Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Daliaus Jocio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios I. V. Š. gynėjo advokato A. Jucio ir nuteistojo V. A. apeliacinius skundus dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 27 d. nuosprendžio, kuriuo

I. V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 225 str. 1 d. už kyšio paėmimą iš V. A. laisvės atėmimu 1 metams, pagal BK 225 str. 1 d. už kyšio paėmimą iš K. E. A. laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., šios bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Pritaikius BK 75 str. 1, 2 d., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms;

V. A., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 227 str. 1 d. 30 MGL (3900 Lt) dydžio bauda.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir K. E. A., tačiau apeliacinių skundų dėl jo negauta. Baudžiamoji byla, kurioje I. V. Š. kaltinama pagal BK 225 str. 4 d., L. B., A. M., O. M. ir K. E. A. kaltinami pagal BK 227 str. 3 d., nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams.

Iš I. V. Š. konfiskuoti iš nusikalstamos veikos gauti 700 Lt.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. V. Š. nuteista už tai, kad, būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Šilutės filialo vadove ir Šilutės rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos nare, 2007-05-11, apie 14 val., tarnybinėse patalpose – (duomenys neskelbtini) m., savo naudai tiesiogiai priėmė 200 Lt kyšį iš V. A. už teisėtą veikimą, tai yra už tai, kad pritartų ir pasirašytų Nuolatinės statybos komisijos kompleksinio derinimo protokoluose: Nr. S-81 derinant užsakovės A. K. pastato – karvidės su pieno bloku, esančio (duomenys neskelbtini), projektą; Nr. DP-22 derinant žemės sklypo, kadastriniu Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), detaliojo plano projektą.

I. V. Š. nuteista ir už tai, kad, būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Šilutės filialo vadove ir Šilutės rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos nare, 2007-05-04, apie 9 val. 40 min., tarnybinėse patalpose – (duomenys neskelbtini) m., savo naudai tiesiogiai priėmė 500 Lt kyšį iš K. E. A. už teisėtą veikimą, tai yra už tai, kad pritartų ir pasirašytų Nuolatinės statybos komisijos kompleksinio derinimo protokoluose: Nr. S-76 derinant užsakovės V. P. pagalbinio ūkio pastato – daržinės, esančios (duomenys neskelbtini), projektą; Nr. S-77 derinant užsakovų D. L. ir A. L. gyvenamojo namo, esančio sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, projektą; Nr. S-78 derinant užsakovo A. N. vienbučio gyvenamojo namo su garažu, esančio sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, projektą; Nr. S-79 derinant užsakovo A. N. pagalbinio pastato, esančio sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, projektą; protokole Nr. S-82 derinant užsakovo R. J. gyvenamojo namo, esančio sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, projektą.

V. A. nuteistas už tai, kad 2007-05-11, apie 14 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Šilutės filialo vadovės kabinete davė 200 Lt kyšį valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Šilutės filialo vadovei ir Šilutės rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos narei I. V. Š. už pageidaujamą teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, tai yra, kad ji pritartų ir pasirašytų Nuolatinės statybos komisijos kompleksinio derinimo protokoluose: Nr. S-81 derinant užsakovės A. K. pastato – karvidės su pieno bloku, esančio (duomenys neskelbtini), projektą; Nr. DP-22 derinant žemės sklypo, kadastriniu Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), detaliojo plano projektą.

BPK 20 str. 4 d. nustatyta, kad įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Taigi spręsdamas klausimą, ar išnagrinėtus duomenis pripažinti įrodymais, teismas turi patikrinti, ar jų gavimo būdas neprieštarauja įstatyme nustatytiems reikalavimams ir ar jie patikrinti BPK numatytais veiksmais. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2007-03-13 teikimą, Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas 2007-03-13 nutartimi sankcionavo telekomunikacijų tinklais, telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) I. V. Š. perduodamos ir jai perduodamos asmenų informacijos kontrolę bei jos fiksavimą, pokalbius, kitokį susižinojimą ir veiksmus jos darbo vietoje (duomenys neskelbtini) mieste, kur ir buvo sumontuotos ir panaudotos techninės priemonės, kuriomis gautus duomenis teismas pripažino įrodymais. Šiuo atveju buvo pažeista įstatyme nustatyta duomenų gavimo tvarka ir šie duomenys, gauti panaudojant technines priemones, specialia tvarka teismo negalėjo būti pripažinti įrodymais, nors, kaip jau minėta, vaizdo ir garso įrašai neinformatyvūs ir nepatvirtina aplinkybės, kad padaryta nusikalstama veika.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

Dėl nuteistosios I. V. Š. gynėjo advokato A. Jucio apeliacinio skundo

Nuteistosios gynėjas apeliaciniame skunde teigia, jog apylinkės teismas, pažeisdamas BPK 255, 256 str., nuosprendyje nurodė visiškai naujus kaltinimus, kurie iš esmės skiriasi nuo aplinkybių, nurodytų kaltinamajame akte, tačiau gynėjas nedetalizavo, kokie tie nauji kaltinimai. BPK 255 str. 1 dalyje įtvirtinta pagrindinė nuostata, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinimų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, taigi čia apibrėžiamos nagrinėjimo teisme ribos, be to, šiame straipsnyje numatytos ir kaltinimo pakeitimo galimybė bei sąlygos. BPK 256 str. nustato tokio kaltinimo pakeitimo teisme procedūrą. Baudžiamojo proceso įstatymas draudžia teismui savo iniciatyva pakeisti kaltinamajame akte išdėstytas faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis. Savo iniciatyva teismas gali tik patikslinti kaltinamajame akte išdėstytas faktines aplinkybes arba pakeisti jas, tačiau su sąlyga, kad tos aplinkybės nebūtų pakeistos iš esmės skirtingomis. Klausimas, ar pakeistos aplinkybės nėra iš esmės skirtingos nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes. Faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų tada, kai prisideda tos pačios nusikalstamos veikos epizodai, iš esmės pasikeičia nusikalstamų veikų apimtis, nusikalstamos veikos padarymo laikas, vieta, būdas ir panašiai, jeigu tai turi įtakos veikos kvalifikacijai, bausmei ar kitaip suvaržo teisiamojo teisę į gynybą.

