Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Izolda Nėnienė teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovės V. R. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 14 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. 2-71-835/2015 pagal ieškovo R. R. ieškinį atsakovei V. R. dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.) nėra nustatyta.

Dėl rašytinių paaiškinimų prijungimo

2015 m. gegužės 12 d. Kauno apygardos teismui atsakovės atstovė advokatė G. G. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuos prašė prijungti prie bylos. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Faktiniai duomenys taip pat nustatomi šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais (CPK 177 str. 1 ir 2 d.). CPK 314 straipsnio nuostatos numato, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima į byla nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina ar paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 str.). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovės papildomai pateiktuose paaiškinimuose nurodytas aplinkybes bei atsižvelgęs į tai, kad atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka bei į atsakovės atstovės pateiktus rašytinius įrodymus, patvirtinančius, jog rašytiniai paaiškinimai buvo išsiųsti ieškovo atstovei bei išvadą byloje teikiančioms institucijoms, nusprendžia atsakovės prašymą patenkinti ir rašytinius paaiškinimus prijungti prie bylos.

Dėl atskirojo skundo

Nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikinosios bendravimo tvarkos nustatymo - pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 str.) be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Laikinosios apsaugos priemonės šeimos bylose taikomos, iki byloje bus priimtas teismo sprendimas (CK 3.65 str. 1 d.). Nors CK 3.65 straipsnyje nėra numatyta tokia laikinoji apsaugos priemonė kaip laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas, tačiau teismas gali nustatyti laikiną bendravimo su vaiku tvarką remdamasis CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktu. CK 3.165 straipsnyje numatyta, kad abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvai, atlikdami šias pareigas, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis. Šio straipsnio nuostatos taip pat numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 str., 3.170 str. 1 d.). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str. 3 d.). Laikinoji bendravimo su vaiku tvarka yra reguliacinio pobūdžio laikinoji apsaugos priemonė, skirta civilinės bylos nagrinėjimo metu apsaugoti vaiko interesus bendrauti ir matytis su abiem savo tėvais bei tėvų teisėtus interesus bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, taikoma siekiant išvengti konfliktinių situacijų, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium ir dėl bendravimo su vaiku tvarkos nesutaria. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 d.), t. y. įstatymo leidėjas įtvirtino prezumpciją, kad labiausiai nepilnamečio vaiko interesus atitinka maksimalus, kiek tai įmanoma, bendravimas su abiem tėvais.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi M. R., gimusiu(duomenys neskelbtini), tvarka yra nustatyta Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 28 d. sprendimu (c. b. Nr. 2-4814-59/2011) dėl šalių santuokos nutraukimo (t.1, b. l. 8). Minėtu sprendimu šalių vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove, ieškovas su nepilnamečiu sūnumi bendrauja taip:

- ieškovas gali bendrauti su vaiku dalyvaujant vaiko motinai (atsakovei) ne vėliau kaip prieš 2 val. suderinęs su vaiko mama laiką ir vietą.

- vaikas be motinos sutikimo ar žinios negali būti paimamas iš motinos išvežamas iš šalies ar miesto ribų;

- vaikas be ieškovo sutikimo negali būti išvežamas iš Lietuvos.

