Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, I-1113-811/2018

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2018-02-09
Bylos Nr.: I-1113-811/2018
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-04240-2015-1
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjas: Violeta Petkevičienė
Pareiškėjas: UAB „GD Logistic“
Atsakovas: Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos
Trečiasis asmuo: Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija
Advokatai: Rūta Sriubaitė

Kategorijos

12.2Mokesčio apskaičiavimas

Administracinė byla Nr. I-1113-811/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04240-2015-1Procesinio sprendimo kategorijos: 12.2.; 12.2.3.;12.10.; 12.14.; 12.14.1.; 12.14.1.1.; 12.14.1.2.; 55.1. (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. vasario 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo Violeta Petkevičienė,dalyvaujant pareiškėjos atstovams G. B. ir advokatei Rūtai Sriubaitei,atsakovės atstovui I. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „GD Logistic“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, dėl sprendimų panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja UAB „GD Logistic“ Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktame skunde, kurį patikslino, prašo panaikinti: 1) Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Komisija) 2015 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą Nr. S-136(7-125/2015); 2) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) 2015 m. gegužės 11 d. sprendimą 69-48; 3) Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Klaipėdos AVMI) 2015 m. vasario 6 d. sprendimą Nr. FR0682-81.

Pareiškėja nurodo, kad Klaipėdos AVMI atliko pareiškėjos 2012 m. pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) ir pelno mokesčio apskaičiavimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimą ir nustatė, kad pareiškėja iš JAV įsigydavo sugedusias ar daužtas transporto priemones, jas suremontuodavo ir pardavusi suremontuotus automobilius, juos reeksportuodavo į kitas ES valstybes. Mokesčių administratorius atliko pareiškėjos eksportuotų transporto priemonių kainų analizę, palygindamas pareiškėjos apskaitoje apskaitytas transporto priemonių pardavimo kainas su VšĮ „Emprekis“ skelbiamomis autotransporto kainomis Lietuvoje ir nusprendė, kad 157 pareiškėjos reeksportuotų transporto priemonių rinkos vertė yra 5 018 159 Lt be PVM, t. y. 431 009 Lt didesnė, nei pareiškėjos apskaitoje apskaitytos tų pačių transporto priemonių pardavimo pajamos (3 587 150 Lt). Mokesčių administratorius konstatavo, kad pareiškėja sumažino pardavimo pajamas ir tuo iškreipė savo veiklos tikrąją ekonominę esmę, į mokesčių deklaracijas įrašė neteisingus bei prieštaringus duomenis, todėl vadovaudamasis Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 70 straipsnio 1 dalimi ir VMI prie FM viršininko 2004 m. gegužės 24 įsakymu Nr. VA-103 patvirtintų Mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklių (toliau – Taisyklės) 4 punktu ir pritaikiusi ekonominių modelių metodą, nustatė, kad pareiškėja tikrinamuoju laikotarpiu neapskaitė 1 431 009 Lt gautų pajamų, nedeklaravo ir nesumokėjo 214 651 Lt (62 167,23 Eur) pelno mokesčio.

Pareiškėja teigia, kad mokesčių administratorius nepagrįstai konstatavo esant MAĮ 70 straipsnyje nurodytą perskaičiavimo pagrindą, netinkamai parinko šaltinius, nesilaikė mokesčio bazės apskaičiavimo įvertinimo principų bei taisyklių.

Pareiškėja teigia, kad šaltiniai netinkami, nes mokesčių administratorius vadovaudamasis MAĮ 70 straipsniu bei Taisyklių 25-27 punktų nuostatomis turėjo nustatyti, kad pareiškėjos parduotų automobilių pardavimo kaina pardavimo dokumentuose neatitinka rinkos kainos. Pareiškėja teigia, kad mokesčių administratorius rinkos kainą nustatė skirtingos rinkos duomenimis ir neteisingai interpretavo apklaustų asmenų paaiškinimus.

Teigia, kad mokesčių administratorius sprendime dėl patikrinimo akto tvirtinimo nurodė surinkęs pakankamai duomenų, kurie leidžia abejoti pareiškėjos apskaitos dokumentais, tačiau pareiškėjos teigimu, mokesčių administratorius negali savo išvadų ir apskaičiavimų grįsti abejonėmis. Nurodo, kad jeigu nėra įrodymų, pagrindžiančių, kad apskaitos dokumentuose įrašyti nepatikimi, prieštaringi duomenys, negali būti daromos išvados dėl neteisingo pardavimo pajamų atvaizdavimo ir negali būti apskaičiuojama mokesčio nepriemoka. Teigia, kad nėra nė vien dokumento, jog pareiškėja transporto priemonę būtų pardavusi kita kaina, nei užfiksuota buhalterinės apskaitos dokumentuose.

Nurodo, kad nei patikrinimo akte, nei sprendime mokesčių administratorius nepateikė išsamios visų gautų atsakymų iš Kazachstano, Baltarusijos Respublikos bei Rusijos Federacijos analizės. Byloje esantys automobilių pardavėjų paaiškinimai nepaneigia, kad automobiliai buvo parduoti tokia kaina, kuri yra nurodyta pareiškėjos apskaitos dokumentuose, tačiau mokesčių administratorius nevertino jų ir vertinimui atliko tik tuos paaiškinimus, kuriuose yra mokesčių administratoriui naudingos informacijos.

Teigia, kad mokesčių administratorius rėmėsi Statistikos departamento rodikliais, tačiau pareiškėjos teigimu, jos pelningumo rodikliai – 0,74 procento (63500/8564078*100) iš esmės žymiai nesiskiria nuo kitų šio sektoriaus įmonių rodiklių 2012 ir 2011 metais ir yra žymiai geresni už šio sektoriaus rodiklius 2010 metais. Nurodo, kad ginčijamuose sprendimuose neįvertintas faktas, kad pagal Statistikos departamento rodiklius Variklinių transporto priemonių ir motociklų didmeninės ir mažmeninės prekybos bei remonto sektoriaus G45 grynasis pelningumas procentais yra 1,65 procento (ne 1,84 procento, kaip nurodo mokesčių administratorius),, tačiau jis toks didelis dėl didelio sektoriaus G453 pelningumo (3,27 procento), o Variklinių transporto priemonių sektoriaus G451, kuriame veikia pareiškėja ir iš kurios mokesčių administratorius perskaičiuoja pajamas yra tik 0,83 procento. Tuo pačiu pareiškėja nurodo, kad kitų veiklos sričių įmonių 2012 metų grynasis pelningumas yra neigiamas (A031 žvejyba -4,43 procento, C301 įvairių tipų laivų statyba – 30,13 procento, G454 motociklų ir jų atsarginių dalių pardavimas – 3,14 procento) ir teigia, kad jos pelningumo rodiklis nėra išskirtinai per mažas, yra artimas Statistikos departamento nurodytam vidurkiui ir nėra išskirtinis šalies mastu. Todėl remiantis Statistikos departamento duomenimis nėra pagrindo abejoti pareiškėjos apskaitos nepatikimumu.

Tuo pačiu pareiškėja nurodo, kad nebuvo deramai įvertintas pareiškėjos argumentas, jog daugiau kaip 80 procentų visų minimų draustų transporto priemonių buvo važiuojama į jų pardavimo, parodymo, komplektavimo, techninės apžiūros, atitikties vertinimo vietas, tačiau dėl jų elektros instaliacijos, variklių bei jų agregatų gedimo jos buvo velkamos (buksyruojamos). Vadovaudamasi Vidaus reikalų ministro 2014 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 1V-445 patvirtintomis Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklėmis, Kelių eismo taisyklėmis bei Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 25 straipsnio 1 punktu nurodo, kad dėl šios teisės aktų nustatytos tvarkos parduodamoms transporto priemonėms buvo priskirti prekybiniai numeriai ir apdrausta civilinė atsakomybė.

Nurodo, kad E. G. paaiškinimas nepatvirtina, kad pareiškėjos išrašytoje sąskaitoje nurodyta kaina nėra ta kaina, už kurią pareiškėjai jai pardavė automobilį, nes jeigu ji mokėjo tarpininkams už automobilio įsigijimą, reikia įvertinti, kad įvežant į Baltarusiją yra mokamas automobilio muitas, kas sudarytų 12 600 Eur, tuo pačiu įvertinti, kad tarpininkas taip pat turėjo skaičiuoti savo antkainį, dėl ko automobilio pardavimo vertė Baltarusijoje taip pat turėjo išaugti.

