Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant atsakovės Kredito unijos „Mėmelio taupmoji kasa“ atstovei advokatei Ingai Umbrasaitei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi ieškovų I. K. ir R. K. ieškinį atsakovei Kredito unijai „Mėmelio taupmoji kasa“, trečiajam asmeniui nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų Klaipėdos 2-ojo notarų biuro notarui Gintarui Bastakiui dėl kreditavimo sutarties vienašališko nutraukimo, vekselio bei vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiu,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašė: 1) pripažinti vienašališkai atsakovės atliktą tarp ieškovų ir atsakovės 2016 m. vasario 24 d. sudarytos kredito sutarties Nr. 16-00012 nutraukimą neteisėtu ab initio; 2) įpareigoti atsakovę atnaujinti 2016 m. vasario 24 d. kredito sutartį Nr. 16-00012; 3) pripažinti negaliojančiu 2016 m. vasario 24 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo ieškovai įsipareigojo sumokėti atsakovei 80000 Eur bei 6 procentų dydžio metines palūkanas; 4) pripažinti negaliojančiu 2016 m. vasario 24 d. paprastojo neprotestuotino vekselio pagrindu Klaipėdos 2-ojo notarų biuro notaro Gintaro Bastakio išduotą vykdomąjį įrašą.

Ieškovai nustatė, kad Klaipėdos 2-ojo notaro biuro notaro Gintaro Bastakio vykdomasis įrašas išduotas 2017 m. balandžio 4 d. pagal hipotekos/jkeitimo kreditoriaus kredito Unijos „Mėmelio taupomoji kasa“ naudai pagal sandorį, sutartinę hipoteką. Taip pat nustatyta, kad vykdomasis įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) išduotas Klaipėdos miesto 2-ojo notaro biuro notaro Gintaro Bastakio 2016 m. birželio 15 d. dėl skolos pagal vekselį 2016 m. vasario 24 d., vekselio davėjas kredito unija „Mėmelio taupomoji kasa“ 80 000,00 eurų sumai. Pagal šį vykdomąjį įrašą yra reikalaujama solidariai iš R. K. ir laiduotojos I. K., išieškoti iš viso 76 232,32 Eur ir 6 procentų metinių palūkanų, palūkanas pradedant skaičiuoti nuo mokėjimo termino pasibaigimo t.y. nuo 2016 m. gegužės 21 d. iki visiško vekselio sumos apmokėjimo dienos.

Atsakovė ieškovams suteikė 74 950 Eur kreditą gyvenamojo namo ir žemės sklypo įsigijimo refinansavimui, remontui ir įrengimui. Suteikiant ieškovams kreditą, gaunamų pajamų pakako. Ieškovai kurį laiką buvo susipykę, bendro ūkio nevedė. Ieškovė nesinaudojo elektronine bankininkyste, jokių pranešimų negavo. Ieškovas pats nesuprato, kad yra įsiskolinęs atsakovei. Ieškovai neneigia, kad atsakovei yra įsiskolinę. Ieškovai gavo pranešimus iš atsakovės dėl sutarties nutraukimo, tačiau konkretaus pranešimo, jog nutraukta sutartis negavo.

Ieškovai, siekiant užtikrinti 2016 m. vasario 24 d., kredito sutarties įvykdymą, 2016 m. vasario 24 d. išdavė paprastąjį neprotestuotiną vekselį 80000 Eur. Ieškovai vekselį pasirašė, nes atsakovė tyčia suklaidino ieškovus. Ieškovai vekselį pasirašė atsakovės psichologiškai įtakojami atsakovės, neįsigilinę į esme, dėl išsilavinimo ir žinių trūkumo.

Ieškovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta. Teismas buvo pasiūlęs ieškovams pasirūpinti, kad jiems būtų atstovaujama procese ir dėl tos priežasties atidėjo teismo posėdį. Ieškovai, kaip minėta, teismo posėdyje nedalyvavo, nerealizavo teismo pasiūlymo pasirūpinti, kad jiems būtų atstovaujama procese.