Nuteistosios I. V. Š. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, jog apylinkės teismas šioje byloje priėmė nutartį, kuria nutraukė visą baudžiamąją bylą, todėl negalėjo būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Tokie teiginiai nepagrįsti. Baudžiamojoje byloje I. V. Š. kaltinta kelių nusikalstamų veikų (tiek baudžiamųjų nusižengimų, tiek nusikaltimų) padarymu. Iš Šilutės rajono apylinkės teismo 2009-08-27 nutarties yra visiškai aišku, jog, suėjus senaties terminams, I. V. Š. baudžiamoji byla nutraukiama tik dėl baudžiamųjų nusižengimų, numatytų BK 225 str. 4 d., bet ne nusikaltinimų, kuriais ji kaltinama. BPK 254 str. 4 d. nurodyta, jog nagrinėjimo teisme metu, kai nustatomos šio Kodekso 3 str. 1 d. 2–9 punktuose numatytos aplinkybės, byla nutraukiama teismo nutartimi. BPK 3 str. 1 d. 2 p. įpareigoja baudžiamąjį procesą nutraukti, jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminai. Kadangi tik dėl BK 225 str. 4 d. numatytų veikų, kurių padarymu kaltinta I. V. Š., buvo suėję senaties terminai, Šilutės rajono apylinkės teismas priėmė tinkamą procesinį dokumentą – nutartį, o tai, jog šios nutarties rezoliucinėje dalyje nurodyta, jog nutraukiama baudžiamoji byla, kurioje I. V. Š. kaltinama baudžiamaisiais nusižengimais, numatytais BK 225 str. 4 d., neturi būti suprantama, kad nutraukiama visa baudžiamoji byla.

Nuteistosios I. V. Š. gynėjo apeliaciniame skunde taip pat keliamas klausimas dėl operatyviniu būdu gautų duomenų teisėtumo. Pirmosios instancijos teismas šiuos duomenis pripažino įrodymais ir jais vadovavosi priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, apžvelgdamas BPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymą teismų praktikoje, pabrėžė, kad teismas, nagrinėjantis bylą, kurioje kaltinimas grindžiamas duomenimis, gautais atliekant operatyvinį tyrimą, privalo patikrinti tris pagrindinius aspektus: 1) ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas operatyvinio tyrimo veiksmams atlikti; 2) ar tyrimo veiksmai atlikti nepažeidžiant Operatyvinės veiklos įstatyme nustatytos tvarkos; 3) ar duomenis, gautus atliekant operatyvinį tyrimą, patvirtina duomenys, gauti BPK numatytais veiksmais (Teismų praktika Nr. 27, psl. 377).

Tikrinant operatyvinio tyrimo pagrindus, paminėtina, kad teisinis pagrindas operatyvinio tyrimo veiksmams atlikti, kaip nurodyta ir apeliaciniame skunde, yra arba 1) apygardų teismų pirmininkų ar šių teismų Baudžiamųjų bylų skyrių pirmininkų motyvuotos nutartys (Operatyvinės veiklos įstatymo 10, 11 str.), arba 2) generalinio prokuroro ar jo įgalioto generalinio prokuroro pavaduotojo arba apygardų prokuratūrų vyriausiųjų prokurorų ar jų įgaliotų vyriausiųjų prokurorų pavaduotojų sankcionuoti operatyvinės veiklos subjekto vadovo ar jo įgalioto vadovo pavaduotojo motyvuoti teikimai (Operatyvinės veiklos įstatymo 12, 13 str.). Vadinasi, teisinį pagrindą sudaro kompetentingų subjektų priimti konkretūs procesiniai dokumentai. Šioje byloje teisinis pagrindas yra Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko 2007-03-13 nutartis Nr. S1-131-KF( b.l.13, t.3), kuria, vadovaujantis Operatyvinės veiklos įstatymo 10 str., nutarta sankcionuoti telekomunikacijų tinklais, telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) I. V. Š. perduodamos ir jai perduodamos asmenų informacijos kontrolę bei jos fiksavimą, pokalbius, kitokį susižinojimą ir veiksmus jos darbo vietoje (duomenys neskelbtini) mieste, kai nė vienam pokalbio, kitokio susižinojimo ar veiksmų dalyviui apie tokią kontrolę nėra žinoma, nuo 2007-03-13 iki 2007-06-13. Akivaizdu, jog šiuo procesiniu dokumentu buvo sankcionuota operatyvinė veikla, nutartis yra išslaptinta ir pateikta į baudžiamąją bylą, todėl nekyla abejonių, jog buvo teisinis pagrindas operatyvinio tyrimo veiksmams atlikti.

Kaip minėta, byloje turi būti ne tik teisinis pagrindas operatyvinio tyrimo veiksmams atlikti, bet ir duomenys apie faktinį operatyvinio tyrimo veiksmų pagrindą, kuris nurodytas Operatyvinės veiklos įstatymo 9 str. Teismų praktikoje pripažįstama, jog tais atvejais, kai operatyvinius veiksmus sankcionavo generalinis prokuroras ar jo įgaliotas generalinio prokuroro pavaduotojas arba apygardų prokuratūrų vyriausieji prokurorai ar jų įgalioti vyriausiųjų prokurorų pavaduotojai, bylą nagrinėjantis teismas turi patikrinti faktinį operatyvinio tyrimo veiksmų pagrindą, atlikdamas BPK numatytus veiksmus. Jeigu operatyvinio tyrimo veiksmus sankcionavo apygardų teismų pirmininkai ar šių teismų Baudžiamųjų bylų skyrių pirmininkai, nagrinėjantis bylą teismas faktinio veiksmų atlikimo pagrindo paprastai netikrina (Teismų praktika Nr. 27, psl. 380–381).