Pareiškėjai neaišku, kodėl esminę aplinkybę, kurią patvirtino Rusijos pilietis S. K., jog už transporto priemones mokėjo tiek, kiek nurodyta PVM sąskaitose-faktūrose, mokesčių administratorius vertino kritiškai. Mano, kad mokesčių administratoriaus teiginiai, kad šio asmens paaiškinimams galėjo turėti įtakos siekis išvengti papildomų prievolių Rusijos Federacijos muitinėje, nepagrįsti jokias įrodymais ir yra tik prielaidos, kuriomis viešojo administravimo subjektas negali remtis. Teigia, kad Rusijoje importo muitas skaičiuojamas pagal transporto priemonės variklio darbinio tūrio ir pagaminimo metų santykį, o automobilio techninė būklė tam neturi įtakos.

Tuo pačiu nurodo, kad Kazachstano mokesčių administratoriaus pateiktas trijų automobilių muitinės vertės palyginimas su pardavimo dokumentuose nurodyta pardavimo kaina yra apskritai nepriimtinas. VMI nenurodo, ką reiškia muitinė vertė Kazachstane, kaip ji nustatoma, kokios jos sudedamosios dalys. Be to, muitinės vertė yra skirta tik importo mokesčiams apskaičiuoti ir nebūtinai atitinka tikrą rinkos vertę, tuo labiau – kitos šalies rinkos kainą.

Šalies argumentai

Pareiškėja mano, kad VšĮ „Emprekis“ duomenys apie autotransporto kainas Lietuvoje taip pat yra netinkamas šaltinis, kadangi VšĮ „Emprekis“ pateikia duomenis apie Lietuvoje parduodamų automobilių vertę, į kurių savikainą jau įtraukti Europos Sąjungoje mokami mokesčiai. Nagrinėjamu atveju pareiškėja pateikė paklausimus trims įmonėms, atliekančioms transporto priemonių vertinimą, dėl iš JAV importuojamų transporto priemonių, skirtų ne Europos Sąjungos rinkai, vertės. Visos jos patvirtino, kad eksportavimui Europos Sąjungoje nepritaikytų transporto priemonių rinkos vertė gali būti iki 30 proc. mažesnė, nei analogiškų, pritaikytų eksportavimui Europos Sąjungoje. Panašų skirtumą (39,89 proc.) nustatė ir mokesčių administratorius. Pareiškėja taip pat pažymi, jog VšĮ „Emprekis“ nurodo vidutines kainas, tuo tarpu atskirų automobilių kaina skiriasi priklausomai nuo ridos, nusidėvėjimo, įrangos ir kt. faktorių, kurių ši duomenų bazė neįvertina. Pareiškėjos teigimu, mokesčių administratorius nepaaiškino, kiek rinkos dalyvio prekės kaina gali būti mažesnė už vidutinę kainą, kad būtų laikoma atitinkančia rinkos vertę, ir koks procentas prekių galėtų būti taip parduodamos. Pareiškėjai taip pat neaišku, kodėl kainos vidurkis skaičiuojamas tik toje transporto priemonių grupėje, kurioje kaina neatitinka VšĮ „Emprekis“ skelbiamos vidutinės kainos ir pagal kokias taisykles nustatoma, kad rinkos kaina gali būti tik aukštesnė, nei VšĮ „Emprekis“ nurodomas vidurkis.

Pareiškėjos vertinimu, byloje nėra duomenų, kad ji ir automobilių pirkėjai būtų susiję, todėl nėra pagrindo teigti, kad jų sutarta automobilių pirkimo-pardavimo kaina neatitinka rinkos vertės. Mokesčių administratorius neatliko jokio skaičiavimo, kuris atitiktų VMI viršininko 2004-05-24 įsakymu Nr. VA-103 patvirtintas Mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisykles. Pareiškėjos eksportui parduotų transporto priemonių ir VšĮ „Emprekis“ nurodomų vidutinių pardavimo kainų skirtumo vidurkio skaičiavimas nėra ekonominis modelis Taisyklių prasme.

Atsiliepimas

Atsakovė pateiktame atsiliepime nurodė su pareiškėjos skundu nesutinkanti. Teigia, kad Klaipėdos AVMI, atlikusi patikrinimą, nustatė, kad: pareiškėjos grynasis pelningumas (santykis tarp grynojo pelno ir grynųjų pardavimo pajamų) 2012 m. sudarė tik 0,0074, kai pagal Statistikos departamento informaciją grynasis pelningumas sektoriuje „Variklinių transporto priemonių ir motociklų didmeninė ir mažmeninė prekyba bei remontas“ 2012 m. buvo 1,84; Bendrovės 2012 m. eksportuotų transporto priemonių pardavimo antkainis sudarė tik 0,043 proc.; iš 328 2012 m. eksportuotų transporto priemonių tik 72 transporto priemonių pardavimo dokumentuose bei eksporto deklaracijose nurodyta, jog automobiliai bei motociklai parduoti su defektais, o Bendrovė 328 transporto priemones eksportavo į (duomenys neskelbtini). Klaipėdos AVMI, išanalizavusi pareiškėjos įsigytų automobilių pardavimo pelningumą, įvertinusi įsigijimo kainą, remonto, kuro bei kitas sąnaudas, ir kartu atsižvelgusi į pardavimo kainą, nustatė, kad bendros pareiškėjos patirtos išlaidos transporto priemonių įsigijimui sudarė 7 064 770 Lt, o pardavimo pajamos, gautos pardavus minėtus automobilius bei motociklus yra 7 067 841 Lt, t. y. skirtumą tarp savikainos ir pajamų sudaro tik 3 071 Lt. Taip pat nustatė, kad daugiau nei pusę eksportuotų automobilių bei motociklų, t. y. 206 iš 328 vnt., pareiškėja pardavė nuostolingai, o atėmus už automobilio Toyota Camry (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) pardavimą gautą pelną (2 477,73 Lt) gaunama, jog vidutiniškas antkainis, tenkantis vienam parduotam automobiliui ar motociklui, buvo 1,81 Lt. Klaipėdos AVMI, išanalizavusi pareiškėjos pateiktus laikinųjų prekybinių numerių žurnalo už 2012 m. įrašus padarė išvadą, kad 137 transporto priemonės, kurios 2012 m. buvo eksportuotos dalyvavo eisme ir buvo tinkamos eismui. Klaipėdos AVMI nustatė ir tai, kad pareiškėja 2012-05-17 apskaitė automobilio pardavimą Baltarusijos pilietei E. G. už 33 179,12 Lt (12 200 USD) kainą (iš šio automobilio pardavimo sandorio buvo apskaitytas tik 13 Lt pelnas), nors vėliau paaiškėjo, kad E. G. šį automobilį įsigijo už 38 000 USD (103 344,8 Lt). Klaipėdos AVMI nustatė, kad pareiškėja 2012 m. Rusijos piliečiui S. K. 30–45 proc. mažesnėmis nei rinkos kainomis pardavė 6 automobilius. Patikrinimo metu iš Kazachstano mokesčių administratoriaus gautais duomenimis nustatyta, kad trijų automobilių pareiškėjos turimuose pardavimo dokumentuose nurodyta bendra pardavimo vertė 2,46 karto mažesnė nei šių automobilių muitinė vertė. Įvertinusi nurodytas faktines aplinkybes, Klaipėdos AVMI konstatavo, kad pareiškėja netinkamai vykdė savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, į mokesčio deklaracijas įrašė neteisingus duomenis apie savo pajamas, o mokesčių administratorius mokesčio mokėtojo mokestinės prievolės dydžio negali nustatyti įprastine, atitinkamų mokesčių įstatymų nustatyta tvarka. Todėl mokesčių administratorius pagrįstai vadovavosi Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 70 straipsnio 1 dalimi ir atlikto patikrinimo metu pareiškėjos 2012 m. pajamų mokesčio bazę nustatė pagal jo atliktą įvertinimą. Patikrinimo metu nustatytos aplinkybės atitinka Taisyklių 4.1 punkte nustatytus atvejus, kada gali būti atliktas mokesčių administratoriaus įvertinimas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėja nepagrįstai teigia, kad Klaipėdos AVMI neturėjo pagrindo taikyti MAĮ 70 straipsnio 1 dalies nuostatų, nes nenustatė pagrindo mokesčių apskaičiavimui pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą.

Klaipėdos AVMI pagal įvertinimą apskaičiuodama pareiškėjo 2012 m. pajamų mokesčio bazę naudojosi Taisyklių 29 punkte nustatytais informacijos šaltiniais, t. y. vadovavosi informacija, gauta iš pareiškėjos (pareiškėjos pateikti tikrinamojo laikotarpio automobilių pirkimo, pardavimo ir eksporto dokumentai bei kiti apskaitos dokumentai), informacija gauta iš kitų valstybių mokesčių administratorių, informacija, kurią pateikė iš pareiškėjos automobilius įsigiję minėti fiziniai asmenys, VšĮ „Emprekis“ internetiniame puslapyje skelbiamomis autotransporto kainomis. Klaipėdos AVMI surinko pakankamą kiekį informacijos ir duomenų, reikalingų skaičiavimams atlikti ir pagrįstai šios informacijos pagrindu apskaičiavo pareiškėjo mokestines prievoles taikydama mokesčių administratoriaus įvertinimą.

