Kauno apygardos teismo nutartis

2018-09-13 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-390-493/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-09-13
Bylos Nr.
AN2-390-493/2018
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Arūnas Paštuolis
Pažeidėjas
R. S.
Advokatai
Paulius Čerka
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-390-493/2018Teisminio proceso Nr. 4-09-3-00136-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.8; 9.35; 21.11.10 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugsėjo 13 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo teisėjas Arūnas Paštuolis,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. S. (R. S.) atstovo advokato Pauliaus Čerkos apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2018 m. liepos 16 d. nutarimo R. S. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. S. Alytaus apylinkės teismo 2018 m. liepos 16 d. nutarimu patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad 2018 m. liepos 2 d. 9.10 val. (duomenys neskelbtini), vykdamas automobiliu „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką per Raigardo kelio postą, veiksmu ir žodžiu deklaravo, kad virš nustatytos įvežimo normos daiktų (prekių) neveža, atlikus muitinį tikrinimą, automobilio gamyklinėse ertmėse po dugno apdailos detalėmis buvo rasta paslėpta nedeklaruotų 490 pakelių cigarečių „Minsk Superslims“, 500 pakelių cigarečių „Compliment“, 550 pakelių cigarečių „Lifa“, kurių bendra vertė 4928 Eur, tuo R. S. pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 952/2013, nustatančio Sąjungos muitinės kodeksą, 139 straipsnio 1 dalies a punkto reikalavimus ir tokiais veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 208 straipsnio 3 dalyje.Už administracinio nusižengimo padarymą R. S. paskirta 2700 Eur bauda su 490 pakelių cigarečių „Minsk Superslims“, 500 pakelių cigarečių „Compliment“, 550 pakelių cigarečių „Lifa“ ir transporto priemonės „VW Transporter“, valst. Nr. AC9444AC, konfiskavimu.Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. S. atstovas advokatas Paulius Čerka skundžia Alytaus apylinkės teismo 2018 m. liepos 16 d. nutarimą, prašo panaikinti jo dalį dėl transporto priemonės „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimo, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, neskirti ekspertizės tiksliai automobilio vertei nustatyti.Skunde apeliantas nurodo, kad R. S. pragyvenimo šaltinis yra keleivių vežimas iš Ukrainos į Lietuvą, kurį jis įgyvendino savo autobusu. Autobuso vertė Ukrainoje yra ne mažiau nei 12000 eurų, nors ši aplinkybė buvo klaidingai įvertinta Lietuvos muitinės formaliu vertinimu, jog autobuso vertė nesiekia 1000 eurų. Automobilių pardavimų Ukrainoje skelbimų išrašai patvirtina, kad keleivinio autobusiuko vertė viršija 12000 eurų. Reikšminga yra tai, kad konfiskuota transporto priemonė yra verta daugiau nei tris kartus nei paskirta bauda šioje byloje, ji sudarė pagrindinį apelianto pragyvenimo šaltinį, todėl tokia poveikio priemonė yra neadekvati padarytam pažeidimui.Pirmosios instancijos teismas klaidingai nurodė, kad atsižvelgus į formaliai nustatytą automobilio vertę, jo konfiskavimas nėra neproporcingas. Pateikus įrodymus, kad automobilio vertė yra bent tris kartus didesnė nei pati skirta sankcija, atsižvelgiant į tai, kad be autobusiuko pareiškėjas tampa faktiniu bedarbiu (nebegali tęsti savo pervežimų veiklos) ir tuo būdu praranda savo pragyvenimo šaltinį, būtina konstatuoti kad šiuo konkrečiu atveju poveikio priemonė buvo neproporcinga, nes jos dydis kelis kartus viršijo sankcijos dydį, ji sukėlė papildomus ženklius suvaržymus asmeniui (asmuo tampa bedarbiu), nebuvo įvertintos lengvinančios aplinkybės. Apeliantas pažymi, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo dažnai vyksta šiuo autobusu per Lietuvos sieną ir niekada nėra padaręs jokio administracinio pažeidimo, todėl skiriant sankciją būtina atsižvelgti, kad tai yra pirmas nusižengimas, dėl kurio asmuo prisipažino ir gailisi. Net esant baudžiamajai bylai, kuomet asmuo pirmą kartą padaręs nusikalstamą veiklą prisipažįsta ir gailisi yra galimas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, o šiuo atveju faktiškai prisipažinusiam ir besigailinčiam kaltininkui realiai paskirta keturis kartus didesnė bausmė (įvertinant autobusiuko vertę) nei numatyta sankcijoje, todėl yra akivaizdžiai pažeistas proporcingumo principas skiriant individualizuotą bausmę.Apeliantas skunde teigia, kad autobusiukas nėra niekaip specialiai pritaikytas slėpti kontrabandai, todėl jo negalima laikyti priemone, skirta kontrabandai gabenti. Jis tik buvo panaudotas neteisėtu tikslu, bet nebuvo nei pritaikytas, nei skirtas tokiems tikslams – buvo tik panaudotos gamyklinės ertmės automobilio dugne. Transporto priemonės, kuria buvo gabenama kontrabanda, konfiskavimas yra neprivalomas, tačiau nuobauda turi būti skiriama tokia, kokia būtų efektyviausia, siekiant numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Šiuo atveju būtinybės konfiskuoti automobilio nebuvo, nes jo konfiskavimas nėra tiesiogiai susijęs su tikslu užkardyti naujas veikas. Atsiliepime į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. S. atstovo advokato Pauliaus Čerkos apeliacinį skundą, Vilniaus teritorinės muitinės direktoriaus pavaduotoja, atliekanti direktoriaus funkcijas, nurodė, kad su apeliacinio skundo argumentais nesutinka ir prašo jo netenkinti.

Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. S. atstovo advokato Pauliaus Čerkos apeliacinis skundas atmestinas. Apeliaciniame skunde keliamas tik R. S. paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, nurodant, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė administracinio poveikio priemonę – transporto priemonės konfiskavimą, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina administracinio nusižengimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrinoje pripažįstama, kad vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala (1997 m. balandžio 8 d. nutarimas). Nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad pažeidimo padarymo priemonių (transporto priemonės) konfiskavimas paprastai laikomas proporcinga administracine nuobauda, esant padarytiems tam tikriems ANK numatytiems pažeidimams. ANK 29 straipsnyje nustatyta, jog ANK 208 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo atveju daiktas, kuris buvo pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, gali būti konfiskuojamas nepriklausomai nuo to, kam nuosavybės teise tas daiktas priklauso. Toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, varžančia asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti.Pagal ANK 208 straipsnio sankciją transporto priemonės, kuria gabenta kontrabanda, konfiskavimas neprivalomas. Aptariamo straipsnio sankcijoje kontrabandos gabenimo priemonių konfiskavimas numatytas kaip administracinio poveikio priemonė, paliekant teismui diskreciją, įvertinus visas konkrečios bylos aplinkybes, nuspręsti, taikyti ją, ar ne. Tačiau pažymėtina, kad teismų praktikoje konfiskavimas privalomai taikomas dviem atvejais: kai transporto priemonė buvo panaudota kontrabandos pažeidimui daryti ir nustačius, kad ji specialiai tam buvo pritaikyta (įrengta slėptuvė kontrabandos dalykui paslėpti) arba tiesiogiai panaudota kontrabandos dalykui gabenti, jei gabenimas be tokios priemonės nebūtų įmanomas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N575-47/2008, N575-215/2009, N502-34/2010, N62-872/ 2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-2-2013 ir kt.).Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad R. S., vykdamas per valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką, veiksmu ir žodžiu deklaravo, kad virš nustatytos įvežimo normos daiktų (prekių) neveža, automobilio gamyklinėse ertmėse po dugno apdailos detalėmis gabeno iš viso 1540 pakelių cigarečių, kurių bendra vertė sudaro 4928 EurTaigi, nors ir nebuvo įrengtos specialios slėptuvės pačioje automobilio konstrukcijoje, tačiau iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad cigaretės buvo gabenamos ne daiktams gabenti skirtose vietose, o automobilio gamyklinėse ertmėse (po dugno apdailos detalėmis), tikintis, jog apžiūros metu cigaretės nebus surastos. Šios aplinkybės patvirtina, jog kontrabandos gabenimas nebuvo spontaniškas ar neapgalvotas sprendimas, nes šiam veiksmui buvo kruopščiai pasiruošta slepiant cigaretes automobilio ertmėse. Priimant sprendimą dėl transporto priemonės konfiskavimo taip pat pagrįstai atsižvelgta į tai, kad tokio kiekio cigarečių, kokį gabeno R. S., be transporto priemonės nebūtų įmanoma slapta pergabenti per valstybės sieną, nepateikiant jų muitinės kontrolei. Pažymėtina, kad transporto priemonės vertė nėra lemiamas veiksnys, kuris turėtų būti vertinamas paskirtos administracinio poveikio priemonės proporcingumo aspektu. R. S. vairavo sau priklausančią transporto priemonę, žinodamas jos vertę ir turėdamas suvokti galimas kontrabandos gabenimo pasekmes. Teismui nepateikta jokių duomenų, patvirtinančių, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo užsiimtų keleivių vežimo veikla, todėl nėra pagrindo spręsti, jog automobilio konfiskavimas lemtų administracinėn atsakomybėn patraukto asmens legalaus pragyvenimo šaltinio praradimą.Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad transporto priemonės, kuria neteisėtai per valstybės sieną buvo gabenamos cigaretės, konfiskavimas nagrinėjamu atveju atitinka teismų praktikos suformuluotas nuostatas ir proporcingumo principą, išlaikant teisingą pusiausvyrą tarp pažeidėjo teisių ir siekio kovoti su kontrabanda, kuri daro didelę žalą Lietuvos ekonomikai ir verslo tvarkai, taip pat užkirsti kelią neteisėtam cigarečių patekimui į Europos Sąjungos muitų teritoriją. Apelianto prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka atmestinas, kadangi toks prašymas, vadovaujantis ANK 651 straipsnio 4 dalimi, gali būti pateiktas tik tuo atveju, kai apeliaciniame skunde ginčijamos pažeidimo faktinės aplinkybės ar asmens kaltė, ir teismui nėra privalomas. Šiuo atveju sprendžiamas administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, visos pažeidimo aplinkybės yra aiškios, todėl nėra pagrindo pripažinti žodinį bylos nagrinėjimą būtinu.Alytaus apylinkės teismo 2018 m. liepos 16 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo keisti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Palikti Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2018 m. liepos 16 d. nutarimą R. S. (R. S.) administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo advokato Pauliaus Čerkos apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Arūnas Paštuolis