Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant per pirmus 3 mėnesius pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, per visą bausmės laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir iš V. S., T. J., E. K. ir V. K. solidariai UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteista 1074,31 Eur (3712,10 Lt).

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteisti V. S., T. J., E. K., tačiau nuosprendis jų atžvilgiu neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

V. K. nuteistas už tai, kad jis kartu su V. S., T. J., E. K. 2014-11-23 22 val. 15 min., (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje, V. S., T. J., E. K., būdami apsvaigę nuo alkoholio, įsibrovė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių saugomų tvenkinių teritoriją ir keturiais statomais tinklais pasikėsino pagrobti 129 vienetus karpių bendros 3712,10 litų (1074,31 eurų) vertės, tačiau nusikalstamos veikos nepabaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, buvo sulaikyti apsaugos darbuotojų.

Taip pat apeliantas nesutinka su padarytos žalos dydžiu, nes sargai G. S. ir J. G. teisme parodė, kad karpiai nebuvo sveriami, bet buvo utilizuoti nesurašant utilizavimo aktų. Šie aktai buvo pateikti tik teisme, kai byloje buvo atnaujintas įrodymų tyrimas, tačiau šie aktai niekur nebuvo įregistruoti, todėl mano, kad jie buvo surašyti atgaline data, nes jie nebuvo pateikti bylos nagrinėjimo pradžioje. Be to, 2014-10-02 žuvų gaudymo iš tvenkinių skaičiuotės aktas nepatvirtina, kiek sugauti karpiai tiksliai svėrė, ir šis aktas buvo surašytas dar prieš karpių vagystę.

Teismo posėdyje nuteistasis V. K. ir jo gynėjas, nuteistieji V. S., E. K., T. J. prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybių (BPK 328 straipsnio 3 punktas).

Pagal suformuotą teismų praktiką, nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (BPK 301 straipsnio 1 dalis, 305 straipsnio 1 ir 3 dalys, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 1.1 punktas). BPK 20 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia byloje esančias aplinkybes, ir, tik remdamasis patikimais bylos duomenimis, teismas gali padaryti teisingas ir pagrįstas išvadas dėl nusikaltimo požymių ir nusikaltimą padariusių asmenų. To paties straipsnio 5 dalis numato, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie yra patikimi, įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visumą. Teismo vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, išanalizavus tokių duomenų gavimo tvarką, patikrinus baudžiamojo proceso įstatyme nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais bei prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi būti vertinami išsamiai, nešališkai, vertinant ne tik atskirus duomenis, bet ir jų visetą, ir tai leistų konstatuoti neabejotinų, prieštaravimų nekeliančių bylos faktinių aplinkybių nustatymą ir tinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą (2007-06-28 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus ,,Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje apžvalga“). Taigi, duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai, tarp jų ir nuteistasis, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus.

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai bei išvadą dėl nuteistojo V. K. kaltės padarė įvertinęs teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus. Be to, iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad apylinkės teismas nepažeidė nuosprendžio surašymui keliamų reikalavimų, nuosprendyje nurodė visus būtinus duomenis, kurie privalo būti nurodyti įžanginėje, aprašomojoje bei rezoliucinėje dalyse. Taigi, skundžiamas nuosprendis savo forma ir turiniu atitinka procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus. Taip pat nuosprendyje teismas išdėstė nustatytas nusikalstamos veikos aplinkybes, pateikė įrodymų vertinimo motyvus ir, remdamasis visuma byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų duomenų, padarė išvadas dėl V. K. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikaltimą, taip pat teismas nurodė motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus.

