- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-11-03
- Bylos Nr.
- 2A-1464-510/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramūnas Mitkus (pirm.), Virginija Gudynienė, Arvydas Žibas
- Ieškovas
- I. B.
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Fleksma“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ramūno Mitkaus, kolegijos teisėjų Virginijos Gudynienės ir Arvydo Žibo, sekretoriaujant Daivai Danylienei, dalyvaujant ieškovei I. B., jos atstovei advokatei K.Česnauskienei, atsakovo atstovėms L. R. ir advokatei N.Kazokienei, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Fleksma“ apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1192-638/2009 pagal ieškovės I. B. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Fleksma“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką, išeitinės išmokos, delspinigių ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė I. B. patikslintu ieškiniu (1t, b.l. 86-88) prašė pripažinti neteisėtu UAB „Fleksma“ įsakymą dėl ieškovės atleidimo iš darbo pagal DK 127 straipsnio l dalį, priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2008 m. lapkričio 24 d. iki 2008 m. gruodžio 22 d. – 1 139,6 Lt, negrąžinti į darbą ir laikyti atleista iš darbo pagal DK 127 straipsnio 2 dalį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; priteisti 1600 Lt dydžio išeitinę išmoką, 92,76 Lt delspinigių, vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti nuo 2008 m. gruodžio 27 d. kiekvieną dieną po 40,70 Lt, 8000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad 2008 m. liepos 1 d. sudaryta darbo sutartis Nr. 181 dėl vadybininkės pareigų. Atsakovas įsipareigojo mokėti minimalų mėnesinį darbo užmokestį, o faktiškai įsipareigojo mokėti 1500 Lt bei apmokėti už ieškovės darbo reikalais naudojamo automobilio amortizaciją. Atsakovas sumokėjo realiai sulygtą darbo užmokestį tik už 2008 m. liepos ir rugpjūčio mėnesius, todėl ieškovė 2008 m. lapkričio 21 d., atnešusi nedarbingumo pažymėjimą, pateikė prašymą atleisti iš pareigų pagal DK 127 straipsnio 2 dalį. Iš darbo ieškovė buvo atleista nuo 2008 m. lapkričio 21 d., nors šią dieną dar galiojo nedarbingumo pažymėjimas. Darbo užmokestis, delspinigiai, išeitinė išmoka ir kompensacija už nepanaudotas atostogas nebuvo išmokėti. Ieškovei priklauso dviejų mėnesių uždarbio dydžio išeitinė kompensacija – 1600 Lt pagal DK 140 straipsnio 2 dalį ir delspinigiai pagal LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. sausio 24 d. įsakymą Nr. A1-29 po 0,06 proc. už kiekvieną uždelstą dieną. Dėl darbdavio neteisėtų veiksmų, susijusių su darbo sutarties nevykdymu, ieškovei sutriko sveikata, ji buvo priversta kreiptis medicininės pagalbos, todėl patyrė 8000 Lt neturtinės žalos.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. birželio 5 d. sprendimu (t.1, b.l. 152-155) priėmė ieškinio atsisakymą dalyje dėl 85 Lt už kurą, 1752 Lt darbo užmokesčio už 2008 m. rugsėjo, spalio, lapkričio mėn., 270 Lt piniginės kompensacijos už nepanaudotas atostogas priteisimo ir šioje dalyje bylą nutraukė. Teismas ieškinį patenkino iš dalies. Teismas pripažino neteisėtu atsakovo 2008 m. lapkričio 21 d. įsakymą dėl ieškovės atleidimo iš darbo, į darbą ieškovės negrąžino, laikė, kad darbo sutartis nutraukta šiuo teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos, priteisė ieškovei vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio – 800 Lt išeitinę išmoką; 1600 Lt vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką, 10,32 Lt delspinigių, 400 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, valstybės naudai – 72 Lt žyminio mokesčio ir 14 Lt pašto išlaidų, o likusioje dalyje ieškinį atmetė. Teismas sprendime nurodė, kad 2008 m. lapkričio 21 d. ieškovė pateikė prašymą atleisti ją iš darbo nuo 2008 m. lapkričio 24 d. pagal DK 127 straipsnio 2 dalį dėl darbdavio įsipareigojimų nevykdymo ir darbo užmokesčio nemokėjimo, o atsakovas neteisėtai atleido ieškovę 2008 m. lapkričio 21 d. iš darbo pagal DK 127 straipsnio 1 dalį. Ieškovei nebuvo sumokėtas darbo užmokestis už 2008 metų rugsėjo, spalio, lapkričio mėnesius, todėl papildomai darbdavys turi išmokėti delspinigius. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas įrodinėjo, kad ieškovė pati nepasiėmė jai priklausančio atlyginimo, todėl lėšos buvę deponuotos. Teismas šiais duomenimis nesivadovavo, nes laikė, kad šie faktai neįrodyti. Atsakovas tik 2008 m. gruodžio mėnesį sumokėjo ieškovei darbo užmokestį už rugsėjo, spalio, lapkričio mėnesius. Ieškovei priteistina DK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinė išmoka. Vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką ieškovei atitinkamai sumažintinas, atsižvelgiant, kad nuo 2008 m. gruodžio 22 d. ieškovė dirba kitoje darbovietėje ir ten gaunamas darbo užmokestis yra didesnis negu atsakovo mokėtas užmokestis. Ieškovei priteistina 1600 Lt darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką. Teismas laikė, kad pripažinimas neteisėtu ieškovės atleidimo iš darbo, atlyginimo priteisimas už priverstinę pravaikštą ir išeitinės išmokos priteisimas pilnai kompensuoja ieškovės patirtus pergyvenimus ir stresą.
Šalies argumentai
Atsakovas UAB „Fleksma“ apeliaciniu skundu (2t, b.l. 2-6) prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 5 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atsakovas nurodė, kad teismas bylą nagrinėjo atsakovo atstovui nedalyvaujant, nors 2009 m. gegužės 21 d. buvo pateiktas atsakovo atstovės advokatės N.Kazokienės prašymas atidėti civilinės bylos nagrinėjimą dėl ligos. Prie prašymo buvo pateikti papildomi įrodymai, kurie paneigė ieškovės ieškinyje nurodytas aplinkybes, ir taip pat atsakovo direktorės L. R. nedarbingumo pažymėjimas. Teismui buvo paaiškinta, kad ieškovė blogai atliko savo darbines pareigas. Ieškovė ligos laikotarpiu parašė skundą Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, nurodydama, kad atsakovas apgaulingai veda buhalteriją, moka darbuotojams dalį atlyginimų neoficialiai. 2008 m. lapkričio 14 d. iš atsakovo buvo paimti buhalterinės apskaitos dokumentai už 2008 metus bei kompiuteriai. Bendrovė buvo priversta suteikti vieno mėnesio trukmės nemokamas atostogas visiems įmonės darbuotojams. Neteisėtų atlyginimų mokėjimų faktų nebuvo nustatyta. Tokiais savo veiksmais ieškovė padarė didelę žalą atsakovo dalykinei reputacijai bei veiklai. Šių nurodytų aplinkybių teismas netyrė. Atsakovas nesutiko su ieškovės nurodytu darbo sutarties nutraukimo pagrindu, todėl sutartis buvo nutraukta DK 127 straipsnio 1 dalies pagrindu. Teismas iš esmės netyrė, ar ieškovė turėjo teisinį ir faktinį pagrindą prašyti nutraukti darbo sutartį pagal DK 127 straipsnio 2 dalį, nes atsakovo nuomonė nebuvo išklausyta. Dėl tikslinamų darbo užmokesčio žiniaraščių ieškovei 2008 m. spalio 17 d. buvo išmokėtas 660,80 Lt darbo užmokestis už 2008 m. rugsėjo mėn. Ieškovė atsisakė pasirašyti patikslintame žiniaraštyje, motyvuodama tuo, kad jai turi būti mokamas didesnis atlyginimas. Ieškovė nuo 2008 m. lapkričio 10 d. iki 2008 m. lapkričio 21 d. sirgo, todėl atsakovas neturėjo galimybių sumokėti laiku darbo užmokesčio už 2008 spalio mėnesį. Banko sąskaitos, į kurią būtų galima pervesti darbo užmokestį, ieškovė darbdaviui taip pat nebuvo nurodžiusi. Atsakovas 2008 m. gruodžio 10 d. mokėjimu nurodymu pervedė į ieškovės banko sąskaitą darbo užmokestį, geranoriškai atsiskaitė už kurą. Apeliantas vykdė įsipareigojimus ir neturėjo pagrindo tenkinti ieškovės pareiškimo dėl darbo sutarties nutraukimo DK 127 straipsnio 2 dalies pagrindu.
Atsiliepimas
Ieškovė I. B. atsiliepime į apeliacinį skundą (t.2, b.l. 11-15) prašė atmesti atsakovo apeliacinį skundą ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą. Ieškovė nurodė, kad neatvykimas į teismo posėdį dėl ligos nelaikoma svarbia priežastimi atidėti paskirtą teismo posėdį. Byloje buvo skirtas ne vienas parengiamasis posėdis, kurie buvo vis atidėliojami dėl įvairių atsakovo atstovės prašymų. Atsakovas byloje buvo pateikęs atsiliepimą į ieškinį bei rašytinius įrodymus, kur ir išdėstė savo poziciją ieškinio atžvilgiu. Atsakovas 2008 m. gruodžio mėnesį sumokėjo ieškovei darbo užmokestį už 2008 m. rugsėjo, spalio, lapkričio mėnesius, todėl patikslintu ieškiniu ieškovė atsisakė šių reikalavimų. Ieškovė taip pat pažymėjo, kad darbinių pareigų vykdymas, jo kokybė nėra ginčo objektas, nes darbo sutartis nutraukta ne dėl darbo pareigų netinkamo vykdymo. Visos atsakovo nurodytos aplinkybės dėl rašto Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai nesusiję su neteisėtu atleidimu iš darbo. Atsakovas klaidina teismą, teigdamas, kad 2008 m. spalio 17 d. buvo išmokėtas darbo užmokestis už 2008 m. rugsėjo mėnesį. Jeigu ieškovė butų atsisakiusi už 2008 metų rugsėjo mėnesį priklausančio darbo užmokesčio, atsakovas žiniaraštyje nebūtų padaręs atžymos „deponuota 2008 m. spalio 20 d.“ Po ligos grįžus ieškovei į darbovietę, UAB „Fleksma“ direktorė 2008 m. lapkričio 21 d. pateikė paaiškinimą, kuriuo įsipareigojo darbo užmokestį sumokėti 2008 m. lapkričio 24 d., tačiau ir tuomet nebuvo atsiskaityta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė I. B. dirbo uždarojoje akcinėje bendrovėje „Fleksma“ vadybininke. Ji 2008 m. lapkričio 21 d. pateikė darbdaviui prašymą atleisti ją iš darbo nuo 2008 m. lapkričio 24 d. pagal DK 127 straipsnio 2 dalį (1t., b.l.7). Darbo sutarties nutraukimo priežastimi ieškovė nurodė tai, kad darbdavys nevykdo savo įsipareigojimų, nemoka darbo užmokesčio. UAB „Fleksma“ direktorės įsakymu (1t., b.l.70) ieškovė buvo atleista iš darbo pagal DK 127 straipsnio 1 dalį, tai yra kitu pagrindu nei prašė ieškovė. Kauno miesto apylinkės teismas skundžiamu 2009 m. birželio 5 d. sprendimu pripažino ieškovės atleidimą iš darbo neteisėtu.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl kolegija pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Apeliantas UAB „Fleksma“ apeliaciniame skunde nurodė, kad į Kauno miesto apylinkės teismo posėdį atsakovo atstovės neatvyko dėl ligos, todėl, apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas privalėjo atidėti bylos nagrinėjimą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija laiko, kad šie apelianto motyvai yra teisiškai nepagrįsti. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovo atstovės buvo pateikusios dokumentus apie tai, kad jos 2009 m. gegužės 22 d. vykusio Kauno miesto apylinkės teismo posėdžio metu sirgo (1t., b.l.119, 141). CPK 156 straipsnio 1 dalis numato, kad neatvykimas dėl ligos, atostogos, komandiruotė, kitoks užimtumas, šalies atstovo užimtumas kitose bylose ir kitos panašios priežastys paprastai nelaikomos svarbiomis priežastimis. Taip pat pažymėtina, kad darbo ginčams spręsti yra numatyti sutrumpinti procesiniai bylų nagrinėjimo terminai (CPK 413 straipsnis). Be to, atsakovas šioje byloje buvo pateikęs atsiliepimą į ieškinį (1t., b.l.21-22), kuriame išdėstė visus nesutikimo su ieškiniu motyvus, atsakovo atstovė dalyvavo parengiamuosiuose teismo posėdžiuose (1t., b.l. 65, 112) ir turėjo galimybę teikti savo atsikirtimus pagrindžiančius įrodymus. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą atsakovo atstovėms nedalyvaujant, procesinės teisės normų reikalavimų nepažeidė. Be to, apeliantas turėjo teisę apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu teikti naujus įrodymus, apelianto prašymu apeliacinės instancijos teisme buvo apklausta liudytoja, todėl atsakovo atstovių nedalyvavimas paskutiniame pirmosios instancijos teismo posėdyje apelianto procesinių teisių nesuvaržė.
Apeliantas UAB „Fleksma“ apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės netyrė, ar ieškovė turėjo teisinį ir faktinį pagrindą prašyti nutraukti darbo sutartį pagal DK 127 straipsnio 2 dalį. Kolegija šiuos apelianto teiginius atmeta kaip nepagrįstus. Kauno miesto apylinkės teismas skundžiamo sprendimo motyvuojamoje dalyje nurodė, kad ieškovė pateikė prašymą atleisti ją iš darbo nuo 2008 m. lapkričio 24 d. pagal DK 127 straipsnio 2 dalį dėl darbdavio įsipareigojimų nevykdymo ir darbo užmokesčio nemokėjimo. Teismas sprendime konstatavo, kad atsakovas tik 2008 m. gruodžio mėnesį sumokėjo ieškovei už 2008 metų rugsėjo, spalio, lapkričio mėnesius. Taigi, apylinkės teismas pripažino, jog buvo DK 127 straipsnio 2 dalyje numatytos aplinkybės, kurioms esant, ieškovė turėjo teisę nutraukti darbo sutartį.
Teismas teisingai pažymėjo, kad DK 127 straipsnio 1 ir 2 dalyse yra numatyti du skirtingi darbo sutarties nutraukimo pagrindai. Kaip minėta, ieškovė pateikė atsakovui 2008 m. lapkričio 21 d. prašymą (1t., b.l.7), kuriame ji aiškiai nurodė, kad prašo ją atleisti iš darbo būtent pagal DK 127 straipsnio 2 dalį dėl darbo užmokesčio nemokėjimo. Apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas neturėjo teisės nutraukti darbo sutarties pagal DK 127 straipsnio 1 dalį, nes ieškovė nebuvo išreiškusi tokios valios, ir pagrįstai pripažino jos atleidimą iš darbo neteisėtu (DK 297 straipsnio 4 dalis).
Taip pat laikytini neįrodytais apelianto argumentai, jog ieškovė pati neatsiėmė darbo užmokesčio. Apeliantas bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad darbo užmokestį ieškovei už 2008 m. rugsėjo, spalio ir lapkričio mėnesius sumokėjo tik 2008 m. gruodžio mėnesį (atsiliepimas į ieškinį, 1t., b.l.21-22). Atsakovo direktorė 2008 m. lapkričio 21 d. paaiškinime (1t., b.l. 8) nurodė, kad neišmokėjo darbo užmokesčio, nes visi dokumentai buvo FNTT įstaigoje, o ne dėl ieškovės atsisakymo atsiimti atlyginimą. Kauno miesto apylinkės teismas pagrįstai pažymėjo, kad atsakovas nepateikė deponuotų lėšų aprašo, nepateikė dokumentų, kad tos lėšos įneštos į kasą arba į banką, o taip pat nepateikė teismui jokių kitų patikimų įrodymų, ieškovė atsisakė priimti darbo užmokestį. Apeliacinės instancijos teisme apklausta liudytoja L. R. teigė, kad ieškovei anksčiau buvo išmokėtas darbo užmokestis už 2008 m. rugsėjo mėnesį, tačiau ieškovė atsisakiusi pasirašyti ant žiniaraščio. L. R. parodymai vertintini kritiškai, nes kaip minėta, pats atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad darbo užmokestį už 2008 m. rugsėjo mėnesį ieškovei išmokėjo 2008 m. gruodžio mėnesį.
Apeliantas apeliaciniame skunde nurodė, kad ieškovė parašė skundą Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai bei blogai atliko savo darbines pareigas. Šie teiginiai neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nes ieškovė buvo atleista iš darbo pagal DK 127 straipsnio 1 dalį, o ne dėl netinkamo darbinių pareigų vykdymo.
Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 5 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, iš atsakovo ieškovei priteistinos 300 Lt išlaidos už advokatės pagalbą apeliaciniame procese (2t., b.l. 17) (CPK 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-326 straipsniu,
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkė teismo 2009 m. birželio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Fleksma“ ieškovei I. B. 300 Lt (tris šimtus litų) išlaidų už advokato pagalbą apeliaciniame procese.