2016 m. vasario 24 d. atsakovė ir ieškovas R. K. sudarė Būsto paskolos (kreditavimo) sutartį Nr. 16-00012, pagal kurią atsakovė įsipareigojo suteikti ieškovui R. K. 80 000 Eur paskolos sumą, o ieškovas R. K. įsipareigojo Paskolos grąžinimo ir palūkanų mokėjimo grafike nustatytais terminais ir tvarka grąžinti atsakovei paskolos dengimo įmokas bei priskaičiuotas palūkanų sumas. Papildomai informacija, susijusi su teikiamu kreditu, ieškovui R. K. buvo pateikta 2016 m. vasario 24 d. ieškovės parengtame standartinės informacijos lape. Faktiškai ieškovui R. K. pagal Paskolos sutartį yra išmokėta 74 950 Eur suma. Užtikrinant prievolių pagal Paskolos sutartį vykdymą: 1) 2016 m. vasario 24 d. ieškovai sutuoktiniai I. K. ir R. K. sutartinės hipotekos (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu atsakovės naudai įkeitė jiems priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 0,1395 ha, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir gyvenamąjį namą su priblokuotu garažu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 272,32 kv.m., esantį adresu (duomenys neskelbtini), 2) 2016 m. vasario 24 d. laidavimo sutartimi laiduotoja ieškovė I. K. įsipareigojo solidariai atsakyti atsakovei už jos sutuoktinio ieškovo R. K. pagal Paskolos sutartį prisiimtas prievoles visu savo turtu; 3) 2016 m. vasario 24 d. ieškovas R. K. savo įsipareigojimų pagal Paskolos sutartį vykdymui užtikrinant atsakovės naudai išdavė paprastąjį neprotestuotiną vekselį bendrai 80 000 Eur sumai.

Pagal Paskolos grąžinimo ir palūkanų mokėjimo grafiką įmokos paskolos dengimui bei palūkanos ieškovas turėjo pradėti mokėti vėliausiai 2017 m. kovo 25 d. Ieškovams vėluojant vykdyti sutartines įmokų mokėjimo prievoles, atsakovė ieškovams Paskolos sutartyje nurodytu adresu registruotu paštu siuntė pranešimus apie vėlavimą vykdyti sutartines prievoles bei nurodė, kokio dydžio skola yra pranešimo išsiuntimo dienai. Papildomai apie ieškovo R. K. vėlavimą vykdyti prievoles pagal Paskolos sutartį 2016 m. balandžio 5 d. ir 2016 m. balandžio 18 d. elektroniniais laiškais, atsakovė siųstais el. adresu (duomenys neskelbtini), atsakovė informavo ir solidarią skolininkę ieškovę I. K..

Toliau vėluojant mokėti įmokas, atsakovė abiems ieškovams teikė pretenzijas dėl įsipareigojimų pagal būsto paskolos (kreditavimo) sutartį nevykdymo, kurioje nurodė, jog ieškovams nesumokėjus susidariusio įsiskolinimo, Paskolos sutartis bus nutraukta prieš terminą.

2016 m. birželio 15 d. atsakovei Klaipėdos miesto 2-asis notarų biuras išdavė vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2016 m. vasario 24 d. ieškovo R. K. išduotą vekselį.

Ieškovams ir toliau nevykdant sutartinių prievolių, 2016 m. gruodžio 1 d. pranešimu apie vienašalį sutarties nutraukimą, atsakovė pranešė ieškovams, jog nuo 2016 m. lapkričio 29 d. buvo vienašališkai nutraukta Paskolos sutartis. Atsakovė pareikalavo, kad ieškovai iki 2016 m. gruodžio 19 d. grąžintų visą paskolos sumą, sumokėtų susikaupusias palūkanas bei delspinigius.

Atsakovė, atsižvelgusi į tai, jog ieškovai nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių jų galimybes įvykdyti prievoles per prašomą papildomą terminą, 2017 m. vasario 20 d. raštu dėl įsipareigojimų pagal būsto paskolos (kreditavimo) sutartį nurodė, jog nesuteiks dar vieno papildomo termino ieškovo prievolėms įvykdyti, bei nurodė, jog kreipsis į notarų biurą dėl vykdomojo įrašo išieškojimui iš įkeisto turto išdavimui. Tuo pačiu atsakovė informavo ieškovą, jog toks įrašas galės būti atsakovei išduotas ne anksčiau kaip 2017 m. kovo mėn. viduryje, todėl paragino ieškovus gera valia įvykdyti prievoles per pačių ieškovų prašomą papildomą terminą.

Ieškovams neįvykdžius prievolių, 2017 m. balandžio 4 d. Klaipėdos miesto 2-asis notarų biuras atsakovei išdavė vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), dėl išieškojimo iš jos naudai įkeisto skolininkų Ingridos ir R. K. nekilnojamojo turto.

Šalių pasirašytos Paskolos sutarties Bendrųjų sąlygų 22 punkte nurodoma, kad visi pranešimai ir kitas šalių susirašinėjimas pagal Sutartį įteikiami Sutarties šaliai pasirašytinai arba siunčiami paštu, jei Sutartyje nenurodyta kitaip. Laikoma, kad paskutiniu unijai žinomu Paskolos gavėjo adresu paštu išsiųstus dokumentus Paskolos gavėjas gavo trečią darbo dieną, einančią po tos dienos, kai unija Paskolos gavėjui siunčiamus dokumentus įteikė pašto paslaugas teikiančiai organizacijai, o 23 punktu šalys susitarė bei įtvirtino, jog tuo atveju, jeigu keičiasi šalių juridiniai adresai <...> ar kiti rekvizitai, šalys tuojau pat privalo apie tai informuoti viena kitą. Šalis, neįvykdžiusi šio reikalavimo, negali reikšti pretenzijų ir atsikirtimų, jog kitos šalies veiksmai, atlikti pagal paskutinius žinomus rekvizitus, neatitinka Sutarties sąlygų, arba jog ji negavo pranešimu, siųstų pagal tuos rekvizitus.

Lygiai tokia pati informavimo pareiga buvo nustatyta ir atsakovės su laiduoja ieškove I. K. sudarytos laidavimo sutarties 16 punkte, nurodant, jog šalys nedelsdamos privalo informuoti viena kitą, jeigu keičiasi šalių pavadinimai, juridiniai adresai <...> ar kiti rekvizitai. Šalis, neįvykdžiusi šios reikalavimo, negali reikšti pretenzijų, jei kitos šalies veiksmai įvykdyti pagal paskutinius jai žinomus rekvizitus.

Nuo 2016 m. spalio mėn. užsimezgęs ieškovų bei atsakovės susirašinėjimas patvirtina, kad ieškovai buvo tinkamai informuoti ir neabejotinai žinojo tiek apie Paskolos sutarties pažeidimus, tiek ir apie jos nutraukimą.

Ieškovo R. K. sumokėtų įmokų nepakako net palūkanoms pagal Paskolos sutartį pilnai padengti. Ieškovai ieškinyje nuosekliai tvirtina, kad ieškovų pastovios bendros mėnesinės pajamos nuo pat Paskolos sutarties pasirašymo dienos siekia 1 700 Eur sumą ir kad jie visuomet buvo ir yra pilnai pajėgūs vykdyti prievoles pagal Paskolos sutartį. Nepaisant tokių teiginių, matyti, kad Paskolos sutarties įmokos buvo dengiamos tik minimalia dalimi ir nuolat atsiliekant nuo grafiko.

Per laikotarpį nuo 2016 m. kovo 25 d. iki 2016 m. liepos 19 d. ieškovai pagal grafiką turėjo sumokėti 2 309,15 Eur palūkanų ir gražintinų paskolos dengimo įmokų sumą, tačiau faktiškai per šį laikotarpį ieškovai sumokėjo tik 1 100 Eur.

Taigi per laikotarpį nuo 2016 m. kovo 25 d. iki 2017 m. lapkričio 24 d. ieškovai gera bei priverstine tvarka atsakovei yra sumokėję iš viso 2 907,87 Eur, nors pagal įmokų mokėjimo grafiką per tą patį laikotarpį turėjo būti sumokėję 11 493,15 Eur įmokų sumą bei susikaupusius delspinigius.

Antstolės Linos Pužienės 2016 m. birželio 15 d. Klaipėdos miesto 2-asis notarų biuro išduoto vykdomojo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu užvestoje vykdomojoje byloje išieškojimas vykdomas iš abiejų ieškovų, kaip solidarių skolininkų. Šiuo pagrindu išieškojimas yra vykdomas tiek iš R. K. banko sąskaitoje esančių lėšų, tiek ir iš I. K. vardu atidarytose banko sąskaitose esančių lėšų. Tačiau šiose sąskaitose niekada nebuvo pakankamai lėšų, užtikrinančių tinkamą prievolių pagal Paskolos sutartį įvykdymą. Jeigu sąskaitose buvusių lėšų būtų pakakę neįvykdytoms prievolėms padengti, tai atsakovė 2016 m. gruodžio mėn. būtų neturėjusi jokio pagrindo ir/ar intereso nutraukti Paskolos sutartį bei inicijuoti išieškojimą iš ieškovams priklausančio ir atsakovei įkeisto nekilnojamojo turto.

Paskolos sutarties pažeidimai atsirado dar 2016 m. kovo 25 d., o Paskolos sutartis atsakovės valdybos sprendimu buvo nutraukta tik 2016 m. lapkričio 29 d. atsakovė net aštuonis mėnesius tikėjosi, kad ieškovai savo sutartinės prievoles vykdys tinkamai, tačiau ieškovai Paskolos sutarties nepradėjo tinkamai vykdyti net ir po to, kai atsakovas 2016 m. rugsėjo mėnesį inicijavo priverstinio išieškojimo veiksmus pagal ieškovo R. K. Paskolos sutarties užtikrinimo tikslu išduotą vekselį.

Šiuo atveju Paskolos sutartis buvo nutraukta griežtai vadovaujantis šalių sutartomis Paskolos sutarties 9.3 punkto 9.3.1 ir 9.3.2 papunkčių sąlygomis, kurios numatė atsakovei teisę vienašališkai nutraukti Sutartį anksčiau, nei nustatyta Sutartyje, prieš 15 (penkiolika) dienų raštu įspėjus Paskolos gavėją, ir reikalauti, kad Paskolos gavėjas grąžintų paskolą prieš terminą, sumokėtų palūkanas, delspinigius ir kitas mokėti priklausančias sumas, jeigu Paskolos gavėjas, be kita ko, pažeidžia Paskolos sutarties 5.1 punkte nustatytą pareigą paskolos laikotarpiu nuo gautos paskolos sumos mokėti palūkanas, vykdyti prievoles Unijai pagal Sutartį ir mokėjimo dienomis pagal įmokų tvarkaraštį gražinti paskolą Unijai bei sumokėti palūkanas; 5.6 punkte nustatytą pareigą mokėjimo dieną sąskaitoje, kuri yra nurodyta Specialiosios dalies 6 punkte, sukaupti lėšų sumą, reikalingą paskolai grąžinti ir palūkanoms sumokėti pagal įmokų tvarkaraštį.

Apie gręsiantį Paskolos sutarties nutraukimą atsakovė įspėjo ieškovus 2016 m. spalio 3 d. pretenzija dėl įsipareigojimų pagal būsto paskolos (kreditavimo) sutartį nevykdymo.

Apie Paskolos sutarties nutraukimą atsakovė ieškovus informavo beveik prieš 2 mėnesius iki faktiškai įvykusio Paskolos sutarties pasibaigimo dienos. Atsakovė šiuo atveju suteikė ieškovams daugiau kaip protingą terminą pašalinti 7 mėnesius besitęsiantį Paskolos sutarties pažeidimą. Net ir po šio įspėjimo iki pat Paskolos sutarties nutraukimo dienos, ieškovai savo prievolių atsakovui neįvykdė.

Unijos nariui į unijos kapitalą įnešus pajinį įnašą (pagrindinį ar papildomą) sudarančius pinigus šie pinigai konvertuojasi į unijos nario reikalavimo teisę, t. y. unijos nario teisę reikalauti, kad reikalauti, kad kredito unija grąžintų jo pajinį įnašą ar pajinio įnašo dalį, laikydamasi šio Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymą 18 ir 48¹ straipsniuose nustatytos tvarkos (Lietuvos Respublikos kredito unijos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 10 punktas, redakcija galiojusi nuo 2015 m. gruodžio 3 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.). Atitinkamai Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo 18 straipsnis numato atsiskaitymą tik su buvusiais Unijos nariais, o 48¹ straipsnis nustato, kad Kredito unijos nariui kredito unijos įstatuose nustatyta tvarka gali būti apribojama teisė disponuoti pajiniu įnašu ar jo dalimi, neviršijančia skolinamų pinigų sumos kartu su už ją mokamomis palūkanomis, tol, kol bus grąžinta skolinama suma su palūkanomis. Taigi iš įstatyminio reguliavimo išplaukia, jog unijos nario teisė disponuoti pajų sudarančiais pinigais atsiranda tik Unijos nario pasitraukimo iš unijos atveju ir (arba) paskolos grąžinimo atveju.

Pagal įstatyminį reglamentavimą, taikytiną ieškovo R. K. įmokėto papildomo pajaus atžvilgiu, tol, kol nėra grąžinta paskola arba Unijos narys nėra nutraukęs savo narystės unijoje, jis neturi teisės disponuoti į unijos kapitalą įmokėto pajaus pinigais. Vadinasi atitinkamo pajaus verte negalėjo būti dengiamos ir R. K. pradelstos paskolos dengimo įmokos.

Nuo 2018 m. sausio 1 d. pasikeitus teisiniam reglamentavimui ir dėl kredito unijos pajinio kapitalo formavimo, bei kredito unijos nariams įgijus teisę disponuoti papildomais pajais, tokios teisės nebesiejant su narystės pasibaigimo faktu, 2018 m. sausio 2 d. R. K. įmokėta 4000 Eur papildomo pajaus suma, atsakovės iniciatyva bei gera valia buvo panaudota ieškovo prievolių pagal nutrauktą Paskolos sutartį dengimui.

Nagrinėjamos bylos atveju ieškovai su atsakove sudarytos Paskolos sutarties Specialiųjų sąlygų 4.4 ir 5 punktais susitarė, kad suteiktos paskolos grąžinimas bus užtikrintas (1) ieškovo R. K. ir jo sutuoktinei I. K. priklausančio nekilnojamojo turto hipoteka, (2) ieškovo R. K. sutuoktinės I. K. laidavimu, o taip pat (3) ieškovo R. K. išduotu 80 000 Eur vekseliu.

Iš šių sutartinių sąlygų akivaizdu, kad vekselis ieškovui R. K. bei laiduotojai I. K. sukūrė ne visiškai atskirą ir savarankišką prievolę, bet prievolę, kilusią Paskolos sutarties pažeidimo pagrindu.

Ieškovams pastoviai pažeidinėjant Paskolos sutartį, atsakovė nusprendė realizuoti vieną iš turimų užtikrinimo priemonę - R. K. 2016 m. balandžio 24 d. išduotą vekselį, ir pagal šį vekselį 2016 m. birželio 15 d. išduoto notarinio vykdomojo įrašo pagrindu pradėti priverstinį išieškojimą. Paaiškėjus, kad išieškojimas pagal vekselį nėra efektyvus, atsakovė nusprendė realizuoti ir antrąją užtikrinimo priemonę, t.y. kreipėsi į notarus dėl vykdomojo įrašo išieškojimui iš atsakovės naudai įkeisto ieškovų nekilnojamojo turto išdavimo. Abu vykdomieji įrašai yra pateikti tai pačiai antstolei Linai Pužienei, o visos antstolės išieškotos sumos užskaitomos ieškovų prievolių pagal Paskolos sutartį dengimui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo ir kreditoriaus teisės vienašališkai nutraukti sutartį prieš terminą sutartyje numatytais pagrindais

Ieškovai reikalavimą dėl kreditavimo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu grindžia tuo, jog jie nebuvo tinkamai informuoti apie kredito sutarties nutraukimą sutartyje nustatyta tvarka, jiems nebuvo suteiktas protingas terminas ištaisyti sutarties vykdymo pažeidimus, ieškovė nesinaudojo elektronine bankininkyste, jokių pranešimų negavo, o ieškovas pats nesuprato, kad yra įsiskolinęs atsakovei. Ieškovai neneigia, kad atsakovei yra įsiskolinę. Ieškovai gavo pranešimus iš atsakovės dėl sutarties nutraukimo, tačiau konkretaus pranešimo, jog nutraukta sutartis negavo.

Iš šių ieškinyje ieškovų nurodytų motyvų, galime teigti, kad apie netinkamą prievolės vykdymą ieškovai teikia prieštaraujančius paaiškinimus, Viena vertus, ieškinyje ieškovai aiškina, kad ieškovas pats nesuprato, kad yra įsiskolinęs atsakovei, kita vertus - ieškovai neneigia, kad ieškovai yra įsiskolinę atsakovei.

Ieškovų argumentai, jog jie nežinojo apie kreditavimo sutarties nutraukimą nepagrįsti jokiais įrodymais.

Atsakovė pateikė įrodymus, jog pretenzijas, raginimus sumokėti skolą, įspėjimus ir kitus dokumentus siuntė 2016 m. vasario 24 d. Būsto paskolos (kreditavimo) sutarties Nr. 16-00012 ir 2016 m. vasario 24 d. laidavimo sutarties Nr. 201602-00005 nurodytais adresais. Minėtose sutartyse ieškovai įsipareigojo nedelsiant pranešti atsakovei apie adreso pasikeitimą, tačiau šios pareigos nevykdė.

Vertindamas nustatytas aplinkybes, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.17 straipsnio 3 dalies nuostatomis, numatančiomis, kad fizinis asmuo privalo raštu pranešti kitai sandorio šaliai, taip pat savo kreditoriams ar skolininkams apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą; jeigu asmuo šios pareigos neįvykdo, kita sandorio šalis ir kreditoriai turi teisę siųsti pranešimus bei atlikti kitus veiksmus paskutinėje jiems žinomoje asmens gyvenamojoje vietoje. Duomenų, kad šalių pasirašytoje Būsto paskolos (kreditavimo) sutartyje ieškovų nurodyti kontaktiniai duomenys pranešimų siuntimo laikotarpiu būtų pasikeitę ir apie tai ieškovai būtų atsakovę informavę, nepateikta. Todėl teismas, ieškovo teiginius, kad jis apie kreditavimo sutarties nutraukimą nežinojo vertina kritiškai, pažymint tai, kad iš viešosios teismų paieškos LITEKO duomenų nustatyta, jog dar 2017 m. liepos mėnesį ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami jau vykdymo procese išdėstyti skolos sumokėjimą 15 metų laikotarpyje (civilinė byla Nr. e2VP-12407-965/2017).

Ieškovai, siekdami tinkami įvykdyti sutarčių sąlygas, turėjo pareigą elgtis kaip bonus pater familias, t.y. pagal tam tikrą atidumo, apdairumo ir rūpestingumo laipsnį ir pranešti apie adreso pasikeitimą arba priimti atsakovės siunčiamą informaciją. Neįvykdę sutartyse nurodytos pareigos, ieškovai laikomi pažeidusiais prievolę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.63 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Taigi, byloje pateiktų įrodymų visuma patvirtina aplinkybes, jog atsakovės raginimai, pranešimai apie susidariusį įsiskolinimą bei įspėjimas dėl kreditavimo sutarties nutraukimo buvo įteikti ieškovams tinkamai ir kad apie sutarties nutraukimą bei apie priverstinį skolos išieškojimą ieškovams buvo žinoma.

Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.189 straipsnio 1 dalis). Vienos šalies pareiga vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos šalies reikalavimo teisę, kuri yra ginama įstatymu, nes už sutartinių prievolių nevykdymą arba netinkamą vykdymą gali būti taikoma sutartinė atsakomybė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.256 straipsnio 1 dalis). Sutarties privalomumo ir vykdytinumo (pacta sunt servanda) principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiškia sutarties pažeidimą, už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties šalis. Sutarties šaliai neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius sutartį, kita sutarties šalis, atsižvelgiant į aplinkybes, įgyja teisę naudotis sutartyje ir įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais, įtvirtintais tiek bendrosiose sutarčių teisės normose, tiek ir atitinkamas sutartis reguliuojančiose teisės normose. Bendrieji kreditorių teisių gynimo būdai yra šie: teisė reikalauti įvykdyti prievolę natūra, sustabdyti priešpriešinį vykdymą, reikalauti nuostolių, netesybų ir palūkanų, reikalauti pakeisti sutartį ar ją nutraukti, įskaitant ir sutarties nutraukimą nustačius papildomą terminą sutarčiai įvykdyti, kt. Specialūs kreditoriaus teisių gynimo būdai, minėta, nustatyti atskiras sutarčių rūšis reglamentuojančiose teisės normose. Priklausomai nuo sutarties pažeidimo kreditorius gali rinktis vieną ar kelis gynimo būdus, jeigu bendrą jų taikymą leidžia pasirinktų gynimo būdų prigimtis. Pavyzdžiui, sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.221 straipsnio 2 dalis). Sutarties nutraukimo, esant jos neįvykdymui, įskaitant netinkamą įvykdymą ir termino praleidimą, reguliavimo būdas Civiliniame kodekse patvirtina tarptautinėje sutarčių teisėje pripažįstamo favor contractus principo įtvirtinimą nacionalinėje teisėje. Šis principas reiškia, kad šalys turi siekti išsaugoti sutartį, jeigu tai tik yra įmanoma, o sutarties nutraukimą naudoti tik kaip ultima ratio priemonę.

Pripažįstant favor contractus principo svarbumą sutartiniuose santykiuose, negalima šio principo suabsoliutinti, paneigiant kitų kreditoriaus teisių gynimo būdų egzistavimą ir panaudojimo galimybę.

Nagrinėjamu atveju matyti, kad ieškovo įsipareigojimu nevykdymas nebuvo vienkartinis, priešingai – ieškovas sistemingai ilgą laika pažeidinėjo mokėjimo prievoles pagal Būsto paskolos (kreditavimo) sutartį, o nuo 2016 m. birželio mėnesio ieškovas atsakovei nieko nėra mokėjęs. Ieškovas, nevykdęs sutarties iki sutarties nutraukimo dienos beveik 8 mėnesius iš eilės negalėjo tikėtis kitokio rezultato, kaip kredito sutarties nutraukimas. Be to, terminas pažeidimams pašalinti buvo labai ilgas. Ieškovas žinojo apie pažeidimus ir jų geranoriškai nepašalino, vis tęsė nemokėjimą pagal grafiką. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė ragino ieškovą šalinti pažeidimus, įspėjo apie pasekmes. Pagal faktinę bylos situaciją matyti, kad iki Būsto paskolos (kreditavimo) sutarties nutraukimo momento ieškovui faktiškai buvo suteiktas beveik 8 mėnesių terminas pažeidimams pašalinti, bet ieškovas net per tokį ilgą laiką pažeidimų nepašalino, o juos vis tęsė.

Apie būsimą Būsto paskolos (kreditavimo) sutarties nutraukimą atsakovė įspėjo ieškovus 2016 m. spalio 3 d. pretenzija dėl įsipareigojimų pagal būsto paskolos (kreditavimo) sutartį nevykdymo.