Apelianto teiginys, kad nuosprendyje jam suformuluotas kaltinimas yra neaiškus dėl jame nenurodytų konkrečių jo, kaip bendrininko, atliktų veiksmų, yra nepagrįstas. Iš nuosprendyje suformuluoto kaltinimo matyti, kad apeliantas nuteistas už tai, kad jis bendrininkų grupėje įsibrovė į saugomą teritoriją ir pasikėsino pagrobti svetimą turtą. Tokie patys V. K. atlikti veiksmai buvo nurodyti ir jam pareikštame kaltinime kaltinamajame akte bei prašyme pakeisti kaltinimą (1 t. 256–262 b. l., 2 t. 72–74 b. l.). Taigi, skundžiamame nuosprendyje V. K. suformuluotas kaltinimas jame nurodžius apelianto atliktus konkrečius nusikalstamus veiksmus, yra aiškus ir suprantamas. Be to, iš bylos matyti, kad V. K. nuo ikiteisminio tyrimo pradžios neigė padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą, teisme V. K. nurodė supratęs, kuo yra kaltinamas, o pakeitus kaltinimą byloje, nurodė, kad nei jam, nei jo gynėjui pertraukos pasiruošti gynybai nereikėjo (2 t. 34, 76–77 b. l.), pagal pareikštą kaltinimą teisme davė parodymus (ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymus atsisakė). Taip pat iš bylos matyti, kad nuteistąjį teisme gynė advokatas V. Blažaitis. Šios paminėtos aplinkybės rodo, kad apeliantas žinojo, kuo yra kaltinamas, todėl nepagrįstas nuteistojo skundo teiginys, jog dėl neaiškaus kaltinimo buvo pažeista jo teisė į gynybą.

Apeliantas teigia, kad jam inkriminuoto nusikaltimo nepadarė, nes nusikalstamos veikos padarymo metu jis buvo visai kitoje vietoje, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jo kaltę grindė ikiteisminio tyrimo metu V. S. ir E. K. duotais parodymais, nes pastarieji teisme pakeitė savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nurodę, kad V. K. su jais kartu prie tvenkinio nebuvo, kad policijos pareigūnai jų atžvilgiu naudojo psichologinį smurtą.

