Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Plungės rajono apylinkės teismo teisėja Irena Šeškauskienė, išnagrinėjusi Klaipėdos apygardos prokuratūros 1 – ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs. 1968-02-16, Plungės r., Lietuvoje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) k., Rietavo sen., Rietavo sav., Lietuvoje, išsituokęs, nedirbantis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 153 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad kaltinamasis tvirkino jaunesnį nei 16 metų amžiaus asmenį.

Tai yra, kaltinamasis V. M., laikotarpyje nuo 2008 metų iki 2016 metų vasario 15 d., tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) kaime, Rietavo savivaldybėje, nenustatytą skaičių kartų savo dukros V. M., gimusios 2002-02-14, atžvilgiu atliko seksualinius veiksmus: rankomis lietė jos krūtinę ir ją spaudė bei lietė jos lytinius organus, taip sukeldamas per ankstyvą susidomėjimą lytinėmis funkcijomis, nesveiką ir iškreiptą santykių tarp lyčių įsivaizdavimą, seksualinio gyvenimo suvokimą, kas trukdo fiziniam ir psichologiniam vystymuisi, taip ją tvirkindamas.

Kaltinamasis V. M. 2016-03-18 apklausos metu dėl pareikšto įtarimo atlikus tvirkinamojo pobūdžio veiksmus prieš mažametę dukrą V. M. neprisipažino ir nurodė, kad savo dukros tikrai nelietė, seksualiai nepriekabiavo. Duktė V. M. apkalbėjo jį, kad tik galėtų pasilikti Rietavo socialinių paslaugų centre (I t., b. l. 174-176). 2016-10-26 V. M. pareiškus galutinį įtarimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 153 str. 1 d., padarymo, jis prisipažino tvirkinęs savo dukrą V. M. ir nurodė, kad gyvendamas (duomenys neskelbtini) kaime, Rietavo seniūnijoje, priguldavo į lovą, kur miegojo dukra tam, kad pažiūrėti televizorių. Būdavo, kad ir užmigdavo joje. Savo elgesį, kad lietė dukrą nepadoriai: už krūtinės, ar lytinių organų paaiškino, kad taip padarė tiesiog iš nuovargio primigęs ir apsisapnavęs, ar galvodamas, kad šalia yra sugyventinė L. K., o gal kurį kartą ir šiaip palietė už dukters nuogo kūno. Pačiupinėjęs dukrą atsitokėdavo ir nieko jai daugiau nedarydavo. Kiek kartų taip buvo palietęs, nepamena, tačiau ne vieną kartą. Jokio pasitenkinimo iki galo, kad išsilietų sperma dukrai matant nėra buvę, nuogo savo kūno dukrai nerodė. Jam gėda dėl savo poelgio, anksčiau neprisipažino, nes bijojo bausmės. Jis supranta kas yra baudžiamasis įsakymas, jam paaiškinta kokia bausme gali būti nubaustas ir yra pasiruošęs atlyginti žalą (II t., b. l. 24-27).

Liudytoja apklausta nepilnametė nukentėjusioji V. M. parodė, kad kiek ji pamena, nuo šešerių metų, kuomet ji dar ėjo į darželį, jos tėvas V. M. pradėjo prie jos priekabiauti namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) kaime. Jis ryte, kai ji dar miegodavo, ateidavo pas ją į lovą, užkišdavo ranką už jos miego drabužių ir liesdavo jos krūtinę, lytinius organus ir tokių kartų buvo daug. Jai tai nepatikdavo, stumdavo tėvą nuo savęs. Tuo metu, kai tėtis ją liesdavo, namuose nieko nebūdavo. Apie tai ne kartą buvo pasakiusi savo mamai, tačiau ji nepatikėdavo. Paskutinį kartą tėvas prie jos lindo 2016 m. sausio – vasario mėn., tiksliai nepamena. Kadangi jautėsi blogai, nebenorėjo kentėti tėvo pastovių lindimų, apie tai nusprendė pasakyti Rietavo socialinių paslaugų centro direktorei (I t., b. l. 27-28, 39-44).

Liudytoja apklausta L. K. parodė, kad ji su V. M. gyvena kartu apie 16 m. laiko ir turi bendrą dukrą V. M. Niekada nėra pastebėjusi, kad V. netinkamai elgtųsi dukros atžvilgiu. Dukra buvo užsiminusi, kad jai nepatinka būti su tėvu namuose, nes negali žiūrėti mėgstamų televizijos programų. Dukra niekada nėra sakiusi, kad tėvas ją nepadoriai liečia (II t., b. l. 137-138).