Šioje byloje operatyviniai veiksmai buvo sankcionuoti apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko nutartimi. Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas išsklaidyti abejones dėl to, ar operatyvinis tyrimas dėl I. V. Š. pradėtas pagrįstai, atlikdamas įrodymų tyrimą, kreipėsi į Klaipėdos apygardos prokuratūrą, prašydamas pateikti išslaptintą Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro įgalioto pavaduotojo J. M. teikimą, kurio pagrindu buvo priimta 2007-03-13 Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko 2007-03-13 nutartis. Išslaptintas teikimas buvo pateiktas į bylą ( b.l. 170-171, t.3) ir iš jo matyti, kad, esant duomenų apie tai, jog I. V. Š. galbūt daro BK 225 str. 2 d. numatytas nusikalstamas veikas, buvo nutarta kreiptis į Klaipėdos apygardos teismą su prašymu sankcionuoti techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka. Pagal veikos metu galiojusios Operatyvinės veiklos įstatymo redakcijos 9 str. 1 p., operatyvinis tyrimas atliekamas, kai nusikalstamos veikos požymiai nėra nustatyti, bet turima informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba apie apysunkius nusikaltimus, numatytus tam tikruose BK straipsniuose, tarp jų ir BK 225 str. 2 d., arba apie tokį nusikaltimą rengiantį, darantį ar padariusį asmenį. Teikimu į Klaipėdos apygardos teismą dėl operatyvinių veiksmų sankcionavimo kreiptasi būtent dėl to, jog buvo turima duomenų, kad I. V. Š. galbūt daro BK 225 str. 2 d. numatytas nusikalstamas veikas. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko 2007-03-13 nutartimi, susipažinus su pateikta operatyvine medžiaga, buvo sankcionuoti operatyviniai veiksmai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad operatyvinis tyrimas prieš I. V. Š. pradėtas esant faktiniam pagrindui. Nuteistosios gynėjas apeliaciniame skunde teigdamas, jog operatyvinis tyrimas prieš I. V. Š. pradėtas be pagrindo, pažymi dar ir tai, jog I. V. Š. ikiteisminio tyrimo metu inkriminuotos veikos (BK 225 str. 1 d., 4 d.) pagal tuo metu galiojusią BK redakciją buvo priskiriamos nesunkiems nusikaltimams ir baudžiamiesiems nusižengimams. Tačiau operatyvinis tyrimas prieš I. V. Š. buvo pradėtas nenustačius nusikalstamos veikos požymių, bet turint informacijos apie jos galbūt daromus BK 225 str. 2 d. numatytus nusikaltimus, ši aplinkybė nurodyta ir 2007-03-13 prokuroro teikime. Be to, ikiteisminis tyrimas I. V. Š. pradėtas taip pat pagal BK 225 str. 2 d., pagal tą patį straipsnį 2007-05-18 pareikštas įtarimas (b. l. 146, t. 1). Tik vykstant ikiteisminiam tyrimui, aiškinantis aplinkybes, įtariamosios veikos buvo perkvalifikuotos į BK 225 str. 1 bei 4 dalis. Tačiau pažymėtina, jog pati nusikalstama veika nepakito, kadangi, pasibaigus ikiteisminiam tyrimui, kaltinamasis aktas I. V. Š. buvo surašytas būtent dėl tos pačios nusikalstamos veikos – kyšininkavimo, tačiau ne BK 225 str. 2 dalies, bet dėl 1 ir 4 dalių. Taigi kolegija konstatuoja, jog operatyviniai veiksmai prieš I. V. Š. pradėti pagrįstai, esant teisiniam ir faktiniam pagrindui.