Klaipėdos AVMI taikė ekonominių modelių metodą. Eliminavus atvejus, kuomet pareiškėja transporto priemones pardavė aukštesnėmis kainomis, nei vidutinė rinkos kaina bei motociklo Harley Davidson FLHT pardavimą, buvo nustatyta, jog pareiškėjos 2012 m. reeksportuotų 157 transporto priemonių rinkos vertė sudaro 5 018 159 Lt be PVM, t. y. 1 431 009 Lt arba 39,89 proc. didesnė, negu apskaityta pareiškėjos apskaitoje – 3 587 150 Lt (Patikrinimo akto 5 priedas). Remdamasi šiais duomenimis VMI pagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėja į mokesčių deklaracijas įrašė neteisingus duomenis, todėl jos buhalterinės apskaitos dokumentai neatspindi tikrojo įvykdytų ūkinių operacijų turinio. Tikrinamuoju laikotarpiu pareiškėja, pardavusi naudotus automobilius, išrašytose PVM sąskaitose faktūrose nurodė mažesnes pardavimo kainas, apskaitoje apskaitė mažesnes pajamas, tuo iškreipė savo veiklos tikrąją ekonominę esmę ir į mokesčių deklaracijas įrašė nepatikimus, prieštaringus duomenis apie gautas pajamas. Tokiu būdu, pareiškėja, siekdama išvengti mokesčių, sumažino tikrąją mokesčio bazę. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjos pajamomis pagrįstai laikytinos pajamos, gautos už parduotus automobilius ne pagal pareiškėjos išrašytas PVM sąskaitas faktūras, o VšĮ „Emprekis“ paskelbtos vidutinės automobilių rinkos kainos.

Pareiškėjos daroma prielaida, kad parduotos transporto priemonės galėjo būti techniškai netvarkingos ir tai darė įtaką itin mažam pareiškėjos taikomam antkainiui bei mažai automobilių kainai, atmestina remiantis mokestinio patikrinimo metu surinktais faktais, pagal kuriuos: 255 transporto priemonių pardavimo dokumentuose ir eksporto deklaracijose nėra duomenų apie transporto priemonių defektus; iš 72 transporto priemonių, kurios pardavimo dokumentuose apibūdinamos kaip su defektais, net 45 išvyko sava eiga, todėl jų pardavimo dokumentuose nurodyti defektai nebuvo esminiai ir negalėjo padaryti žymios įtakos ženkliai žemesnėms pardavimo kainoms, lyginant jas su vidutinėmis rinkos kainomis; 129 iš 328 transporto priemonių iki faktiško jų pardavimo buvo draustos privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, todėl parduodami automobiliai buvo važiuojantys ir tinkami dalyvauti eisme; 137 eksportuotoms transporto priemonėms buvo naudojami prekybiniai valstybiniai numeriai, t. y. šios transporto priemonės dalyvavo eisme; 322 transporto priemonių pardavimui iš 328 eksportuotų, pareiškėja apskaitė autodetalių ir serviso darbų išlaidas remontuojant parduotą transporto priemonę; per 2012 m. pareiškėja apskaitė kuro įsigijimo išlaidų už 179 648,52 Lt plius PVM ir tai liudija, jog transporto priemonėmis buvo važinėjama iki jų pardavimo, o kartu patvirtina faktą, jog transporto priemonės buvo geros būklės.

Teigia, kad pareiškėjos nurodyti argumentai, susiję su pirkėjos E. G. paaiškinimu, nesudaro pagrindo nevertinti šios pirkėjos paaiškinime nurodytų aplinkybių. Tuo pačiu nesutinka su pareiškėjos teiginiais dėl netinkamo Rusijos Federacijos piliečio S. K. paaiškinimo vertinimo, nes patikrinimo eigoje surinkti duomenys liudija, jog S. K. įsigytos transporto priemonės negalėjo būti tokios būklės, kaip nurodė pirkėjas.

Mano, kad nagrinėjamuoju atveju nėra pagrindo atsižvelgti į pareiškėjos argumentus, jog įvežant transporto priemonę iš JAV ir išleidžiant ją į laisvą apyvartą ES, būtų taikomas 10 procentų muito tarifas ir standartinis 21 procento PVM tarifas, dėl to, pasak pareiškėjos, atitinkamai didėtų automobilio savikaina ir rinkos vertė lyginant su reeksportuotais į trečiąsias šalis automobiliais, o pareiškėjos automobilių kainų palyginimas su VšĮ „Emprekis“ skelbiamomis kainomis yra netikslus, nes jų automobiliai skirti prekybai skirtingose rinkose. Mokesčių administratoriui nustačius, kad pareiškėjos apskaitos dokumentuose nurodomos mažesnės automobilių pardavimo kainos ir apskaitoje apskaitomos mažesnės pajamos, dėl ko į mokesčių deklaracijas įrašyti neteisingi duomenys, mokesčių administratorius įgyja teisę apskaičiuoti pareiškėjos mokesčio bazę pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjos pajamomis laikytinos pajamos, gautos už parduotus automobilius ne pagal pareiškėjos išrašytas PVM sąskaitas faktūras, o VšĮ „Emprekis“ paskelbtos vidutinės automobilių rinkos kainos, kurios ne visada atspindi tikrąją automobilio kainą, t. y. yra mažesnės. Mano, kad mokesčių administratorius pajamų mokesčio bazę nustatė tinkamai, nepažeisdamas protingumo, objektyvumo bei teisingumo kriterijų. Prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos AVMI atsiliepimo į pareiškėjos skundą nepateikė.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovai palaikė skundą iš esmės skunde nurodytais argumentais ir prašė jį tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime į pareiškėjos skundą išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti.

Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Apie bylos nagrinėjimą proceso šalims pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Ginčas byloje kilo dėl pelno mokesčio apskaičiavimo teisėtumo ir pagrįstumo, t. y. ar mokesčių administratorius pagrįstai vadovaudamasis MAĮ 70 straipsnio 1 dalimi konstatavo, kad pareiškėja, vykdydama automobilių pardavimo ne Europos Sąjungos piliečiams veiklą, 2012 m. savo buhalterinėje apskaitoje neapskaitė ir nedeklaravo gautų 1 431 009 Lt pajamų, ir ar pagrįstai mokesčių administratorius nuo šių pajamų apskaičiavo pareiškėjai mokėtiną pelno mokestį ir su juo susijusias sumas (delspinigius ir baudą).

Nagrinėjant bylą, nustatyta, kad Klaipėdos AVMI atliko pareiškėjos pelno mokesčio ir PVM už 2012 m. laikotarpį apskaičiavimo, deklaravimo bei sumokėjimo teisingumo patikrinimą ir 2014 m. lapkričio 24 d. patikrinimo akte Nr. FR0680-765 (toliau – Patikrinimo aktas) apskaičiavo pareiškėjai papildomai 214 651 Lt pelno mokesčio (Komisijos bylos I t. b. l. 129-136). Klaipėdos AVMI 2015 m. vasario 6 d. sprendimu Nr. FR0682-81 patvirtino Patikrinimo aktą (I t. b. l. 56-59). Pareiškėjos skundą dėl minėto Klaipėdos AVMI sprendimo išnagrinėjusi VMI prie FM 2015 m. gegužės 11 d. sprendimu Nr. 69-48 patvirtino Klaipėdos AVMI 2015 m. vasario 6 d. sprendimą Nr. FR0682-81 (I t. b. l. 52-55). Nesutikdama su minėtu VMI prie FM sprendimu, pareiškėja jį apskundė Komisijai, kuri 2015 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu Nr. S-136(7-125/2015) patvirtino VMI prie FM 2015 m. gegužės 11 d. sprendimą Nr. 69-48 (I t. b. l. 11-26).

Patikrinimo akte mokesčių administratorius konstatavo, kad pareiškėja, siekdama išvengti mokesčių, apskaitos dokumentuose sumažino realias transporto priemonių pardavimo kainas, neapskaitė ir nedeklaravo dalies pajamų už transporto priemonių pardavimą, todėl pareiškėjos pajamas iš transporto priemonių pardavimo už tikrinamą laikotarpį apskaičiavo taikydamas MAĮ 70 straipsnio 1 dalies nuostatas, t. y. pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą. Patikrinimo akte nustatyta, kad: pareiškėja 2012 m., be kitų veiklų, iš JAV įsigydavo sugedusias ar daužtas transporto priemones, jas suremontuodavo ir pardavusi suremontuotus automobilius juos reeksportuodavo į kitas ne Europos Sąjungos valstybes; Bendrovė 2012 m. buhalterinėje apskaitoje apskaitė iš viso 8 548 504 Lt pardavimo pajamų, iš kurių už transporto priemonių ir autodetalių pardavimą Lietuvoje – 1 444 231,97 Lt, už eksportuojamus automobilius bei motociklus – 7 067 841,96 Lt, už ES pirkėjams parduotus automobilius – 36 000 Lt, už krovinio ekspedijavimą, paskyros, krovos darbus, už tranzito procedūrų vykdymą, transportavimą – 430 Lt, tačiau 2012 m. pelno mokesčio deklaracijoje deklaravo uždirbusi 8 564 078 Lt pajamų ir gavusi 74 706 Lt pelno, nuo kurio sumokėjo 11 206 Lt pelno mokesčio, t. y. pareiškėjos grynasis pelningumas 2012 m. sudarė 0,0074 (63 500 Lt / 8 564 078 Lt), kai pagal Statistikos departamento informaciją grynasis pelningumas sektoriuje „Variklinių transporto priemonių ir motociklų didmeninė ir mažmeninė prekyba bei remontas“ 2012 m. buvo 1,84. Tuo pačiu mokesčių administratorius pagal pareiškėjos pateiktus dokumentus įvertinęs transporto priemonių transportavimo, remonto, detalių išlaidas pagal pardavimų grupes, nustatė, kad pareiškėjos taikomas eksportuotų transporto priemonių pardavimo antkainis sudarė tik 0,043 procento, nors pareiškėjos 2012 m. pardavimo pajamos iš eksporto sudarė 83 procentus visų pareiškėjos pardavimo pajamų, t. y. pagrindinę pareiškėjos veiklą, iš kurios pareiškėja taikydama tik 0,043 procento antkainį, deklaravo gaunanti minimalų pelną. Patikrinimo metu įvertinęs apskaitytų pajamų realumą, mokesčių administratorius atliko pareiškėjos eksportuotų transporto priemonių kainų analizę, palygino pareiškėjos apskaitoje apskaitytas transporto priemonių pardavimo kainas su VšĮ „Emprekis“ skelbiamomis autotransporto kainomis Lietuvoje ir nustatė, kad pareiškėjos reeksportuotų 157 transporto priemonių rinkos vertė yra 5 018 159 Lt be PVM, t. y. 1 431 009 Lt didesnė, nei pareiškėjos apskaitoje apskaitytos tų pačių transporto priemonių 3 587 150 Lt pardavimo pajamos. Įvertinęs šias aplinkybes, mokesčių administratorius konstatavo, kad pareiškėja sumažino pardavimo pajamas ir tuo iškreipė savo veiklos tikrąją ekonominę esmę, taip pat į mokesčių deklaracijas įrašė neteisingus bei prieštaringus duomenis, ir, vadovaudamasis MAĮ 70 straipsnio 1 dalies, Taisyklių 4 punkto nuostatomis, pritaikęs ekonominių modelių metodą, papildomai nustatė pelno mokesčio apmokestinamą bazę, t. y. pareiškėjos neapskaitytas pajamas nuo transporto priemonių eksporto, už 2012 m. - 1 431 009 Lt ir konstatavęs, kad pareiškėja pažeidė Pelno mokesčio įstatymo 4 straipsnio nuostatas, nuo pareiškėjos neapskaitytų 1 431 009 Lt pajamų apskaičiavo pareiškėjai papildomai mokėtiną 214 651 Lt pelno mokesčio sumą.

MAĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, tvarkyti apskaitą, saugoti apskaitos ar kitus dokumentus ir dėl to mokesčių administratorius negali nustatyti mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio įprastine, tai yra atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta tvarka, mokesčių mokėtojui priklausančią mokėti mokesčio sumą mokesčių administratorius apskaičiuoja pagal jo atliekamą įvertinimą, atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikšmingas aplinkybes, turimą informaciją ir prireikus parinkdamas savo nustatytus įvertinimo metodus, atitinkančius protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingo mokestinės prievolės dydžio nustatymo kriterijus.

MAĮ 70 straipsnio nuostatoms, susijusioms su mokesčio apskaičiavimu pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, įgyvendinamos VMI viršininko 2004-05-24 įsakymu Nr. VA-103 patvirtintos Mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklės (toliau – Taisyklės). Taisyklių 4 punkte nustatyta, kad įvertinimas gali būti atliekamas, kai mokesčių administratorius mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio negali nustatyti įprastine, atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka, nes mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas: apskaičiuojant mokesčius (nepateikia mokesčio deklaracijos, nustatytąja tvarka patvirtintos ataskaitos ar kito dokumento (toliau – mokesčio deklaracija), į mokesčio deklaraciją įrašo neteisingus (nepatikimus, prieštaringus) duomenis, mokesčių mokėtojo įsigyto turto vertė ir / ar asmeninės išlaidos per atitinkamą laikotarpį yra didesnės už deklaruotas pajamas ir kitais atvejais) (4.1 punktas); bendradarbiaujant su mokesčių administratoriumi (nevykdo arba netinkamai vykdo mokesčių teisės aktuose nustatytas mokesčių mokėtojo pareigas, trukdo mokesčių administratoriui įgyvendinti jam suteiktas teises, nevykdo mokesčių administratoriaus nurodymų pateikti apskaitos dokumentus, registrus, sutvarkyti buhalterinę apskaitą ir kitais atvejais) (4.2 punktas); tvarkant apskaitą (apskaitos netvarko arba tvarko nesilaikydamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų) (4.3 punktas); saugant apskaitos ar kitus dokumentus (toliau – dokumentai) (dokumentų neišsaugo arba išsaugo ne visus; dokumentus saugo neužtikrindamas jų įskaitomumo ir kitais atvejais) (4.4 punktas). Pagal Taisyklių 6 punktą, norėdamas apskaičiuoti mokesčių mokėtojui priklausančią mokėti mokesčio sumą pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, mokesčių administratorius: konstatuoja faktus, aplinkybes, kurioms esant gali būti atliktas įvertinimas, t. y. mokesčių administratorius gali priimti sprendimą mokestį apskaičiuoti pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą tik tada, kai nustatomas bent vienas faktas ar aplinkybė, nurodyta Taisyklių 4 punkte (6.1 punktas); parenka informacijos, duomenų šaltinį (-ius), reikalingus įvertinimui atlikti, mokesčių administratorius turi parinkti tuos informacijos ir duomenų šaltinius, kurie leistų nustatyti kuo teisingesnį mokestinės prievolės dydį, o įvertinimui atlikti gali būti naudojamas vienas ar keli informacijos, duomenų šaltiniai (6.2 punktas); atlieka vertinimą, kurį mokesčių administratorius turi atlikti pasirinkdamas vertinimo būdą, t. y. atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikšmingas aplinkybes, turimą informaciją ir, prireikus, parinkdamas vertinimo metodus. Mokesčių administratorius turi pasirinkti tokį vertinimo būdą, kurį naudojant apskaičiuotas mokestinės prievolės dydis būtų kuo tikslesnis. Mokesčių administratoriaus pasirinkimas priklausys nuo to, kokie duomenys, informacijos šaltiniai turimi ir kuriais naudojantis atliktas vertinimas leistų pasiekti kuo realesnį rezultatą. Siekiant atlikti kuo tikslesnius skaičiavimus, mokesčių administratorius gali taikyti vieną arba kelis vertinimo metodus bei būdus. Mokesčių administratorius, prireikus, gali taikyti ekonominių modelių vertinimo metodą (6.3, 6.3.6 punktai); atsižvelgia į kitas reikšmingas aplinkybes (konkurencinę padėtį, veiklos sąlygas, pobūdį, specifiką ir kita), jeigu jų tiesioginė įtaka gali būti įvertinta, o jeigu nėra galimybės įvertinti ir dokumentais, skaičiavimais ar kitu būdu pagrįsti minėtų aplinkybių įtakos, tokiu atveju mokesčių administratorius skaičiavimų tikslinti neprivalo (6.4 punktas). Taisyklių 7 punkte nustatyta, kad mokesčių administratoriaus įvertinimo rezultatai turi būti pagrįsti atliktais palyginimais, skaičiavimais, nepriklausomai nuo to, kokiu būdu buvo apskaičiuotas mokestis. Ekonominių modelių metodas sureguliuotas Taisyklių IX skyriuje (25–27 punktai). Taisyklių 25 punkte nustatyta, kad: taikant šį vertinimo metodą, gali būti naudojami duomenys iš įvairių informacijos šaltinių; šaltinis turi būti parenkamas taip, kad atspindėtų kuo tikslesnius, skaičiavimams atlikti reikalingus, rodiklius; tai gali būti duomenys apie išlaidas, patalpas, įrenginius, klientų skaičių, vidutinį pirkimo mąstą ir panašiai. Taisyklių 26 punkte nustatyta, kad: surinktiems duomenims įvertinti turi būti parinktas realus ekonominis modelis, kurį naudodamas mokesčių administratorius turi atlikti skaičiavimus (pvz., realizavimo pajamų, bendrojo pelno, grynojo pelno, antkainio, savikainos, pardavimo kainos, išeigos); pasirenkamas skaičiavimo modelis priklausys nuo mokesčių administratoriaus turimos informacijos Taisyklių 27 punkte nustatyta, kad mokesčių administratorius, taikydamas šį vertinimo metodą, taip pat turi įvertinti ir kitas aplinkybes, kurių tiesioginė įtaka gali būti įvertinta. Taisyklių 28 punkte nustatyta, kad mokesčių administratorius, norėdamas atlikti įvertinimą ir apskaičiuoti mokesčius, privalo surinkti pakankamą kiekį informacijos ir duomenų, reikalingų skaičiavimams atlikti ir pagrįsti; vertinimui atlikti mokesčių administratoriaus pareigūnas turi pasirinkti tokį (-ius) informacijos šaltinį (-ius), kuris (-ie) leistų tiksliausiai ir objektyviausiai atlikti įvertinimą. Taisyklių 29.11 punkte nustatyta, kad mokesčių administratoriaus pareigūnas turi teisę naudotis informacija, gauta iš kitų šaltinių, kurių pagrindu galima nustatyti mokesčių mokėtojo atitinkamus veiklos rodiklius, gauti kitą įvertinimui atlikti reikalingą informaciją. Pagal Taisyklių 30 punktą Taisyklės neriboja papildomų mokesčių administratoriaus veiksmų, atliekamų vadovaujantis atitinkamų teisės aktų nuostatomis.

MAĮ 67, 70 straipsniuose ir Taisyklėse įtvirtintą teisinį reguliavimą sistemiškai aiškinant nagrinėjamos administracinės bylos kontekste, konstatuotina, kad Klaipėdos AVMI mokestinio patikrinimo metu privalėjo surinkti ir pareiškėjai pateikti pakankamai duomenų, įrodančių papildomai priskaičiuoto pelno mokesčio apskaičiavimo pagrįstumą bei teisingumą. Pareiškėjai, kuri nesutinka su jai papildomai paskaičiuota pelno mokesčio suma, kyla pareiga įrodyti, jog mokesčių administratorius neteisingai apskaičiavo pelno mokestį. Mokesčių administratorius pagal savo įvertinimą pareiškėjai papildomai paskaičiuoti pelno mokestį už 2012 m. galėjo tik nustatęs, kad pareiškėja nevykdė arba netinkamai vykdė pareigą 2012 m. apskaičiuoti šį mokestį, netvarkė ir (arba) nesaugojo apskaitos ir kitų dokumentų, nebendradarbiavo su mokesčių administratoriumi ir dėl to pareiškėjai mokėtino pelno mokesčio už 2012 m. dydžio negalima apskaičiuoti (nustatyti) įprastine atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta tvarka. Mokesčių administratorius pagal savo įvertinimą apskaičiuodamas pareiškėjai papildomai mokėtino pelno mokesčio už 2012 m. dydį, galėjo taikyti Taisyklėse įtvirtintą ekonominių modelių vertinimo metodą, tačiau pasirinkdamas šį metodą, jis privalėjo atsižvelgti į visas įvertinimui reikšmingas aplinkybes, turimą informaciją, o pasirinktasis ekonominio vertinimo kriterijus turėjo atitikti protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingo mokestinės prievolės dydžio nustatymo kriterijus. Mokesčių administratorius pagal savo įvertinimą, taikydamas ekonominių modelių metodą, apskaičiuodamas papildomai mokėtino pelno mokesčio už 2012 metus dydį, galėjo naudoti duomenis iš įvairių informacijos šaltinių, tačiau tokie šaltiniai turėjo būti parenkami taip, kad atspindėtų kuo tikslesnius skaičiavimams atlikti reikalingus rodiklius; surinktiems duomenims įvertinti turėjo būti parinktas realus ekonominis modelis, kurį naudodamas mokesčių administratorius turėjo atlikti skaičiavimus, įvertindamas visas tiesioginę įtaką tokiems skaičiavimams turinčias aplinkybes.

Dėl pareiškėjos grynojo pelningumo rodiklių.

Klaipėdos AVMI patikrinimo metu nustatė, kad pareiškėjos grynasis pelningumas 2012 m. sudarė tik 0,0074, kai pagal Statistikos departamento informaciją grynasis pelningumas sektoriuje „Variklinių transporto priemonių ir motociklų didmeninė ir mažmeninė prekyba bei remontas“ 2012 m. buvo 1,84. Pareiškėja teigia, kad mokesčių administratorius netiksliai paskaičiavo jos grynąjį pelningumą 2012 m. ir nepagrįstai jį lygino su tais pačiais metais sektoriuje „Variklinių transporto priemonių ir motociklų didmeninė ir mažmeninė prekyba bei remontas“ (klasifikatoriaus kodas G45) rodikliais, nes jos pelningumas turėjo būti lyginamas su įmonių, veikusių sektoriuje „Variklinių transporto priemonių pardavimas“ (klasifikatoriaus kodas G451), grynuoju pelningumu. Šiems savo argumentams pagrįsti ji pateikė nuorašą iš oficialios statistikos portalo (t. I b. l. 80), kuriame nurodyta, kad 2012 m. grynasis pelningumas pagal kodą G45 buvo 1,6 proc., o pagal kodą G451 – 0,8 proc.

Teismo vertinimu, pareiškėja pagrįstai nurodo, jog mokesčių administratorius, kuris remiasi Statistikos departamento duomenimis, lygindamas pareiškėjos grynąjį pelningumą su įmonių, veikusių sektoriuje „Variklinių transporto priemonių ir motociklų didmeninė ir mažmeninė prekyba bei remontas“ (klasifikatoriaus kodas G45), neteisingai apskaičiavo pareiškėjos grynojo pelningumo koeficientą 2012 m., nes jis turėtų būti ne 0,0074 (63 500 Lt / 8 564 078 Lt), kaip teigia mokesčių administratorius, o 0,74 proc. (63 500 Lt / 8 564 078 Ltx100 proc.) – tokia grynojo pelningumo rodiklio skaičiavimo formulė pateikiama internete (https://lt.wikipedia.org/wiki/Finansiniai_rodikliai).

Tuo pačiu matyti, kad oficialios statistikos portalo išraše 2012 m. grynasis pelningumas pagal kodą G45 nurodomas 1,6 proc. (t. I b. l. 80), mokesčių administratorius sektoriaus G45 koeficiento dydį nurodo 1,84 proc. (Komisijos bylos 3 t., b. l. 144). Jokių mokesčių administratoriaus nurodytą dydį patvirtinančių dokumentų byloje nėra, jo atstovas teismo posėdyje taip pat negalėjo paaiškinti, kodėl apskaičiuojant mokesčius pareiškėjai 2012 m. G45 sektoriuje buvo konstatuotas 1,84 procento grynojo pelningumo koeficientas. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia esant pagrindą vertinant pareiškėjos grynąjį pelningumą sektoriuje G45 „Variklinių transporto priemonių ir motociklų didmeninė ir mažmeninė prekyba bei remontas“ 2012 m. vadovautis pareiškėjai palankesniu – 1,6 procento grynojo pelningumo rodikliu.