Liudytoja apklausta D. S., Rietavo socialinių paslaugų centro direktorė, parodė, kad V. M. jų socialinių paslaugų centrą lanko atostogų metu, taip pat nuo 2011 metų savaitgaliais ji pradėjo lankyti dienos užimtumo grupę. Pastebėjo, kad mergaitė nenoriai eidavo namo, t. y. išbūdavo centre iki 20 val. kol centre gyvenantys eidavo miegoti, mergaitė akcentuodavo, kad centre nori būti, kol mama pareis iš darbo. 2016-02-12, apie 18. val., paklausė V., kodėl ji neina namo, tai ji jai pasakė jog ją tėvas skriaudžia, priekabiauja - mergaitės žodžiai buvo tokie – „tėtis liečia ten kur sysioju, ir sakė gali liesti tik jis“. Paklaususi ar seniai taip yra, atsakė: „mama žino“. Jos dar primygtinai klausė ar tikrai taip jai daro, ji patikino kad ji nemeluoja. Kiek laiko tai tėvas daro, V. pasakė, kad seniai. Ji V. visaip bandė išklausti ar ji nemeluoja, nes sakė jei ji labai nori gyventi centre, tai ir taip ji gali pasilikti nuolat gyventi jame dėl tėvo girtavimo, nebūtina taip jį apkabėti, tai mergaitė vis tiek jai tvirtino, kad tikrai taip tėvas girtas daro, sakė: „girtas lenda, stumiu nuo savęs, bet vis tiek daro“ (I t., b. l. 120-123).

Liudytoja apklausta V. N., Rietavo socialinių paslaugų centro socialinė darbuotoja, parodė, kad direktorė D. S. 2016-02-12 vakare paklaususi V. M., kodėl ši neina namo, V. pasisakė, kad prie jos tėvas priekabiauja, kad tėvas jos klausinėja, ar prie jos niekas nelenda, jai pasakęs, jog tik jis turi teisę ją liesti, ir V. įvardijo, kad tėvas jai liečia kur ji šlapinasi. Apgyvendinus mergaitę nuo 2016-02-15 Rietavo socialinių paslaugų centre ji jai vis kartojo, kad viskas dėl tėvo girtavimo, nusibodo jai jie, ir apie jokį seksualinį kabinėjimąsi neužsiminė. Iš mergaitės elgesio nematyti, kad ji dėl su ja atsitikusių įvykių - tėvo priekabiavimo, pergyventų (I t., b. l. 130-133).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 382/2016(03) nurodyta, kad V. M. kūne sužalojimų nerasta, mergystės plėvė nepažeista, jos sandara neleidžia atlikti su ja lytinių santykių įvedant į makštį varpą ar pirštą, nepažeidžiant mergystės plėvės. Pakitimų V. M. lytinių organų aplinkoje, pakitimų apie analinę angą apžiūros metu nekonstatuota (I t., b. l. 50-51).