Priėjus išvadą dėl to, jog operatyvinis tyrimas pradėtas pagrįstai, būtina išsiaiškinti, ar tyrimo veiksmai buvo atlikti nepažeidžiant Operatyvinės veiklos įstatyme nustatytos tvarkos. Nuteistosios gynėjo apeliaciniame skunde pabrėžiama, jog buvo pažeistos šio Įstatymo nuostatos. Pažymima, kad specialiosios techninės priemonės I. V. Š. darbo kabinete buvo sumontuotos neteisėtai. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko 2007-03-13 nutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), vadovaujantis Operatyvinės veiklos įstatymo 10 str., nutarta sankcionuoti telekomunikacijų tinklais, telefonu Nr. (duomenys neskelbtini)I. V. Š. perduodamos ir jai perduodamos asmenų informacijos kontrolę bei jos fiksavimą, pokalbius, kitokį susižinojimą ir veiksmus jos darbo vietoje (duomenys neskelbtini) mieste, kai nė vienam pokalbio, kitokio susižinojimo ar veiksmų dalyviui apie tokią kontrolę nėra žinoma, nuo 2007-03-13 iki 2007-06-13. Aiškinantis, kokie operatyviniai veiksmai buvo sankcionuoti, neabejotinai būtina vadovautis Operatyvinės veiklos įstatymu. Iš veikos padarymo metu galiojusios Operatyvinės veiklos įstatymo redakcijos analizės yra aišku, jog yra nustatytas baigtinis operatyvinių veiksmų sąrašas: techninių priemonių naudojimas, operatyvinė įskaita, nusikalstamos veikos imitacijos modelis, kontroliuojamas gabenimas, operatyvinė apklausa, operatyvinė apžiūra, operatyvinis patikrinimas, operatyvinis sekimas, agentūrinis metodas, elektroninė žvalgyba. Tokios nuostatos laikomasi ir teismų praktikoje (Kasacinė byla Nr. 2K-332/2006). Iš minėtos 2007-03-13 nutarties rezoliucinės dalies yra visiškai aišku, jog buvo sankcionuota telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolė. Tačiau Operatyvinės veiklos įstatymas nenumato tokio savarankiško operatyvinio veiksmo. Telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolė pagal Įstatymą laikoma tik viena iš techninių priemonių naudojimo rūšių. Šio Įstatymo 3 str. 6 d. techninių priemonių naudojimą operatyvinėje veikloje apibrėžia kaip techninių priemonių įrengimą, eksploatavimą ar išmontavimą, taip pat kitus su tuo susijusius teisėtus veiksmus. Taip pat nurodoma, kad techninės priemonės operatyvinėje veikloje gali būti naudojamos bendra ir specialia tvarka. Operatyvinės veiklos įstatymo 3 str. 8 p. numato, kad techninių priemonių naudojimas specialia tvarka – motyvuota teismo nutartimi sankcionuotas techninių priemonių naudojimas operatyvinėje veikloje kontroliuojant ar fiksuojant asmenų pokalbius, kitokį susižinojimą ar veiksmus, kai nė vienam pokalbio, kitokio susižinojimo ar veiksmų dalyviui apie tokią kontrolę nėra žinoma ir tai vykdoma įstatymų nustatyta tvarka apribojant žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumą. Apeliaciniame skunde vienareikšmiškai pasisakoma, jog 2007-03-13 nutartimi nebuvo sankcionuotas specialių techninių priemonių naudojimas o tam, kad filmavimo įranga būtų galėjusi būti įrengta I. V. Š. darbo kabinete, prieš tai buvo reikalinga patekti į šį kabinetą ir jį apžiūrėti, o teismas nesankcionavo patekimo į patalpą bei šios patalpos apžiūros, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokia apeliaciniame skunde išdėstyta pozicija nesutinka. Sankcionuojant techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka, pačios techninės priemonės nėra skirstomos į atskiras rūšis, pvz. vaizdo, garso fiksavimo ar pan., be to, sankcionuojama keletas veiksmų, t. y. šių priemonių įrengimas, eksploatavimas, išmontavimas ir kt., taigi kiekvienam iš šių veiksmų nėra reikalinga atskira motyvuota nutartis. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog teikime, kuriame prašoma sankcionuoti techninių priemonių naudojimą specialia tvarka, netgi nereikia detalizuoti, kokios techninės priemonės bus panaudotos (Operatyvinės veiklos įstatymo 10 str. 4 d.). Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko 2007-03-13 nutarties rezoliucinėje dalyje nėra pažodžiui nurodyta, kad yra sankcionuojamas techninių priemonių naudojimas specialia tvarka, tačiau apie tai kalbama aprašomojoje dalyje, todėl yra aišku, jog šioje nutartyje buvo sankcionuotas būtent pastarasis operatyvinis veiksmas. Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro įgalioto pavaduotojo J. M. teikime yra vienareikšmiškai nurodyta, jog kreipiamasi būtent dėl techninių priemonių naudojimo specialia tvarka, be to, minėtos 2007-03-13 nutarties tiek įžanginėje, tiek aprašomojoje dalyje taip pat rašoma apie tikslingumą sankcionuoti techninių priemonių naudojimą specialia tvarka. Nutarties pagrindu nurodomas Operatyvinės veiklos įstatymo 10 str., kuris, be kitų, reglamentuoja ir techninių priemonių naudojimo specialia tvarka sankcionavimą. Taigi, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, kolegija daro išvadą, jog Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko 2007-03-13 nutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sankcionuotas operatyvinis veiksmas – techninių priemonių naudojimas specialia tvarka, kai atitinkamą laikotarpį kontroliuojama I. V. Š. telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) perduodamos ir jai perduodamos asmenų informacijos kontrolė bei jos fiksavimas, pokalbiai, kitoks susižinojimas ir veiksmai I. V. Š. darbo vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini) mieste. Kadangi Operatyvinės veiklos įstatyme nedetalizuojamos, kokios techninės priemonės gali būti naudojamos specialia tvarka, darytina išvada, jog šiuo atveju buvo leista ne tik telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) perduodamos informacijos kontrolė, bet ir kitų techninių priemonių panaudojimas.

Nuteistosios gynėjas apeliaciniame skunde pabrėžia, jog tam, kad būtų galima sumontuoti naudotas technines priemones, reikėjo prieš tai patekti į vidaus patalpas ir jas apžiūrėti, tačiau nėra jokios nutarties dėl šių veiksmų atlikimo. Aplinkybę, jog kreipdamasi į teismą Klaipėdos apygardos prokuratūra siekė gauti sankciją naudoti technines priemones specialia tvarka būtent I. V. Š. kabinete, akivaizdžiai patvirtina teikimas, kuriame nurodoma, jog kontrolės metu buvo gauta informacija, patvirtinanti įtarimus dėl I. V. Š. galbūt neteisėtos veikos, tačiau nusikalstamos veikos požymių nustatyti nepavyko, nes su galimu papirkėju ji susitaria tik dėl savo galbūt neteisėtų veiksmų vykdant įgaliojimus, susitarimas priimti kyšį ir kyšio priėmimas galbūt vyksta susitikimų metu, todėl būtina kompleksiškai panaudoti priemones specialia tvarka, be to, teikime taip pat pažymėta, jog naudojant technines priemones specialia tvarka, reikalinga kontroliuoti ir fiksuoti I. V. Š. pokalbius mobiliojo ryšio telefonu, taip pat kontroliuoti ir fiksuoti pokalbius, kitokį susižinojimą ir veiksmus jos darbo kabinete, esančiame (duomenys neskelbtini), 2007-03-13.

Jau minėta, kad Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko 2007-03-13 nutartimi teikimas buvo tenkintas ir buvo sankcionuotas techninių priemonių naudojimas specialia tvarka I. V. Š. darbo vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini). Iš LR STT rašto Nr. 3S-01-289 (b. l. 169, t. 2) taip pat matyti, jog 2007-03-13 nutartis buvo suprasta būtent kaip leidusi ne tik kontroliuoti telekomunikacijų tinklais perduodamą informaciją, bet ir kontroliuoti kitus veiksmus konkrečiose patalpose – I. V. Š. darbo vietoje. Pažodžiui suformuluotas leidimas patekti į I. V. Š. darbo vietą, be abejo, nebūtų pakenkęs, tačiau tai, jog nutartyje nebuvo preciziškai nurodyta, jog sankcionuojamas patekimas į nuteistosios darbo vietą, dar nereiškia, jog šiuo atveju operatyviniu būdu gauti duomenys yra neteisėti. Kolegija pažymi, jog tuo atveju, jeigu minėtos 2007-03-13 nutarties rezoliucinėje dalyje nebūtų buvusi paminėta konkreti vieta, kur leidžiama naudoti technines priemones, vaizdo kameros panaudojimas I. V. Š. darbo vietoje būtų buvęs absoliučiai neteisėtas, o šiuo atveju nutarties rezoliucinėje dalyje nurodyta, kur – I. V. Š. darbo vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini) mieste – leidžiama naudoti technines priemones specialia tvarka ir būtent ten, o ne kur kitur, jos ir buvo panaudotos. Todėl nėra pagrindo manyti, jog buvo atlikti nesankcionuoti veiksmai.

