Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2018-10-03 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A5.-2104-1078/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2018-10-03
Bylos Nr.
A5.-2104-1078/2018
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01530-2018-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ieva Narbutaitė
Pažeidėjas
V. R., Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinis skyriaus
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A5.-2104-1078/2018
Proceso Nr. 4-68-3-01530-2018-0Procesinio sprendimo kategorija 6.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2018 m. spalio 3 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Narbutaitė,sekretoriaujant Deimantei Fiodorovaitei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. R.,

Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinis skyriaus (toliau – ir Institucija, surašiusi administracinio nusižengimo protokolą) atstovei D. J. G.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini) direktoriumi traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 95 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. R. 2018 m. birželio 18 d., apie 12.30 val., (duomenys neskelbtini), būdamas (duomenys neskelbtini) (įm. k. (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, pažeidė imperatyvias Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalies bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, o būtent, esant darbo sutarties pažymiams, leido dirbti J. U. (gim. 1986-03-24), tačiau teisės aktų nustatyta tvarka nesudarė rašytinės darbo sutarties ir nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai apie minėto asmens įdarbinimą mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios. Šiais savo veiksmais V. R. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. R. paaiškino, kad dėl padaryto pažeidimo jis neprisipažįsta. Paaiškino, kad įmonėje vyko finansinis auditas ir fiziškai jis nespėjo atlikti visų darbų. V. R. paprašė, kad jam padėtų draugė J. U.. Pažymėjo, kad darbinti jos nesiruošė. Ji buvo atvažiavusi keturis kartus, per mėnesį po kartą. Per dieną dirbdavo apie valandą. Nuo pirmadienio jau dirba žmogus atliekantis administratoriaus pareigas. Pripažįsta, kad J. U. kvietėsi dėl pagalbos. Nepripažįsta, kad ji dirbo nuolat. Dėl nežinojimo labai gailisi.

Teismo posėdyje apklausta liudytoja I. S. nurodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) krano operatore, taip pat atlieka pagalbinius darbus. Aplinkybės jai mažai žinomos, žino tik tiek, jog į (duomenys neskelbtini) pora kartų per savaitę atvažiuodavo dirbti moteris, savanorė, ji dirbdavo administracinėse patalpose. Pavardės tos moters nežino, tačiau nurodo, kad ją vadina J., J.. Pažymėjo, jog J. būdavo administracinėse patalpose, tvarkydavo popierius, ji turėjo savo darbo vietą, t. y. rašomąjį stalą, spintą. Kiti asmenys prie jos stalo nesėdėdavo. Matydavo, kad kaip ir kiti darbuotojai, ta moteris nustatytu laiku eidavo pietauti. Darbiniais klausimais su ta moterimi nekalbėdavom. Ofise 8 val. nebūdavo. Iš nuogirdų girdėdavo, kad J. U. savanorė. Ar gaudavo darbo užmokestį už darbą, nežino. J. U. (duomenys neskelbtini) administracinėse patalpose tvarkančią dokumentus matydavo bent porą kartų per savaitę, tai truko apie 4 mėnesius.

Iš administracinio nusižengimo byloje esančio V. R. rašytinio paaiškinimo matyti, kad jis su nusižengimu sutiko. Nurodė, kad nusižengimas buvo padarytas per nežinojimą, nesiekiant sau naudos bei nenorint padaryti žalos valstybei. Įmonėje jis yra atsakingas už darbuotojų įdarbinimą.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančios Užduoties kortelės Nr. APS-15-11170 matyti, jog 2018 m. birželio 4 d. buvo gautas anoniminis pranešimas, jog (duomenys neskelbtini) pusę metų nelegaliai dirba administratorė J..

Byloje esančiame I. S. 2018 m. birželio 18 d. rašytiniame paaiškinime nurodoma, jog ji (duomenys neskelbtini) dirba tiltinio krano operatore, paaiškinime taip pat nurodoma, jog administracijoje dirba moteris, vardu J., kuri dirba jau maždaug keturis mėnesius.

Byloje esančiame J. U. 2018 m. birželio 18 d. rašytiniame paaiškinime nurodyta, jog ji atvažiavo į (duomenys neskelbtini), padėti atšviesti dokumentus, nes vyksta auditas. Įmonės vadovas V. R. paprašė jos, kad ji atvažiuotų į jo vadovaujamą įmonę padėti atšviesti dokumentus. Atvažiavo apie 8 val. ryto. Atlygio už tai negauna, nes V. R. yra jos draugas.

Iš byloje esančios VSDFV Informacinės sistemos pažymos matyti, jog (duomenys neskelbtini) dirba 18 darbuotojų, apdraustų socialinio draudimu, į šį darbuotojų, apie kurių įdarbinimą yra pranešta VSDFV, sąrašą J. U. neįtraukta.

Teismo posėdžio metu Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą atstovė pateikė patikrinimo filmuotą medžiagą, kurioje matėsi kaip J. U. atlikinėjanti darbus.

V. R. traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, kuri numato administracinę atsakomybę už nelegalų darbą. Kadangi ANK nepateikia išaiškinimo, kas yra nelegalus darbas, minėta nuostata laikytina blanketine, t. y. šiuo atveju nukreipiančia į Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalį. Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve (toliau – trečiosios šalies pilietis), įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba) teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Šis reikalavimas netaikomas tais atvejais, jeigu asmuo priimamas į darbą pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir kai pagal Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis šiam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje.

Ištyręs byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs jų visumą, teismas daro išvadą, kad V. R. padarė administracinio nusižengimo protokole nurodytą nusižengimą, kadangi būdamas (duomenys neskelbtini) direktoriumi, atsakingu už darbuotojų įdarbinimą, pažeidė Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, kadangi J. U. leido dirbti keturis mėnesius iki 2018-06-18 nesudarius rašytinės darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą. Šiais veiksmais jis padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. R. iš pradžių pripažino savo kaltę, tačiau vėliau teismo posėdžių metu nurodė, kad kaltės nepripažįsta, motyvuodamas tuo, jog J. U. ateidavo keturis mėnesius po vieną kartą per savaitę padėti atšviesti dokumentus, nes vyko auditas ir jis vienas nespėdavo. Nors V. R. teigė, jog J. U. į jo vadovaujamą bendrovę buvo atvykusi tik padėti atšviesti dokumentus, tačiau šiuos jo parodymus paneigia teisme posėdžio metu apklaustos liudytojos I. S. parodymai. Pastaroji teismo posėdžio metu visgi nurodė, jog J. U. (duomenys neskelbtini) patalpose atliko darbus ne tik patikrinimo dieną, bet tai truko apie keturis mėnesius, J. U. dirbdavo bent kelias dienas per savaitę, (duomenys neskelbtini) patalpose turėjo savo darbo vietą, t.y. darbo stalą kabinete, jos vietoje kiti asmenys nedirbo. Taip pat liudytoja nurodė, kad J. U. iš kabineto išeidavo kaip ir visi darbuotojai nustatytu laiku pietauti. Taigi iš šių liudytojos parodymų akivaizdu, jog J. U. darbines funkcijas atliko nevienkartinai, kaip teigė V. R., tačiau nuolat ir tai truko pakankamai ilgą laiką, darbus atliko (duomenys neskelbtini) naudai ir V. R. nurodymu, atlikdama darbines funkcijas ji laikėsi nustatytos darbo organizavimo tvarkos (nustatytu laiku eidavo pietauti, turėjo savo konkrečią darbo vietą). Nelegalaus darbo faktą taip pat patvirtina administracinio nusižengimo protokolas (b.l. 4), nelegalaus darbo tikrinimo aktas (b.l. 2-3), rašytinis I. S. paaiškinimas (b.l. 8), VSDFV duomenys (b.l. 11), patikrinimo filmuota medžiaga ir kiti byloje esantys duomenys.

V. R. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į pažeidimo pobūdį - nelegaliu darbu pažeidėjas siekia nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį faktą, turėdamas tikslą nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondus, išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iš darbo sutarties teisinių santykių. Pažeidimas paprastai lemia didelę materialinę naudą pažeidimą darančiam asmeniui, nes mokesčiai mokėtini į valstybės biudžetą, įmokos į socialinio draudimo fondus sudaro didelę dalį, palyginti su darbuotojui išmokamu darbo užmokesčiu. Pažeidimu daroma didelė žala dirbančiųjų teisei pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, iškreipiama konkurencija tarp įmonių bei darbo rinka. Taip pat atsižvelgtina į pažeidėjo asmenybę – duomenų apie baustumą ar teistumą nėra, pažeidimo padarymo aplinkybes, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, ir daro išvadą, kad administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti paskyrus V. R. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, minimalią baudą, numatytą įstatymo straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusižengimą, sankcijoje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 34 straipsniu, 95 straipsnio 1 dalimi, 627-637 straipsniais, 675 straipsniu, teismas,

nutaria:

V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 18088054764.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ieva Narbutaitė