Teismas nesutinka su pareiškėjos teiginiu, kad mokesčių administratorius nepagrįstai jos grynąjį pelningumą 2012 m. lygino su tais pačiais metais sektoriuje „Variklinių transporto priemonių ir motociklų didmeninė ir mažmeninė prekyba bei remontas“ (klasifikatoriaus kodas G45) rodikliais, o ne su įmonių, veikusių sektoriuje „Variklinių transporto priemonių pardavimas“ (klasifikatoriaus kodas G451), grynuoju pelningumu. Statistikos departamento generalinio direktoriaus 2007 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. DĮ-226 patvirtintame Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriuje nustatyta, kad klasifikatoriaus kodu G (sekcija) 45 (skyrius) žymima ūkinė veikla – „Variklinių transporto priemonių ir motociklų didmeninė ir mažmeninė prekyba bei remontas“, o G (sekcija) 45 (skyrius) 1 (grupė) žymima šios ūkinės veiklos grupė – „Variklinių transporto priemonių pardavimas“; taigi klasifikatoriaus kodu G451 žymima ūkinė veikla kartu su kitomis ūkinėmis veiklomis, priskirtina ekonominei veiklai, žymimai klasifikatoriaus kodu G45. Iš bylos medžiagos matyti, taip pat pareiškėjos atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad pareiškėja verčiasi ne tik autotransporto priemonių eksportu, bet ir jų remontu, autodetalių bei motociklų prekyba ir daugiausiai pelno 2012 m. gavo iš veiklos, neapimančios autotransporto priemonių eksporto. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad mokesčių administratorius pagrįstai pareiškėjos 2012 m. vykdytai ūkinei veiklai priskyrė klasifikatoriaus kodą G45 ir jos grynąjį pelningumą vertino lygindamas su kitų šia ūkine veikla 2012 m. užsiėmusių įmonių grynuoju pelningumu.

Įvertinus pareiškėjos vykdytos ūkinės veiklos pelningumą 2012 m. (0,74 procento) ir palyginus su šią veiklą 2012 m. vykdžiusių įmonių grynuoju pelningumu (1,6 proc.), akivaizdu, kad pareiškėjos grynasis pelningumas buvo daugiau, nei du kartus mažesnis. Taigi, nors mokesčių administratoriaus skaičiavimai vertinant pareiškėjos grynąjį pelningumą nėra tikslūs, tai nepaneigia padarytos išvados, kad pareiškėjos grynojo pelningumo rodiklis 2012 m. buvo gana mažas ir nepatvirtina pareiškėjos argumento, kad šis rodiklis yra artimas šalies vidurkiui ir nėra išskirtinis šalies mastu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šis rodiklis buvo tik viena iš aplinkybių, tačiau ne vienintelė, pagal kurią mokesčių administratorius vertino, jog pareiškėja sumažino pardavimo pajamas, todėl pats savaime negali lemti mokesčių administratoriaus padarytų išvadų neteisingumo.

Dėl pareiškėjos pardavimų antkainio.

Pažymėtina tai, kad mokesčių administratorius patikrinimo metu apskaičiavo ir įvertino pareiškėjos taikytus antkainius pagal pardavimų grupes ir nustatė, kad parduotų autodetalių pardavimo antkainis sudarė 20 procentų, Lietuvoje parduotų transporto priemonių – 23 procentai, į Europos sąjungos valstybes parduotų automobilių – 10 procentų, o eksportuotų transporto priemonių – tik 0,043 procento, nors 2012 m. pareiškėjos pardavimo pajamos iš eksporto sudarė 83 procentus visų pardavimo pajamų. Taigi, pagrindinė pareiškėjos veikla buvo transporto priemonių eksportas, iš kurios pagal pareiškėjos finansinės apskaitos dokumentus ji gavo minimalų pelną.

Pareiškėja nesutinka su mokesčių administratoriaus išvada, kad automobiliai buvo parduoti už didesnę kainą, nei ji nurodyta pareiškėjos finansinės apskaitos dokumentuose.

Mokesčių administratorius šias išvadas padarė išanalizavęs pareiškėjos buhalterinės apskaitos dokumentuose nurodytas eksportuotų transporto priemonių kainas, kurias palygino su VšĮ „Emprekis“ skelbiamomis autotransporto kainomis Lietuvoje, atsižvelgdamas į transporto priemonės markę, jo galingumo parametrus, pagaminimo metus. Mokesčių administratorius peržiūrėjo pareiškėjos 2012 m. parduotų 328 transporto priemonių duomenis, atrinko 226 transporto priemones, turinčias tiksliausius atitikmenis pagal techninius duomenis VšĮ „Emprekis“ duomenų bazėje. Kadangi duomenų apie kitas 102 transporto priemones minėtoje duomenų bazėje nerado, į šias transporto priemones neatsižvelgė. Tuo pačiu neatsižvelgė ir į 68 transporto priemones, kurios buvo parduotos didesne, nei rinkos kaina (nustatytas vidutiniškai 109 Lt (0,5 procento) vienai transporto priemonei tenkantis antkainis) bei į motociklo Harley Davidson FLHT pardavimo kainą, nes mokestinio patikrinimo metu nebuvo nustatyta, kad ši transporto priemonė buvo parduota pagerintos būklės – pardavimo dokumentuose nurodyta, kad ji su defektais, nebuvo drausta, nebuvo naudojami prekybiniai numeriai, Lietuvos Respublikos sieną kirto ne savo eiga, pareiškėja nebuvo apskaičiusi šio motociklo remonto išlaidų. Įvertinęs 157 pareiškėjos reeksportuotas transporto priemones, mokesčių administratorius nustatė jų rinkos vertę – 5 018 159 Lt be PVM, t. y. 1 431 009 Lt (39,89 procentais) didesnę, nei ta, kuri buvo apskaityta pareiškėjos dokumentuose (3 587 150 Lt).

Tuo pačiu mokesčių administratorius įvertino pareiškėjos buhalterinės apskaitos dokumentus ir nustatė, kad pareiškėja 328 transporto priemones įsigijo už 5 938 215 Lt. Remontui, transportavimo išlaidoms iš JAV, autodetalėms, kurui išleido 1 126 555 Lt (apie 16 procentų visų transporto priemonių įsigijimo sąnaudų. Taigi viso nustatyta, kad pareiškėja transporto priemonėms įsigyti patyrė 7 064 770 Lt, pardavė jas už 7 067 841 Lt, taigi skirtumas tarp savikainos ir pajamų – tik 3 071 Lt. Pažymėtina ir tai, kad mokesčių administratorius konstatavo, jog pareiškėja daugiau nei pusę eksportuotų transporto priemonių (206 iš 328) 2012 m. pardavė nuostolingai.

Teismas sprendžia, kad mokesčių administratorius ir Komisija pagrįstai atmetė pareiškėjos argumentus, jog mažą antkainį lėmė prasta transporto priemonių techninė būklė. Byloje nėra įrodymų, paneigiančių mokesčių administratoriaus nustatytas aplinkybes, kad 255 transporto priemonių pardavimo dokumentuose ir deklaracijose nėra duomenų apie transporto priemonių defektus, 45 transporto priemonės iš 72, kurių pardavimo dokumentuose nurodyta, kad jos parduotos su defektais, iš Lietuvos išvyko sava eiga, dėl ko mokesčių administratorius konstatavo, kad pardavimo dokumentuose nurodyti defektai nebuvo esminiai ir negalėjo daryti įtakos jų žymiai mažesnei pardavimo kainai, lyginant ją su vidutinėmis rinkos kainomis. Tuo pačiu nustatyta, kad 39 procentai - 129 transporto priemonės buvo apdraustos privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, pareiškėja kurui įsigyti 2012 m. išleido 179 648,52 Lt, todėl sutiktina su mokesčių administratoriaus išvada, kad transporto priemonės ne tik buvo važiuojančios ir galinčios dalyvauti eisme (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 25 straipsnis), bet jomis iš tiesų ir buvo važinėjama iki jų pardavimo, kas patvirtina, kad jų būklė buvo pakankamai gera, todėl negalėjo žymiai įtakoti transporto priemonių pardavimo žymiai mažesnėmis, nei rinkos, kainomis, nuostolingai ar bent už savikainą. Pažymėtina dar ir tai, kad ginčo automobilių būklei pagerinti pareiškėja skyrė nemažai lėšų, todėl sutiktina su mokesčių administratoriaus išvada, kad transporto priemonių pardavimo sandoriai nebuvo sudaryti pagal įprastus verslo standartus, siekiant maksimalios ekonominės naudos.

Pareiškėjos teigimu, mokesčių administratorius ir Komisija neįvertino pareiškėjos argumento, kad daugiau, nei 80 procentų visų draustų ginčo transporto priemonių dėl elektros instaliacijos, variklių, bei jų agregatų gedimo buvo velkamos (buksyruojamos). Teismas su šiuo pareiškėjos argumentu nesutinka, nes pareiškėja šioms aplinkybėms patvirtinti jokių įrodymų nepateikė.

Mokesčių administratorius patikrinimo metu taip pat įvertino tai, kad pareiškėjos darbuotojams mokamas atlyginimas (825 Lt neatskaičius mokesčių) skyrėsi nuo šiame sektoriuje mokamų atlyginimų vidurkio (1 233 Lt), pirkėjų skolos pareiškėjai siekė 326 433,80 Lt, o pareiškėjos skolos tiekėjams 2012 m. gruodžio 31 d. buvo 3 515 710,42 Lt.

Išanalizavęs visas mokesčių administratoriaus nustatytas aplinkybes, teismas sutinka su mokesčių administratoriaus išvada, kuria patvirtino ir Komisija, kad pareiškėja, neturėdama finansinių galimybių grąžinti skolų tiekėjams ir esant apskaitytam pelningumui, pardavė transporto priemones buhalterinės apskaitos dokumentuose nurodytomis kainomis, vietoje to, kad parduodama jas rinkos ar jai artimomis kainomis, galėtų uždirbti pelno, iš kurio padengtų įsiskolinimus, išsimokėti dividendus ir mokėti sektoriaus vidutinį lygį atitinkančius atlyginimus. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad mokesčių administratorius pagrįstai konstatavo, jog pareiškėja transporto priemones pardavė ne tomis aplinkybėmis, kurios nurodytos, ir buhalterinėje apskaitoje ir deklaracijose fiksavo neteisingus duomenis apie gautas pajamas, todėl mokesčių administratorius pagrįstai vadovaudamasis MAĮ 69 str. 1 d. nuostatomis atkūrė vykusių sandorių aplinkybes ir apmokestinamųjų pajamų bazę apskaičiavo vadovaudamasis MAĮ 70 str. nuostatomis.

Pareiškėja vienu iš nesutikimo su ginčijamais sprendimais argumentu nurodo tai, kad mokesčių administratorius, išsiuntęs paklausimus į Kazachstano Respubliką, Baltarusijos Respubliką bei Rusijos Federaciją, nei patikrinimo akte, nei sprendime dėl jo patvirtinimo nepateikė išsamios visų gautų atsakymų analizės. Teismas su šiuo pareiškėjo teiginiu nesutinka, nes tokia analizė pateikta Patikrinimo akto 6-11 puslapiuose (Komisijos bylos t. I b. l. 131-134), o pati pareiškėja nenurodo, kuo ji yra neišsami, taigi šis pareiškėjos teiginys laikytinas deklaratyviu ir plačiau teismas apie tai nepasisako.

Pareiškėja tuo pačiu nurodo, kad byloje esantys automobilių pardavėjų paaiškinimai nepaneigia aplinkybės, kad automobiliai buvo parduoti tokia kaina, kuri yra nurodyta pareiškėjos buhalterinės apskaitos dokumentuose, ir kad mokesčių administratorius šių paaiškinimų nevertino, vertinimui atrinkdamas tik tuos, kuriuose yra mokesčių administratoriui galimai naudingos apmokestinimo tikslais informacijos. Teismas su šiais pareiškėjos argumentais taip pat nesutinka, nes mokesčių administratorius, konstatuodamas, kad pareiškėja automobilius pardavė ne tomis kainomis, kurios nurodytos buhalterinės apskaitos dokumentuose, vertino ne iš pardavėjų paaiškinimų, bet visų patikrinimo metu nustatytų aplinkybių kontekste.

Tuo pačiu teismas nesutinka su pareiškėjos argumentu, kad mokesčių administratorius turėjo įvertinti E. G. paaiškinimą, kad ji galėjo mokėti tarpininkams už iš pareiškėjos pirktą automobilį. Iš patikrinimo akto (14 puslapis) (Komisijos bylos t. I b. l. 135) matyti, kad mokesčių administratorius nenaudojo šio šaltinio apskaičiuodamas pareiškėjai mokėtiną pelno mokestį, nes pripažino, kad fizinio asmens sumokėtą kainą, kuri yra žymiai didesnė už skirtumą nuo vidutinių rinkos kainų, galėjo įtakoti tarpininkų Baltarusijoje paimtas tarpininkavimo mokestis, tačiau šį paaiškinimą vertino visų nustatytų aplinkybių kontekste, konstatuodamas, kad pareiškėja transporto priemones pardavė didesnėmis kainomis, nei jos nurodytos pareiškėjos buhalterinės apskaitos dokumentuose.

Dėl automobilių, parduotų Rusijos Federacijos piliečiui.

Nesutiktina su pareiškėjos skundo argumentu, kad mokesčių administratorius padarė tik prielaidą, jog automobiliai, kuriuos pareiškėja pardavė Rusijos Federacijos piliečiui S. K. (S. K.) buvo ne tokios būklės, kokia buvo deklaruota importo metu.

Iš Patikrinimo akto matyti, kad dėl šešių iš Patikrinimo akto 5 priede (Komisijos bylos 1 t., b. l. 145–146) nurodytų 157 transporto priemonių, t. y. automobilių: 1) Audi A4 (2007 m. kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) (Patikrinimo akto 5 priede esančiame sąraše jis nurodytas 2 numeriu); 2) Mazda CX-7 (2008 m. kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) (Patikrinimo akto 5 priede esančiame sąraše jis nurodytas 105 numeriu); 3) Toyota Camry (2009 m. kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) (Patikrinimo akto 5 priede esančiame sąraše jis nurodytas 106 numeriu); 4) Toyota Camry (2009 m. kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) (Patikrinimo akto 5 priede esančiame sąraše jis nurodytas 107 numeriu); 5) Toyota Camry (2009 m. kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) (Patikrinimo akto 5 priede esančiame sąraše jis nurodytas 108 numeriu); 6) Lexus RX-400 H (2008 m. kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) (Patikrinimo akto 5 priede esančiame sąraše jis nurodytas 109 numeriu) Klaipėdos AVMI gavo informacijos iš Rusijos Federacijos mokesčių administratoriaus. Remdamasi šia ir kita mokestinio tyrimo metu surinkta informacija, Klaipėdos AVMI nustatė, kad: pareiškėjos pardavimo dokumentuose (atitinkamai, 2012 m. sausio 26 d. PVM sąskaitoje-faktūroje Serija 12GDL Nr. 0022, 2012 m. liepos 12 d. PVM sąskaitoje-faktūroje Serija 12GDL Nr. 0278, 2012 m. liepos 13 d. PVM sąskaitoje-faktūroje Serija 12GDL Nr. 0281, 2012 m. liepos 20 d. PVM sąskaitoje-faktūroje Serija 12GDL Nr. 0285, 2012 m. liepos 20 d. PVM sąskaitoje-faktūroje Serija 12GDL Nr. 0286, 2012 m. liepos 20 d. PVM sąskaitoje-faktūroje Serija 12GDL Nr. 0287) nurodytos Rusijos piliečiui S. K. parduotų pareiškėjos į Rusiją eksportuotų automobilių Nr. 1–6 kainos, atitinkamai, yra 6 300 USD (16 696,26 Lt), 8 200 USD (23 086,28 Lt), 9 000 USD (25 416,90 Lt), 7 600 USD (21 354,48 Lt), 8 600 USD (24 164,28 Lt), 11 400 USD (32 031,72 Lt); nors S. K. pateiktame paaiškinime patvirtino, kad už nurodytus pareiškėjos į Rusiją eksportuotus automobilius sumokėjo tiek, kiek nurodyta pardavimo dokumentuose, tačiau pateikė prieštaringą informaciją apie įsigytų automobilių techninę būklę pirkimo metu, kurią Klaipėdos AVMI, atsižvelgdama į mokestinio patikrinimo metu surinktą informaciją, patvirtinančią šių automobilių įsigijimo aplinkybes, Lietuvoje atliktą jų remontą, įvertino kaip siekį išvengti mokesčių Rusijos Federacijoje. Taip pat Klaipėdos AVMI nustatė, kad pareiškėjos į Rusiją eksportuoti automobiliai Nr. 1–6 buvo parduoti 30–40 proc. mažesnėmis, nei rinkos, kainomis.

Mokesčių administratorius išsamiai įvertino automobilių įsigijimo išlaidas, pareiškėjos buhalterinės apskaitos duomenis, iš kurių matyti, kiek lėšų pareiškėja skyrė šiems automobiliams remontuoti, Draudikų biuro ir muitinės pateiktus duomenis. Pareiškėja šioms mokesčių administratoriaus nustatytoms aplinkybėms paneigti, t. y. kad šie automobiliai buvo su žymiais defektais, kurie galėjo daryti įtaką 30-40 procentų mažesnei, nei rinkos kainai, jokių įrodymų nepateikė, todėl šis jos argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl automobilių, parduotų Kazachstano Respublikos piliečiams.

17.1. Iš Patikrinimo akto turinio matyti, kad dėl trijų iš Patikrinimo akto 5 priede (Komisijos bylos 1 t., b. l. 145–146) nurodytų 157 transporto priemonių, t. y.: 1) automobilio Toyota Camry (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) (Patikrinimo akto 5 priede esančiame sąraše jis nurodytas 149 numeriu) (toliau – automobilis Nr. 1); 2) automobilio Toyota Camry (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) (Patikrinimo akto 5 priede esančiame sąraše jis nurodytas 132 numeriu) (toliau – automobilis Nr. 2); 3) automobilio Lexus GX-460 (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) (Patikrinimo akto 5 priede esančiame sąraše jis nurodytas 94 numeriu) (toliau – automobilis Nr. 3) Klaipėdos AVMI gavo informaciją iš Kazachstano mokesčių administratoriaus. Remdamasi šia ir kita mokestinio tyrimo metu surinkta informacija, Klaipėdos AVMI nustatė, kad: pareiškėjos į Kazachstaną eksportuotas automobilis Nr. 1 Kazachstano pilietei 2012 m. lapkričio 23 d. buvo parduotas už 30 371,01 Lt, nors, Kazachstano mokesčių administratoriaus duomenimis, minėto automobilio muitinė vertė – 3 366 800 KZT (t. y. 22 405 USD), statistinė vertė – 22 405 USD (vertė litais skaičiuojama pagal pardavimo dieną buvusį USD ir LT kursą ir gaunama apie 60 217 Lt); pareiškėjos į Kazachstaną eksportuotas automobilis Nr. 2 Kazachstano pilietei 2012 m. rugsėjo 27 d. buvo parduotas už 20 928,18 Lt, nors, Kazachstano mokesčių administratoriaus duomenimis, minėto automobilio muitinė vertė – 2 015 092 KZT (t. y. 13 400 USD), statistinė vertė – 13 400 USD (vertė litais skaičiuojama pagal pardavimo dieną buvusį USD ir LT kursą ir gaunama apie 35 954 Lt); pareiškėjos į Kazachstaną eksportuotas automobilis Nr. 3 Kazachstano piliečiui 2012 m. birželio 25 d. buvo parduotas už 14 700 USD (40 489,68 Lt), nors Kazachstano mokesčių administratoriaus duomenimis, minėto automobilio muitinė vertė – 47 100 USD (vertė litais skaičiuojama pagal pardavimo dieną buvusį USD ir LT kursą ir gaunama apie 129 732 Lt). Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, Klaipėdos AVMI padarė išvadą, kad pareiškėjos į Kazachstaną eksportuoti automobiliai Nr. 1–3 buvo parduoti už 91 788,87 Lt, t. y. 2,46 karto mažesne kaina, nei Kazachstano mokesčių administratoriaus pateikta šių automobilių muitinė vertė. Įvertinęs šias aplinkybes, mokesčių administratorius padarė išvadą, kad taip pareiškėja pareiškėjos į Kazachstaną eksportuotus automobilius Nr. 1–3 pardavė už didesnę, nei apskaityta, kainą, kuri apskaitoje buvo sumažinta, siekiant išvengti mokesčių.

Teismas, patikrinęs Klaipėdos AVMI patikrinimo akte nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad jos yra pagrįstos mokestinio patikrinimo metu surinktais duomenimis (Komisijos bylos 3 t., b. l. 113–144), kurių visumos pakanka išvadai, kad pareiškėjos į Kazachstano Respubliką eksportuoti automobiliai Nr. 1-3 jų pirkėjams Kazachstano Respublikos piliečiams buvo parduoti už didesnę, nei apskaityta, kainą, kuri apskaitoje buvo sumažinta, siekiant išvengti mokesčių, pagrįsti. Pareiškėjos teiginiai, kuriais ji ginčija šias aplinkybes yra deklaratyvūs, pareiškėja nepateikė įrodymų šioms aplinkybėms patvirtinti, todėl konstatuotina, kad pareiškėjos argumentai nepaneigia Klaipėdos AVMI nustatytų faktinių aplinkybių, todėl atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėja teigia, kad VšĮ „Emprekis“ duomenys apie autotransporto kainas Lietuvoje yra netinkamas šaltinis, kadangi VšĮ „Emprekis“ pateikia duomenis apie Lietuvoje parduodamų automobilių vertę, į kurių savikainą jau įtraukti Europos Sąjungoje mokami mokesčiai. Teismas su šiais pareiškėjos argumentais nesutinka. Teismo vertinimu, mokesčių administratoriaus pasirinkti šaltiniai pelno mokesčio bazei už 2012 metais pareiškėjos eksportuotas transporto priemones, įskaitant VšĮ „Emprekis“ duomenis, yra tinkami, o juose pateikiama informacija atspindi pakankamai tikslius, skaičiavimams atlikti reikalingus, rodiklius. Mokesčių administratorius pakankamai išsamiai įvertino visą turimą informaciją, visus pareiškėjos pateiktus dokumentus, palygino pareiškėjos veiklos 2012 m. apimtis tiek pagal pareiškėjos pardavimų grupes, atsižvelgė į Statistikos departamento nurodytus grynojo pelningumo rodiklius, pareiškėjos patirtas sąnaudas, taikomus antkainius atskiroms pardavimų grupėms, išanalizavo pareiškėjos finansinę situaciją (pirkėjų skolas pareiškėjai ir pareiškėjos skolas tiekėjams). Todėl teismas sprendžia, kad mokesčių administratorius surinko pakankamai duomenų, įrodančių, jog pareiškėjos eksportuotos 157 transporto priemonės buvo parduotos už didesnę kainą, nei nurodyta pareiškėjos buhalterinės apskaitos dokumentuose ir sutinka su mokesčių administratoriaus išvada, kad ginčo transporto priemonių kaina pareiškėjos apskaitoje buvo sumažinta siekiant išvengti mokesčių.

Pareiškėja nurodo, kad atskirų automobilių kaina labai stipriai gali skirtis priklausomai nuo ridos, nusidėvėjimo, įrangos, spalvos ir kitų faktorių, kurių VšĮ „Emprekis“ duomenų bazė neįvertina, tačiau jokių įrodymų šioms aplinkybėms pagrįsti, t. y., kad parduotų 157 transporto priemonių būklė galėjo daryti įtaką jų buhalterinės apskaitos dokumentuose nurodytai žemai kainai, nepateikė.

Pareiškėja teigia, kad mokesčių administratorius kainų skirtumo dydį pinigine išraiška ir procentais apskaičiavo eliminavęs daugiau, kaip pusę pardavimų – iš 328 eksportuotų transporto priemonių kainas lygino ir skirtumą apskaičiavo tik dėl 157 iš jų ir tokio pasirinkimo neargumentavo. Teismas su šiuo pareiškėjos argumentu nesutinka, kadangi Patikrinimo akto 11 puslapyje (Komisijos b. l. t. I b. l. 134) nurodoma, kodėl iš 328 pareiškėjos eksportuotų transporto priemonių buvo atrinktos 226, kodėl iš jų eliminuotos 102, tuo pačiu nurodoma, kad iš 226 transporto priemonių buvo atimtos 68, kurios buvo parduotos didesne, nei rinkos kaina, ir kodėl jos nebuvo vertinamos apskaičiuojant mokesčio bazę, tuo pačiu nurodoma, kodėl nebuvo lyginama motociklo Harley Davidson FLHT pardavimo kaina su vidutine rinkos kaina.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad mokesčių administratorius, mokestinio patikrinimo metu surinko pakankamai duomenų, įrodančių, kad pareiškėjos eksportuotos transporto priemonės buvo parduotos už didesnę, nei apskaityta, kainą, pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja, buhalterinėje apskaitoje sumažinusi transporto priemonių pardavimo kainą, netinkamai vykdė savo pareigas apskaičiuoti mokesčius. Nesant galimybės nustatyti pareiškėjos pelno mokesčio mokestinės prievolės dydžio įprastine, tai yra atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka, mokesčių administratorius pagrįstai taikė MAĮ 70 straipsnio 1 dalies nuostatas, papildomai mokėtiną pelno mokestį pareiškėjai apskaičiuodamas pagal savo įvertinimą.

Ginčijamuose sprendimuose nurodyti jų priėmimo teisiniai pagrindai, įvertintos tiek pareiškėjos nurodytos aplinkybės, tiek mokesčių administratoriaus surinkti duomenys, nurodyti motyvai, dėl kurių atsakovas nesutiko su pareiškėjos nurodytomis aplinkybėmis. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad ginčijami Komisijos, VMI prie FM ir Klaipėdos AVMI sprendimai priimti šių institucijų kompetencijos ribose, neprieštarauja jų tikslams bei uždaviniams, atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytus teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus, pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, todėl nėra Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių jie turėtų būti panaikinti pareiškėjos skunde nurodytais argumentais. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjos skundas dėl jame išdėstytų argumentų laikytinas nepagrįstu, todėl atmestinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas,

nusprendžia:

Pareiškėjos UAB „GD Logistic“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Violeta Petkevičienė