Nuteistosios gynėjo apeliaciniame skunde taip pat pabrėžiama, jog byloje nėra jokių protokolų dėl techninių priemonių panaudojimo, cituojamas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000-05-08 nutarimas, BPK 198-1 str. 2 d., kurioje nustatyta, kad apie operatyvinių veiksmų metu panaudotas technines priemones fiksuojant rengiamą, daromą ar padarytą nusikaltimą surašomas protokolas, kuriame nurodomi panaudotų techninių priemonių techniniai duomenys, fiksuojamo įvykio vieta, laikas ir turinys, be to, toks protokolas turi įrodomąją reikšmę. Tačiau gynėjas ne visai tikslus. BPK reikalavimai operatyvinių veiksmų protokolams taikytini tik tiems operatyviniams veiksmams, kurie atliekami prasidėjus baudžiamajam procesui. Šiuo atveju operatyviniai veiksmai buvo atliekami dar iki ikiteisminio tyrimo pradžios (ikiteisminis tyrimas pradėtas 2007-05-18, b.l. 1, t.1), taigi iki prasidedant baudžiamajam procesui, todėl duomenys buvo renkami ne pagal BPK normas, bet vadovaujantis Operatyvinės veiklos įstatymu. Tokių duomenų pripažinimo įrodymais galimybę numato BPK 20 straipsnio 1 dalis. Jeigu vis dėlto baudžiamojoje byloje būtina remtis informacija, surinkta ne pagal BPK, tos informacijos patikimumas turi būti tikrinamas, išsiaiškinant, ar tiksliai buvo laikytasi tų įstatymų (šiuo atveju tai Operatyvinės veiklos įstatymo), pagal kuriuos informacija buvo gauta. Veikos padarymo metu galiojusios Operatyvinės veiklos įstatymo redakcijos 17 str. 1 d. numato, kad įslaptinta operatyvinė informacija įstatymų nustatyta tvarka gali būti išslaptinama ir panaudojama baudžiamajame procese; jeigu tokia informacija panaudojama baudžiamajame procese, turi būti surašomas protokolas dėl operatyvinių veiksmų atlikimo. Toje pačioje teisės normoje išdėstyti ir turinio reikalavimai tokiam protokolui. Bylą nagrinėjantis teismas BPK numatytais veiksmais patikrina, ar šie protokolai atitinka Operatyvinės veiklos įstatymo jiems nustatytus reikalavimus bei ar gali būti pripažinti turinčiais įrodomąją reikšmę. Todėl nuteistosios gynėjo apeliacinio skundo argumentai apie jau nebegaliojančiame BPK nustatytus reikalavimus operatyvinių veiksmų protokolams atmestini. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius operatyvinių veiksmų atlikimo protokolus, daro išvadą, jog jie surašyti nepažeidžiant Operatyvinės veiklos įstatymo reikalavimų, todėl apylinkės teismo jie pagrįstai pripažinti įrodymais.

Nuteistosios I. V. Š. gynėjas apeliaciniame skunde pažymi, jog buvo iš esmės pažeista BPK 171 str. 1 d., ikiteisminis tyrimas pradėtas nepakankamai greitai, kadangi I. V. Š. inkriminuotų nusikalstamų veikų epizodus skiria nemažas laiko tarpas. Tačiau šie apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti. Operatyvinės veiklos metu surinkus tam tikrus duomenis, iš kurių galima padaryti išvadą apie nusikalstamos veikos sudėtį veikoje, tuoj pat turi būti pradedamas ikiteisminis tyrimas. Tokia nuostata išplaukia iš BPK 2 straipsnio turinio, kur nurodyta, kad prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymiai, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Šioje byloje Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko 2007-03-13 nutartimi operatyviniai veiksmai sankcionuoti nuo 2007-03-13 iki 2007-06-13. Gavus duomenų apie galbūt padarytas nusikalstamas veikas, netgi nepasibaigus minėta nutartimi sankcionuotam terminui, LR STT Klaipėdos valdybos Operatyvinės veiklos skyriaus vyriausiasis specialistas 2007-05-18 surašė protokolus bei tarnybinį pranešimą dėl galbūt padarytų nusikalstamų veikų LR STT Klaipėdos valdybos skyriaus viršininkui. Kaip jau buvo minėta, tą pačią dieną – 2007-05-18 – buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Taigi BPK 171 straipsnio 1 d. nuostata, kad ikiteisminio tyrimo įstaigai nustačius nusikalstamos veikos požymius, tuoj pat pradedamas ikiteisminis tyrimas, nebuvo pažeista.

Nuteistosios gynėjas apeliaciniame skunde teigia, jog I. V. Š. pateikiant įtarimus buvo pažeistas BPK 187 str., nes neaišku, kokiu būdu įtariamoji padarė inkriminuojamas veikas, kokius turėjo įgalinimus, kokius norminius aktus pažeidė. BPK 187 str. reglamentuoja pranešimo apie įtarimą įteikimą įtariamam asmeniui ikiteisminio tyrimo metu, nurodo būtinus turinio reikalavimus, iš kurių visiškai aišku, jog pranešime apie įtarimą neturi būti preciziškai detaliai aprašyta visa nusikalstama veika, priešingai, svarbu nurodyti tik esmines faktines nusikalstamos veikos aplinkybes ir baudžiamąjį įstatymą, numatantį tą nusikalstamą veiką. Iš bylos medžiagos matyti, jog įtarimai I. V. Š. ikiteisminio tyrimo metu buvo tikslinti, atsižvelgiant į surinktą ikiteisminio tyrimo medžiagą, iš jų yra pakankamai aišku, kokia veika buvo įtariama I. V. Š., todėl negalima teigti, kad buvo pažeistas BPK 187 str.

Apeliaciniame skunde taip pat akcentuojama, jog iš bylos medžiagos taip ir nėra aišku, kokius įgaliojimus turėjo ir kokius iš jų pažeidė I. V. Š., be to, neįrodyta, jog I. V. Š. padarė jai inkriminuotus nusikaltimus. Tačiau šie teiginiai nėra pagrįsti. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu I. V. Š. nuteista pagal BK 225 str. 1 d. Nors nuteistosios gynėjas akcentuoja, jog nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nenurodyta šio BK straipsnio redakcija, tačiau BK redakcija yra nurodyta nuosprendžio aprašomojoje dalyje (b. l. 127, t. 3), todėl nekyla abejonių, jog I. V. Š. nuteista pagal tinkamą BK straipsnio redakciją. Pagal veikos padarymo metu galiojusią BK 225 str. 1 d. redakciją baudžiamoji atsakomybė kyla valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, kuris savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai priėmė, pažadėjo ar susitarė priimti kyšį, reikalavo ar provokavo jį duoti už jo veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Šie veiksmai BK 225 straipsnio dispozicijoje nurodyti kaip alternatyvūs, todėl BK 225 straipsnis taikomas padarius bent vieną iš jame nurodytų veiksmų. Pažymėtina ir tai, jog BK 225 str. taikymas siejamas su šios nusikalstamos veikos vykdytojo – valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens – įgaliojimais, todėl bylose kiekvienu atveju nustatoma, kokie įgaliojimai ir kokiais įstatymais ar kitais teisės aktais jam yra suteikti. Nekyla abejonių, kad I. V. Š. yra šios nusikalstamos veikos subjektas. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyti motyvai, patvirtinantys, jog I. V. Š. veikos padarymo metu buvo valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, kolegija su šiais motyvais sutinka ir jų nebekartoja.

I. V. Š. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagal BK 225 str. 1 d. nuteista už tai, jog priėmė kyšius už teisėtą veikimą, t. y. už tai, jog pritartų ir pasirašytų Nuolatinės statybos komisijos kompleksinio derinimo protokoluose. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog byloje netgi nėra įrodymų, kad I. V. Š. buvo šios komisijos narė, tačiau su tuo sutikti negalima. Byloje esančių Šilutės rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos nuostatų, patvirtintų Šilutės rajono savivaldybės tarybos 2005-06-23 sprendimu Nr. T1-738, Šilutės rajono savivaldybės tarybos 2006-11-03 sprendimo Nr. T1-1322 redakcijos 5.7 p. numato, jog Komisijos sudėtyje yra ir visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos atstovas (b.l. 147, t.2); Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Šilutės filialo nuostatų, patvirtintų Klaipėdos visuomenės sveikatos centro direktoriaus R. Pilipavičiaus 2001-06-25 įsakymu, 7 p. numatyta, kad pagrindinis Filialo veiklos tikslas – vykdyti visuomenės sveikatos priežiūrą Šilutės rajone. O tų pačių Nuostatų 9.10. p. nurodyta, kad filialo tarnautojai pagal kompetenciją nustato pastatytų, rekonstruotų, pertvarkytų statinių atitiktį patvirtintiems projektams ir normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimams, dalyvauja statinių pripažinimo tinkamais naudoti komisijų darbe (b.l. 181-184, t. 1). Vadinasi, I. V. Š., būdama Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Šilutės filialo vadove, kaip teritorinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos atstovė dalyvavo Šilutės rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos veikloje. Be to, kaip matyti iš byloje esančių Komisijos posėdžio protokolų kopijų, 2 p. nurodyta, kad statinio projektavimo sąlygas išdavusių institucijų (subjektų) atstovai pagal kompetenciją patikrinę pateiktus dokumentus nustato, kad statinio projektas parengtas laikantis/nesilaikant jų išduotų projektavimo sąlygų bei žemės sklypo detaliojo plano (kai jo rengimas privalomas) sprendinių, jų išvados patvirtinamos parašais. Šie parašai posėdžių protokoluose įrašomi į tam tikrą lentelę, kurioje yra skiltis su iš anksto išspausdintais Komisijoje atstovaujamos institucijos (subjekto) pavadinimais, tarp kurių yra įrašytas ir Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Šilutės skyrius (pvz. protokolas Nr. S-77, b. l. 109-110, t. 1; protokolas Nr. 76, b. l. 112-113, t. 1; protokolas Nr. 82, b. l. 121-122, t. 1 ir kt.). Taigi pastarosios institucijos atstovas neabejotinai buvo Komisijos narys, kadangi priešingu atveju nebūtų nurodytas posėdžio protokole tarp Komisijos narių. Nors apeliaciniame skunde bandoma įrodinėti, jog I. V. Š. parašas Komisijoje nebuvo svarbus, o kai kuriais atvejais ji net neprivalėjo dalyvauti Komisijos posėdžiuose, tačiau su tuo vėlgi negalima sutikti. Veikos padarymo metu galiojusios Statybos įstatymo redakcijos 23 str. 9 d. vienareikšmiškai nurodyta, jog Nuolatinės statybos komisijos sprendimas išduoti statybos leidimą gali būti priimtas tik tuo atveju, kai visi nuolatinės statybos komisijos nariai pritaria statybos leidimo išdavimui, o jeigu bent vienas komisijos narys nepritaria statybos leidimo išdavimui, priimamas sprendimas neišduoti statytojui (užsakovui) jo prašomo statybos leidimo. Taigi statybos leidimo išdavimui būtini visų Komisijos narių parašai, nepaisant to, dalyvavo jie Komisijos posėdyje, ar nedalyvavo. Pažymėtina, jog tam tikrais atvejais Komisijos narys privalo dalyvauti Komisijos posėdyje, kai svarstomas klausimas dėl leidimo išdavimo. Tokie atvejai numatyti Šilutės rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos Darbo reglamento, patvirtinto Šilutės rajono savivaldybės tarybos 2005-06-23 sprendimu Nr. T1-738, Šilutės rajono savivaldybės tarybos 2006-11-03 sprendimo Nr. T1-1322 redakcija, 13 p., kuris nurodo, kad Komisijos narių – Savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir institucijos (subjektų), rengusių (dalyvavusio rengiant) teritorijų planavimo ar nustačiusių (dalyvavusio nustatant) projektavimo sąlygas, įrašytas į statinio projektavimo sąlygų sąvadą, įgaliotųjų atstovų dalyvavimas Komisijos posėdžiuose privalomas. Komisijos narys, negalintis dalyvauti posėdyje, gali iki Komisijos posėdžio pradžios raštu pareikšti savo nuomonę numatytu svarstyti klausimu, kuri įrašoma į posėdžio protokolą. Bylos medžiaga patvirtina, kad I. V. Š., kaip Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Šilutės filialo vadovė, A. K. karvidės su pieno bloku projektui, V. P. daržinės statybos projektui, D. L. ir A. L. gyvenamojo namo statybos projektui, A. N. vienbučio gyvenamojo namo su priblokuotu garažu statybos projektui, A. N. pagalbinio pastato statybos projektui, R. J. gyvenamojo namo statybos projektui buvo parengusi specialiąsias projektavimo sąlygas (b. l. 105, 108, 111, 123, 125, t. 1). Vadinasi, tam, jog pastariesiems asmenims būtų išduoti statybos leidimai, buvo reikalingas ne tik I. V. Š., kaip Nuolatinės statybos komisijos narės, pritarimas, bet, svarstant šiuos projektus Komisijos posėdžiuose, pagal Komisijos darbo reglamentą I. V. Š. privalėjo dalyvauti ir kaip specialiąsias projektavimo sąlygas nustatęs subjektas arba raštu pareikšti savo nuomonę numatytu svarstyti klausimu, kuri įrašoma į posėdžio protokolą. Kaip matyti iš byloje esančių Komisijos protokolų, derinant anksčiau paminėtus projektus, I. V. Š. visais atvejais išreiškė savo pritarimą. Pažymėtina ir tai, jog šių projektų vadovai – įmonių (UAB „(duomenys neskelbtini)“, E. A. IĮ), kurių veikloje aktyviai dalyvavo ir kiti nuteistieji – V. A. bei K. E. A. – vadovai. Būtent už pritarimą projektams, t. y. už teisėtą, jos kompetencijai priklausiusį veikimą, I. V. Š. ir gavo kyšį iš kitų dviejų nuteistųjų.

Tai, jog I. V. Š. padarė jai inkriminuotus nusikaltimus, patvirtina ne tik operatyviniais veiksmais gauti duomenys, bet ir kiti duomenys, gauti BPK nustatytais veiksmais. Apeliacinės instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą ir peržiūrėjo vaizdo ir garso įrašus, kurie patvirtina, jog V. A. bei K. E. A. nustatytu laiku buvo atėję pas I. V. Š. į kabinetą dėl atitinkamų projektų. Apsilankymo pas I. V. Š. fakto apylinkės teismo posėdyje neginčijo ir abu nuteistieji, o I. V. Š. pasinaudojo savo teise tylėti. Vaizdo ir garso įrašai taip pat patvirtina, jog vyriškiai I. V. Š. paduoda pinigų: V. A. ant stalo padeda du perlenktus vieno šimto nominalo banknotus, kuriuos I. V. Š. paima ir paslepia po dokumentais, besibaigiant pokalbiui V. A. padėkoja, I. V. Š. atsako, jog nieko nereikėjo dabar, V. A. pasako, jog viskas tvarkoj, I. V. Š. atsako, kad viskas tvarkoj, nes nieko nereikėjo, o V. A. pasako, kad „gyvenkim draugiškai“; kitame įraše K. E. A. iš piniginės išėmęs penkis perlenktus vieno šimto nominalo banknotus padeda ant I. V. Š. darbo stalo bei pasako, jog „aš čia smulkiom išlaidom kur nors, kad ir už vargą“, o I. V. Š. padėkoja, dokumentais uždengia padėtus pinigus, vėliau pasako, jog ateidama į komisiją atsineš projektus, bei, kad „šiam trečiadieniui“ bus sutvarkyta. Pažymėtina, jog su tuo, kad būtent tokius veiksmus ir atliko bei tokius žodžius pasakė, teisiamajame posėdyje sutiko V. A. ir K. E. A., tačiau abu teigė, jog pinigai buvo duoti visai ne kaip kyšis, vadinasi, nesutiko tik su tuo, kokiam tikslui buvo skirti pinigai. V. A. parodė, jog 200 Lt I. V. Š. atidavė kaip skolą, nes iš jos anksčiau buvo pirkęs padangas, pas ją atvyko dėl K. pastato, norėjo tik pasiimti suderintą planą. Kadangi ji nedalyvavo Komisijos posėdyje, jis atėjo projekto atsiimti į jos kabinetą, be to, dėl padangų su I. V. Š. jau buvo anksčiau kalbėjęs, todėl jai tądien tik paliko pinigus. V. A. taip pat teigė, jog frazė apie gyvenimą draugiškai reiškė lyg ir I. V. Š. nuraminimą, nes jai lyg ir nepatogu pasidarė, nes prieš tai buvo kalbėta apie 100 Lt padangų kainą (b. l. 156, t. 2). Tačiau V. A. teiginiai apie skolą visiškai nelogiški. Jis pripažino, jog pas I. V. Š. atėjo pirmiausia ne dėl pinigų už padangas, bet dėl projektų, taigi darbo klausimais. Beje apeliaciniame skunde V. A. taip pat teigia, kad įrašai tik patvirtina, jog padėdamas pinigus ant stalo jis nieko neužsimena, kam šie yra skirti, tačiau tai, jog tiesiogiai neužsimenama, kad pinigai yra kyšis, nereiškia, jog nebuvo padaryta nusikalstama veika. Netgi priešingai, tai, jog V. A. į I. V. Š. darbo kabinetą atėjo dėl projektų ir nieko nepaaiškinęs ant stalo padėjo 200 Lt, verčia manyti, jog pinigai buvo skirti visai ne galimoms skoloms grąžinti, todėl jeigu šie pinigai tikrai būtų buvę ne kyšis, bet tikras skolos grąžinimas, V. A. kalbų apie darbus kontekste tikrai būtų užsiminęs, kad pinigai skirti sumokėti ne kam kitam, bet už padangas, juolab paaiškinimas būtų reikalingas, nes jis pats teigė, jog padangų kaina buvo pakeista iš 100 Lt į 200 Lt. Taigi kolegijai nekyla abejonių, jog pinigai, kuriuos V. A. padėjo ant I. V. Š. darbo stalo, buvo kyšis, kadangi, kaip jau minėta anksčiau, I. V. Š., kaip Komisijos narės, parašas buvo reikalingas. Nors V. A. teisiamajame posėdyje užsiminė, jog įrašyti ne visi pokalbio momentai, tačiau tokie teiginiai niekuo nepagrįsti. Atkreiptinas dėmesys, jog iš telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės protokolų matyti, kad V. A. 2007-04-24 15 val. 16 min. skambino I. V. Š., tarėsi dėl susitikimo, teigė, jog jo vienas detalusis yra, tegu teisingai suderina, I. V. Š. atsako, jog yra du, ji sutvarkys (b. l. 16–17, t.1). Teisiamajame posėdyje V. A. užsimena, jog tokia frazė reiškia prašymą pažiūrėti, ar viskas gerai, bet, turint omeny, jog I. V. Š. yra Komisijos narė ir turi sprendimo priėmimo teisę, paraginimas teisingai suderinti yra akivaizdus prašymas priimti palankų sprendimą. Taip pat V. A. 2007-05-09 8 val. 04 min. skambino I. V. Š. ir teigė, jog lyg ir nenorima darbo derinti, tegu ji pažiūrinti, I. V. Š. atsako, jog ji derinsianti, V. A. taip pat priduria, jog tegu I. V. Š. suderintus dokumentus atiduoda, o jis paskui susitvarkys su ja, pokalbio gale V. A. padėkoja (b. l. 36–37, t. 1). Teisiamajame posėdyje V. A. teigė, jog neatsimena, ką galėjo reikšti jo tame pokalbyje telefonu pasakyta frazė: „susitvarkykit su projektu, o paskui aš susitvarkysiu su tavim“, tačiau vėlgi, įvertinus aplinkybę, jog I. V. Š. yra Komisijos, kurioje derinami projektai, narė, neabejotina, jog tokiais žodžiais iš esmės prašoma palankaus jos sprendimo ir pažadama už tai atsilyginti.