Teisėjų kolegija nenustatė, kad nuteistųjų V. S. ir E. K. prisipažinimai ir parodymai, jog nusikalstamos veikos padaryme dalyvavo ir V. K. buvo gauti neteisėtais būdais, t. y. panaudojus psichologinį smurtą. Nors iš bylos matyti, kad V. S. ir E. K., kaip ir T. J., nusikalstamos veikos metu bei sulaikymo metu buvo neblaivūs, girtumas jiems buvo nustatytas 2014-11-23 nuo 22.39 val. iki 22.46 val., o nuoširdžius prisipažinimus jie parašė bei buvo apklausti įtariamaisiais jau 2014-11-24 nuo 17.05 val. iki 19.20 val., t. y. po laikino sulaikymo praėjus beveik parai laiko. Taigi, V. S. ir E. K. paaiškinimus bei parodymus apie tai, kad nusikalstamos veikos padaryme dalyvavo ir V. K., kuris sulaikymo metu pabėgo, davė nebebūdami girti. Be to, iš esmės tas pačias įvykio aplinkybes V. S. ir E. K. davė ir vėlesnės apklausos metu jau būdami nesuimti ir po įvykio praėjus daugiau kaip dviem mėnesiams – 2015-02-04 ir 2015-02-13 (1 t. 59, 153 b. l.). Teisme V. S. ir E. K. nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jie prisipažino nusikaltimą įvykdę kartu su V. K. dėl jų atžvilgiu pareigūnų naudoto smurto. Tokie nuteistųjų V. S. ir E. K. teiginiai dėl jų atžvilgiu naudoto smurto yra niekuo nepagrįsti. Iš bylos matyti, kad V. S. ir E. K., būdami jau paleisti iš suėmimo, 2015-02-04 ir 2015-02-13 vykusių apklausų metu nurodė iš esmės tokias pačias nusikaltimo aplinkybes, kaip ir pirmųjų apklausų metu, kai buvo laikinai sulaikyti. Versija, jog parodymus apie tai, kad nusikaltime dalyvavo ir V. K. jie davė dėl pareigūnų panaudoto smurto, atsirado tik bylą nagrinėjant teisme. Be to, byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog V. S. ir E. K. dėl, neva, jų atžvilgiu panaudoto smurto, t. y. dėl pareigūnų veiksmų, būtų skundęsi ar būtų kreipęsi pas medikus. Tokių duomenų nuteistieji nepateikė ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Pastebėtina, kad teisme V. S. ir T. J. teigė, jog spaudimą darė policijos pareigūnas, o E. K. nurodė, kad smurtą jo ir V. S. atžvilgiu naudojo apsaugos darbuotojai, tačiau dėl apsaugos darbuotojo veiksmų – spardymo ir daužymo – jis niekur nesikreipė. Taigi, patys nuteistieji V. S. ir E. K. skirtingai įvardija pareigūnus, neva, naudojusius jų atžvilgiu smurtą. Atsižvelgiant į tai, kad V. S. ir E. K., jau būdami paleisti iš suėmimo, apklausų metu nurodė tas pačias nusikaltimo aplinkybes, t. y. kad nusikaltime dalyvavo ir V. K., akivaizdu, kad V. S. ir E. K. kaltais prisipažino ir V. K., kaip bendrininką, įvardijo ne dėl pareigūnų smurto įtakos. Dėl to apylinkės teismas pagrįstai rėmėsi V. S. ir E. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, o teisme duotus parodymus, jog nusikaltime V. K. nedalyvavo, pagrįstai atmetė bei tokius parodymus vertino kaip V. S. ir E. K. siekį palengvinti savo padėtį bei padėti V. K. išvengti baudžiamosios atsakomybės. Pastebėtina, kad nors BPK 301 straipsnis numato, kad nuosprendis pagrindžiamas tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje, tačiau ši nuostata nereiškia, kad priimant nuosprendį, remiamasi tik tais kaltinamųjų, liudytojų ir kitų asmenų parodymais, kurie duoti teisiamajame posėdyje, nes teismas turi teisę remtis visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais, bet juos visus privalo ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje. Be to, iš bylos matyti, kad teisme V. S. ir E. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, buvo ištirti nepažeidžiant BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatų, todėl nėra pagrindo jų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų vertinti kaip niekinių jiems teisme pakeitus parodymus.

Nuteistasis V. K. teigia, kad jam inkriminuoto nusikaltimo nepadarė, nusikaltimo vietoje nebuvo, nes remontavo savo brolio automobilį. Nors jo parodymus patvirtina teisme duoti kitų nuteistųjų parodymai, tačiau tiek V. K. parodymus, tiek ir V. S., T. J. ir E. K. teisme duotus parodymus, jog nusikaltime V. K. nedalyvavo, paneigia byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma.

Liudytojai L. B. ir R. A. parodė, kad nusikaltimo metu jie dirbo apsaugos darbuotojais ir tikrindami UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius tvenkinius, prie tvenkinio Nr. (duomenys neskelbtini) pamatė keturis vyrus, juos stebėjo naktinio matymo prietaisu ir matė, kaip vyrai metė tinklus, palaukė, kol vyrai priėjo prie jų, apšvietė juos galingu prožektoriumi, visi vyrai pradėjo bėgti, bet jiems pavyko sulaikyti tris iš jų, o vienas – V. K. – pabėgo, apie sulaikytus asmenis jie pranešė policijai, sulaikytieji jiems patys papasakojo atvykę automobiliu „VW Passat“ bei nurodė, kad pabėgo V. K.. Tokius parodymus liudytojai L. B. ir R. A. davė ir ikiteisminio tyrimo metu. Dėl to liudytojų L. B. ir R. A. parodymai yra nuoseklūs ir netikėti jais nėra pagrindo. Be to, liudytojų parodymus patvirtina ir nuteistųjų V. S. ir E. K. ikiteisminio tyrimo metu nuoširdžiuose prisipažinimuose bei apklausų metu nurodytos aplinkybės, jog nusikaltime dalyvavo ir V. K., kuris sulaikymo metu pabėgo. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių liudytojų L. B. ir R. A. suinteresuotumą bylos baigtimi.