Apie Būsto paskolos (kreditavimo) sutarties nutraukimą atsakovė ieškovus informavo beveik prieš 2 mėnesius iki faktiškai įvykusio šios sutarties pasibaigimo dienos. Atsakovė šiuo atveju suteikė ieškovams daugiau kaip protingą terminą pašalinti 7 mėnesius besitęsiantį Būsto paskolos (kreditavimo) sutarties pažeidimą. Net ir po šio įspėjimo iki pat Būsto paskolos (kreditavimo) sutarties nutraukimo dienos, ieškovai savo prievolių atsakovui neįvykdė.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovo reikalavimai pripažinti vienašališkai atsakovės atliktą tarp ieškovų ir atsakovės 2016 m. vasario 24 d. sudarytos kredito sutarties Nr. 16-00012 nutraukimą neteisėtu ab initio ir įpareigoti atsakovę atnaujinti 2016 m. vasario 24 d. kredito sutarties Nr. 16-00012, atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnis).

Dėl vekselio paskirties ir paskolos gavėjo bei laiduotojos suklydimo

Pagal Lietuvoje nustatytą teisinį reglamentavimą, vekselis yra vertybinis popierius ir civilinių teisių objektas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.97 straipsnio 1 dalis, 1.101 straipsnis). Vekselių išrašymo, perdavimo, laidavimo, mokėjimo, reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo ir patenkinimo tvarką bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas, kuriame vekselis, kaip vertybinis popierius, apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui ( Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad įstatymo nustatytas reikalavimas, jog vekselyje turi būti besąlygiškas įsipareigojimas sumokėti jame nurodytą pinigų sumą (Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, 3 straipsnio 2 punktas, 77 straipsnio 2 punktas), reiškia tai, kad vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iš jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobūdžio, t.y. skolininkas (vekselio davėjas), išduodamas vekselį, sukuria kreditoriaus (vekselio turėtojo) naudai jau visiškai kitą, negu jo įsipareigojimas pagal tą teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio išduodamas vekselis, prievolę – prievolę pagal vekselį. Tačiau vekselio abstraktumo savybė negali būti suabsoliutinta. Neįmanoma paneigti to, kad yra tam tikras vekselyje įtvirtintos prievolės ir jos atsiradimo pagrindo ryšys, nes kiekviena prievolė, taigi ir įsipareigojimas pagal vekselį, atsiranda tam tikro teisinio santykio (sandorio) pagrindu. Taigi vekselio abstraktumo savybė nereiškia, kad vekselis gali patekti į apyvartą visiškai be jokio pagrindo arba visais atvejais likti apyvartoje po to, kai teismas konstatuoja jo išdavimo pagrindo negaliojimą, arba kai tas pagrindas išnyksta dėl kitų priežasčių (pavyzdžiui, pagal vekselio davėjo ir pirmojo vekselio įgijėjo, t. y. tiesioginių santykių, iš kurių kilusiu pagrindu vekselis buvo išrašytas, dalyvių susitarimą dėl pagrindinės prievolės pasibaigimo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. G. R., bylos Nr. 3K-7-216/2007).

Šie išaiškinimai suponuoja išvadą, kad išduodant ir naudojant vekselius civilinėje apyvartoje turi būti atsižvelgiama į jų paskirtį ir tikslus: ar vekselis buvo išduotas kaip skolos dokumentas, ar kaip reikalavimo įvykdymo užtikrinimo priemonė. Kasacinis teismas yra nurodęs (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. U. v. UAB „Romada“, bylos Nr. 3K-3-433-378/2015), kad kai prievolė užtikrinama vekseliu, jo ryšys su pradine prievole pasireiškia tuo, jog sandorio, kurio pagrindu išduotas vekselis, teisinė padėtis (teisėtumas, vykdymo eiga, prisiimtų prievolių pasibaigimas) turi įtakos vekselio teisinei padėčiai. Kreditoriaus reikalavimo teisė tokiu atveju yra apribota, ir iš atsakingų už prievolės įvykdymą asmenų (vieno ar visų) jis gali reikalauti tik tiek, kiek jo iš sandorio kilusi teisė pažeista ir kiek nustato įstatymas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2016 m. vasario 24 d. paprastasis neprotestuotinas vekselis buvo išduotas vadovaujantis 2016 m. vasario 24 d. Būsto paskolos (kreditavimo) sutarties Nr. 16-00012 4.4 ir 5 punktais, kuriuose nustatytos paskolos įvykdymo užtikrinimo priemonės, įskaitant ir ieškovo paprastojo neprotestuotino vekselio išdavimu 80000 Eur atsakovės naudai.

Minėta, ieškovai nurodė, kad vekselį pasirašė, nes atsakovė tyčia suklaidino ieškovus. Ieškovai vekselį pasirašė atsakovės psichologiškai įtakojami atsakovės, neįsigilinę į esme, dėl išsilavinimo ir žinių trūkumo. Tačiau ieškovai šiems argumentams pagrįsti nepateikė nė vieno įrodymo.

Analizuojant ieškovų atliktus teisinius veiksmus (Būsto paskolos sutarties, Laidavimo sutarties, paprastojo neprotestuotino vekselio išdavimą ir kt.) teismas vertina ieškovų intelekto (išsimokslinimo, patirties) aspektą. Iš bylos duomenų, t.y. prašymo būsto paskolai gauti, nustatyta, kad ieškovo išsimokslinimas – aukštasis, ieškovė – sutarčių sudarymo metu dirbo draudimo agente, be to, buvo meno kūrėja. Teismo nuomone, ieškovų išsilavinimas, darbo patirtis sudarė galimybę suvokti sutarčių esmę, o esant neaiškumams, kreiptis teisinės pagalbos.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5. straipsnio 1 dalyje pasakyta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.6 straipsnyje pasakyta, kad įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia nuo juose numatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, įvertinus byloje pateiktų įrodymų visumą, teismas, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad ieškovų reikalavimas pripažinti negaliojančiu 2016 m. vasario 24 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo ieškovai įsipareigojo sumokėti atsakovei 80000 Eur bei 6 procentų dydžio metines palūkanas, atmestinas, kaip neįrodytas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnis).

Atmetus ieškovų reikalavimą pripažinti negaliojančiu 2016 m. vasario 24 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį, negali būti tenkintinas ir ieškovų reikalavimas pripažinti negaliojančiu 2016 m. vasario 24 d. paprastojo neprotestuotino vekselio pagrindu Klaipėdos 2-ojo notarų biuro notaro Gintaro Bastakio išduotą vykdomąjį įrašą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnis).

Teismas negali neatkreipti dėmesio į vieną bylos aspektą, t.y. ieškovų procesinį elgesį šioje byloje.

Ieškovai šioje byloje teikė ieškinį, vėliau jį du kartus tikslino, pasitelkė advokato padėjėja, kuri teikė teisinę pagalbą, vėliau šios paslaugos atsisakė, nepasinaudojo teismo pasiūlyta teise pasinaudoti advokato teisine pagalba, neteikė įrodymų savo argumentams pagrįsti, net neatvyko į teismo posėdį.

Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, jog konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne tik formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne tik išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet ir - svarbiausia – tokius teismo sprendimus (kitus teismo baigiamuosius aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2007 m. spalio 24 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. vasario 20 d., 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimai). Šiuolaikinė teisės samprata remiasi aiškiu teisės ir įstatymo ar kito teisės akto skyrimu, pripažįstant teisę fundamentalesniu dalyku negu įstatymas ar kitas teisės aktas. Jeigu teisė tapatinama su įstatymu ar kitu teisės aktu, tai teisės praktikos požiūriu pirmenybė būtų teikiama ne teisingumui, o teisėtumui. Formalus įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų taikymas nulemtų teisėtą sprendimą, kuris ne visada gali būti teisingas. Teisėjos nuomone, turi būti pripažįstamas ne bet koks teisėtumas, o tik teisingumo teisėtumas. Tokiu atveju, kai pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus, akivaizdu, jog sprendimas konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu bus formalus, bet neteisingas, būtina pirmenybę teikti bendrajai teisės sampratai.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, įvertinus byloje pateiktų įrodymų visumą, teismas, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, atmeta ieškovų ieškinį kaip nepagrįstą ir neįrodytą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kadangi ieškovų ieškinys atmestinas, jam nepriteistinos atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė pateikė rašytiniais įrodymais pagrįstas 1766,60 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Atsakovei iš ieškovų lygiomis dalimis priteistinos 1766,60 Eur bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98 straipsniai).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

2017 m. gruodžio 20 d. nutartimi teismas ieškovų reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą vykdymo procese antstolės Linos Pužienės vykdomoje vykdomojoje byloje Nr. 0109/17/00447, iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje. Taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98, 150, 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

2017 m. gruodžio 20 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones - sustabdyti išieškojimą vykdymo procese antstolės Linos Pužienės vykdomoje vykdomojoje byloje Nr. 0109/17/00447, iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje, palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Priteisti iš ieškovės I. K. 883,30 Eur (aštuonis šimtus aštuoniasdešimt tris eurus trisdešimt centų) bylinėjimosi išlaidų atsakovei Kredito unijai „Mėmelio taupmoji kasa“.

Priteisti iš ieškovo R. K. 883,30 Eur (aštuonis šimtus aštuoniasdešimt tris eurus trisdešimt centų) bylinėjimosi išlaidų atsakovei Kredito unijai „Mėmelio taupmoji kasa“.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.