Analogiška situacija ir dėl K. E. A., kuris teisiamajame posėdyje teigė, jog tądien pas I. V. Š. atėjo dėl projektų, paliko juos peržiūrėti. Pinigai, kuriuos padėjo I. V. Š., buvo skola jos vyrui, kadangi šis buvo paskolinęs 600 Lt automobilio remontui. Nepamena, ar sakė I. V. Š., kad atiduoda skolą, mano, kad ji žinojo, jog jis perduoda skolą V. Š. (b. l. 157–158, t. 2). Tiesa, V. Š. teisme apklaustas kaip liudytojas, patvirtino K. E. A. nurodytas aplinkybes apie 600 Lt skolą, tačiau pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kodėl šio liudytojo parodymais nesivadovavo, kolegija su šiais nuosprendžio motyvais sutinka. Šiuo atveju vėlgi akivaizdu, jog, jeigu K. E. A. pinigai būtų buvę I. V. Š. paduoti kaip skola jos vyrui, nuteistasis būtų neabejotinai paaiškinęs tikrąją šių pinigų paskirtį, o ne tikėjęsis, jog ir be jokios užuominos apie pasiskolintus pinigus I. V. Š., jos darbo kabinete kalbant apie projektus, neabejotinai supras, kad tie pinigai skirti ne jai, o jos sutuoktiniui. Todėl ir šiuo atveju kolegija neabejoja, jog pinigai, kuriuos K. E. A. padėjo ant I. V. Š. darbo stalo, buvo kyšis. Nė vienas iš nuteistųjų posėdyje nenurodė, jog I. V. Š. jai paduotus pinigus būtų grąžinusi, o vaizdo ir garso įrašai akivaizdžiai patvirtina, jog nuteistoji pinigus pasiėmė. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu I. V. Š. pagrįstai pripažinta padariusi jai inkriminuotas veikas.

Dėl V. A. apeliacinio skundo

Į daugelį nuteistojo apeliaciniame skunde keliamų klausimų jau atsakyta vertinant I. V. Š. gynėjo apeliacinio skundo motyvus, todėl kolegija dar kartą nebeanalizuoja operatyvinio tyrimo veiksmų pagrįstumo, operatyvinio tyrimo metu gautų duomenų pripažinimo įrodymais baudžiamajame procese, BPK 255 str. ir 256 str. galimo pažeidimo, tik pažymi, jog operatyvinis tyrimas buvo pradėtas pagrįstai, operatyviniai veiksmai atlikti nepažeidžiant Operatyvinės veiklos įstatymo nuostatų, o operatyviniais veiksmais gauti duomenys apylinkės teismo pagrįstai pripažinti įrodymais, be to, tam tikri pirmosios instancijos teismo kaltinimo patikslinimai nepažeidžia BPK 255 str. ir 256 str.

V. A. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu už tai, jog padarė BK 227 str. 1 d. numatytą veiką, nes davė 200 Lt kyšį valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui – Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Šilutės filialo vadovei ir Šilutės rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos narei I. V. Š. už pageidaujamą teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus. V. A. kaltė įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Tai, jog I. V. Š. duoti pinigai buvo kyšis, o ne skola už padangas, paaiškinta vertinant I. V. Š. gynėjo apeliacinio skundo argumentus apie tai, kad bylos duomenys nepatvirtina, jog ji paėmė pinigus už teisėtą veikimą.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu kaltiems asmenims paskirtų bausmių dydis bei rūšis abejonių nekelia. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Šilutės rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 27 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutaria:

nuteistosios I. V. Š. gynėjo advokato A. Jucio ir nuteistojo V. A. apeliacinius skundus atmesti.