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-114/2016 nurodyta, kad V. M. nenustatyti tokie kalbos, pažintinių funkcijų (dėmesio, atminties), mąstymo ir kiti individualūs psichologiniai ypatumai, dėl kurių ji negalėtų suvokti konkrečių faktinių bylai reikšmingų aplinkybių (gali įvardinti, kas, ką ir kur darė; neįvardins įvykių laiko, epizodų kiekio, nesudėlios tikslios įvykių sekos) ir duoti apie tai parodymų, tačiau ekspertizės metu paauglės atsakymuose stebimas motinos poveikis nepasakoti apie patirtą seksualinę prievartą. Nepalaikanti motinos pozicija sustiprina antrinį nukentėjusiosios traumavimą (klausiama apie bylai reikšmingas aplinkybes, ji užsisklendžia, jaudinasi, yra liūdna) ir neigiamai veikia pilnavertį jos atsiskleidimą apklausų metu. Atsižvelgus į tai, rekomenduojama remtis jau duotais V. M. parodymais ir daugiau jos nebeapklausti. Nenustatytos priežastys, dėl kurių nebūtų galima tikėti nukentėjusiosios parodymais. Įvertinus jos raidą, jai būdingus individualius psichologinius ypatumus bei sąlygas šeimoje, kurioje ji patyrė seksualinę prievartą, daroma išvada, jog nagrinėjamų įvykių metu V. M. negalėjo suprasti ir šiuo metu vis dar nesupranta su ja atliktų veiksmų reikšmės. Nukentėjusioji pagal savo supratimą, jai būdingus raidos ypatumus, taip pat santykio su įtariamuoju pobūdį (tėvas, nuo kurio yra priklausoma) bandė priešintis su ja atliktiems seksualinio pobūdžio veiksmas (jos žodžiais, apie tai papasakojo motinai, vengdavo grįžti namo), tačiau savalaikės pagalbos nesulaukė, nes šeimoje, kurioje gyveno, tarpusavio santykiai yra sutrikę - paauglės tėvai girtauja, tinkamai nesirūpina buitimi ir vaikų priežiūra, neatliepia emocinių atžalų poreikių. V. M. nusikalstamos veikos metu nesirgo, taip pat šiuo metu neserga lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu. Ambulatorinės ekspertizės, atliktos 2016-07-28 metu konstatuotas emocijų sutrikimas vaikystėje, tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradęs ne tik dėl byloje nagrinėjamų įvykių, bet ir dėl kitų psichotraumuojančių veiksnių (socialinis ir emocinis tiriamosios apleistumas bei nepriežiūra). V. M. yra įtaigesnė už savo bendraamžius ir lengviau pasiduoda poveikiui, ypatingai jai mažiau suprantamose situacijose (I t., 86-93).

Klaipėdos teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. 95TPK-399 nurodyta, kad nėra objektyvių duomenų apie V. M. psichikos sutrikimus, kurie trikdytų jo gebėjimą suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti bei savarankiškai ir kokybiškai ginti savo teises ir teisėtus interesus ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu, V. M. netikslinga skirti teismo psichiatrijos ekspertizę (I t., b. l. 163).

2002-02-21 išduotame gimimo liudijime (įrašo Nr. 15) fiksuota, kad V. M. yra gimusi 2002-02-14 (I t. b. l. 64).

Visų šių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, atitinkančiais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio reikalavimus, visuma patvirtina, kad kaltinamasis V. M. tvirkino jaunesnį nei 16 metų amžiaus asmenį, todėl jo veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 153 straipsnio 1 dalies, sudėtį.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi BK 41 straipsnyje numatytais bausmės paskirties kriterijais, bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse.

Kaltinamasis padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą, yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, neteistas, administracine tvarka nebaustas, nedirbantis, todėl, atsižvelgus į padaryto nusikaltimo pobūdį, laipsnį, į kaltinamojo asmenybę, darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant jam arešto bausmę.

Kadangi kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso būdu, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorė, ginanti nukentėjusiosios V. M. interesus, pareiškė 600 Eur ieškinį Eurų neturtinei žalai atlyginti. Civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai.

Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. numato neturtinės žalos atlyginimo pagrindus ir dydį. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai. Nukentėjusiajai V. M. priteistinas 600 Eur neturtinės žalos atlyginimas, atsižvelgiant į jos sveikatos būklę, patirtus dvasinius išgyvenimus, baimę, išgąstį, nesaugumo jausmą, psichologinę įtampą, nerimą ir stresą. Taip pat, atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos kaltinamojo kaltės formą - padaryta tyčinė veika, mažametės atžvilgiu atliktas nusikaltimas žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei be abejo turėjo ir turės ateityje neigiamos įtakos jos savijautai, nukentėjusiosios elgesiui bei tolimesniam gyvenimui. Su ieškiniu kaltinamasis sutiko.

Pradėjus vykdyti bausmę, V. M. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. M. pripažinti kaltu pagal Baudžiamojo kodekso 153 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam bausmę – 45 (keturiasdešimt penkias) paras arešto.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę sumažintą bausmę – 30 (trisdešimt) parų arešto.

Civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš nuteistojo V. M. 600 Eurų (šešis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiajai V. M., gimusiai 2002-02-14.

Pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti V. M. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę Plungės rajono apylinkės teismui paduoti prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Tokiu atveju bylos nagrinėjimas teisme bus privalomai rengiamas, tačiau nagrinėsiantis bylą teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodytu bausmės dydžiu, galės paskirti bet kokią kitą sankcijoje numatytą bausmę.

Nepateikus prašymo surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnyje nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.