- ieškovas turi teisę bendrauti su vaiku kas antradienį nuo 18.00 val. iki 19.00 val. ir kas antrą sekmadienį nuo 10.00 val. iki 14.00 val. Šalims susitarus ieškovas gali bendrauti su vaiku tik sekmadienį nuo 10.00 val. iki 14.00 val. ir nuo 18.00 val. iki 19.00 val. Taip pat ieškovas gali bendrauti su vaiku švenčių dienomis (Šv. Kalėdos, Šv. Velykos) poriniais metais pirmą dieną, neporiniais metais antrą dieną nuo 10.00 val. iki 14.00 val.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 28 d. sprendimas yra įsiteisėjęs. Ieškovas ieškiniu prašė pakeisti nustatytą bendravimo su sūnumi tvarką, atsižvelgiant į sūnaus amžių ir ieškovo darbo pobūdį, nustatyti, kad ieškovas su sūnumi bendrauja nedalyvaujant atsakovei ir pagal naują grafiką. Nurodė, jog nustatyta bendravimo su sūnumi tvarka neatitinka jo ir vaiko interesų. Nustatant bendravimo tvarką vaikas neturėjo dviejų metų amžiaus, o paduodant ieškinį yra keturių metų amžiaus, būtina įvertinti, jog ieškovas po 1-2 mėnesius dirba užsienyje. Ieškovas prašė iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatyti tokią laikiną jo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką: ieškovas su sūnumi bendrauja kiekvieną šeštadienį (pirmuoju šeštadieniu laikant pirmą šeštadienį po teismo nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones priėmimo dienos), vaiką pasiimdamas iš jo gyvenamosios vietos nuo 10.00 val. bei grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20.00 val. Prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodė, jog atsakovė daro kliūtis ir draudžia ieškovui bendrauti su sūnumi: nepranešusi pakeitė gyvenamąją vietą, slepia vaiko ugdymo vietos adresą, atsakovė neatsako į ieškovo skambučius ir trumpąsias žinutes dėl laiko ir vietos suderinimo be atsakovės dalyvavimo (t. 1, b. l. 103-105). Nurodytoms aplinkybėms pagrįsti ieškovas pateikė 2014 m. gruodžio 16 d. atsakovės pranešimą ieškovui su jo priedu - atsakovės 2014 m. gruodžio mėn. darbo grafiku, 2014 m. gruodžio 17 d. ieškovo reikalavimu atsakovei netrukdyti bendrauti su vaiku bei 2014 m. gruodžio 30 d. atsakovės atsakymu į ieškovo prašymą netrukdyti bendrauti su vaiku, 2015 m. sausio 12 d. ieškovo atstovės prašymu Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl informacijos pateikimo (t. 1, b. l. 106-110). Iš 2014 m. gruodžio 17 d. ieškovo reikalavimo netrukdyti bendrauti su vaiku matyti, kad ieškovas prašė atsakovės informacijos, kada jis gali atvykti ir pasiimti vaiką ir bendrauti su juo be atsakovės dalyvavimo. Pažymėtina, kad tokios galimybės ieškovui bendrauti su vaiku be atsakovės dalyvavimo 2011 m. spalio 28 d. Alytaus rajono teismo sprendime nebuvo numatyta, todėl atsakovė neturėjo jokio teisinio pagrindo ieškovo reikalavimą patenkinti. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad 2011 m. spalio 28 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje nustatytomis valandomis bei savaitės dienomis, t.y. kas antradienį nuo 18.00 val. iki 19.00 val. ir kas antrą sekmadienį nuo 10.00 val. iki 14.00 val. ieškovas gali bendrauti su sūnumi ir be išankstinio laiko suderinimo su atsakove. Sprendime yra nustatytas draudimas be ieškovo sutikimo išvežti šalių sūnų iš Lietuvos, todėl atsakovė, apie savo ir sūnaus gyvenamosios vietos pakeitimą nepranešusi ieškovui, minėtu sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos nepažeidė. Apie vaiko gyvenamosios vietos pasikeitimą ieškovui turėjo būti žinoma iš 2014 m. gruodžio 16 d. pranešimo, kuriame yra nurodytas atsakovės naujos gyvenamosios vietos adresas – (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu 2011 m. spalio 28 d. sprendimu nustatyta ieškovo bendravimo su sūnumi tvarka užtikrina minimalaus ieškovo bendravimo su sūnumi bei dalyvavimo sūnaus auklėjime galimybę. Iš atsakovės paaiškinimų matyti, kad ieškovas iki šios bylos iškėlimo nerodė noro bendrauti su sūnumi (t. 1, b. l. 71-77). Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kurie paneigtų šiuos atsakovės teiginius, bei patvirtintų, jog ieškovas iki ieškinio padavimo teismui dienos (2014 m. sausio 24 d.) bendravo su sūnumi vadovaudamasis teismo nustatyta bendravimo tvarka arba bandė įgyvendinti savo 2011 m. spalio 28 d. sprendime nustatytą teisę bendrauti su sūnumi priverstine tvarka. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi nustatydamas šalių sūnaus laikiną bendravimo tvarką su ieškovu be atsakovės dalyvavimo neįvertino vaiko amžiaus, neatsižvelgė į tai, kad tokio amžiaus vaikui yra būtinas žymiai ilgesnis pereinamasis laikotarpis, kuomet jis sąmoningai ir be emocinio diskomforto sugebės bendrauti su tėvu vienas. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sukelta konfliktinė situacija tarp šalių turėjo neigiamą psichologinį poveikį šalių nepilnamečiam vaikui. Remiantis išdėstytu, darytina išvada, kad ieškovo prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei jo prieduose nurodytomis aplinkybėmis nebuvo jokio teisinio pagrindo ieškovo laikinai bendravimo su sūnumi tvarkai nustatyti. Nustatyta laikinoji bendravimo tvarka ne tik buvo ydinga ir dėl to negalėjo būti tinkamai vykdoma, bet ir pakenkė šalių nepilnamečio vaiko interesams. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkintinas (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 14 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - ieškovo R. R. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti.