Panevėžio apygardos teismo nutartis

2015-10-12 · Byla Nr. ATP-599-350/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-10-12
Bylos Nr.
ATP-599-350/2015
Teisminio proceso Nr.
4-08-3-01480-2015-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Algirdas Gaputis
Pažeidėjas
A. B.
Kategorijos
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. ATP-599-350/2015Proceso Nr. 4-08-3-01480-2015-6Procesinio sprendimo kategorija: 79.1 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLietuvos Respublikos vardu2015 m. spalio 12 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Algirdas Gaputis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos biuro ( toliau Institucija) nutarimu A. B. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso ( toliau ATPK) 127 straipsnio 2 dalį 45 eurų bauda už tai, kad jis 2014-09-16 apie 17.34 val., P. rajone, kelio P. aplinkkelis 9,90 kilometre, vairuodamas automobilį VW LT 32, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sukdamas į kairę pusę ne sankryžoje, neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, nedavė kelio jį lenkiančiam automobiliui ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai.

Nesutikdamas su Institucijos nutarimu A. B. jį apskundė Panevėžio miesto apylinkės teismui, tačiau skundžiama 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartimi jo skundas buvo atmestas.

Šalies argumentai

A. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Institucijos nutarimą ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartį, o administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Nurodo, kad dėl eismo įvykio kaltas ne jis, o automobilio Audi A8 vairuotojas G. L., kuris norėdamas lenkti jo vairuojamą transporto priemonę išvažiavo į kitą eismo juostą. Jis pats prieš pat eismo įvykį buvo įjungęs kairiojo posūkio signalą, norėdamas apsisukti, tačiau šio manevro pradėjęs dar nebuvo, važiavo tiesiai ir staiga pajuto smūgį į automobilio galinę dalį. Pažymi, kad G. L. važiavo viršydamas leistiną greitį, lenkimo manevrą pradėjo neleistinoje vietoje – priešpriešinio eismo juostas skyrė ištisinė liniją, kurią, norėdamas jį lenkti, G. L. kirto. Pastaroji aplinkybė jam (apeliantui) davė pagrindą manyti, kad posūkio metu jis nebus lenkiamas iš paskos važiuojančių automobilių. Be to G. L. ketino lenkti net tris automobilius ir neįsitikino, kad pirmiau važiuojančios nerodo posūkio signalo. Visos šios aplinkybės apelianto manymu rodo, kad jis nubaustas nepagrįstai.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į A. B. apeliacinį skundą Institucija prašo apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, nes ji pagrįsta ir teisėta.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalis).

ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).

Byloje ištirtų įrodymų visuma neginčytinai nustatyta, kad A. B. protokole nurodytu laiku ir vietoje vairuodamas automobilį VW LT 32, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sukdamas į kairę pusę ne sankryžoje, neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, nedavė kelio jį lenkiančiam automobiliui ir su juo susidūrė, dėl ko buvo apgadintos abi transporto priemonės. Nors skunde pažeidėjas teigia, kad dėl eismo įvykio kaltas ne jis, o kitas vairuotojas, eismo įvykis buvo sąlygotas ne jo, o G. L. kelių eismo taisyklių pažeidimų, tačiau tokie jo samprotavimai visiškai nepagrįsti. Apelianto pateikta įvykio versija vertintina tik kaip jo pasirinkta gynybos pozicija siekiant išvengti administracinės atsakomybės, nes ji akivaizdžiai prieštarauja byloje surinktų įrodymų visetui.

Nagrinėjamu atveju A. B. parodymus apie įvykio kilimo aplinkybes paneigia, o tuo pačiu jo kaltę visiškai įrodo liudytojų G. L., R. S., R. R. parodymai, ekspertizės akto dėl šio eismo įvykio išvada.

Nors pažeidėjas skunde tvirtina, kad lenkimo manevro pradėjęs nebuvo, nors ir įjungęs posūkio signalą, važiavo tiesiai, tokie jo parodymai paneigti liudytojų R. S. ir R. R. parodymais, kurie prieš pat įvykį važiavo pažeidėjui iš paskos ir matė, kaip jis įjungęs kairio posūkio signalą buvo pradėjęs sukti į kairę, dėl ko į jį atsitrenkė juos pralenkęs Audi markės automobilis. Šių liudytojų teigimu, susidūrimo metu pažeidėjo automobilis jau buvo kirtęs skiriamąją punktyrinę liniją. Eksperto išvadoje kategoriškai nurodyta, kad techniniu požiūriu pagrindinė sąlyga aptariamo eismo įvykio kilimui buvo A. B. veiksmai, kuris, prieš pradėdamas apsisukimo manevrą, tinkamai neįsitikino, kad tai daryti saugu ir nedavė kelio jį lenkiančiam automobiliui, dėl ko automobiliai susidūrė.

Šalies argumentai

A. B. skunde nurodyta aplinkybė, kad jis nemanė, jog gali būti lenkiamas iš paskos važiuojančių automobilių dėl to, kad prieš pat transporto priemonių susidūrimo vietą priešpriešinio eismo juostas skyrė ištisinė linija, tik patvirtina, kad jis, prieš keisdamas važiavimo kryptį, nebuvo atidus, manevrą atliko neįsitikinęs, kad tai daryti yra saugu.

Nėra pagrindo nesutikti, kad nagrinėjamoje situacijoje G. L. taip pat pažeidė kelių eismo taisykles, tačiau šie jo neteisėti veiksmai yra įvertinti – jis buvo nubaustas pagal ATPK 124 straipsnio 2 dalį ir 124¹ straipsnio 2 dalį už tai, kad nagrinėjamo kelių eismo įvykio metu viršijo leistiną greitį ir, lenkdamas kitus automobilius, kirto ištisinę liniją, tačiau šie jo pažeidimai nebuvo pagrindine sąlyga eismo įvykio kilimui ir tai nešalina apelianto atsakomybės.

Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo byloje surinktų įrodymų visumą, padarė pagrįstą išvadą, kad Institucijos nutarimas, kuriuo A. B. pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, yra teisėtas ir pagrįstas. Todėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją keisti ar naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 ¹⁰ straipsniu, 302 ¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

NUTARIA:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartį palikti nepakeistą, A. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis neskundžiama.

Teisėjas Algirdas Gaputis