Nuteistasis V. K. skunde teigia, kad liudytojai L. B. ir R. A. negalėjo jo atpažinti, nes buvo tamsu, asmenys ėjo vienas paskui kitą. Tokie apelianto teiginiai yra nepagrįsti, nes liudytojai L. B. ir R. A. nurodė, kad nusikaltime dalyvavusius asmenis, kai jie priėjo arti jų, juos apšvietė galingu prožektoriumi, todėl V. K. matė iš arti. Liudytojai taip pat nurodė, kad V. K. atpažino, nes jį pažįsta iš matymo – pastarojo įsimintinas veidas, ir ne kartą jie buvo jį pagavę brakonieriaujant, bet jam pavykdavo pabėgti. Taip pat nepagrįstas apelianto teiginys, jog ikiteisminio tyrimo metu turėjo būti atlikti atpažinimai. Liudytojai L. B. ir R. A. nurodė V. K. pažįstą iš matymo, įvykio vietoje buvus V. K. nurodė ne tik liudytojai L. B. ir R. A., bet ir nuteistieji V. S. ir E. K., todėl atlikti asmens atpažinimą esant tokiems duomenims, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo būtinybės. Ta aplinkybė, kad apeliantas anksčiau nebuvo baustas už brakonieriavimą, nepaneigia liudytojų L. B. ir R. A. parodymų patikimumo, nes liudytojai ir nurodė, jog, nors V. K. ne kartą yra pagavę brakonieriaujant, bet jam pavykdavo pabėgti.

Apeliantas taip pat teigia, kad apylinkės teismas neturėjo pagrindo tikėti liudytojo V. J. parodymais, jog V. K. pavardę minėjo kiti sulaikytieji, kadangi kiti nuteistieji įvykio metu buvo suguldyti ant žemės, kalės nepripažino, be to, liudytojas šią aplinkybę nurodė tik teisme ir tai nekategoriškai. Toks V. K. teiginys yra nepagrįstas, nes kaip liudytojas apklaustas į įvykio vietą atvykęs aplinkos apsaugos specialistas V. J. nurodė, kad jis pagal gautą pranešimą nuvyko į įvykio vietą, ten rado tris sulaikytus asmenis, policijos pareigūnus, apsaugos darbuotojus bei įmonės vadovą, kad jis tarnybine kamera filmavo sugautų žuvų bei rastų tinklų skaičiavimą, pats garsiai skaičiavo sugautas žuvis. Tas pačias aplinkybes V. J. nurodė ir teisme, o atsakydamas į jam užduodamus klausimus liudytojas nurodė, jog V. K. pavardę įsiminė, nes įvykio vietoje apsaugos darbuotojai ir policijos pareigūnai nustatinėjo sulaikytųjų asmenų tapatybes, buvo minima ir pabėgusio asmens pavardė. Liudytojas taip pat patikslino, kad filmavimo kamera užfiksavo sulaikytųjų veidus, nes jų vardų ir pavardžių nežinojo. Tokius liudytojo V. J. parodymus patvirtina liudytojo J. G., civilinio ieškovo atstovo A. G. parodymai, taip pat paties liudytojo ikiteisminio tyrimo pareigūnams pateikta filmuota medžiaga. Paminėtų aplinkybių visuma rodo, kad liudytojo V. J. parodymai yra nuoseklūs, netikėti jais nėra pagrindo, be to, byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad liudytojas yra suinteresuotas bylos baigtimi, kad nuteistuosius būtų pažinojęs anksčiau ir turi nesutarimų.

Nuteistieji V. S., T. J. ir E. K. teisme nurodė, kad sulaikymo metu jie buvo pargriauti ant žemės, jiems buvo papurkšta dujų, ir dėl to jie nieko nematė. Šių nuteistųjų teiginių nepatvirtina jokie bylos duomenys. Priešingai, liudytojai L. B. ir R. A. nurodė, kad sulaikytus asmenis buvo tik pargriovę ant žemės ir uždėję jiems antrankius, dujų jiems nepurškė, o liudytojas V. J. nurodė, kad jam esant įvykio vietoje dujos niekam nebuvo purškiamos.

Taip pat nepagrįstas nuteistojo skundo argumentas, kad filmuota medžiaga nepatvirtina, jog įvykio vietoje buvo rasta ir suskaičiuota 99 vnt. karpių, nes iš filmuotos medžiagos, kuri buvo apžiūrėta ikiteisminio tyrimo metu (1 t. 24–25 b. l.) ir peržiūrėta apylinkės teisme (2 t. 44 b. l.), matyti, kad įvykio vietoje buvo rasti 4 tinklai ir 99 vnt. karpių. Nors filmuotoje medžiagoje nėra užfiksuota, ką sulaikytieji aiškino, tačiau tai nepaneigia, kad buvo rasta 99 vnt. sugautų karpių, keturi tinklai, indai žuvims laikyti, ritė. Šios priemonės buvo rastos ir apžiūrėtos (1 t. 3–5, 8–13, 14, 17, 20–22 b. l.). Be to, patys nuteistieji V. S., T. J. bei E. K. patvirtino šias priemones naudoję nusikaltime. Nuteistieji teigė, jog įvykio vietoje suskaičiuota pagauta žuvis buvo paleista atgal į tvenkinį, tačiau tokius nuteistųjų parodymus paneigia byloje esanti filmuota medžiaga. Be to, liudytojas V. J. (aplinkos apsaugos specialistas) nurodė, kad iš tinklų ištrauktos žuvys buvo sužeistos, todėl atgal jų leisti į tvenkinį nebuvo prasmės, žuvys nebūtų išgyvenusios. Pateiktas 2014-11-24 utilizavimo aktas patvirtina, kad rasta sugauta žuvis, kaip netinkama prekybai, buvo utilizuota. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytojai J. G. ir A. G.. Taigi, byloje esantys duomenys (liudytojų parodymai, filmuota medžiaga bei byloje esantys rašytiniai duomenys) paneigia nuteistųjų teiginius, jog sugauta žuvis buvo paleista atgal į tvenkinį.

Nuteistieji V. S., T. J. ir E. K. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad į nusikaltimo vietą jie važiavo „VW Passat“ automobiliu, kurį vairavo V. K.. Bylos duomenys patvirtina, kad V. K. savo vardu tokio automobilio nėra registravęs, tačiau tai nepatvirtina V. K. nekaltumo, nes į nusikaltimo vietą nuteistieji galėjo vykti nebūtinai V. K. automobiliu. Be to, nuteistasis V. S. nurodė, kad neprisimena, kokio modelio automobiliu vyko į nusikaltimo vietą.

Nors nuteistasis V. K. teigia, jog nusikaltimo vietoje jo nebuvo, nes jis remontavo savo brolio automobilį, tačiau šį jo deklaruojamą alibi patvirtinančių duomenų apeliantas nepateikė.

Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, daroma išvada, kad byloje nėra nuteistojo alibi patvirtinančių objektyvių duomenų, o nuteistųjų V. S. ir E. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, nuoseklūs liudytojų L. B., R. A., V. J. parodymai bei kiti jau aptarti bylos duomenys patvirtina, kad V. K., veikdamas bendrininkų grupėje su V. S., T. J. ir E. K., padarė jam inkriminuotą nusikaltimą, todėl jis pagrįstai skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu.

Tai, kad žuvų utilizavimo aktai buvo pateikti bylos nagrinėjimo teisme metu, nepaneigia, kad sugauti 99 vnt. karpių 2014-11-24 buvo utilizuoti kaip netinkami realizacijai dėl jų sužalojimo ir neatitikimo prekinės išvaizdos (2 t. 61, 87, 88 b. l.), nes byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog utilizavimo aktai buvo surašyti atgaline data, kaip teigiama skunde, be to, žuvų utilizavimo faktą patvirtina liudytojų parodymai. Apeliaciniame skunde minimas 2014-10-02 žuvų gaudymo iš tvenkinių aktas patvirtina, kad vagystės metu tvenkinyje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo ne mažiau kaip 17 500 kg keturmečių karpių, kurių vieno vidutinis svoris dar pusantro mėnesio iki vagystės buvo 2,4 kg, ir tai leidžia spręsti, jog vagystės metu vieno karpio vidutinis svoris buvo ne mažesnis nei 2,5 kg.

Skundžiamu nuosprendžiu V. S., T. J., E. K. ir V. K. nuteisti už tai, kad pasikėsino pagrobti 129 vnt. karpių. Bylos duomenys (filmuota medžiaga, liudytojų parodymai) neabejotinai patvirtina, kad 2014-11-23 įvykio vietoje buvo rasti 99 vnt. sugautų karpių.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktame pranešime (1 t. 27 b. l.) nurodyta ir civilinio ieškovo darbuotojai patvirtino, kad 2014-11-24 ryte buvo rasta dar 30 vnt. negyvų karpių. Tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kada tiksliai buvo rasti 30 vnt. negyvų karpių, nes apie 2014-11-24 30 vnt. negyvų karpių suradimą iš karto nebuvo pranešta ikiteisminio tyrimo pareigūnams, žuvys bylos baigtimi nesuinteresuotų asmenų nebuvo apžiūrėtos jų suradimo vietoje ir, kaip matyti iš 2014-11-24 utilizavimo akto, jos tą pačią dieną buvo utilizuotos. Taigi, byloje nėra duomenų, neginčijamai patvirtinančių, jog 2014-11-24 rasti 30 vnt. negyvų karpių buvo sugauti 2014-11-23 įvykdyto nusikaltimo metu ir kad juos sugavo nuteistieji. Dėl to nuosprendyje nuteistiesiems suformuluotas kaltinimas tikslinamas, nurodant, kad jie pasikėsino pavogti tik 99 vnt. karpių, ir skundžiamas nuosprendis keičiamas BPK 328 straipsnio 3 dalyje numatytu pagrindu. Atitinkamai mažinamas ir iš nuteistųjų solidariai priteistas žalos atlyginimas civiliniam ieškovui.

Apeliaciniu skundu nuteistasis neginčija jam paskirtos bausmės, tik teigia, kad teismas nepagrįstai jam paskyrė įpareigojimą užsiregistruoti darbo biržoje arba pradėti dirbti, nes jis dirba pagal verslo liudijimą, pateikė tai patvirtinančius dokumentus. V. K. teismui pateikė verslo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad pagal šį verslo liudijimą V. K. veiklą vykdė tik iki 2015-10-26. Duomenų, patvirtinančių, kad apeliantas toliau vykdo individualią veiklą, byloje nėra, tokių duomenų nepateikė ir pats apeliantas. Dėl to, atsižvelgiant į šias aplinkybes, daroma išvada, kad apylinkės teismas pagrįstai nuteistajam paskyrė įpareigojimą per pirmus 3 mėnesius pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nuosprendį pakeisti:

Patikslinti nuosprendyje suformuluotą kaltinimą nurodant, kad V. S., T. J., E. K. ir V. K. pasikėsino pavogti 99 vnt. karpių, kurių vertė 2997,50 Lt (868,14 Eur).

Iš V. S., T. J., E. K. ir V. K. solidariai UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteistą žalos atlyginimą sumažinti iki 868,14 Eur.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuteistojo V. K. apeliacinį skundą atmesti.