustatydamas nukentėjusiajai nagrinėjamu nusikaltimu padarytos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į tai, kad J. M. yra nužudytojo buvusi sutuoktinė, kuri iki pat mirties rūpinosi R. M. ir nužudymas negalėjo jos nesukrėsti, t. y. pripažįstama, jog ji patyrė dvasinius išgyvenimus. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, taip pat atsižvelgia ir į kaltinamojo E. B. kaltę – padarytas tyčinis nusikaltimas, į kaltinamojo materialinę padėtį – kaltinamasis pensininkas, be to, nuteisiamas ilgalaike laisvės atėmimo bausme, ir daro išvadą, kad nukentėjusios J. M. neturtinės žalos civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies priteisiant iš kaltinamojo J. M. 5 000 Eur.

Kaltinamojo E. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, jog jis nusikalto, apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Pripažindamas šią aplinkybę, teismas atsižvelgia į visus bylos įrodymus, taip pat ir paties kaltinamojo parodymus apie alkoholio vartojimo laikotarpį ir kiekius.

Skirdamas bausmę E. B., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį – padaryta veika priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis), veika tyčinė, baigta. Šiuo nusikaltimu sukeltos pasekmės itin sunkios ir jau nebepataisomos – kaltinamojo E. B. tyčiniais veiksmais nužudytas žmogus. Kaltinamasis E. B. nusikalto būdamas neteistas, (b. l. 159, 3 tomas), baustas administracinėmis nuobaudomis už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 160–164, 3 tomas), psichikos sveikatos centre neregistruotas (b. l. 177, 179, 3 tomas), skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (b. l. 110–111, 4 tomas). Kaltinamasis yra pensininkas, Valstybinėje teismo psichiatrijos tarnyboje prie Sveikatos apsaugos ministerijos dirbo nuo 1997–12–23 iki 2016–08–31 ir buvusių darbdavių charakterizuojamas patenkinamai (b. l. 173, 3 tomas). Teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį ir motyvus, pasekmes, nusikaltimo padarymo aplinkybes – nusikaltimas padarytas panaudojant įvairius įrankius kūnui žaloti, į tai, jog po įvykdyto nusikaltimo buvo abejingas nukentėjusiojo atžvilgiu, nesuteikė jam pagalbos ir nesiėmė jokių priemonių ją iškviesti, viso proceso metu nei pats, nei per artimuosius nesiėmė jokių priemonių nusikaltimo pasekmėms sušvelninti – neatsiprašė nukentėjusios J. M., neatlygino nė dalies nusikaltimu padarytos žalos, į nusikaltimo pasekmes, į tai, jog nenustatyta nė viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o pripažinta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė ir prieina prie išvados, jog kaltinamajam E. B. už tyčinį labai sunkų nusikaltimą skirtina straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis bausmė, nes tik tokios trukmės bausmė pasieks BK 41 straipsnyje numatytus tikslus.

Kaltinamajam E. B. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Šios kardomosios priemonės paskyrimo bei pratęsimų pagrindai nėra pasikeitę ar išnykę. Kadangi E. B. skiriama griežta laisvės atėmimo bausmė, yra pagrindas manyti, jog siekdamas išvengti bausmės atlikimo, jis gali pasislėpti (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar apysunkių nusikaltimų, numatytų BPK 122 straipsnio 4 dalyje (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Todėl iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomoji priemonė paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso baudžiamojo proceso kodekso 297 – 303 straipsniais, 308 straipsniu, teismas

nusprendžia:

E. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir nubausti jį laisvės atėmimu keturiolikai metų.

Į bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2017–06–10 iki 2018–06–08 (įskaitytinai).

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos – 2018 m. birželio 8 d.

Kardomąją priemonę – suėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nukentėjusios J. M. 529,14 Eur turtinės žalos civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti iš E. B. nukentėjusiajai J. M. 529,14 Eur turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios J. M. 20 000 Eur neturtinės žalos civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš E. B. 5 000 E. J. M. neturtinei žalai atlyginti.

Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorės Jelenos Sabaliauskienės 2018 m. vasario 6 d. nutarimu laikinai apribotas E. B. nuosavybės teises į jam nuosavybės teise priklausantį turtą –

1) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);

2) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), taikyti iki teismo nuosprendžio įvykdymo civilinių ieškinių dalyje.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktinius įrodymus –

1. 2017–06–09 įvykio vietos apžiūros metu paimtus objektus: stiklines taureles, peilį medine ruda rankena, saugomus Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugojimo patalpoje (2018–02–08 kvitas B serija BBB Nr. (duomenys neskelbtini), sunaikinti;

2. 2017–06–10 bute, adresu (duomenys neskelbtini),, kratos metu paimtus daiktus: pilkos spalvos megztinį, sportinius batus „Nike“, juodos spalvos sportines kelnes „Identic“, pilkos spalvos megztinį, saugomus Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugojimo patalpoje (2017–10–18 kvitas B serija BBB Nr. (duomenys neskelbtini),, grąžinti E. B..

3. 2017–06–09 įvykio vietos apžiūros metu paimtus biologinės kilmės objektus, cigarečių nuorūkas, kojines, suplėšytų marškinėlių 2 dalis, degtuką, akinius nuo saulės, degtukų dėžutę saugomus Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugojimo patalpoje (2017–10–18 kvitas B serija BBB Nr. (duomenys neskelbtini), (apskaitos žurnalo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini),) sunaikinti.

4. 2017–06–09 įvykio vietos ir papildomos apžiūros metu paimtus biologinės kilmės objektus, paklodę, pagalvės užvalkalus, antklodės užvalkalus saugomus Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugojimo patalpoje (2017–10–18 kvitas B serija BBB Nr. (duomenys neskelbtini), sunaikinti.

5. Įvykio vietos papildomos apžiūros metu paimtus R. M. drabužius, lyginamuosius pavyzdžius, butelius (3 vnt. alkoholinių gėrimų ir 1 vnt. mineralinio vandens), biologinės kilmės objektus saugomus Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugojimo patalpoje 2017–10–18 kvitas B serija BBB Nr. (duomenys neskelbtini), sunaikinti, o baldų komplekto 3 vnt. durelių grąžinti J. M..

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, o suimtam nuteistajam – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos, apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.

Teisėjai Jolanta RaščiuvienėValdas CiesiūnasDonatas Jatužis